Ką jau čia bepridursi… heavy metal sunkiasvoriai GWAR iš didelės meilės Ryanui Goslingui ėmė ir sukalė jo dainos „I’m Just Ken” koverį. Barbė pakraupusi rūko kamputyje…
Evelina Bondar
Sampha & Little Simz – Satellite Business 2.0
Nauju rūbeliu pasipuošė britų dainininko ir muzikanto Sampha kūrinys „Satellite Business” iš pernai išleisto albumo „Lahai”. Originale – nė pusantros minutės netrunkantis kūrinys buvo prailgintas iki beveik penkių minučių, be to, naujojoje versijoje girdime ir reperę Little Simz. Taip gimė puiki vasariška daina!
GYVAI: Laura Jane Grace & the Mississippi Medicals projekte „Tiny Desk”
Retai „Tiny Desk” pasirodymai trykšta tokia energija ir nuo pat pirmos minutės įtraukia tarsi netikėtas moshpitas – bet Laurai Jane Grace, kurią greičiausiai labiau pažįstate kaip „Against Me!” lyderę, tai, matyt, nieko naujo. Rekomenduojame ir labai raginame nepraleisti šio trumpo, vos 15 minučių minučių pasirodymo.
Setlistas:
1. I’m Not a Cop
2. All Fucked Out
3. Supernatural Possession
4. Pints of Guinness Make You Strong
5. Black Me Out
Kiasmos grįžta su antruoju albumu
Sulaukėme. Nors Kiasmos, Ólafuro Arnaldso ir Januso Rasmusseno duetas gyvuoja jau virš dešimties metų, ką tik pasirodęs albumas – vos antrasis jų bendroje diskografijoje. Tiesa, jo laukimą palengvino keli per tą dešimtmetį pasirodę EP.
Savo skambesiu naujasis albumas, užvadintas kukliai „II’ galbūt nėra nei kažkuo labai ypatingas, nei inovatyvus. Tačiau jame rasite tai, ką „Kiasmos” ir daro išskirtiniais – jų muzika lengva, prieinama, suprantama net tiems, kurie techno, o gal ir apskritai elektrininės muzikos klausosi ne kasdien. Joje yra erdvės – ir tai nieko stebėtino, turint omeny, kad O. Arnaldsas yra islandas, o J. Rasmussenas kilęs iš Farerų salo, taigi vietų garsėjančų savo kraštovaizdžiais.
Kendrick Lamar – Not Like Us
JAV Nepriklausomybės dienai besibaigiat, vienas geriausių reperių, Kendrick Lamar, paleidžia taip ilgai lauktą bombą – vaizdo klipą dainai „Not Like Us”. Gimusi kaip „diss track“ daina, kurioje K. Lamar vaidina Kanados reperį Drake’ą groomeriu ir pedofilu, pasirodė šių metų gegužę ir greitai užkariavo visus įmanomus topus.
Vaizdo klipe, nufilmuotame gimtajame K. Lamaro mieste, Comptone, pasirodė ne tik kone visas miestas, bet ir keletas kviestinių svečių – prodiuseris DJ Mustard, krepšininkas DeMar DeRozan, šokėjas Tommy The Clown, ir paties Lamaro šeima.
Hania Rani: „Nenurimsiu, kol mano muzika neturės savo atskiros kategorijos!“
Už lango plieskiant saulei, o viduje – striginėjant interneto ryšiui, susėdome „Zoom“ pokalbiui su Hania Rani. Ši jauna, vos 33 metų lenkų kompozitorė ir pianistė šturmu užkariauja klausytojų ausis ir širdis. Jos koncertai žavi ir hipnotizuoja, o jų įrašai renka milijonus peržiūrų. Po poros savaičių ji pirmą kartą atvyksta koncertuoti į Vilnių. Tačiau tai nėra pirma jos viešnagė mūsų šalies sostinėje. Nuo to ir pradedame.
– Esi iš Gdansko, miesto, dažnai vadinamo labiausiai „vilnietišku“ miestu po Vilniaus. (Dėl po karo vykusių ekspatriacijų Gdanske ir dar keliuose Lenkijos miestuose atsidūrė daugybė Vilniaus ir Vilniaus krašto lenkų. Manoma, kad net trečdalis Gdansko gyventojų turi „vilnietiškas” šaknis, – past.). Ar turi šeimoje kokių su Vilniumi susijusių istorijų?
