Žiniasklaida ūžė, jog liepos 25-ąją jau 10-ąjį „Midsummer Vilnius“ festivalį uždarė ypatingas Andriaus Mamontovo koncertas su Modesto Pitrėno diriguojamu orkestru. Mes taip pat apsilankėme festivalyje, mėgavomės Andriaus Mamontovo muzika ir dalijamės savo įspūdžiais iš koncerto.

Pirmiausia reikia pradėti nuo to, jog ši orkestrinės programos idėja gimė daug anksčiau. 2018 m. pirmą kartą 1998 m. išleisto albumo „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ kūriniai suskambo kitaip. Toje pačioje „Midsummer Vilnius“ scenoje visi albumo kūriniai buvo atlikti su orkestru ir jam skirtomis Jievaro Jasinskio aranžuotėmis. Tais metais šis atlikimas ir naujai suskambėję kūriniai buvo įrašyti legendinėje „Abbey Road“ studijoje, o 2019 m. vasarį albumas vinilo formatu buvo pristatytas Knygų mugėje, Muzikos salėje. Taip gimė ši programa ir idėja, tačiau supraskite teisingai – šių metų koncertas nebuvo buvusios programos pakartojimas.

Šiais metais Andrius Mamontovas su orkestru atliko kūrinius iš skirtingų kūrybos laikotarpių – skambėjo daug naujai orkestrui aranžuotų kūrinių, ne vien iš „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ albumo, bet ir iš kitų jo darbų. Beje, scenoje Andriui pritariančiuoju vokalu talkino atlikėja ir kompozitorė Raminta Naujanytė–Bjelle.

Dar labai norisi paminėti man įstrigusį, gražų ir jautrų intarpą koncerte – Andriaus Mamontovo ir Ramintos Naujanytės atliktą, jau išėjusio kūrėjo Sauliaus Spindi kūrinį „Lekia gandrai“. Tai buvo labai gražus kūrinio atlikimas ir kartu – kolegos muzikanto atminimo pagerbimas. Man tai neabejotinai buvo jautrus koncerto momentas.

Taip pat įstrigo skambėjęs kūrinys „Geltona. Žalia. Raudona“ ir, žinoma, koncertą užbaigusi „Laužo šviesa“, kurios, tikriausiai, laukė visi klausytojai.
Geras oras ir atmosfera, gera muzika ir ypatingi akcentai – viskas buvo, kad šį koncertą pavadintume puikiu!