Toma Vidugirytė

Naujas grupės „ba.“ kūrinys ir būsimas albumas

0

Pabiro tikrai nemažas krepšelis naujienų iš grupės „ba.“ stovyklos.

Neseniai pasirodė grupės „ba.“ daina „ŠOKIS“ ir jai skirtas vaizdo klipas, kuris yra ir grupės „ba.“ lyderio Beno Aleksandravičiaus režisūrinis debiutas. Klipą Benas kūrė su Arnu Užkuraičiu ir Vincu Vinkevičiu.

Bet tai tikrai dar ne visos naujienos. Jų yra dar daugiau ir dar didesnių. Singlas „ŠOKIS“ – pirmasis kūrinys iš dešimties, kurie jau rudenį pasirodys, kaip naujas „ba.“ grupės albumas.

Naują savo albumą grupė kūrė ir pirmą kartą dirbo kartu su prodiuseriu bei kompozitoriumi Domu Strupinsku. O albumas bus išleistas kartu su pasauline įrašų kompanija „Sony Music Entertainment“.

Džiaugiamės dėl stipraus įvertinimo grupei ir klausome naujo grupės kūrinio.

„Kabloonak“ pristatė naują, labai asmenišką mini albumą

+1
Mini albumo „Miniature“ viršelis.

Šį trečiadienį atlikėjas Jonas Narbutas, kuriantis po „Kabloonak“ pseudonimu, klausytojams pristato naują mini albumą „Miniature“.

„Albumas „Miniature“ – asmeniškas, bet turintis daug erdvės klausančiojo interpretacijoms, paprastas, tačiau išieškotas, svajingas, bet apie gyvenimą“, – apie naują leidinį pasakoja jo autorius.

Prie „Miniature“ leidybos prisidėjo ir dalinai jį finansuoja asociacijos AGATA ir LATGA. Kaip ir ankstesni darbai, EP išleistas po muzikos agentūros „Tilto namai“ stogu.

Septynios naujos dainos, nugulusios į albumą, jau visose skaitmeninėse platformose. Gyvai išgirsti jo dainas bus galima jau visai netrukus, balandžio 27 d. Vilniuje, Menų spaustuvės scenoje. Šalia scenoje matysite Šaruką ir Mantą Joneikius, Alaną Guriną, Augustą Baroną ir saksofonistą Danielių Pancerovą, kurio melodijos įrašytos ir naujajame EP.

ALBUMAI, KURIUOS IŠGIRSTI BŪTINA: KOVAS, 2022

0

Truputį vėluodami, po ilgojo Velykų savaitgalio grįžtame su kovo albumų apžvalga. Į darbo savaitę kviečiame žengti su nauju „Placebo“ ar „Red Hot Chili Peppers“ albumu. Šiek tiek sunkesnės muzikos gerbėjams siūlome „Ghost“ arba „Drug Church albumus. Kad ir kokią muziką mėgtumėte, tikime, kad rasite puikų garso takelį šiai savaitei ir jos darbams.

Placebo – „Never Let Me Go“

Placebo“ – abejingų nepaliekanti grupė. Tik paprastai ji arba labai patinka, arba labai nepatinka, o to priežastis dažniausiai būna specifinis, unikalus Brian Molko balsas. Vieniems jis limpa, o kitus erzina. Kad ir kaip būtų, ką tik išleidę naują, ilgai lauktą albumą „Never Let Me Go“ grupė „Placebo“ jau sulaukė itin daug dėmesio.

Šio įrašo kolektyvo gerbėjai laukė beveik dešimtmetį. Bet laukti tikrai buvo verta! Jau išgirdus pirmąjį naujojo įrašo singlą „Beautiful James“ supratome, kad naujasis albumas tikrai bus kažko vertas. Ir neklydome! „Never Let Me Go“ sulaukė puikių muzikos kritikų įvertinimo ir labai pradžiugino ištikimiausius grupės gerbėjus. Galbūt net pritraukė naujų!

Visą bendrą pasaulyje vykstantį chaosą apibendrinantis darbas savyje talpina daug gitarų ir aštresnių žodžių. Įraše yra visko – ir išsitaškymui taip reikalingą energiją kūriniuose „Hugz“ ar „Twin Demons“, ir ramybės gurkšnį albumą karūnuojančiuose „This is What You Wanted“, „Went Missing“ ir „Fix Yourself“. Visgi daugiausia čia rasite tos „Placebo“ sielos, kuri nepalieka abejingų ir verčia šį albumą sukti dar ir dar kartą.

Red Hot Chili Peppers – „Unlimited Love“

Red Hot Chili Peppers“ sąstato kaita yra nuolatinė šios grupės raidos dalis. Tačiau nepaisant to, kokie muzikantai grojo grupėje iki 1988-ųjų, didžiajai daliai grupės gerbėjų (ypač vėlyvųjų) „Red Hot Chili Peppers“ yra ir amžinai liks Anthony Kiedis, Flea, Chad Smith ir John Frusciante. Šio ketverto kuriama energija iškėlė grupę į jiems anuomet dar neregėtas aukštumas. Deja, šis ikoninis muzikantų ketvertas taip pat yra be galo nestabilus. Frusciante paliko grupę 1992-aisiais, grįžo 1998-aisiais, įrašė net tris fantastiškus albumus ir vėl paliko grupę 2009-aisiais. Nors tada iš sesijinio pagrindiniu tapęs grupės gitaristas Josh Klinghoffer buvo ne tik logiškas ir labai stiprus pasirinkimas, bet išeidamas Frusciante išsinešė ir visą šio ketverto muzikinę magiją. Taip, jie grojo. Taip, skambėjo puikiai, bet kažko trūko.