– Vilniuje gimė mano senelis. Tad tų istorijų buvo ir jos yra man labai artimos. Nors senelis negyveno Gdanske, mano šeima persikėlė čia atsitiktinai. Bet jūsų kraštas figuruoja mano biografijoje.
– Esi anksčiau buvusi Vilniuje?
– Žinoma. Kartą lankiausi grynai turistiniais sumetimais, bet esu čia buvusi ir kaip muzikantė. Prieš daugybę metų, dar tuomet, kai užsiiminėjau labiau klasikine muzika, dalyvavau muzikiniuose susitikimuose, į kuriuos buvo kviečiami muzikantai iš visos Europos. Net nebepamenu, kas juos organizavo. Tuomet Vilniuje praleidom daug laiko, atlikdami klasikinę muziką. Tad turėjau keletą progų aplankyti Vilnių, bet dar nesu čia koncertavusi kaip Hania Rani. Tai mane šiek tiek stebina, juk esame tokie artimi kaimynai. Bet labai džiaugiuosi ir laukiu šio koncerto.
– Ką išgirsime koncerto Vilniuje metu?
– Šią programą sudėliojau ne per seniausiai, tai toks kūrinių miksas. Žinoma, pagrindą sudaro kūriniai iš naujausio mano albumo, „Ghost“, bet negalėjau susilaikyti ir į programą įtraukiau keletą dar labai labai šviežių, dar neišleistų kūrinių. Man atrodo, kad jie čia tinka, kai kurie jų įveda kažką naujo. Yra ir du seni kūriniai, tiems, kurie nori girdėti tai, ką jau gerai pažįsta.
– Esi grojusi daugybėje be galo gražių, žadą atimančių vietų. Ar koncerto vieta turi tau didelę reikšmę?
– Taip, labai. Žinoma, vasarą koncertai dažnai vyksta gan atsitiktinėse vietose, dažnai lauke ir aš nelabai turiu įtakos tos vietos pasirinkimui. Bet vieta yra man labai svarbi, jos dėka galiu labiau susikaupti, ji gali mane įkvėpti. Mėgstu, kai koncertai vyksta vakare, jau sutemus, manau, kad mano muzika tuomet suskamba geriau. Ir atvirkščiai, būna, kad dėl netinkamos vietos susierzinu.
– O kur šiuo metu labiausiai jautiesi „savo vietoje“?
– Geras klausimas, nes kaip tik šiuo metu persikraustau ir turiu viltį, kad ši nauja vieta taps mano namais. Prieš tai ilgą laiką daug mano kelionių ir veiklos buvo susijusi su Berlynu, kuriame kurį laiką ir gyvenau. Prieš tai mano vieta buvo Varšuva. Buvo ir kitų stotelių. Bet labai norėčiau turėti tokią vietą, kur apsistočiau ilgiau.
– Grįžkime šiek tiek į pradžią. Baigei fortepijono klasę, kaip pradėjai kurti muziką?
– Jau net nepamenu, kada tai prasidėjo, man atrodo, kad kurdavau nuolatos. Visada buvau labai kūrybinga. Tik tuomet dar nejaučiau poreikio dalintis tais kūriniais. Juolab, kad atėjau į šią sritį iš visiškai kitos, klasikinės muzikos srities, kur grojama tik svetimus, kitų kompozitorių sukurtus kūrinius ir nėra vietos tavo kūrybai. Bet tuo metu man tai netrukdė.
– Tai kas visgi paskatino kurti?
– Svarbiausiu postūmiu tapo mano studijos, kuomet susipažinau su žmonėmis, kurie neturėjo nieko bendro su klasikine muzika. Jie kurdavo daug naujos muzikos, tiesiog sau. Kurį laiką stebėjau tai iš šalies, vėliau pradėjau dalyvauti įvairiuose projektuose. Ir tokiu būdu ta mano kuriama muzika buvo pastebėta. Būtent studijų metais, taigi gana vėlai, pasidalinau savo kūryba, o vėliau viskas labai greitai, labai staigiai įgavo pagreitį. Ir kai tos durys atsidarė, aš tvirtai jų įsikibau ir laikausi.
– Dainuoti savo įrašuose taip pat pradėjai daug vėliau.
