Pažiūrėkime, ką gero ir muzikinio atnešė šis saulėtas vasario penktadienis.
Sam Fender – People Watching
Pastaruoju metu itin dažnai (visur) girdimas britų muzikantas Sam Fender grįžta su trečiuoju albumu, „People Watching”. Žmonės, be jokios abejonės, ne tik žiūrės, be ir klausysis.
The Murder Capital – Blindess
Post-pankrokas tikrai išgyvena atgimimą, ypač Britų salyne. Trečiąjį albumą šiandien išleido grupė iš Dublino, „The Murder Capital”.
Baths – Gut
Labai mėgstame efemerišką Baths skambesį – nekantraujame susipažinti ir su šiuo, jau ketvirtuoju jo albumu.
Youth Lagoon – Rarely Do I Dream
Dar vienas įdomus šio penktadienio albumas priklauso Treworui Powersui, pastaruoju metu grįžusiu prie pseudonimo „Youth Lagoon”.
Saya Gray – SAYA
Su Saya Gray muzika susipažinome visai neseniai. „SAYA” – tai antrasis šios japoniškų šaknų turinčios muzikantės iš Toronto albumas.
Porridge Radio – The Machine Starts To Sing
Mašina gal ir pradeda dainuoti, o štai „Porridge Radio” – baigia. Šis 4 dainų EP – paskutinis.
Maruja – Tir na nÓg
Kad jau pradėjome apie EP – dar vienas vertas dėmesio. Tamsi, atmosferinė džiazo ir post-punk’o samplaika… Gerai, labai gerai.
Paris Texas – They Left Me With The Sword
Dar vienas šiandienos EP priklauso alternatyvaus hiphopo duetui „Paris Texas”, savo pavadinimą pasiskolinusio iš Wimo Wendeso filmo.
Tim Hecker – Shards
Šį elektroninės muzikos kūrėjo mini albumą jau anonsavome – smagu jo sulaukti.
2024-ieji buvo puikūs grupei Fontaines D.C. – jie išleido sėkmingą ir žiauriai įdomų albumą „Romance”. 2025-ieji žada būti ne mažiau sėkmingi šiems vaikinams iš Dablino Sičio – nes, panašu, kad jie nežada sustoti. Geriausias to įrodymas – vidurnaktį pasirodžiusi nauja daina „It’s Amazing To Be Young”.
Papildyta: Pasirodė ir muzikinis klipas, o grupės bosistas Conor Deegan III pasidalino dainos atsiradimo istorija – jos sukūrimą paskatino naujagimis, grupės gitaristos Carloso O’Connello vaikas. Pradžioje ji skambėjo labiau kaip lopšinė ar muzikos dėžutės melodija, bet dainoje kartojamas tekstas – „It’s amazing to be young” („nuostabu būti jaunam“ ) joje buvo nuo pat pradžių.
„Vilties jausmas, kurį suteikia vaikas, yra gilus ir jaudinantis, ypač tokiems jauniems vyrukams kaip mes. Tai jausmas, kad nori sukurti pasaulį, kuriame jie augtų laimingi. Tai jausmas, kovojantis su cinizmu, kuriam dažnai pasiduodame šiuolaikiniame pasaulyje. Taigi norėjome paskelbti – tikrai nuostabu būti jaunam. Mes vis dar esame laisvi ir norime skleisti tą jausmą. „Mes norime perteikti aplinkiniams, o galbūt tai darydami galime padėti apsaugoti jį patiems.”, – sakė Fontaines D.C. bosistas.
Pernai Vilniuje koncertavęs muzikantas iš Naujosios Zelandijos, Jordan Rakei, grįžta su daina daina daina „Talk Talk Talk”. Kūrinys atsiras pernai gegužę išleisto albumo „The Loop” deluxe versijoje, kurią J. Rakei ketina išleisti jau netrukus – balandžio 4 dieną.
Visada susidomėję sekame, ką šį kartą mums pasiūlys tiek Perfume Genius, tiek iš Naujosios Zelandijos kilusi Aldous Harding – o dabar turime šiuos nustabius muzikantus kartu! „No Front Teeth” – tai antrasis kūrinys iš kovą pasirodysiančio Perfume Genius albumo „Glory”, o jį lydį ir davinlynchiškas vaizdo klipas. Vartokite atsargiai!