Ne paslaptis, jog didžiausias naujojo albumo „Unlimited Love“ koziris – į grupę sugrįžęs esminis jos gitaristas. Panašu, jog kartu su John Frusciante grįžo ir šios grupės magija. Tiesa, įspėju, kad naujovių naujajame albume neišgirsime ir tai gali daug kam nepatikti.

„Unlimited Love“ pipirų fanams yra tarsi nostalgijos pliūpsnis. Tos pačios isteriškos Flea boso natos. Tie patys atsipalaidavę, bet taiklūs būgnų ritmai. Tuštumą tarp jų užpildančios gitaros soluotės. Ir tas unikalus, iš karto atpažįstamas Anthony Kiedis balsas – kartais melodingai dainuojantis, o kartais repuojantis tekstą, kuris niekada neturėtų būti cituojamas be konteksto. Viskas pažįstama. Viskas jau girdėta anksčiau. Viskas taip maloniai šilta, kad klausantis net saulė regis ima ryškiau šviesti. Būtent šis atpažįstamumas yra šio albumo žavesys.

Stebuklų nesitikėkite. „Unlimited Love“ nėra pats geriausias grupės albumas, bet jis ir nesiekia tokiu būti. Tikėtina, kad ateityje norėdami kam nors rekomenduoti geriausius „Red Hot Chili Peppers“ albumus nepradėsite jų vardinti nuo „Unlimited Love“. Tačiau po gero dešimtmečio per radiją išgirdę pirmąjį albumo singlą „Black Summer“ – tikrai suklusite. Na, o kalbantiems, jog „senukai išsisėmė. Tas pats per tą patį, viskas jau girdėta, nieko naujo nebesukuria ir anksčiau buvo geriau“, primenu, jog lygiai tą patį kažkas dar 2002-aisiais kalbėjo apie tuomet naujausią piprų darbą „By the Way“. Šiandien tai – vienas iš ikoninių šio tūkstantmečio roko muzikos albumų. Galbūt tokiu kažkada taps ir „Unlimited Love“. Sužinosime vėliau.

Ghost – „IMPERA“

Klysta tie, kurie sako, jog rokas mirė. Nei velnio! Jis tiesiog apsigyveno Švedijoje. Toje šalyje tikriausiai yra kažkas unikalaus, nes ten, tiesiog, knibždėte knibžda krūvos geros muzikos atstovų. Visgi dauguma šių grupių tikrai nepasiekia tokios pasaulinės sėkmės ir tokio žinomumo lygio, kokį Tobiasas Forge’as susikrovė su „Ghost“. Ir ne veltui.

Grupę „Ghost“ girdėjo klausytojai visame pasaulyje – ne tik Europoje ir JAV. Jie ne tik leidžia muziką, koncertuoja, bet ir kuria garso takelius siaubo filmams. O kovą jie išleido dar vieną studijinį albumą magišku pavadinimu „Impera“.

„Impera“ albume rasite ne tik jau standartu tapusių gitarų aranžuočių, tačiau ir septintąjį praeito amžiaus dešimtmetį primenančių akustinių gitaros baladžių („Darkness At The Heart Of My Love“). Palinguosite ir patrepsėsite grojant „Hunter’s Moon“, „Twenties“ bei „Kaisarion“, o vyšnia ant torto taps paskutinysis albumo kūrinys „Respite On The Spitefields“.

Taip, „Ghost“ išleido dar vieną sėkmingą įrašą. Tai nėra tobulas albumas ir gerai paieškojusi, rasčiau prie ko prisikabinti. Kita vertus, tai tikrai įtraukiantis okultinio roko įrašas, kuriame cikliškai tyrinėjamas imperijų pobūdis, ir nuo kurio velniškai norisi šokti. Tikiuosi, kad jo perklausai padovanosite valandėlę savo brangaus laiko.

Drug Church – „Hygiene“

2011 m. savo veiklą pradėjusi hardcore grupė iš Amerikos – „Drug Church“ kovo 11 d. išleido ketvirtąjį savo albumą „Hygiene“. Albumas pasirodė po ketverių metų pertraukos, pasirodęs po „Pure Noise Records“ vėliava. Albume grupė tikrai puikiai sumaišo grunge‘ą ir hardcoro‘ą. Gaunasi tikrai įdomus derinys, ko verta paklausyti.

Albume – dešimt naujų grupės kūrinių, kurie traukia dėmesį ne tik muzikos stilių kombinacija, garsais, bet ir frontman‘o Patrick Kindlon lyrics‘ais. Klausant albumo, norisi Patrick‘ą pagirti ne tik už dainų žodžius, bet ir už vokalą. Kūriniuose daug įdomių sprendimų, bet kviečiu paklausyti ir spręsti ar patinka.

Naujas Jack White albumas „Fear Of The Dawn“

+1

Jau rašėme, kad po daugiau nei trejų metų pertraukos Jack White grįžta su nauja kūryba ir tai, kad 2022-aisiais pasirodys net du jo albumai. Pirmasis jų vadinasi „Fear Of The Dawn“ ir pasirodė jau šiandien.

