Jei kuris jūsų abejojo, kad Pulp dar turi savy parako – naujasis, energijos kupinas, net kiek per daug euforiškas jų singlas „Got To Have Love” jas turėtų išsklaidyti.
Primename, kad daugiau naujų Pulp dainų išgirsime jau po poros savaičių, kuomet pasirodys naujas jų albumas, „More”.
Orai mūsų nelepino, užtad turime daug laiko premjeroms. O jomis vakar tikrai prilyjo:
Britiškai-prancūziškas duetas grįžta su naujuoju albumu po solidžių 15 metų pertraukos.
Dar vienas sugrįžimas (tiesa, pertrauka vos 6 metų) priklauso kitai grupei iš britų salyno, „These New Puritans”. Sparnai gal ir kreivi, bet nusileidimas pavykęs.
Svajinga „Morcheeba” muzika nukelia mus ten, kur galbūt dar nesame buvę, bet norėtume atsidurti. Naujas jų albumas – ne išimtis.
„An artist is an Artist” – tokiais ironiškais žodžiais prasideda naujasis „Skunk Anansie” albumas, pasirodysiantis taip pat po solidžios, 9 metų, pertraukos.
Broliai Sparksai (na, gerai, Mael) nesustoja ir neketina sustoti – šis albumas jiems jau 26-asis.
O dabar – šis tas tikrai naujo. Silver Tears – Berline apsistojusių Lucos Venezios ir Damiano Shilmano projektas, debiutavęs prieš kelerius metus. Tai – debiutinis jų albumas.
Ilgi 25 metai skiria 2000-aisiais pasirodžiusią „The Verve” lyderio Richardo Ashcrofto dainą „A Song For The Lovers” (2000) ir su ką tik išleista „Lover”. Dvidešimt penki negailestingi metai. Na, bet pasiklausykite patys ir nesakykite, kad neįspėjome.
Jei staiga pajutote, kad Jūsų gyvenime kažko trūksta… Galbūt tas kažkas yra šiek tiek Father John Misty muzikos? Turim! Nenaujas, bet vis dar šviežias, gyvas albumas – įrašytas koncerto Kopenhagoje metu, vos prieš kiek daugiau nei mėnesį. Iš viso 19 dainų gėrio. Vaizdo gal ir trūksta, bet nebūkim godūs.
Jei reikia garso takelio melancholiškai nuotaikai, Ólafur Arnalds tam tikslui yra nepamainomas. Darbštusis islandų kompozitorius ką tik paskelbė apie vieną ypatingą projektą – naują albumą su pernai išėjusiu airių muzikantu Eoin French, žinomu Talos slapyvardžiu.
Praėjusių metų rugpjūtį nuo vėžio mirusį E. Frenchą tuomet pagerbė visas būrys draugų. Daina „We Didn’t Know We Were Ready” rasime ir šiame naujame albume. Be jos, į jį sugulė dar 7 kūriniai.
Dirbti prie bendrojo albumo O. Arnalds ir Talos pradėjo dar 2023-aisiais, susipažinę festivalyje „Sounds from a Safe Harbour” Korko mieste, Airijoje. Darbai vyko gimtojoje Arnaldso Islandijoje, o vėliau, E. Frencho būklei sudėtingėjant, ir jo namų studijoje Airijoje. Jam mirus, albumą O. Arnaldsas užbaigė pats, tačiau jis pabrėžė, kad niekada nesijautė dirbantis vienas.
Albumo „A Dawning” galima bus klausytis nuo liepos 11 dienos, o šiandien norime pasidalinti naujausiu jo kūriniu, „Signs”.
Grupės „TURNSTILE” gerbėjų būrys, atrodo, auga su kiekviena naujai išleidžiama daina. Nenuostabu – nors jie vis dar pozicijonuoja save kaip „hardcore punk”, jų kūrinių žanrų įvairovė yra žymiai platesnė. Vakar pasirodęs naujausias jų kūrinys, „LOOK OUT FOR ME” tai tik patvirtina – įsitikinkite patys.
Ketvirtasis „TURNSTILE” albumas, „Never Enough”, pasirodys birželio 6 dieną. Albumą lydi ir vizualinė jo dalis, kurios premjera numatoma Tribecos filmų festivalio metu.
