Tai turėjo būti „Solo Piano Show“, tačiau sekmadienio vakarą, Vilniaus gatvėmis tekant lietaus upėms, grupės „Hot Chip“ lyderis Alexis Taylor surengė šį tą daugiau – tobulas vasaros palydėtuves. Vasaros, kuri buvo itin dosni muzikinių potyrių – nemažą dalį jų padovanojo ir Alexį Taylorą į Vilnių pakvietusi agentūra „8 Days A Week“.
Vakarui toną uždavė jau pirmieji Šv. Kotrynos bažnyčios scenoje nuskambėję kūriniai – rūke paskendęs, vien vienišo prožektoriaus apšviestas A. Taylor, pritardamas sau gitara, atliko Bonnie „Prince“ Billy dainos „2/15“ koverį, sklandžiai pereinantį į „Hot Chip“ kūrinio „Made in the Dark“ versiją. Po trumpo prisistatymo sekė dar vienas „Hot Chip“ kūrinio perdirbinys – „So Much Further To Go“. Ne paslaptis, kad būtent nuo šios grupės prieš 17 metų prasidėjo muzikinė A. Tayloro karjera, tad vakaro metu „Hot Chip“ kūrinių tikrai negalėjo pritrūkti. Ir netrūko.
Ir nors solinis koncertas skyrėsi nuo svaiginančiai pašėlusių „Hot Chip“ pasirodymų, nuo gitaros prie fortepijono ir kompiuterio scenoje besiblaškančiam A. Taylorui pavyko sukurti tobulai melancholišką vakaro atmosferą. Šį vakarą pagrindiniu akcentu tapo ne techniniai šio multiinstrumentalisto sugebėjimai ir sumanymai (nors ir be jų čia, žinoma, neapsieita), o švelnus, aksominis A. Tayloro vokalas, užpildantis visą bažnyčios erdvę ir minkštai nugulantis ant fantastiškai apšviestų šventyklos skulptūrų. Taip, pabuvoję šiame koncerte neleis sumeluoti –apšvietimas ir įgarsinimas šį vakarą buvo vertas atskirų ovacijų.
Pasirodymo Vilniuje metu A. Taylor pristatė pernai išleistą trečiąjį solinį diską, kukliai užvadintą „Piano“ ir albumą papildantį, jau šiemet pasirodžiusį LP „Listen With(out) Piano“. Pastarajame surinkti kitų muzikantų sukurti albumo „Piano“ dainų remiksai. Įdomu tai, kad abiejų albumų galima klausytis tiek atskirai, tiek kartu – tai vakaro metu scenoje demonstravo ir pats A. Taylor. Jei neturite dviejų vinilinių plokštelių ar CD grotuvų, abiejų albumų galite klausytis su draugu – pristatydamas savo sumanymą šmaikštavo atlikėjas.
Tačiau jei tarp žiūrovų buvo tokių, kurie tikėjosi visą vakarą svajingai pasnausti, jų lūkesčiai buvo sudaužyti į šipulius. Nors bendrą pasirodymo atmosferą ir galima apibūdinti kaip svajingai-melancholišką, gal net liūdnoką, netruko ir svaigesnių – ir trankesnių – kūrinių, kurių metų norėjosi jei ne pašokti prie scenos, tai bent jau atsistojus palinguoti ir patrypsėti į taktą. Vienas tokių momentų – kūrinys iš dar 2012-aisiais išleisto solinio A. Tayloro EP „Nayim From The Halfway Line“. Atlikdamas dainą „Hot Squash“, muzikantas vietoj mediatoriaus panaudojo lietuviško alaus butelį, greičiausiai nujausdamas, jog kelias į lietuvių širdis yra nušlakstytas gintarinio gėrimo puta. Ledai akimirksniu buvo pralaužti, o klausytojų veiduose pasirodė šypsenos.
Šis sugebėjimas laviruoti tarp skirtingų muzikinių stilių ir įvairiausių nuotaikų turbūt labiausiai atspindi A. Tayloro muzikinį kelią. Pradėjęs su „Hot Chip“, išbandęs solinę karjerą, jis įkūrė ir muzikinių improvizacijų kolektyvą „About Group“, taip pat nevengdavo kurti su kitais žinomais vardais – nuo „Talking Heads“ lyderio Davido Byrne, Peterio Gabrielio, „Simian Mobile Disco“ iki Roberto Wyatt’o ir Diplo.
Koncerto Vilniuje metu A. Tayloro visapusiškumas atsiskleisdavo ne vien grojant. Publiką sužavėjo jo porinamos istorijos – viena jų pasakojo apie tai, kaip atlikėjui po koncerto Londone teko įsibrauti į… nuosavus namus. Ironiška, kad pasakojimas sekė po dainos „I Never Lock That Door“ („Niekuomet nerakinu tų durų“). Gyvai į atlikėjo pokštus reaguojanti publika irgi žymiai prisidėjo prie šio koncerto sėkmės, tad nuoširdžiai tikimės, kad tai buvo pirmas, tačiau toli gražu ne paskutinis A. Tayloro vizitas Lietuvoje. Gal kitą kartą kartu su juo atvyks ir kiti „Hot Chip“ nariai? Laikome špygas.