Jei „King Hannah” pavadinimas nėra jums girdėtas – ką gi, susipažinkite. „King Hannah” – tai duetas iš Liverpulio, kurį sudaro Craig Whittle ir Hannah Merrick. Jų bendroje diskografijoje jau du albumai – paskutinis, „Big Swimmer”, pasirodė vos pernai. Na, o šiandien norime pasidalinti šviežiu jų kūriniu – tamsia, niūria, sodria daina „Leftovers”.
Penktadienį albumą „Horrror” išleidęs Anglijoje gimęs, Jungtinėse Valstijose augęs muzikantas Bartees Strange apsilankė NPR studijoje, kur įrašė gyvą pasirodymą jų projektui „Tiny Desk Concert”. Visos keturios atliktos dainos – „Wants Needs”, „Sober” 9:55„, „Too Much” ir „17” – iš naujausio albumo, kurį taip pat labai rekomenduojame.
Grupių „Radiohead” ir „The Smile” lyderis Thom Yorke vėl sujungė jėgas su kitu britu, elektroninės muzikos kūrėju Marku Pritchardu. Pasirodęs kūrinys „Back in the Game” nėra pirmas bendras judviejų darbas – paskutinį kartą Thomo Yorko balsą galėjome išgirsti 2016-asiais išleistame M. Pritchardo kūrinyje „Beautiful People”, esantį jo albume „Under the Sun”.
Perfrazuojant vieną eurovizinę dainą, „visaip mums reik”. Taigi mūsų savaitės miksas tradiciškai – visoks. Lietuvių frontą jame šį kartą reprezentuoja Gabrielė Vilkickytė, Dancing Crow, naujas Solo Ansamblio gabalas, ir ne tokia nauja „Baltojo Kiro” odė Vilniui. Kas dar į jį nugulė? Nauja Samo Fenderio daina ir vos penktadienį naująjį albumą išleidęs kanadietis Art d’Ecco bei britė Lucy Rose.
Porą savaičių vėluodami, naują albumą išleido Manics’ai.
The Lumineers – Automatic
Pasirodė ir penktasis Lumineers albumas
The Wombats – Oh! The Ocean
Indierokeriai iš Liverpulio, The Wombats taip pat išleido naują albumą.
Bartees Strange – Horror
Siaubo filmai – tai turbūt labiausiai nuvertinama meno rūšis. Pažiūrėsim, kaip seksis šiam „Bartees Strange” siaubiakui.
Art d’Ecco – Serene Demon
„Serene Demon” – tai penktasis indierokerio iš Kanados, „Art d’Ecco” albumas. Mūsų nuomone, labai vertas jūsų ausų.
Frog – 1000 Variations On The Same Song
Senas geras indierokas. Nors ir skamba kaip tūkstantoji tos pačios dainos variacija 🙂
Richard Dawson – End of the Middle Naujas albumas tikrai pradžiugins Richardo Dawsono gerbėjus.
Dead Gowns – It’s Summer, I Love You, and I’m Surrounded By Snow
Debiutas labai gražiu pavadinimu tikrai nenuvilia ir savo skambesiu.
venturing – Ghostholding Jane Remover side-projektas debiutuoja su albumu „Ghostholding”.
Horsegirl – Phonetics On and On
Dar šiek tiek roko jūsų ausims, šį kartą iš Čikagos.
Cryogeyser – Cryogeyser
Antrąjį albumą išleido ir shoegazeriai iš Los Andželo, Cryogeyser.
I Am Robot and Proud – Bird at Sunrise
Kanadoje gyvenantis ir elektroninę muziką kuriantis Shaw-Han Liem taip pat išleido naują albumą.
John Glacier – Like a Ribbon
Po lediniu „John Glacier” slapyvardžiu slepiasi Londone gyvenanti reperė ir prodiuserė. Čia – jos debiutas.
Westside Gunn – 12 Kad jau esame repo temoje – naują mixtape’ą išleido produktyvusis Westside Gunn
Mereba – The Breeze Grew a Fire
R’n’B gerbėjams taip pat turime ką pasiūlyti – pasirodė labai malonus ausiai antrasis Merebos albumas.
Marshall Allen – New Dawn
Turime ir džiazo naujienų – albumą „New Dawn” išleido The Sun Ra Arkestra narys Marshall Allen. Ir nieko tame nebūtų stebėtino, jei ne du faktai – ponui Allenui neseniai sukako 100 metų, o tai – debiutinis jo solinis albumas.