– Taip, anksčiau dainuodavau irgi tik sau. Balsas man yra tiesiog dar vienas instrumentas, kurį galiu panaudoti. Dainavimas man yra svarbus, dainos skambėdavo ir tėvų namuose. Tad šis žingsnis buvo lyg ir natūralus. Bet vėlgi, ilgą laiką dainuodavau tiesiog sau.
– Kokiu dar turi kūrinių sumanymų? Gal pradėsi šokti?
– Ne, nemanau (juokiasi). Apsiribosiu tuo, ką darau, tai tiesiog neišsemiamas galimybių šaltinis. Muzika galima išreikšti daugybę dalykų. Man atrodo, kad tik pradedu tyrinėti šią sritį.
– Muzikinės karjeros pradžioje sutrumpinai savo tikrąją pavardę, Hanna Raniszewska, sukurdama pseudonimą Hania Rani. Ar esi susimąsčiusi apie tai, kad muzika gali skaudinti? („rani“ lenkų kalboje reiškia „žeidžia”, – past.)?
– Manau, kad muzika gali jaudinti, tad ir tam tikra prasme skaudinti. Bet net jei ji primena mums apie skaudžias patirtis, vis tiek mus labiau gydo. Labai tuo tikiu.
– Labiau mėgsti būti scenoje viena ar su komanda?
– Turiu pripažinti, kad man daug labiau patinka būti scenoje vienai. Tuomet galiu daugiau improvizuoti. Esu prie to pripratusi, nebijau to. Bet iš kitos pusės, mėgstu būti ir su kitais, kurti tai, ko negalima sukurti vienam. Tokie pasirodymai irgi yra svarbūs. Bet dauguma mano koncertų yra soliniai. Manau, kad galima net vizualiai pastebėti, kad jų metu jaučiuosi lyg žuvis vandenyje.
– Bet man atrodo, kad šiek tiek slepiesi scenoje už savo instrumentų?
– Taip, be to, kartais taip susikoncentruoju į tai, ką darau, kad apskritai pamirštu, kad štai, vyksta koncertas. Tikrai taip, mano instrumentai mane saugo.
– Šiemet pelnei svarbų Lenkijos apdovanojimą, „Paszport Polityki“. Buvai nominuota „populiariosios muzikos“ kategorijoje. Priėmei tai kaip komplimentą?
– Nežinau, į kokią kitą kategoriją galėčiau pretenduoti. Labai džiaugiuosi šiuo apdovanojimu, Lenkijoje jis yra labai svarbus. Grįžtant prie klausimo, taip, manau, kad kuriu populiarią muziką. Tai, ką darau, nėra klasikinė muzika. Ilgus metus grojau klasikinius kūrinius, žinau, kokia milžiniška praraja yra tarp jos ir mano kūrybos. Bet tiesą sakant, nelabai seku, į kokią kategoriją mane kas nukiša, turiu savo viziją, savo planą, noriu daryti viską vienu metu. Galbūt tai išves žmones iš proto, bet aš būtent taip suprantu muziką. Man muzika yra viena ir nenurimsiu, kol man nesukurs atskiros, tik man skirtos kategorijos.
– Su kokiais projektais dirbi šiuo metu?
– Dar kelis mėnesius koncertuosiu, šis etapas baigsis kitų metų pavasarį dideliais koncertais, su didele žmonių komanda scenoje. Bet jau rudenį pasirodys naujas albumas. Tiesa, jis bus koncertinis, bet jame bus ir keli nauji kūriniai. Dar šiuo metu dirbu prie koncerto fortepijonui. Be to, panašu, kad kursiu garso takelį filmui. Šis projektas man labai svarbus, nes tai vienas mėgstamiausių mano režisierių. Net įsivaizduoti negalėjau, kad man tai nutiks. Negaliu išduoti nieko daugiau, bet labai šiuo projektu džiaugiuosi, jaučiu, kad man tai bus nemenkas iššūkis, nes ir režisierius yra labai reiklus.
– Ačiū tau už pokalbį.
– Ačiū ir iki pasimatymo Vilniuje!
Hanios Rani koncertas Vilniuje – jau liepos 19 dieną. Sunku patikėti, bet bilietų dar yra. Alio, Vilniau? Jei Olafuro Arnaldso klausėtės before it was cool ir spalį apsilankėte Nilso Frahmo koncerte (o gal net abiejuose?), tiesiog privalote čia būti.