Atrodo kaip „White Lies”, bet neskamba kaip „White Lies”, kas? Naujas „White Lies” singlas „Nothing On Me”! K1 tik pasirodęs singlas stebina savo pasikeitusiu skambesiu – pažiūrėsime, ar taip skambės ir visas naujas šios grupės iš Londono albumas.
Tiesa, apie jį dar nežinoma absoliučiai nieko, bet tikimės, kad albumas tikrai bus – grupė ką tik paskelbė apie koncertinį turą po Europą. Vietos Lietuvai jų plakate, deja, neatsirado.
Dar vienas sugrįžimas iš praeities priklauso praėjusio šimtmečio pabaigoje Londone susiformavusiai grupai „Stereolab”. Prieš gerą mėnesį ištikimiausi jų gerbėjai paštu gavo paslaptingą siuntinuką – 7 colių plokštelę su nauja daina, „Aerial Troubles”. Šiandien atėjo laikas naujam kūriniui – šį kartą grupė juo pasidalino įprastu būdu.
Naujos dainos nėra atsitiktinės – jau šį penktadienį, gegužės 23 dieną, Stereolab išleis naują albumą „Instant Holograms on Metal Film”. Tai pirmasis jų albumas po beveik 15 metų petraukos – paskutinis jų albumas, „Not Music”, pasirodė dar 2010-aisiais.
„Instant Holograms on Metal Film” – jau 11 albumas „Stereolab” diskografijoje.
Dar 1989-aisiais Bretto Andersono įkurta grupė „Suede” vis dar sėkmingai gyvuoja ir kuria naują muziką be naftalino kvapelio. Naujasis – jau dešimtasis – šios grupės albumas, ambicingai užvadintas „Antidepressants”, pasirodys rugsėjo 25-ą dieną.
Kalbėdamas apie naująjį albumą, B. Andersonas minėjo, kad jei ankstesnis jų darbas, „Autofiction”, buvo arčiau pankroko, naujajame darbe grupė pasuko labiau link postpanko.
Naujojo grupės „Suede” kūrinio, „Disintegrate, galite pasiklausyti čia:
Krokuvos Tauron Arena pasitinka mus eilėmis. Prie įėjimo, prie rūbinės, maisto – visur driekiasi minios įvairaus amžiaus paauglių. Dauguma jų – įvairių Tyler, The Creator kūrybinių epochų atspindžiai – ilgi blond perukai, kailinės kepurės, šortai (nepaisant nelabai kokių orų), spalvoti marškiniai. Ir žinoma, žalia, daug žalios spalvos, nes būtent naujausią Tylerio albumą, “Chromakopia”, ir susirinkome čia pagerbti.
Bet iki tol dar ilgos laukimo valandos ir du apšildantys pasirodymai. Pirmieji į sceną žengia “Paris Texas” – pagal Wim Wenderso filmą pasidavinęs duetas iš Los Andželo. Nors populiarumu kitoms vakaro žvaigždėms jie neprilygsta, publika, atrodo, to nepastebi – jau pirmųjų kūrinių metu atsiveria bent kelios pragariškos mosh duobės.
Trumpa pertrauka ir aikštelės viduryje esančią sceną užima kitas šio vakaro svečias – Lil Yachty. Nors jo žvaigždė, ypač Lenkijoje, šviečia žymiai ryškiau negu prieš tai pasirodžiusių “Paris Texas”, bent jau pirmoje pusėje jis skamba kiek pridusęs. Viskas pasikeičia iš publikos ištraukus plakatą su klausimu “Did you take the wok here by any chance???” ir pasigirdus pirmiesiems hito “Poland” garsams. Nors techniškai daina neturi daug bendro su Lenkija (pats Lil Yachty ne kartą interviu aiškino, kad kūrinys gimė tiesiog jam išsidirbinėjant studijoje ir maišant “wock”, arba “wockhard” – priklausomybę sukelianti sirupą nuo kosulio su kodeinu – su “poland”, arba tiesiog “Poland Springs” vandeniu, kuris yra išpilstomas visai ne Lenkijoje, o Polando mieste, Meino valstijoje), šioje šalyje ji yra absoliutus hitas – po jos išleidimo Lil Yachty atvykti į Lenkiją kvietė net tuometinis šalies premjeras, Mateusz Morawiecki.