Tai blues-rock ir prog mišinys, kurį sudaro 11 kūrinių, o išleido, žinoma, „Third Man Records“. Albume daug eksperimentų/ nestandartinių sprendimų, tad kviečiam paklausyti ir įvertinti ar pasiteisino?

Penktasis „Garbanotas“ albumas „Heart in a Plastic Bag“

0

GARBANOTAS (Nuotr. Pijus Vėberis)

Šiandien pasirodė naujas grupės „Garbanotas“ pilno metro albumas „Heart in a Plastic Bag“. Devynių kūrinių albumas, kaip sako patys grupės nariai, yra apie gyvenimo sunkumus, kuriuos norisi įveikti, pakeisti ar pasikeisti.

Albumas sudėtingesnis tiek muzikaliai, tiek ir idėjiškai. Su „Heart in a Plastic Bag“ muzikantai grįžta prie aštresnės gitarinės muzikos. Taip pat jame daugiau teksto, daug gitarų skambesio ir spoken word. Naujų garsų nuo šiandien galima klausytis visose skaitmeninėse plaftormose.

Albumą grupė įrašė savo studijoje. Už garso suvedimą muzikantai dėkoja Alvydui Mačiulskui, o viso albumo kūrybinį procesą iš dalies finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba, asociacijos AGATA ir LATGA. Kviečiame paklausyti pasiklausymo platformose arba šiandien vakare grupės organizuojamoje albumo perklausoje:

GYVAI: Billie Eilish ir FINNEAS – „No Time to Die“

0
Billie Eilish (Neilson Barnard/Getty Images nuotrauka)

Neseniai įvykusioje Oskarų teikimo ceremonijoje Billie Eilish ir vyresniojo jos brolio FINNEAS daina „No Time to Die“ laimėjo „Geriausios dainos“ (Best Original Song) kategorijoje. Daina nurungė Beyonce filme „King Richard“ skambėjusį kūrinį „Be Alive“, Lin-Manuel Miranda „Encanto“ filmui skirtą dainą „Dos Oruguitas“ Van Morrison kūrinį „Down to Joy“ iš „Belfast“ bei Diane Warren dainą „Somehow You Do“ iš filmo „Four Good Days“.

Prieš tai daina iškovojo ir Grammy apdovanojimą „Best Song Written for Visual Media“ bei Auksinį gaublį „Best Original Song“ nominacijose.

Kviečiame paklausyti gražaus pasirodymo:

Naujas Kristijono Ribaičio minialbumas „EPilogas“

+1
Kristijonas Ribaitis (nuotr. M. Repečka)

Kovo 18 d. muzikos kūrėjas ir atlikėjas Kristijonas Ribaitis pristatė savo naujausią EP, pavadinimu „EPilogas“. Pats pavadinimas sako, kad tai kūriniai, užbaigiantys anksčiau atlikėjo pasakotą istoriją ir kūrybinį periodą, ką girdėjome EP ,,Preliudas“ bei albume „Laimingi“. (Kristijono interviu apie albumą apie „Laimingi“)

Trijuose kūriniuose – jau Kristijono „parašu“ patapusi indie ir elektroninės muzikos žanrų samplaika bei cinizmo ir ironijos nestokojantys tekstai.

Kūrėjas pasakoja, kad šiame minialbume – istorijos, kurios nepakliuvo į albumą „Laimingi“. Albume pasakota vieno vakaro istorija po truputį nyksta ir „EPiloge“ ją keičia diena po jos.

Jau kurį laiką Kristijonas Ribaitis kuria ir scenoje pasirodo kartu su prodiuseriu Ignu Juzoku. Šį EP jie taip pat kūrė kartu ir jame galima išgirsti pirmuosius K. Ribaičio postpanko eksperimentus.

Minialbumą jau galite išgirsti pasiklausymo platformose, o gyvai – jau šį penktadienį albumo pristatymo koncerte Vilniuje, Menų spaustuvės juodojoje salėje, kur šalia Kristijono Ribaičio išvysime ne tik Igną Juzoką, bet ir būgnininką Dovydą Stoškų. Gero klausymo!

Naujas vilniečių post-punk atstovų „Local Blood“ albumas

+3
LOCAL BLOOD „Dystopian disco“

Neseniai rašėme apie vilniečių post-punk grupės Local Blood išleistą naująjį singlą ir planus pristatyti naują savo albumą.

Neteko ilgai laukti ir grupė, kaip planuota, šią savaitę pristato savo naujausią darbą „DYSTOPIAN DISCO“.

Tuo pačiu grupė visiems siunčia palaikymo žinią šiuo sunkiu metu.

Taip pat Local Blood dėkoja prie albumo „DYSTOPIAN DISCO“ įgyvendinimo prisisėjusiems

Elenai Krukonytei (kūrusiai albumo viršelį),

Jurgiui Masilioniui (Eleventy-One Audio)

Kirtimų kultūros centrui

Formation Audio Ltd

Nauji garsai iš Local Blood jūsų ausims:

Naujas „Planeta Polar“ kūrinys ir kvietimas į koncertą

+1
Grupė „Planeta Polar“ (nuotr. Visvaldas Morkevicius)

„Planeta Polar“ kviečia išgirsti naują grupės dainą „Mi Niña“ (liet. Mieloji mano) iš netrukus pasirodysiančio debiutinio albumo.

„Mi Niña“ – daina apie skaudančią meilę ir išvis, jeigu santykiuose vien tiktai skausmas, argi tai iš tiesų meilė?“, – taip kūrinį pristato muzikantas, grupės „Planeta Polar“ balsas ir širdis Adomas Koreniukas.

