Leidybiniais saitais su kompanija „Erased Tapes“ (su kuria bendradarbiauja ir Ólafur Arnalds, Nils Frahm ar Kiasmos) susijęs britų muzikos kūrėjas Douglas Dare pristatė dainą iš spalio 14 dieną pasirodysiančio albumo „Aforger“. Paklausom – „Doublethink“.
ANOHNI: Hopelessness – 2016-ųjų liepos 7, Barbican, Londonas
Šio koncerto laukiau labiau negu Kalėdų. Skubėjau, vos paskelbus apie bilietų pardavimą – Londonas yra klastingas, niekada negali žinoti, ar dėl hype‘o bilietų neliks per dvi minutes. Pavyko. Mažiau sėkmingi bilietų medžiotojai galėjo tenkintis perpardavinėtojų paslaugomis – ir sumokėti kone 10 kartų daugiau.
Po penkių mėnesių, jau važiuodama Londono metro, galvoje skambant „I fell in love with a dead boy“ – galvoju, kas manęs laukia šįvakar. Nuo debiutinio Anohni, tuomet dar žinomos kaip Antony Hegarty iš „Antony and the Johnsons“, albumo praėjo 15 metų. Šiemet išleistas „Hopelessness“ nustebino – ne skambesiu, nes su elektronika ar be, Anohni yra visų pirma BALSAS – bet stipriausiu politiniu užtaisu. Į „Hopelessness“ sukišti visi šiuolaikinio pasaulio, o ypač JAV, sopuliai – nuo dronų iki klimato kaitos ar Guantanamo. Ir jei šiandien vis dar manote, kad muzika turėtų būti na, tiesiog muzika, šis albumas ne jums.
Ne jums būtų ir šis koncertas. Žiūrovams susėdus, šviesos pritemdomos ir didžiuliame ekrane pasirodo Naomi Campbell – ją galėjome matyti Anohni vaizdo klipe dainai „Drone Bomb Me“. Skambant šaižiems elektronikos garsams – scenoje yra abu „Hopelessness“ prodiuseriai – Hudson Mohawke ir Oneohtrix Point Never – ji šoka, lėtai, vis iš naujo, kone dvidešimt minučių. Praėjus pusei to laiko, pradedu nervingai muistytis.
Ir štai, scenoje pasirodo Anohni. Baltas apsiaustas su gobtuvu, juodas tinklelis ant veido – atrodo lyg šamanas ar vaiduoklis, atrodo lyg jos visai ten nebūtų. Koncerto metu vis pagaunu save gavojant, ar galiu būti tikra, kad tai tikrai ji. Ar galiu? Tik tas balsas nuveja šalin visas abejones.
Bet ar balso užtenka? Ekrane keičiasi vaizdai – dramatiški įvairaus amžiaus ir rasės moterų veidai, lip-syncindami Anohni dainuojamus žodžius. Dažnai nejaukūs – bet tai ir nėra jaukus albumas. Daina veja dainą, bet atlikėja neištaria nė žodžio publikai. Visas jos patiriamas emocijas išduoda tik kūno judesiai – visų pirma, rankos. Tai galingas pasirodymas. Performansas.
Bet veidas taip ir lieka uždengtas – jei neskaičiuosime kelių kartų, kai jis pasirodo ekrane. Neišgirstame nei „labas“ nei „viso gero“. Nesugrojama nė viena daina iš senesnių albumų. Nėra encore‘o. Bet labiausiai – nėra kontakto.
Po valandos nuo pasirodymo scenoje Anohni dingsta, taip pat netikėtai, kaip ir pasirodė. Koncertui pasibaigus lieku sėdėti kėdėje. Girdžiu praeinančių žmonių pokalbius – jų kupinus susižavėjimo įspūdžius apie geriausią šių metų Londono koncertą. Jų nuomonei rytoj pritars ir muzikos apžvalgininkai. Atsistoju ir grįžtu namo, galvodama visai ne apie politiką ar ekologiją. Galvoju apie Anohni veidą. Juk visada labiausiai norisi to, ko negauname.
Koncerte skamėjusių dainų sąrašas: Hopelessness / 4 Degrees / Watch Me / Paradise / Execution / Ricochet / I Don’t Love You Anymore / Obama / Violent Men / Why Did You Separate Me From The Earth? / Jesus Will Kill You / Crisis / Indian Girls / Marrow / Drone Bomb Me
Visiškam užliūliavimui – titulinė daina iš šiandien pasirodžiusio debiutinio „The Saxophones“ EP.
Darbo dienos pabaigai – lengvas, svajingas, bet jokiu būdu ne lėkštas bendras islandų Sin Fang ir Jónsi darbas „Candyland“. Dainą rasite jau rudenį pasirodysiančiame Sin Fang albume „Spaceland“.
Šiandien pristatytas vaizdo klipas, kurį režisavo Ingibjörg Birgisdóttir, primena spalvotus saldainiukus, tačiau neapsigaukite – „Candyland“ pasakoja sudėtingą pagalbos sau, išgyvenant panikos priepuolius, istoriją.