Ilgai lauktas penktasis Bon Iver albumas, „SABLE, fABLE„, pasirodys jau šių metų balandžio 11 dieną.
Anot Justino Vernono, albumą reiktų laikyti „Bon Iver” epilogu. Dvylikos dainų albumas simboliškai baigsis kūriniu „Au Revoir”. Tačiau šio atsisveikinimo dar reikės palaukti. O pirmasis albumo singlas, “Everything Is Peaceful Love,” bus išleistas jau šį penktadienį, per Valentino dieną.
„bdrmm” – tai keturių „shoegaze” grojančių vyrukų grupė iš Jungtinės Karalystės. Nėra jie visiški naujokai – debiutinis jų albumas, „Bedroom”, pasirodė pačiame covido pandemijos įkarštyje, 2020-ųjų vasarą, po jo sekė ir antrasis, 2023-aisiais išleistas albumas. Netrukus pasirodys ir trečiasis, o jį pristato naujas kūrinys „Lake Disappointed” ir piktokas jam skirtas vaizdo klipas.
bdrmm albumas „Microtonic” išleidžiamas vasario 28 dieną.
Vos vienas mygtuko paspaudimas ir atsiduriate Jacko White koncerte. Kaip? Ogi labai paraprastai – Jack White ką tik išleido „gyvą” koncertinį EP. Į šį diską tilpo 5 koncertų metu sugroti ir įrašyti pernai išleisto albumo „No Name” kūriniai.
„I deserve it all”, – pasakė reperis Kendrick Lamar ir kaip tarė, taip ir padarė – tą „all” vainikavo 5 vienai dainai skirtos Grammy statullės ir ypač – šiąnakt įvykęs Super Bowl Half Time pasirodymas. Kaip visuomet – jį gaubė paslapties šydas, tad gandų apie tai, kas pasirodys scenoje (nuo Rihannos iki… you name it) buvo iš ties nemažai. Ir svarbiausia – ar K. Lamar išdrįs tiesioginiame eteryje sudainuoti TĄ dainą?
Jei šiąnakt saldžiai miegojote, kviečiame peržiūrėti jo grandiozinį, nuotaikingą ir… šėtoniškai klastingą pasirodymą – dėl NFL ribojimų tą padaryti galite paspaudę „Watch on Youtube”.
Šios savaitės miksas prasideda nuo lengvo Jamie xx chaosėlio, užkabina naująjį britų „Squid” albumą, supažindina su naujomis Låpsley ir Herman Lie dainomis, bėga per „Natural Blues” koverį, įplaukia į Gigi Perez teritorją ir baigiasi Deafheaven gėlytėmis. Tokia ta mūsų savaitė, kaip jums?
Šį kartą penktadienio albumai – šeštadienį. Pažiūrėkime, kas gero pasirodė šią savaitę:
FACS – Wish Defence
Paskutinis albumas, prie kurio dirbo legendinis Steve Albini priklauso art rokeriams iš Čikagos, FACS. Pakankama priežastis jo pasiklausyti.
Squid – Cowards
Cowards – tai trečiasis rokerių iš Braitono, „Squid”, albumas. 45 minutės gėrio!
Heartworms – Glutton for Punishment
Dar vienas įdomus projektas iš britų salyno – Jojo Orme, arba „Heartworms”. Gotikinis rokas? Postrokas? Viskas kartu?
Sivert Høyem – Dancing Headlights
„Madrugados“ dainininko balsas duria tiesiai į paširdžius. Čia – solinis jo darbas.
Low Roar – House in the Woods
Dar vienas albumas, priversiantis pajusti gniužulą gerklėje – pomirtinis Ryano Karazijos („Low Roar”).
Sharon Van Etten & The Attachment Theory – Sharon Van Etten & The Attachment Theory
Tai jau aštuntasis šios amerikiečių dainininkės albumas, šį parašytas kartu su grupe.
Inhaler – Open Wide
Įdomu, kiek albumų reikia išleisti Inhaleriams, kad galėtume nebeminėti, kad pagrindinis jų vokalistas – Bono sūnus?
Biig Piig – 11:11
„Sony Music” leiblui „priklausanti” airių dainininkė ir reperė Biig Piig išleido debiutinį albumą.