Naują kūrinį, kartu su daugybe kitų tropinių melodijų, gyvai paklausyti bus galima jau šį penktadienį, vasario 25 dieną klube „Tamsta“, Vilniuje.

Šis singlas – paskutinis prieš didžiąją premjerą. Padedami Meksikoje bei Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios leidybinės kompanijos „Some Other Planets“ muzikantai jau kovo 25 dieną žada pristatyti savo debiutinį albumą „Puro Carnaval“.

Klausome singlo ir laukiame albumo

Grupė „Sheep Got Waxed“ grįžta su trečiuoju studijiniu albumu

0
Sheep Got Waxed (Tomo Tereko nuotr.)

Po šešių metų leidybinės pertraukos grįžta post džiazo trio „Sheep Got Waxed“. Šiandien muzikantai pristato ilgai kurtą trečiąjį grupės albumą „More Chews“.

„More Chews“ pradėtas kurti Anglijoje, „Big Jelly Studios“ studijoje. „Kaip ir seniau, prisirinkome turimų muzikinių idėjų, frazyčių, vaibukų ir keliavome jas išpildyti pas vaškavimo mokslų daktarą Andrių Kačanovą“, – pasakoja grupė. Tačiau pirmųjų įrašų metu perteikti muzikos taip, kaip ji skambėjo galvose, muzikantams nepavyko, tad sekė ilgas ieškojimų kelias.

Albumo „More Chews“ pavadinimas gimė turo Kinijoje metu, važiuojant traukiniu: „Kad kelionės neprailgtų, mėgstame aktyviai nusišnekėti, o kartais viena ar kita nesąmonė tampa sąmone. Taip atsitiko ir su „More Chews“. Albumas jaudinantis, smarkiai perkramtytas, kąsnių daugiau, negu burnoje telpa, atrodo, kad groja daugiau negu 3 „bičai”, o dar ir Judžinas ant viršelio…“

Jūsų dėmesio laukiantys aštuoni „Sheep Got Waxed“ kūriniai sudėlioti, kad atskleistų albumo kelionę. „Mums visada svarbus muzikinis naratyvas, programiškumas“, – sako muzikantai Simonas Šipavičius, Adas Gecevičius ir Paulius Vaškas.

Albumo viršelį puošia maskviečio Eugene Korolev tapybos darbas. Naują grupės albumą dalinai finansuoja asociacijos LATGA ir AGATA bei Lietuvos Kultūros Taryba.

More Chews albumo viršelis

Aštrūs grupės „Akli“ kūriniai skambės akustiškai

+2
Grupė AKLI (nuotr. Alina Pasiuk)

Tikrai aštriai ir trankiai skambantys alternatyviosios scenos atstovai „Akli“ džiugina savo stipriais pasirodymais kuriuose trijulė raižo „dūšias“ aštriais ir sodriais gitarų garsais bei trankiais būgnais… Tačiau šį kartą „Akli“ rengia išskirtinį koncertą, kuriame skambės visai kitaip – akustiškai. Pykčio, tamsos, nusivylimo ir skausmo kupinos dainos įgaus kitą skambesį ir klausytojui bus pristatytos visai kitoje šviesoje.

„Akli“ šį koncertą surengs tik neseniai renginiams atidarytoje Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvėje Lukiškių kalėjime, kovo 5 dieną.

Akustinėje grupės programoje skambės kūriniai iš abiejų, labai gerai klausytojų sutiktų albumų – „Taika“ ir „Refleksija“. (Apie debiutinį albumą „Taika“ rašėme čia, o apie albumą „Refleksija“ kalbėjome čia.)

Kviečiame nepraleisti, nes tai bus tikrai ypatingas kauniečių trijulės pasirodymas ir proga išgirsti grupę, atliekančią savo dainas atviriausiai ir jautriausiais, kaip tik įmanoma.

Naujas „Local Blood“ singlas ir ruošiamas albumas

+5
Local Blood „My Blood“

Local Bloodpost-punk grupė, susibūrusi dar 2014-ais metais. Ją pradėjo du bendraminčiai (grupės vokalistas Šarūnas ir būgnininkas Žygimantas), kuriuos vienijo bendras susižavėjimas post-punk ir indie rock muzika.

Grupė savo diskografijoje turi 2017 m. pasirodžiusį EP „A Lure Of Signs“.

Šais metais, po kūrybinių ir įrašų studijoje vykusių darbų, grupė turi gerų naujienų – naują singlą „My Blood“, kuris visose platformose pasirodė vasario 14 dieną.

Šis singlas – tai įžanga į jau netrukus (vasario 28 d.) pasirodysiantį naują Local Blood albumą „Dystopian Disco“.

Paklausom ir vertinam:

„FOALS“ pristato antrąjį kūrinį iš savo būsimo albumo

+1
FOALS

Apie Britų indierokeriusFOALS“ įrašėme lapkritį, kai grupė grįžo su nauja daina „Wake Me Up“ ir jai skirtu vaizdo klipu.

Kūrinys pranešė apie šiais metais dienos šviesą išvysiantį naują (jau septintąjį) „FOALS“ albumą. Plokštelės pavadinimo ir pasirodymo datos grupė neatskleidė. Tik užsiminė, kad tai bus „dance/disco“ stiliaus įrašas, kurį tikisi, jog pamėgs visi grupės gerbėjai“.