Bet susirinkome šį kartą ne dėl jo. Dar šie tiek laukimo (linkėjimai mano nugarai) ir tamsoje pasigirsta pirmieji “St. Chroma” garsai, o netrukus pasirodo ir žalia uniforma vilkintis Tyler, the Creator. Jei būtume gimtojoje šio atlikėjo Kalifornijoje, galbūt šį vakarą ant scenos šalia jo išvystume kelis “Chromakopia” albume kartu pasirodžius atlikėjus – gal Daniel Ceasar, ScHoolboy Q, gal Sexyy Red, o jei labai pasisektų – net Doechii, bet Lenkijos publikai tai ne motais – visi moka žodžius mintinai (net jei tie žodžiai – Zambijoje vartojama čevų kalba), ir žino, kada turi išstoti. Nuo daugiatūkstantinės minios dainuojamų “Can you feel the light inside? Can you feel that fire?” akimirksniu pašiurpsta oda.
Pirmojoje koncerto dalyje Tylerio veidą slepia kaukė. Tiesa, ji visiškai atkartoja jo bruožus, tarnaudama tarsi akiniai nuo saulės – tai tėra iliuzija, nuo viešumo jam pasislėpti vis tiek nebepavyks. Viešumo klausimas ir su juo susijusi paranoja (be kitų, ne mažiau svarbių), yra apdainuojamas ir naujausiame jo albume (“no cameras out, please, I wanna eat in peace”). Atlikėjas nė kartą yra pasisakęs ir prieš koncertų filmavimą – “žmonės per koncertus mojuoja telefonais, o aš galvoju, esu per fucking pusantro metro nuo jūsų. Dabar, realiame gyvenime. Bet jie mieliau pasimėgaus šia akimirka po 2 savaičių negu dabar, šiandien”, sakė jis viename interviu. Tačiau jokie draudimai įvesti nebuvo, ir publika sėkmingai mojavo telefonais viso jo pasirodymo metu.
Kaukė turi ir kitą paskirtį – albume apdainuojami itin asmeniški reikalai (tiesa, asmeniškiausia, “Hey Jane”, kurioje pasakojama apie neplanuotą nėštumą, koncerto metu nėra atliekama), tad tam, kad galėtų laisvai apie tai kalbėti, Tyler turi užsidėti bent tokią, menamą “mediatorių”, vis dar išlikdamas savimi, tačiau pasisemdamas drąsos iš uždengto veido.
Scenografija, bent jau koncerto pradžioje, atrodo minimalistiškai – scena yra sudaryta iš kontenerių, o vieninteliu paįvairinimu tampa ugnis ir fejerverkai. Tačiau Tyler nebūtų “The Creator”, jei viskas tuo ir pasibaigtų. Tad antroje koncerto dalyje, nusileidus milžiniškam tiltui, Tyleris pereina į scenos vidurį, kur iškyla jo kambario vaizdas. Čia jis vieną po kitos traukia savo išleistas plokšteles ir bent trumpam nukelia publiką į praeitį. Skirtumo, tiesa, nesijaučia visiškai – ir senos dainos yra atliekamos su tokiu pat uždegimu, o gerbėjai jas sutiko taip pat entuziastingai.
Tačiau to, kas nutiko ištraukus albumo “Goblin” vinylą, nesitikėjo net Tyleris. Trumpai užsiminus, kad šiai plokštelei kaip tik tądien sueina 14 metų, publika spontaniškai uždainuoja “Ilgiausių metų” – iš pradžių lenkiškai, o paskui ir angliškai. Nustebusio atlikėjo reakciją galite matyti čia:
Tyleriui grįžus į pagrindinę sceną (ir pakeliui išmėčius bent keliasdešimt dolerių banknotų), prasideda trečioji koncerto dalis. Joje – likusios albumo “Chromakopia” dainos “Thought I was Dead” ir “Like Him” (deja, be “Balloon”), turbūt žymiausias Tylerio kūrinys, “See You Again”, energingasis “NEW MAGIC WAND”. Vakarėlis – 100 balų. Ir nors pats Tyler, The Creator kukliai save vadina antruoju po Kendricko Lamaro (“The biggest out the city after Kenny”), šį vakarą – jis triumfuoja. Jis pirmas.