Michigander – Michigander
Dar vienas debiutas priklauso grupei iš (žinoma) Mičigano, Michigander. Nors grupė egzistuoja bene 10 metų, tai pirmasis jų albumas.
Oklou – Choke Enough
Oklou – tai prancūzų dainininkė ir prodiuserė, o „Choke Enough” – debiutinis jos albumas.
Guided by Voices –Universe Room
1983-aisiais susikurusi grupė vis išsiskiria ir vėl atsikuria, bet niekuomet nenustoja kurti. Tai jau 41-asis (sic!) jų albumas.
Dream Theater – Parasomnia
Turime naujienų ir kiek sunkesnio skambesio gerbėjams – progresyvųjų roką grojantys Dream Theater taip pat vakar išleido naują albumą.
Larry June, 2 Chainz ir the Alchemist – Life is Beautiful
Reperių Larry June ir 2 Chainz kartu su žinomu prodiuseriu the Alchemist įrašytas albumas – gardus kąsnelis hip-hopo gerbėjams.
JPEGMAFIA – I Lay Down My Life for You (Director’s Cut)
Šiek tiek vėluodamas, šią savaitę pasirodė ir paskutiniojo JPEGMAFIA albumo „I Lay Down My Life for You” deluxe versija, o joje – jei teisingai pavyko suskaičiuoti – net 14 naujų kūrinių.
James Brandon Lewis – Apple Cores
O dabar prie ausinių kviečiame džiazo gerbėjus – jums turime amerikiečių kompozitoriaus ir saksofonisto Jameso Brandono Lewiso albumą.
Britų dainininkas Patrick Wolf ruošiasi naujo albumo išleidimui – šis turėtų pasirodyti jau šių metų balandį. Pirmoji šio albumo kregždė – daina „Dies Irae”, savo pavadinimą paskolinusi iš senojo bažnytinio himno, apdainuojančio Paskutiniojo Teismo dieną.
Septintasis Patricko Wolfo albumas, „Crying the Neck”, pasirodys balandžio 25 dieną.
Grammy apdovanojimo už geriausią repo albumą laimėtoja, iš Tampos pelkių kiliusi Doechii savo pergalę atšventė Kanye Westo vertu kūriniu – „Nosebleeds”. Kas būtų nutikę, jei ji pralaimėtų? Niekada nebesužinosim.
Pabandom iš naujo. Pasižadėję sau šiemet prikelti manoMuziką žinojome, kad albumų apžvalgos tikrai grįš. Ir jos grįžta! Žinoma, tai tik pradžia, bet šis sausis truko visą amžinybę, kad džiaugiamės jį ištvėrę. O išverti padėjo ir muzika. Pasižiūrėkite, kokia 🙂
Wardruna – Birna
„Warduna“ groja Šiaurės šalių liaudies muziką ir mėgsta naudoti įvairius tradicinių šio regiono instrumentus, pavyzdžiui, dambrelį ar šamaniškus būgnus. Jų muzika niekaip nėra susijusi su metalu, bet metalistai juos tikrai mėgsta. Mėgsta gilų chorinį vokalą, įtemptą nuotaiką, kurios gausu ir šiame albume. Nenuostabu, jog „Wardruna” dalyvauja metalo festivaliuose ir koncertuose. Jie svečiavosi ir Lietuvoje – festivaliuose „Kilkim žaibu” bei „Mėnuo Juodaragis”.
Naujausias šio kolektyvo albumas „Birna“ yra tamsus ir paslaptingas įrašas, tematiškai apdainuojantis meškos gyvenimo ciklą, gyvenimo ciklą ir laikinumą. Taip pat ir ganėtinai ilgas: trunka apie valandą ir šešias minutes. Pripažinsiu, kad klausantis jo pirmą kartą, buvo ganėtinai sunku išbūti, sunku jį įsisavinti. Norėjosi mesti, sustoti.
Jo grožis atsiskleidžia ne iš pirmo paklausymo, tad rekomenduoju jo klausytis su atitinkamu nusiteikimu. Čia ne lengvas indie rokelis. Man asmeniškai labiausiai patiko paskutinė albumo daina „Lyfjaberg”. Patiko ir„Dvaledraumar” – virš 15 min trunkanti garso meditacija, nuo kurios jaučiausi pusiau transe.