Šios štakos girdisi ir ketvirtadienį pristatytame antrajame naujo albumo single „2 a.m.“.

Paklausome!

Liamas Gallagheris ir „Everything’s Electric“ gyvai BRIT apdovanojimuose

+1
Liam Gallagher pasirodymas BRIT apdovanojimuose
(Nuotrauka: JMEnternational/Getty Images)

Gerai žinomos grupės Oasis frontman‘as Liamas Gallagheris neseniai, po poros metų pertraukos pristatė savo naujausią kūrinį „Everything’s Electric“, kurį padėjo sukurti ir įrašyti grupės „Foo Fighters“ lyderis Dave’as Grohlas. Jis dainoje atliko ir būgnų partiją. (Rašėme čia)

Kūrinys pristato trečiajį brito solo albumą „C’mon You Know“, kuris pasirodys pavasario pabaigoje – gegužės 27 dieną. Neseniai griausmingai praėjusiuose BRIT muzikos apdovanojimuose O2 arenoje Londone Liamas Gallagheris gyvai atliko šį kūrinį.

Kviečiame pasižiūrėti pasirodymą:

Trečiasis FC Baseball albumas „Žvėrynė“

+1

Atlikėjas ir dainų kūrėjas Tautvydas Gaudėšius – FC Baseball (dar žinomas Junior a slapyvardžiu) su šiuo savo pseudonimu debiutavo 2020 metais. Jau 2020 metų rugsėjo 30 dieną pasirodė debiutinis albumas „Lùna“. 2021 m. balandį kūrėjas pristatė ir antrąjį albumą „VORAI“. Abiejuose – po 10 Tautvydo kūrinių lietuvių kalba. Šiandien pasirodė trečioji dešimtis Tautvydo kūrinių – trečiasis FC Baceball albumas „Žvėrynė“.

Pirmasis pasirodė kūrinys „Žvėrynas“:

O šiandien jau galime išgirsti ir visą albumą „Žvėrynė“, bei laukti informacijos apie koncertus:

„Solo Ansamblis“ pristato ypatingu formatu išleistą singlą „Trance Atlanta“

+1
SOLO ANSAMBLIS „Trance Atlanta“

Metų pabaigoje „Solo Ansamblis“ pristatė naują savo svetainę, o šį penktadienį dovanojo naują singlą – „Trance Atlanta“. Naujasis singlas pasirodo ne tik kartu su vaizdo klipu, bet ir minkštos plokštelės pavidalu. Lietuvoje minkštosios plokštelės formatu kūriniai leidžiami labai retai. Tokiu formatu išleistas kūrinys –  tarsi gražus muzikinis atvirukas kiekvienam melomanui.

Kurdamas „Trance Atlanta“, „Solo Ansamblis“ atsispyrė nuo dešimtojo dešimtmečio inovatorių – techno ir elektronikos dueto „Exem“ – kūrinio „Atlanta“ motyvo. Grupės nariai pasakoja, kad apeliuoja ir į anuomet populiarius eurodance bei trance muzikos žanrus, aliuzijas koduodami ir tekste, ir garse, ir vaizde.

Muzikantai priduria, kad kūriniu „Trance Atlanta“ nebandoma prisirišti prie „Exem“ šlovės ir legendos, o kaip tik kuriamas naujas garsas bei kviečiama atsitraukti nuo muzikos industrijos standartų –visuotinai priimtų skambesio etalonų ir šokių kūrinių struktūrų.

„Trance Atlanta“ vaizdo klipą finansavo Asociacija LATGA, o jį kūrė talentingas jaunosios kartos režisierius Benas Ąžuolas Šarka.

Tad naujas kūrinys Jūsų vertinimui:

Vilniuje koncertuos naujos kartos balsas Arlo Parks

0
Arlo Parks (nuotr. aut. Alex Waespi)

Į Lietuvą šią vasarą atvyksta „Mercury“ prizo laimėtoja ir nauja britų muzikos žvaigždė – Arlo Parks. Vilniuje ji pasirodys šių metų birželio 30 d., Lukiškių kalėjimo scenoje.

Arlo Parks yra 2021-ųjų vardas ir geriausia nauja atlikėja – metų proveržis. Parks, kurios tikrasis vardas Anaïs Oluwatoyin Estelle Marinho – vos 21-eri, bet jos sąskaitoje „BRIT“ apdovanojimas, „BBC“ geriausio jaunojo atlikėjo vardas, dvi „Grammy“ nominacijos (geriausia nauja atlikėja ir geriausias alternatyvios muzikos albumas), du nepriklausomos muzikos apdovanojimai (geriausias metų albumas ir metų debiutas) ir krūva kitų.
Pradžioje Arlo mokėsi kurti muziką iš „YouTube“ vaizdo įrašų ir įrašinėjo vokalą spintoje. Tada per 15 minučių sukurta pirmoji dainą „Cola“, vien „Spotify“ šiandien perklausytą jau daugiau nei 26 mln. kartų.
Pirmasis jos darbas „Collapsed In Sunbeams“ yra ištraukos iš Arlo Parks paauglystės dienoraščių. Savo kūriniuose ji liečia artimo mirties, vienišumo, seksualumo, išdavystės ir pasiklydimo pasaulyje temas, kurios artimos kiekvienam iš mūsų. Ji meistriškai žaidžia žodžiais, nes pirmiausia yra poetė, įkvėpta Patti Smith, Sylvios Plath ir Joni Mitchell. Poezija yra neatsiejama ir labai svarbi jos muzikos dalis.