Vakarą vainikuoja simbolinė „I Hope You Find Your Way Home”. Ir, žinoma, eilės, vėl eilės.
„Wolf Alice” fenomenui suprasti man asmeniškai prireikė daug (per daug?) laiko. Net tuomet, kai 2022-aisiais „Brit Awards” jie buvo išrinkti geriausia grupe Jungtinėje Karalystėje, gūžtelėjau pečiais. Tad tai tikrai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio, bet visgi – meilė. „Blue Weekend” pamažu tapo labai mylimu albumu.
Tikiuosi tokiu taps ir vasaros pabaigoje pasirodysiantis naujas „Wolf Alice” darbas, „The Clearing”. Tai, kad grupė yra pasiryžusi paaksperimentuoti ne su skambesiu, bet ir įvaizdžiu, girdisi ir matosi jau pirmajame praėjusią savaitę pristatytame kūrinyje, „Bloom Baby Bloom”. Grupės vokalistė Ellie Rowsell yra minėjusi, kad įkvėpimu jai pasitarnavo klasikinio roko legendos, tokios kaip Axl Rose, bet vaizdo klipe galima įžvelgti ir Kate Bush ar net Davido Bowie įtakų.
„The Clearing” pasirodys rugpjūčio 29 dieną.
Visiškai išsibalansavę penktadienio albumai grįžta po pertraukos pirmadienį. Laiko nesustabdyt, tad to, ką praleidome, net nebandysime pasivyti. Bet galime pasižiūrėti, ką naujo gero padovanojo mums praėjusi savaitė:
Savaitės švelnuma ir šviesuma priklauso šiam, vos vakar išleistam albumui. Pasilikite vakarui.
Su viršuje esančiu albumu labai gražiai susišaukia ir naujas kanadiečio Dan Mangan albumas – taip pat pilnas natūralumo ir (natūralios) šviesos.
Keliaujam toliau indie pop/roko takeliu ir čia sutinkame Matt Maltese, kuris, žinoma, nėra iš Maltos. Bet gal ir gerai.
„Better Dreaming” – tai jau šeštasis amerikiečių projekto „tUnE-yArDs” albumas. Labai malonus ausiai, o ir kojos beklausant lyg pačios šoka…
Vis pasigirsta (nelabai kokios) žinios apie „The Libertines” lyderio sveikatą – sveikiname jį su naujo solinio albumo išleidimu ir tos sveikatos kaip tik ir norėtume palinkėti.
Ezra Furman itin išpopuliarėjo pasirodžius Netflix serialui „Sex Education”, bet mes mylėjome ją ir iki tol, tad naujas albumas buvo itin laukiamas.
Iš Kolumbijos kilusi, Kanadoje šiuo metu gyvenanti ir kurianti Lido Pimienta dar 2017-aisiais pelnė Polaris apdovanojimą – bene svarbiausią Kanadoje. Šią savaitę jį grįžta su naujuoju albumu.
Pasiilgusiems kokybiškos, bet vis dar lengvai klausomos muzikos turime naująjį amerikietės Alexandra Savior albumą.
Danė Karen Ørsted, arba tiesiog MØ taip pat išleido naują albumą. Nuomonių girdėjome visokiausių, teks perklausyti ir įsitikinti patiems.
Italų atsakas Harry Styles’ui, grupės „Måneskin” narys Damiano šią savaitę debiutuoja su soliniu albumu.
Teneapgauna jūsų rami šio albumo pradžia – tai tėra intro į tikrąjį mathcore’inį „The Callous Daoboys” skambesį. Rekomenduojame (bet atsargiai).
Britų metalcore atstovai „Bury Tomorrow” grįžta su nauju albumu, labai gražiu pavadinimu „Will You Haunt Me, With That Same Patience”.
Repo skiltį šią savaitę atstovauja amerikietė Rico Nasty. Po penkerių metų petraukos pasirodęs albumas „Lethal” žada roko ir repo sintezę.