Danų daininkė Agnes Obel po keletą metų trukusios tylos pristato naują, Berlyne įrašytą singlą „Familiar“. Ar tai reiškia, kad trečiasis jos albumas išeis jau netrukus, kol kas nežinome, bet džiaugiamės, kad Agnes priminė apie save puikia daina.
Nauju muzikiniu video dalinasi ir Natasha Khan, labiau žinoma kaip „Bat for Lashes“. Dainą „Sunday Love“ rasime liepos pirmą dieną pasirodysiančiame jos albume „The Bride“. Tai pirmasis Natashos darbas po „Bat for Lashes“ slapyvardžiu po 2012-aisiais metais išleisto albumo „The Haunted Man“. Pernai, „susidėjusi“ kartu su anglų roko grupe „TOY“, ji sukūrė projektą „Sexwitch“ ir išleido albumą tuo pačiu pavadinimu.
Nauju video iš albumo „Everything At Once“ dalinasi škotų grupė „Travis“. Vaizdo klipą dainai „What Will Come“ režisavo pats grupės frontmenas, Fran Healy, o jo žinutė paprasta – imk iš gyvenimo viską, kas tau duodama. Ką gi, imam ir žiūrim 🙂
Dar vienas naujas vardas mūsų akiratyje (ausyratyje?) – Ella Walker, arba tiesiog WILDES iš Londono. Užburiantis, jautrus vokalas – kažkas tarp „Daughter“ ir „London Grammar” – turėtų lengvai rasti kelią į jūsų grojaraščius 🙂
Greičiausiai dar nesate girdėję apie ukrainiečius „The Erised“ – nieko baisaus, kol kas jie mažai kam žinomi, būtent todėl šį vakarą norime Jums padovanoti tą atradimo džiaugsmą – kad vėliau galėtumėte girtis draugams 🙂
Fotografas ir filmų kūrėjas Matt Lambert pristato dar vieną šiuolaikinę Romeo ir Džiuljetos tragedijos versiją – pagal queer reperio Mykki Blanco dainą „High School Never Ends”. Rekomenduojame pamatyti (nors įspėjame dėl vaizdų…).
Iš pažiūros vaikiškai atrodantis vaizdo klipas ir dramatiškai skambantys smuikai… Nauja, ilgai laukta „Radiohead“ daina jau čia.
Dar mažai mums žinoma grupė iš Bruklino, Told Slant, pristato naują singlą ir jam sukurtą vaizdo klipą. Jei patiko, jų naujojo albumo galite pradėti ieškoti jau birželio viduryje. O kol kas kartojam paskui priedainį.. „Isn’t this silly and aren’t you beautiful?“
Turime progą išgirsti dar vieną dainą iš rinktinės „Day of the Dead“, skirtos grupei „Grateful Dead” paminėti. Talkinant Sharon Van Etten ir draugams dainą „To Lay Me Down“ perdainavo Mike Hadreas, labiau žinomas „Perfume Genius“ vardu. Brolių Aaron’o ir Bryce’o Dessnerių (The National) kuruojamo albumo pelnas atiteks organizacijai „Red Hot“, kovojančiai su AIDS plitimu. Albumą galima bus įsigyti nuo gegužės 20 dienos.
Nauja soline daina pasidalino anglų roko scenos blogiukas Peter Doherty. „The Whole World Is Our Playground“ buvo išleista pasaulinės plokštelių parduotuvės dienos (Record Store Day) proga, o vėliau įeis ir į solinį dainininko albumą, kurio išleidimas numatomas šių metų rudenį.
Švedai „Peter Bjorn and John” pasišvilpaudami pristato antrąjį, titulinį singlą iš birželį pasirodysiančio albumo – „Breakin’ Point“.
Mūsų labai mėgstama grupė „The National“ pasidalino kūriniu iš gegužės mėnesį pasirodysiančio rinktinio albumo „Day of the Dead“, skirto legendinei grupei „Grateful Dead“. „Morning Dew“ – viena iš trijų dainų, kurias „nacionalai“ perdainavo šiam projektui.
Paskutiniu metu mūsų šiek tiek primiršti danai „WhoMadeWho“ pagamino naują – gerą! – dainą pavadinimu „Hi & Low“. Klausom, nepamirštam!
Kanadoje gyvenanti dainininkė Laurel Sprengelmeyer, pasislėpusi po sceniniu slapyvardžiu „Little scream„, išleidžia antrąjį albumą, „Cult Following“. Įrašuose jai talkino įspūdingas būrys muzikantų, tarp kurių – Sufjan Stevens, Sharon Van Etten, broliai Aaron ir Bryce Dessner iš „The National“, Owen Pallett, Kyp Malone iš „TV on the Radio“ ir Richard Reed Parry iš „Arcade Fire“. Jų bendradarbiavimo rezultatas pasirodys gegužės 6 dieną, o kol kas galite įvertinti pirmąjį singlą – „Love as a Weapon“.
Trijulė iš Stokholmo, Kate Boy, netrukus koncertuosianti ir Vilniuje, pristato naują kūrinį – perdainuotą Edwyn Collins dainą „A Girl Like You”. Krutam, krutam!