Naujas Jack White singlas ir turas Europoje

+1

Negalime nesidžiaugti, kad beveik po ketverių metų, šiemet sulauksime net dviejų albumų iš roko dievuko Jack White. Apie juos jis pranešė dar spalį, kartu pristatydamas net keletą naujo savo kūrinio „Taking me back“ versijų. (rašėme čia)

Panašu, kad balandžio 8 pasirodysiantis „Fear Of The Dawn“ bus kiek aštresnio rokavo skambesio albumas, o liepos 22 d. sulauksime švelnesnio, bliuzo garsais papuošto „Entering Heaven Alive“.

Tai leidžia spėti naujasis Jack White singlas iš „Entering Heaven Alive“, kuris vadinasi „Love Is Selfish“.

Abu albumus gyvai galėsime išgirsti jau šią vasarą, nes Jack White paskelbė „Supply Chain Issues“ turą, kuriame pavasarį numatyti koncertai Amerikoje, o vasara – Europoje. Paskelbdamas apie turą, jis pristatė ir scenos partnerius – Dominic Davis (bosinė gitara), Quincy McCrary (klavišiniai) ir Daru Jones (būgnai).

Dar paklausome naujus Jack White kūrinius, pasižiūrime koncertų turo datas ir planuojamės kelionę. Kas kartu?

„McLoud“ ir jų raudonų vėliavų vakarėlis

+2

Muzikiniais žanrais drąsiai eksperimentuojanti bei aštrių tekstų ir išsišokimų nevengianti vilniečių ketveriukė „McLoud“ gruodžio 15 d. kvietė į menų fabriką „LOFTAS“, Vilniuje. Ten jie surengė albumo pristatymo vakarėlį savo ketvirtajam albumui „Red Flags“.
Pasirodo, jog data pasirinkta neatsitiktinai – prieš dvejus metus, gruodį pristatytas Niujorke įrašytas albumas „NYNX“. Grupė žadėjo maksimum vakarėlį: pirmą kartą gyvai sugroti visas naujojo albumo dainas, pristatyti atsinaujinusią grupės sudėtį ir šiaip – galima tikėtis visko.

Apie pusę 8 vakare, pirmieji į sceną žengė „Akli“ vyrukai. Poroje koncertų mėgavausi jų naujausią albumą „Refleksija“ pristatančiu setlist‘u, bet šį kartą skambėjo mažiau dainų iš šio albumo ir daugiau „Taika“ albumo kūrinių. Kitaip tariant, „Akli“ sudėliojo setlist‘ą specialiai šiam vakarui, kuris auditorijos tikrai nenuvylė.

Beveik 21 val. į sceną žengė vakaro kaltininkai – „McLoud“. Grupė, kaip ir žadėjo, sugrojo kūrinius iš naujausio albumo „Red Flags“ ir įterpė senesnių kūrinių. Taip pat netrūko staigmenų – REP‘o intarpai, visas performansas su įspūdingą vokalą turinčiu ir jį valdžiusiu, bei akordeonu grojusiu Adam

bei vakaro pabaigai – skambutis Orlauskui. Tikrai buvo visko ir reikėjo energijos visą tūsą atlaikyti, o įspūdžiai dar „taško“. Rekomendacija penktadieniui ir savaitgalio nuotaikoms aštrus ir kontraversiškas albumas „Red Flags“ :

ALBUMAI, KURIUOS IŠGIRSTI BŪTINA: LAPKRITIS, 2021

+2

Jau gyvename kalėdinėmis nuotaikomis, tačiau dar neskubėkime į Kalėdinį šurmulį. Dar truputį palaukime ir prisiminkime lapkričio albumus. Lapkritį siūlome prisiminti su „Daddy Was A Milkman“ ir „IDLES“ albumais, sunkesnio skambesio gerbėjams – Dave Gahan ir „Soulsavers“ grupės kūriniais, bei bendrais „Converge” ir Chelsea Wolfe bei Richard Dawson ir „Circle darbais.

Daddy Was A Milkman – „Kai ruduo mokė mane“

Šiltas. Jaukus. Mielas. Išjaustas. Turbūt taip reikėtų kalbėti apie naujausią Igno Pociūno, Lietuvos žmonėms geriau pažįstamo „Daddy Was A Milkman“ pseudonimu, albumą „Kai ruduo mokė mane“. Jau pirmieji albumo šaukliai – dainos „Nieko nebijau“ ir „Tinginio vasara“ signalizavo, kad albumas bus toks, kokio mes ir tikėjomės – ramus, įkvėpiantis ir intymus. Toks, kurio galima klausytis kone visose gyvenimo situacijos. Toks, kuris gali tapti nuostabiu palydovu besileidžiant šiltai vasaros saulei. Toks, kuris gali tapti muzikaliausiu draugu gurkšnojant karštą vyną su mylimu žmogumi tada, kai už lango švelniai sukasi snaigių šokis. Toks, kuris net ir paslaptingą Kalėdų naktį gali įkvėpti, sušildyti ir nuraminti.