Savaitės naujienos šį kartą ne tokios gausios – bet gausos stoką atstoja keli verti dėmesio sugrįžimai, tad nesiskundžiame. Juk kartais (dažnai?) mažiau yra daugiau.
Ir vienas tokių sugrįžimo, neabejotinai praskaidrinusių mūsų nuotaikas yra Bon Iver.
Pridėjus ranką prie širdies prisipažįstame, kad „OK Go” mylime labiau už jų vaizdo klipus, bet muzika irgi nebloga.
Norvegų duetas išleidžia naują albumą, kuriame – gyvos, labai elektroninės senų kūrinių versijos.
Pabaigai – šiek tiek doomo iš Italijos. Nes kodėl gi ne 🙂
Dar viena itin muzikali savaitė – turime gražių muzikinių sugrįžimų ir atradimų, kuriais nekantrajaume pasidalinti:
Po gan sunkaus laikotarpio savo karjeroje atsigavę „Black Country, New Road” gršžta pasikeitę, bet vis dar įdomūs.
Apie šią grupę rašėme dar sausį – jei to dar nepadarėte, susipažinkite su smagia jos istorija.
„Stranger Things” žvaigždė Joe Keery tęsia savo muzikinę karjerą. Šis albumas – jau trečiasis jo solinis darbas.
Taip pat trečias albumas, bet visiškai kitoks stilius – Jane Remover nevengia paeksperimentuoti su garsu.
Reikia neįpareigojančio indieroko? Turim naują „Momma” albumą.
Dar vieni amerikiečiai, taip pat kilę iš Kalifornijos – šiek tiek piktesni. „Scowl” taip pat turi naują albumą.
Noise pop duetas Sleigh Bells taip pat grįžta su nauju albumu.
Elton John yra sakęs, kad mažiausiai norėjo dar vieno solinio albumo. Gerai, kad į pagalbą atėjo Brandi Carlile.
„Pigs” x 7 taip pat pamalonino savo gerbėjus nauju albumu.
Nuo 1983-ųjų (tiesa, su pertrauka) grojantiems škotams „The Waterboys” šis albumas – jau šešioliktas.
Ir pabaigai – šiek tiek (ne visai) post-punk iš Berlyno.
Prabėgo dar viena muzikinė savaitė – ir ši buvo tikrai gausi geromis naujienomis iš įvairiausių atlikėjų – tarp jų ir keletas mūsų mylimukų.
Mike Hadreas toliau daro tai, ką labiausiai moka – kuria puikų, nelėkštą popsą. Ir šlovė jam už tai.
Tęsiant nelėkšto art-popso temą – pasirodė ir naujas amerikietės daininkės SPELLING albumas.
Sunkesnės muzikos gerbėjai nuo šio penktadienio jau gali mėgautis šeštuoju grupės Deafheaven albumu.
Po septynerių metų pertraukos pasirodė ir naujas „Mumford & Sons” albumas.
Lucy Dacus, puiki muzikantė, prodiuserė ir viena trečioji grupės „boygenius”, išleido jau ketvirtąjį solo albumą.
Nauja muzika iš „Destroyer” rankų, lūpų ir širdies – visada gerai. Tikimės, kad taip bus ir šį kartą.
Penkeri metai praėjo nuo paskutinio Casady sesių albumo – mes jau pasiruošė naujam.
Iš Zambijos kilusi, Kanadoje gyvenanti reperė Backxwash – vienas įdomesnių balsų nemainstreaminio hip hopo kultūroje.
Sunkūs laikai reikauja atitinkamos šokių muzikos – ir „SNAPPED ANKLES” čia tikrai turi ką pasiūlyti.
Debiutinis Sacred Paws albumas tapo metų albumu Škotijoje. Pažiūrim, kuo jie nustebins mus šį kartą.
Kolumbijoje įrašytas albumas gimė gana atsitiktinai, grupei „jaukinantis” naują klavišininką.
Pankroko grupės FRIGS narė, koncertuojanti gyvai kartu su Orville Peck? Iš debiutinio Brios Salmenos albumo galima tikėtis visko… ir bet ko.