GYVAI: Patti Smith – Summertime Sadness (Lana Del Rey cover)
Pavadinkime tai mėnesio netikėtumu, bet tai tikrai įvyko – kultinė Patti Smith koncerto Dubline metu atliko Lanos Del Rey hito „Summertime Sadness” koverį. Net nesistengiant nuslėpti jaudulio, dainą atlikėja skyrė anapilins iškeliavusiam vyrui Fredui Smithui.
GYVAI: Thom Yorke – Bloom (Live at Le Trianon, Pathway to Paris)
Naujausias „Radiohead“ lyderio projektas, „The Smile“, šiuo metu koncertuoja Europoje, rudenį Thom Yorke džiugins savo solo pasirodymais Australijos, Naujosios Zelandijos ir Tolimųjų Rytų gerbėjus, o mes su nostalgija žiūrime šį seną, bet ką tik į internetus įkeltą pasirodymą. Ir pasvajojame apie naują „Radiohead“ albumą…
Foster The People – Take Me Back
Amerikiečiai „Foster The People” vis dar bando įrodyti, kad nėra vieno hito wonderiai. „Take Me Back” vargu ar pavyks pakartoti ar bent priartėti prie „Pumped Up Kicks” sėkmės, bet gal pasiseks kokiam kitam naujojo jų albumo kūriniui? „Paradise State of Mind“ pasirodys jau rugpjūčio 16 dieną.
The Waeve – You Saw
Jei „The Waeve” vardas dar nėra jums girdėtas, nenusiminkite – projektas yra gan naujas. Pirmasis jų koncertas įvyko vos prieš porą metų, o debiutinis albumas pasirodė vos pernai. Bet šiemet jie jau apšildė „Elbow” jų koncerto Mančesteryje metu. Kaip?
Ogi labai paprastai, nes „The Waeve” anaiptol nėra scenos naujokai. Pusę šio dueto sudaro grupės „Blur“ narys Graham Coxon, kita pusė – su „The Pipettes” ir Marku Ronsonu grojusi Rose Elinor Dougall. Pernai išleidę debiutinį albumą, jie nesnaudžia – rudenį pasirodys jau antrasis jų diskas, „City Lights”. Patikrinti jo skambesį galite perklausę titulinę albumo dainą „City Lights” ir vos vakar pasirodžusią „You Saw”.
Bloc Party – Flirting Again
Anglų rokeriai „Bloc Party” su Kele Okereke priešaky grįžta į eterį su kūriniu… apie grįžimą. Tikėkimės, kad naujas kūrinys, užvadintas „Flirting Again”, išaus į kažką didesnio nei vienos nakties nuotykis – paskutinis grupės albumas pasirodė prieš porą metų, EP – prieš metus. Norim dar, ir norim dabar.
Kendrick Lamar pasirodymas: šiąnakt čia buvo kuriama istorija
Kol jūs (ir dauguma Europos gyventojų) miegojote, JAV Vakarų pakrantėje buvo kuriama istorija. Ir pagrindinis šios istorijos veikėjas – vienas geriausių savo kartos (o gal ir visų kartų) reperių, Kendrick Lamar, surengęs jau kultiniu tapusį koncertą Kia Forum salėje, Inglewoode, Kalifornijoje. Gyvai šį pasirodymą galėjo stebėti 17 tūkstančių svečių. Dar daugiau (žymiai daugiau) – prie savų ekranų, nemokamos transliacijos dėka.
Užvadintas kukliai „The Pop Out — Ken & Friends“ koncertas galėtų lengvai praslysti pro akis ir ausis tiems, kas nesidomi tuo, kas paskutiniais mėnesiais vyko Amerikos hip-hipo kultūroje. Plačiau apie tai nesiplėsime. Verta paminėti tik paskutinius įvykius – gegužės pradžioje apsimėtę skaudžiais kaltinimais diss trackuose Kendrick Lamar ir Drake kol kas, atrodo sudėjo ginklus. Ir laimėjo toli gražu ne draugystė (kai tave išvadina pedofilu platininiu tapusiame kūrinyje, tai nemenkas išbandymas draugystei… o ir draugyste čia greičiausiai niekad ir nekvepėjo).