Ar „Kai ruduo mokė mane“ patenkino tuos lūkesčius? Su kaupu. Trečiajame Igno albume, lyginant jį su prieš tai buvusiaisiais, skirtumas vienintelis – visas įrašas – lietuvių kalba. Gražūs tekstai, švelni muzika, intymumas ir velniškai jausmingos, lengvos melodijos šio albumo tikrai ilgam neleis padėti į lentyną. Jo, tiesiog, norisi klausytis vėl ir vėl, mat 9 čia esančios kompozicijos „susiklauso“ taip greitai, kad nespėji net įkvėpti… Todėl imi jį „sukti“ iš pradžių.

Ypatingai dabar, kai gyvename nežinodami kaip virusas evoliucionuos; kai stebėdami kas vyksta už Lietuvos sienos jaučiame nerimą; kai neigiamos informacijos žiniasklaidos kanaluose yra ypatingai daug… „Kai ruduo mokė mane“ gali tapti pasakiškai miela ramybės doze jūsų namams, ausims ir, žinoma, širdims.

Dave Gahan ir Soulsavers – „Imposter“

Vienos iš svarbiausių visų laikų muzikinių grupių „Depeche Mode“ karjera jau tęsiasi daugiau kaip keturis dešimtmečius. Dave Gahan – „depešų“ veidas ir balsas. Jį myli šimtai tūkstančių žmonių visame pasaulyje. Jo vietoje svajoja atsidurti dažnas „depešistas“, net ir žinodamas, jog būti Dave Gahan’u yra pavojinga. Juk šis žmogus net keturis kartus (!!!) yra paspaudęs ranką mirčiai! Dave Gahan yra Dievas, besimaudantis minios meilėje, tačiau niekam ne paslaptis, jog dainas grupei kuria ne jis, o jo kolega Martin Gore. Na, išskyrus keletą retų atvejų. Todėl nieko keisto, jog metams bėgant atsiranda poreikis padaryti kažką savo. Kažką, kas būtų nesiejama su „depešais“. Albumas „Imposter“ – jau penktasis Dave Gahan išstojimas be „Depeche Mode“ ir trečiasis dovanojant savo balsą prodiuserių „Soulsavers“ komandai. Sulig kiekvienu jų bendru albumu vis labiau jaučiasi, jog šis projektas, laikui bėgant virtęs rimta grupe, yra labai svarbus savirealizacijos kanalas Dave Gahan‘o gyvenime ir karjeroje. Šiuo jo gyvenimo etapu tikriausiai svarbesnis nei megadinozaurai „Depeche Mode“.

Šį kartą albume nerasite nei vienos autorinės dainos. Čia skamba vien koveriai. Bet kaip gražiai! Klausant šio albumo su kiekviena daina imi vis labiau pamiršti, jog šias dainas parašė Mark Lanegan, Neil Young, PJ Harvey, Bob Dylan ir kiti. Dave Gahan čia yra ne tik vokalistas, bet ir savotiškas šios muzikinės kelionės kuratorius, kuriam ši kelionė, matyti, itin asmeniška. „Imposter“ – jautrus, gilus, tyras, ir velniškai muzikalus darbas. Muziką šiam albumui įrašė gyvais instrumentais grojanti dešimties žmonių grupė. Tai – visiškai kita muzikinė amplitudė, nei „Depeche Mode“. Na, o su niekuo nesupainiojamas Dave Gahan balsas čia atsiskleidžia visai kitomis spalvomis.

Tad jei mėgstate „depešus“, bet norite išgirsti jų balsą kitokioje muzikoje – nepraleiskite progos. O jei „depešų“ nemėgstate (arba nežinote?) – linkiu Jums atrasti šį nepaprastą, žavingą balsą būtent šiame kontekste. Čia Dave Gahan išlieja visą savo širdį. Ir tai girdisi. Kol kas tai – naujas darbas, tad bendra nuomonė apie jį dar nėra pilnai susiformavusi. Bet spėju, jog kažkada, šis albumas bus laikomas vienu esminių jo karjeros šviesulių. Panašios svarbos, kaip „American IV: The Man Comes Around“ šiandien yra Johnny Cash kūryboje. Bet iki tol dar laukia daug metų ir daug naujų albumų, ar ne?

„Converge” ir Chelsea Wolfe – „Blood Moon: I”

2016-ųjų metų balandis. Įžymieji JAV hardcore/mathcore atlikėjai „Converge” koncertuoja Europoje. Jiems talkina raganiškoji užburiančio balso savininkė Chelsea Wolfe, jos kolega Benas Chisholmas ir Stephenas Brodsky iš taip pat amerikiečių roko grupės „Cave In“. Pasirodymai pavadinti gana pranašiškai – „Blood Moon“. Publika ošia, o tarp muzikantų užsimezga magiškas ryšys.

Šis neeilinis kolektyvas tuo metu to dar nežinojo, tačiau būtent tada buvo įpūsta dar vieno albumo dvasia. Visgi įrašų sesijos prasidėjo ne iš karto, o 2019-aisiais. Karantinas pakišo koją, tad įrašą teko pabaigti nuotoliniu būdu. Ir štai, šių metų lapkritį dienos šviesą pagaliau išvydo minėtųjų muzikantų bendro darbo vaisius – albumas „Blood Moon: I“.