EP
Apie EP čia paprastai nerašome, bet šiuos praleisti būtų gėda. Vos 3 kūrinia, bet Olafur Arnalds ir Loreen puikiai padirbėjo.
O štai žymiai ilgesnį EP šią savaitę gali mums pasiūlyti amerikiečiai Wallows. Jų naujausiame EP – net 7 kūriniai.
Pasiruošimai Eurovizijos konkursui vyksta pilnu tempu – ir, žinoma, neaplenkė ir šiemet Lietuvai atstovaujančios grupės „Katarsis”. Štai konkurso organizatoriai „Youtube” kanale pasidalijo vaizdo klipu, kuriame grupė atlieka alternatyvią dainos „Tavo akys“ versiją, įdainuotą ir nufilmuotą kartu su choru „Artyn“.
Vaizdo klipui buvo pasirinkta labai graži ir svarbi Lietuvos melomanams vieta – Šv. Kotrynos bažnyčia. Sunku būtų išvardinti visus garsius Lietuvos ir užsienio atlikėjus, koncertavusius šioje erdvėje.
Primename, kad šiemet Eurovizijos konkursas vyks Bazelyje, Šveicarijoje. „Katarsis“ dėl vietos finale turės pakovoti antrajame pusfinalyje – gegužės 15 dieną.
Lakoniškai, bet kaip galingai… Kae Tempest pasidalino nauju kūriniu „Statue In The Square” ir… tiesiog neįtikėtina, kiek daug galima sutalpinti į vos trijų minučių dainą.
Niekas nepakeis per anksti išėjusio „Faithless” vokalisto Maxi Jazz… bet pabandom. Naujas „Faithless” kūrinys, „Peace and Noise”, penktadienį pasiekė muzikos klausymosi platformas. Pagrindinį (vokalinį) vaidmenį jame vaidina „spoken word” poetas Suli Breaks, su kuriuo jau turėjome progos susipažinti 2020-aisiais išleistame „Faithless” albume „All Blessed”.
Penktadienio albumai ir vėl sekmadienį – ir nieko su tuo nepadarysi 🙂 Dulkės nušluostytos, vitamino D dozė gauta, barai irgi aplankyti, galima ramiai pasžiūrėti, kas naujo pasirodė šią savaitę:
Ir pradedame nuo albumo, kurio labai laukėme ir apie kurį jau šiek tiek rašėmė. Ir dar neabejotinai parašysime… Ant scenos – trečiasis „Solo Ansamblio” darbas – „Scenos”.
Pirmasis šio albumo singlas, „Orlando in Love” tinkamai paruošė dirvą, tad šio albumo laukėme lyg pavasario. Ir pagaliau jis atėjo (albumas, dėl pavasario dar neaišku)!
O štai naujausias britų „The Horrors” albumas, panašu, ketina mus panardinti atgal į tamsą…
Belgiško ir egiptietiško kraujo turintis Tamino pristato labai maloniai skambantį trečiąjį albumą – būtinai patikrinkite jo „beveik radioheadišką” duetą su Mitski.
Jei turėtume pasirinkti vieną albumą tingiam sekmadieniui, tai tikriausiai būtų šis „Men I Trust” darbas ir jų tobula „bedroom pop” estetika.
Šį neo-soul deimančiuką tirai dar prasuksime ne kartą ir ne du. Nepraleiskite ir jūs.
Šiai amerikiečių grupei tai jau 10 albumas.
Alt-rokas/post-pankrokas iš Australijos? Klausomės susidomėję!
Hip-hopo gerbėjams taip pat kai ką turime, ir tai nėra naujas Kanye Westo albumas – pasirodė bendras Čikagos reperio Saba ir žymaus prodiuserio No ID darbas, 15 kūrinių iš jų privačios kolekcijos.
Airių rokas šiuo metu valdo, ir taškas! Dar viena grupė, apie kurią dar tikimės išgirsti ateityje – Cliffords. Iš Korko miesto kilusi ketveriukė kol kas savo sąskaitoje turi tik vieną, pernai išleistą EP (kurį tuoj pulsime tikrinti), tačiau jų energija yra užkrėčianti!
Šiandien pristatome naujausią Cliffords kūrinį, „Bittersweet”.