„Wardruna” visada kūrė muziką, kuri baugina, tačiau taip pat suteikia vilties ir primena, kad visas mūsų gyvenimas yra nuolatos besikartojantys ciklai. Kartais albumo atmosfera yra svarbiausias jo aspektas. Ką jau ką, bet ypatingą garsinę atmoferą norvegai „Birnoje” tikrai sukuria. Taip smarkiai, kad net pašiurpsta oda.
Mac Miller – Balloonerism
„Didn’t think anybody died on a Friday“ – repuoja Mac Miller kūrinyje “ Funny Papers”. Funny enough, 2018-ųjų rugsėjo 7 buvo penktadienis. Diena, kai mirė Mac Miller.
Pomirtinių albumų būna visokių. Daugumos jų galėtų ir nebūti. Kai į dienos šviesą traukiami juodraščiai, demo įrašai ir šiaip viskas, kas turi bent minimalią piniginę (bet retai – kūrybinę) vertę, nieko gero nelauk. Tad pomirtinio Maco Millerio albumo “Balloonerism” perklausos ėmiausi su didele skepsio doze. Patiks? Nepatiks?
Patiko. Padėjo gal tai, “Balloonerism” – paruoštas projektas, gulėjęs stalčiuje virš 10 metų (manoma, kad Mac Miller įrašė jį per savaitę, dirbdamas prie “Faces” ir “Watching Movies with the Sound Off”, taigi apie 2013/2014-uosius). Padėjo ir tai, kad dalis dainų jau kurį laiką cirkuliavo internetuose. Ir nors man sėkmingai pavyko jų išvengti, tai padėjo sukurti atitinkamą “hype’ą”.
Bet labiausiai padėjo tai, kad “Balloonerism” tiesiog labai lengva įsimylėti. Jazzo ir soulo priemaišos, taip būdingos šiam reperiui, skamba įdomiai ir gaiviai. Tai tarsi langas į tai, kas tuo metu rūpėjo šiam atlikėjui. Mini laiko mašina. Ir kartu, šis albumas nesudaužys jūsų širdies taip, kaip tai padarė pirmasis pomirtinis Maco albumas, “Circles”. Čia dar nėra viskas taip beviltiškai liūdna. Dar yra vilties. Yra “the best is yet to come”. Nors ir ženklų irgi yra. Yra depresija, yra narkotikų. Ir bandymų juos nugalėti. Dabar jau žinome – nepavykusių.
O dar – yra SZA. Nuostabus duetas, iš tų laikų, kai ši atlikėja nė nesapnavo būti populiariausių dešimtuke (šaltinis – Spotify). O jei ir sapnavo, tai tebuvo tik sapnai.
Mac Miller šeima, davusi žalią šviesą šio albumo išleidimui, nė kartą yra minėjusi, koks svarbus jam buvo šis projektas. It’s done. Dabar galima tik klausytis, klausytis žinant, kiek geros muzikos netekome, nes jie tiesiog išėjo per anksti.
C Duncan – It’s Only a Love Song
Jeigu esate pavargę nuo nuolatinės įtampos, streso, neteisybės ir tiesiog ieškote saugaus prieglobsčio, kuris jums leistų pabėgti nuo skubos ir juodų minčių – naujausias škoto Chriso Duncano albumas „It‘s Only a Love Song“ skirtas būtent jums.
Jeigu ieškote didingos romantikos, įvilktos į gražią orkestrinę popmuziką su delikačiais retro garsais – albumas taip pat skirtas Jums.
Švelnus, sodrus, muzikalus, gilus ir įtraukiantis įrašas, kurį klausai taip, tarytum valgytum patį skaniausią pietuose sunokusį vaisių. Jo muzika – laikui nepavaldus romantizmas, neturintis jokių sienų ar ribų, tinkantis pabėgti nuo kasdienybės ir leidžiantis pajusti, kad pasaulis vis dėlto nėra toks pilkas ir nykus.
Klausant albumo tampa aišku, kodėl C Duncan muzika dažnai groja įvairiuose kino filmuose. Ji tikrai labai vizuali ir kinematografiška. Šis multiinstrumentalistas yra nekartą sakęs, jog jam svarbu, kad muzika būtų ne tik girdima, bet ir spalvota bei matoma. Ko gero kiekviena naujojo įrašo daina būtent tokia ir yra – matoma, spalvota ir labai labai ryški.