Kaip ir buvo galima tikėtis, kiekvienas iš minėtųjų atlikėjų čia paliko savo unikalų pėdsaką. „Blood Moon: I“ sujungia siautėjantį  „Converge” įniršį su „Cave In“ sunkumu ir žaviosios  Chelsea Wolfe raganišku niūrumu. Jei kada nors klausėte savęs, kaip skambėtų Jacobas Bannonas, jei jis taptų „Cave In“ nariu, arba kaip Chelsea Wolfe atskleistų savo kerinčias melodijas per kaklą laužantį „Converge” ritmą, atsakymus į šiuos klausimus rasite jau pirmuosiuose kūriniuose. Mano asmeniniai favoritai, kurių paklausyti tiesiog būtina: „Blood Moon“, „Coil“ ir „Crimson Ston“. Čia susipina tiek sunkūs, matematiški „Converge” rifai, Jacobo Bannono scream’as, tiek ir tamsus, bet tuo pačiu metu ir švelnus Chelsea Wolfe vokalas.

„Blood Moon: I“ peržengia daugelio „Converge” užkietėjusių gerbėjų tolerancijos ribas. Jie grupę kaltina „suminkštėjimu“, o aš kaip tik manau, jog tai yra natūrali jų skambesio evoliucija, kuri buvo ilgai laukta ir šiame albume meistriškai įgyvendinta. „Blood Moon: I“ taip pat yra sunkiausia ir įspūdingiausia Chelsea Wolfe ir Beno Chisholmo muzikos išraiška, kurią varo kunkuliuojanti „Converge”“ jėga ir „Cave In“ dvasia. „Blood Moon I“ tikrai yra vienas esminių šių metų sunkiosios scenos albumų.

Richard Dawson ir „Circle“ – „Henki“

Dainų kūrėjas ir gitaristas Richard Dawson iš Didžiosios Britanijos suvienijo jėgas su Švedų roko grupe „Circle“. Richard Dawson atstovauja daugiau folk stiliaus tradicijas, o jau apie jau apie 40 albumų savo diskografijoje turintys „Circle“ atstovauja įvairiems roko stiliaus subžanrams – progressive, hard, glam, space ir kiti. Grupė, garsėjanti technišku aukšto lygio atlikimu ir veržlumu suteikia greičio ir energijos lyriškesniai Richard Dawson kūrybai.

Kuriant albumą kūrėjai dalinosi demo / bandomaisiais įrašais nuotoliniu būdu, vėliau susitiko įrašų sesijai Suomijoje ir albumą pabaigė dirbdami nuotoliu, kai 2020-ųjų pavasarį visą Europą pasiekė pandemija. Atrodo, jog pakankamai ilgas pasiruošimas išėjo į naudą. Dawson mėgsta išbandyti savo kūrybos ribas ir ieškoti kažko naujo. Įprastai savo kūriniuose pasakojantis visą žmogaus gyvenimą ir jo paletę, su albumu „Henki“ nuo to nenutolo, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pasakojama apie kažką kitką. Albumo pavadinimas – suomių kalbos žodis, kuris reiškia „dvasią“ ar „sielą“. Visi septyni kūriniai pavadinti augalų pavadinimais. Iš pirmo žvilgsnio „botaniniai“ kūriniai pasakoja Richard Dawson mėgstama tema – žmones: jų gyvenimo iššūkius, tragedijas ir pomirtinio gyvenimo paslaptis.

Tai išskirtinis albumas Richard Dawson diskografijoje su „Circle“ energija ir dvasia. Plačios temos, kiek kitoks skambesys ir albumas glosto ausį ne tik eiliniams klausytojui, bet ir išrankiems melomanams.

IDLES – „Crawler

Iš Bristolio – britų avangardo sostinės – kilusių „IDLES“ pristatinėti nereikia – garsus jų šauksmas gerai girdimas ir Lietuvoje, nors jie (dar) nėra čia viešėję. Naujausio, ketvirtojo jų albumo „Crawler“ istorija gan tipinė – 2020-ųjų rugsėjį išleidę trečiąjį albumą, „Ultra Mono“, grupės vyrukai turėjo  vilties pakoncertuoti su juo. Deja, dėl patys-žinot-ko, tai tapo neįmanoma ir „IDLES“ padarė tai, ką moka geriausiai – užsidarė studijoj ir pradėjo įrašynėti dar vieną albumą. Taip ir gimė „Crawler”.

Jei mokate skaičiuoti, supratote, kad naujasis „IDLES“ albumas gimė labai greitai. Greitai gimę albumai dažnai kvepia chaltūra, tiesa? Tik ne „IDLES“ atveju. Tačiau čia turime jus įspėti. „Ultra Mono“ buvo greitas ir įsiūtęs. Jame buvo viskas, dėl ko mylime „IDLES“ –  piktas Joe Talboto vokalas, socialiai angažuotos temos, siautulingi ritmai. „Crawler“ – visiškai kitoks, ir tai suprantame vos išgirdę pirmąsias „MTT 420 RR“ natas.

„IDLES“ čia visiškai kitokie, atsigrėžę į save, į savo išgyvenimus, į savo problemas. „Crawleryje“ galima lengvai užčiuopti tai, su kuo „IDLES“ visą laiką buvo lyginami – čia girdime ir niūrias „Joy Division“ nuotaikas, ir senąjį gerąjį „Queens of The Stone Age“ skambesį. Turime net baladę – arba tai, kas artimiausia baladei „IDLES“ kontekste („The Beachland Ballroom“).

Ką turime dar? Ogi albumą, kuris yra kažkiek chaotiškas, tačiau kartu yra labai svarbus (arba tokiu taps) tiek patiems „IDLES“ nariams, tiek jiems kaip grupei. Bent jau tokį turiu įtarimą (ir galbūt slaptą norą).