„Sometimes you gotta pop up and show“ – jau kultine tapusios dainos „Not Like Us“ frazė, bent dešimtį kartų nuskambėjusi praėjusį vakarą, davė pavadinimą ir pačiam koncertui. Svarbi ir pati data, birželio 19, JAV vadinama tiesiog „Juneteen“. Šią dieną minima išsivadavimo diena, pamininti JAV vergų išlaisvinimą. Be to, tai buvo pirmasis viešas K. Lamaro pasirodymas (jei neskaičiuosime jo kalbos Comptono koledžo absolventams) nuo žodinio susidorojimo su Drake‘u. Tad nenuostabu, kad visas dėmesys buvo nukreiptas į jį – ilgai buvo spėliota, ko galima tikėtis iš šio pasirodymo. Daugiau diss trackų? Naujo albumo anonso? Ir kas tie draugai?
Beveik keturių valandų koncertą pradėjo didžėjų – DJ Hed ir DJ Mustard pasirodymai. Jų metu paaiškėjo bent dalis pakviestų draugų – Steve Lacy, Tyler, the Creator, YG, Ty Dolla $ign, Roddy Rich ir kiti. Tačiau pagrindiniai svečiai laukė vakaro šeimininko.
Užgrojus pirmiesiems dainos „Euphoria“ akordams salė, atrodo, sulaikė kvėpavimą. Kaip ir buvo tikėtąsi, Lamar savo pasirodyme koncentravosi į seniau išleistas dainas – „DNA.“, „ELEMENT.“, „Alright“, „King Kunta“, visiškai ignoruodamas paskutinį savo albumą, „Mr. Morale & the Big Steppers“ (kuris, teisybės dėlei, netiko šiam vakarui). Albumų „DAMN“ ir „To Pimp a Butterfly“ kūrinius K. Lamar praskiesdavo naujausiais diss trackais – vakaro metu nuskambėjo ir jau minėta „Euphoria“, ir „6:16 in LA“, ir, žinoma, „Not Like Us“. Trūko tik „Meet the Grahams“, bet to, žinoma, taip pat galima buvo tikėtis. Vietoj jos gavome kitą pirmą kartą gyvai atliktą kūrinį – dalį kartu su Future ir Metro Boomin įrašyto „Like That“.
Pasirodė ir svečiai. Pirmiausia – dar 2008-aisiais įkurtos supergrupės „Black Hippy“ nariai: Ab-Soul, Jay Rock, ScHoolboy Q. Visi jie vis dar priklauso leiblui Top Dawg Entertainment (TDE), kurį Lamaras paliko 2022-aisiais, įkūręs savo kūrybinę kompaniją „pgLang“. Tačiau daugiausia euforijos (pun intended) sukėlė gyvos legendos – Dr. Dre pasirodymas. Kartu su Lamaru jis atliko „Still D.R.E.“ ir 2Pac‘o dainos „California Love“ koverį. Prieš palikdamas sceną Dr. Dre dar spėjo sušnabždėti „I see dead people“. Publika žinojo, ką turi daryti. Tikrasis vakarėlis prasidėjo. Sceną užplūdo daugybė žmonių – be įvairaus plauko reperių galima buvo išvysti ir krepšinio žvaigždes Russellą Westbrooką ar DeMarą DeRozaną.
Jam dar nepasibaigus, šis pasirodymas jau buvo pakrikštytas istoriniu. Kiek kartų šį vakarą nuskambėjo „Not Like Us“? 1, 2, 3, 4, 5 + 5? Paliksime šiek tiek intrigos (ir linką į koncerto kartojimą).
Fontaines D.C. – Favourite
Vos prieš kelias dienas Vilniuje praūžę „Fontaines D.C.” vyrukai grįžta į mūsų grojaraščius su antruoju ruošiamo albumo singlu, „Favourite”. Pabuvoję grupės koncertuose jau galėjo ją išgirsti gyvai – dabar metas naujuoju kūriniu pasimėgauti ir visiems kitiems.
Trečiasis airių albumas, „Romance” pasirodys rugpjūčio 23 dieną.
Moses Sumney – Vintage
Seniai negirdėjome nieko iš Moses Sumney stovyklos – tikrai buvome išsiilgę šio nuostabaus balso. Tad džiaugiamės pranešdami, kad jis vis dar puikios muzikinės formos, ką ir įrodo naujausia daina, „Vintage”. Laukiam dar!