Nepaisant to, kad muzikantas dar nėra ypatingai gerai žinomas Baltijos šalyse, savo diskografijoje jis jau turi penkis albumus. Ir, tiesą sakant, visi jų yra verti Jūsų perklausų.
Mogwai – The Bad Fire
Mūsų mylimi ir gerbiami škotų post-rokeriai „Mogwai” sugrįžo su nauju albumu „The Bad Fire“! Sutikite, naujienos puikios! Ar albumas geras? Kaip čia pasakius… Ne stebuklas ir ne tragedija. Šiame darbe „Mogwai” išlieka ištikimi savo skambesiui, kuiame puikiai dera atmosferinės gitarų sienos, melancholiškos melodijos ir subtilūs elektroniniai prieskoniai. „The Bad Fire” – dar vienas puikus priedas prie ir taip įspūdingos jų diskografijos.
Ar esi Mogwai gerbėjas? Jei taip – šis albumas tau labai patiks. Tiesa, „The Bad Fire” nesiūlo jokių staigių posūkių, įmantrybių ar netikėtų eksperimentų. Viskas skamba taip, kaip ir turėtų skambėti naująjame „Mogwai” albume. Na, o jei iki šiol ši grupė tavęs neįtikino, vargu ar nauji kūriniai kažką pakeis. Nors „The Bad Fire” yra pakankamai solidus albumas, jis neišplečia „Mogwai” kūrybinės paletės už jau nusistovėjusių skambesio ribų. Grupė skamba užtikrintai ir patogiai savo komforto zonoje, tačiau niekur toli nuo jos nepasitraukia. Bet ar eksperimentų čia tikrai reikia? Ne, ačiū, nebūtinai.
The Veils – Asphodels
Didžiosios Britanijos ir Naujosios Zelandijos grupė „The Veils” grįžta su nauju albumu „Asphodel”. Tai – jų septintasis studijinis darbas, pasižymintis melancholiška atmosfera, giliais tekstais ir sodriais instrumentalais. Albumas buvo įrašytas vos per penkias dienas, o jo pavadinimas – aliuzija į asfodelės gėles, senovės graikų mitologijoje augusias pomirtiniame pasaulyje.
Grupės vokalistas ir dainų autorius Finn’as Andrews’as savo tekstuose toliau tyrinėja tamsias, poetiškas temas, derindamas jas su turtingomis aranžuotėmis ir gana lengvai įsimenamomis melodijomis. Vienas ryškiausių albumo kūrinių – „Mortal Wound“, kurio fortepijono partija skamba itin dramatiškai ir emociškai. Albumas sugeba išlaikyti trapią pusiausvyrą tarp intymumo ir didingumo, bei leidžia klausytojui pasinerti į hipnotizuojančią atmosferą. „Asphodels“ – tai dar vienas įrodymas, kad „The Veils” kūryba vis dar išlieka gili, autentiška ir jaudinanti.
Benjamin Booker – Lower
35 metų LA atlikėjas Benjamin Booker kilęs iš į retro linkusio rokenrolo, o kartu prie naujausio jo albumo dirbęs prodiuseris Kenny Segalas kilęs iš pogrindžio hip-hop’o. Po 7 metų pertraukos Benjamin pristato bendrą darbą su Kenny. Sausį pasirodęs „LOWER“ paima pagrindines rap roko tekstūras ir būgnų ritmus, „Deftones“ šaltą atmosferą ir iš jų tarsi sukuria naują, ritmu grįstą grunge’ą.
Benjamino Bookerio albumas „LOWER“ yra žiaurus ir tamsus, ritmu ir vokalisto „šnabždančiu” dainavimu paremtas tyrinėjimas. Dirbdamas su prodiuseriu Kenny Segalu, Bookeris šiame albume kuria šiurkštų, tamsų garsą, kuris jungia rap rock, grunge ir eksperimentinę muziką. Albume atlikėjas pasakoja apie kovas, su kuriomis susiduria afroamerikiečiai priešiškoje visuomenėje. Nagrinėjamos tokios temos kaip sisteminis rasizmas, policijos brutalumas ir asmeninės traumos. Piešiama niūri, tačiau įtaigi gyvenimo Amerikoje vizija. Tokie kūriniai kaip „Black Opps“ ir „Lwa in the Trailer Park“ perteikia nusivylimo jausmą, o kiti, kaip „Speaking with the Dead“, siūlo trikdančią istorijos komentarą. Nepaisant tamsos, „LOWER“ turi ir grožio bei šviesesnių apmąstymo momentų, galiausiai įkūnydami kelionę per tamsą link supratimo ir ištvermės.