Jamie xx paskelbė apie naujojo solo albumo išleidimą
Sunku patikėti, bet šiemet sukanka lygiai dešimt metų nuo debiutinio solinio grupės „The xx” nario Jamie xx albumo „In Colour” išleidimo. Pats metas atnaujinti diskografiją, tiesa? Taip ir bus. Naujasis Jamie xx albumas, „In Waves”, materializuosis jau rugsėjo 20 dieną.
Svečio teisėmis albume pasirodys daugybė muzikantų, tarp kurių tokie vardai kaip Robyn, Panda Bear, the Avalanches ar „grupiokai” Romy ir Oliver Sim.
Kartu su pranešimu apie naująjį albumą pasirodė ir dar viena albume atsirasianti daina, „Treat Each Other Right”, kartu su jais skirtu vaizdo klipu. Jos ir kviečiame pasiklausyti.
St. Vincent – Broken Man
Trys metai prabėgo nuo paskutiniojo St.Vincent albumo „Daddy’s Home” – pats laikas savo gerbėjus palepinti nauju kūriniu ir geromis žiniomis. O žinios tokios – naujasis Anne Clarke albumas, „All Born Screaming”, pasirodys jau balandžio 26 dieną. Albumo nuotaiką, pačios atlikėjos apibūdingą kaip „psichotinę“, galima pajusti ir ką tik pasirodžiusiame naujajame kūrinyje, „Broken Man”, ir ypač jo vaizdo klipe.
Su naujuoju albumu St.Vincent padėjo visas būrys draugų muzikantų – nuo Cate Le Bon iki Dave Grohl.
Twin Dive – Vorele
Pernai muzikos konkurse „Novus“ ir festivalyje „Loftas Fest” debiutavusi grupė „Twin Dive“ metus pasitinka, kaip ir priklauso, darbingai. Grupė, kurią sudaro Eglė Bagdonaitė (būgnai), Robertas Jancevič (vokalas, bosinė gitaras) ir Jonathan Rolland (gitara) pristato pirmąjį singlą „Vorele“ bei jam skirtą ryškų, dinamišką vaizdo klipą.
Naujasis kūrinys buvo įkvėptas Muay Thai treniruočių – jos įprastai prasideda apšilimu, kurio metu sportininkai, judėdami vorele aplink ringą, atlieka įvairius pratimus. Tad visai neatsitiktinai vaizdo klipas šiai dainai buvo nufilmuotas „Vilnius Muay Thai Hooked“ klube.
„Twin Dive“ – dar visiška šviežiena Lietuvos muzikos vandenyse. Grupė susikūrė prieš mažiau nei metus ir perėmė Roberto dar Danijoje įkurtos grupės pavadinimą.
Arab Strap – Bliss
2021-aisiais, kuomet škotų indie duetas Arab Strap sugrįžo su nauju albumu po šešiolikos metų pertraukos, niekas nesitikėjo, kad jie grįš ilgam. Bet, atrodo, Aidanas Moffatas ir Malcolmas Middletonas pasiryžę neapleisti savo muzikinės karjeros – šį kartą naujojo albumo ilgai laukt nereikės. Jų diskas ilgu ir smagiu pavadinimu „I’m Totally Fine With It 👍 Don’t Give a Fuck Anymore 👍” pasirodys jau šiemet. Albumą pristato pirmasis singlas „Bliss”.
L’objectif – Puppy
Nauja grupė mūsų radare – iš Leedso Didžiojoje Britanijoje kilęs kolektyvas L’objectif. Nors grupė veikia nuo 2017-ųjų, pilno albumo jie dar nėra išleidę. Tikimės, kad tai netrukus pasikeis, o kol kas mėgaujamės naujausiu jų kūriniu, „Puppy”.
GYVAI: pusvalandis su The Hives KEXP studijoje
Apie gyvus (ir kupinus gyvybės) The Hives pasirodymus sklando legendos – ne veltui jie yra vadinami geriausia koncertine grupe. Pasipuošę firminiais juodai-baltais smokingais, šie švedais pasiruošę išjudinti ir jus. Čia – pusvalandžio trukmės jų pasirodymas žymiojoje Seattle’o KEXP studijoje.