Vis dar gaisrų kamuojamame Los Andžele išdalinti vieni svarbiausių muzikinių apdovanojimų, Grammy. Jei pramiegojote, ceremoniją galima pažiūrėti internete, o jei labiau už Trevoro Noah juokelius vertinate patogų Ramūno Zilnio vertimą – ir šįvakar per LRT.
Ilgos ceremonijos metu, kaip visuomet, buvo ir laimėjusių, ir pralaimėjusių. Paminėkime svarbiausius.
Visų pirma, Beyonce. Daugiausiai Grammy nominacijų turinti dainininkė pagaliau parsineš namo statulėlę už geriausią metų albumą „Cowboy Carter”. To padaryti iki šiol jai nebuvo pavykę. Ji vos ketvirtoji juodaodė moteris, laimėjusi statulėlę už geriausią metų albumą – paskutinį kartą, dar praėjusiame amžiuje, tai pavyko padaryti Lauryn Hill. Beyonce šį vakarą gavo dar dvi statulėles – už geriausią country muzikos albumą ir geriausią country muzikos duetą (su Miley Cyrus).
Kalbant apie duetus – už geriausią pop muzikos dueto atlikimą buvo apdovanota Lady Gagos ir Bruno Mars daina „Die With a Smile”.
Tarp didžiųjų laimėtojų – ir reperis Kendrick Lamar, turėjęs 5 nominacijas ir sėkmingai realizavęs jas visas. Jo daina „Not Like Us” tapo metų įrašu, metų daina, metų repo daina, metų vaizdo klipu. Penktoji statulėlė jam atiteko už metų repo atlikimą.
Kita repo sensacija – Doechii – susižėrė apdovanojimą už geriausią repo albumą už savo mixtape’ą „Alligator Bites Never Heal”. Ji – vos trečioji moteris, apdovanota šioje kategorijoje.
Šokių muzikos kategorijoje triumfavo Charli XCX ir jos jau kultiniu tapęs albumas „Brat“. Charli XCX gavo ir dar vieną statulėlę – už geriausią šokių pop muzikos įrašą („Von Dutch”).
Roko kategorijose triumfavo senimas. Nors nominuoti čia buvo ir IDLES, Jack WHite ar Fontaines D.C., geriausiu roko albumu tapo „The Rolling Stones” albumas „Hackney Diamonds”, o už geriausią roko atlikimą apdovanota „The Beatles” (ir AI) daina „Now and then”.
Keletą apdovanojimus roko ir alternatyvos kategorijose susižėrė St. Vincent – jos albumas „All Born Screeming” tapo geriausiu alternatyvios muzikos kategorijoje, „Broken Man” tapo geriausia roko daina, o daina „Flea” buvo įvertinta statulėle už geriausia alternatyvios muzikos atlikimą.
Kaip ir buvo tikėtąsi, apdovanojimuose nebuvo pamirštas mergaitiškas popsas – metų naujoke tapo Chappell Roan, o jos konkurentė šioje kategorijoje, Sabrina Carpenter gavo statulėlęs už geriausią pop solinį atlikimą (daina „Espresso”) ir vokalinį pop albumą („Short n’ Sweet”). Šioje kategorijoje ji nurungė tokias sunkiasvores kaip Billy Eilish, Taylor Swift ar Ariana Grande.
Verta paminėti ir tai, kad pirmąją savo statulėlę gavo Tame Impala – Kevino Parkerio projektas buvo apdovanotas už geriausią šokių/elektroninės muzikos įrašą, kartu su „Justice” įrašytą kūrinį „Neverender”.
Tarp šio vakaro pralaimėtojų – didžiausios pop muzikos žvaigždės Taylor Swift ir Billie Eilish, namo išėjusios tuščiomis.
Sausį išgyvenome ir žengiame į vasarį. Kad pirmoji vasario savaitė lengviau prabėgtų – Jūsų jau pamėgtas naujas Manomuzika komandos savaitės miksas. Tiesiog subalansuotas šiai snieguotai vasario trečiajai.
P.S. Ačiū Jums! Smagu, jog patinka šis miksas ir klausot!
