Išgirdus „Kamanių šilelio” pavadinimą, daugeliui prieš akis išdygsta vaikinas su akustine gitara ir švelniai dainuojanti mergina. Toks „Kamanių šilelis” yra visiems gerai pažįstamas. Tačiau apsilankius jų koncerte šiuos lūkesčius tenka padėti į šalį, nes grupė negailestingai laužo tą lyriško dueto stereotipą. Taip buvo ir vakar, kai palydėti vasaros susirinkome „Vasaros terasoje”, kur „Kamanių šilelis” kartu su choru „GospelJonai” surengė savo koncertą.
Prisipažinsiu, jog po jų albumo „Žiūrėti į saulę” išleidimo labai norejau apsilankyti „Kamanių šilelio” koncerte. Buvau girdėjusi, kad tai, ką jie dabar daro savo koncertuose, yra neįtikėtina. Buvo labai smalsu viską išvysti savo akimis. Karštą ketvirtadienio vakarą prie uždarytų „Vasaros terasos” vartų susidarė nemaža eilutė vidun patekti norinčių žmonių. Už vartų girdėjosi repetuojančios grupės dainos, o laukiantys gerbėjai pradėjo dainuoti kartu. Nuo to momento supratau, kad koncertas bus ypatingas. Ir neklydau! Pirmieji į „Vasaros terasą” patekę klausytojai iš karto užsiėmė pirmąsias eiles prie scenos ir pasiruošė kantriai laukti koncerto. Turėjęs prasidėti 20 valandą, koncertas šiek tiek vėlavo ir prasidėjo beveik pusę devynių vakaro.
Nustebau, kiek daug susirinkusios publikos atsinešė gėlių! Tai po vienos, tai po kitos dainos į sceną vis keliavo gėlių puokštės. Man regis nustebau ne tik aš, bet ir „Kamanių šilelio” vokalistė Kamilė Gudmonaitė. Atrodo susirinkome ne į koncertą, o į spektaklį, kur pagrindiniai veikėjai gauna glėbį gėlių! Vakar gėlės vaidino ypatingą vaidmenį.
Kad šis kolektyvas turi ištikimų gerbėjų liudijo ne tik gėlės. Tiesą sakant, seniai vienoje vietoje mačiau tiek daug žmonių, atmintinai mokančių visus dainų žodžius. Matėsi, kad visi gerai žino, kur atėjo. Nuo pat pirmųjų akordų minia pasidavė muzikai ir traukė dainas kartu. O muzika buvo labai įvairi. Nuo lyriškų melodijų iki trankių, šamaniškais garsais nuspalvintų ritmų. Muziką papildė vaizdo projekcijos, blyksinčios šviesos, improvizuoti dambrelio garsai. Viskas labai gražiai susiliejo į vieną spalvingą visumą. „Vasaros terasoje” mušant ritmui ir susirinkusiai publikai kilnojant kojas, einantiems pro šalį ir nežinantiems kas čia vyksta galėjo pasirodyti, jog tai – smagus trance muzikos vakarėlis, o ne tų lyriškųjų „kamanių” koncertas. Nejučia klausydama jų prisiminiau prieš gerus 10 metų matytą akustinį šios grupės koncertą, kuris kaip diena ir naktis skyrėsi nuo to, ką išgirdau vakar. Per dešimtmetį grupė stipriai paaugo, patobulėjo ir pranoko patys save.
Šį „Kamanių šilelio” koncertą galima būtų suskirstyti į dvi dalis – be „GospelJonai” choro ir su juo. Koncertui įpusėjus ant scenos pasirodė „GospelJonai” choras. Su juo „Kamanių šilelio” kūryba suskambo dar kitomis spalvomis. Tokie kūriniai, kaip “Paleisk mane namo” ar „Aš bijau” prisijungus daugybei balsų skambėjo taip, tarsi ir butų parašyti chorui. „Kamanių šilelis”, „GospelJonai” ir publikos balsai susiliejo į nepaprastai gražią visumą. Mačiau ne vieną žmogų braukiantį ašarą. Iš tiesų, nesusisigraudinti buvo beveik neįmanoma. Na, bet ir nereikia savęs stabdyti. Juk labai gera būna pasiduoti melodijai, jausmui ir būti visiškai „nuneštam” muzikos.
Koncertas prabėgo, kaip akimirka. Atrodo tik įsisiūbavęs jis nejučia priartėjo prie pabaigos. Pakartotinai iškvietus „Kamanių šilelį” ant scenos, išgirdome kūrinį “Aš lauksiu tavęs”, kuris jau anksčiau buvo įrašytas su „GospelJonai” choru. Nuskambėjus kūrinio akordams pasirodė, jog visi iki vieno „Vasaros terasoje” susirinkę klausytojai moka šios dainos žodžius. Jausmas buvo išties ypatingas. Visiems traukiant tą pačią melodiją buvo galima pajausti laisvę, vienybę ir stiprybę būnant kartu. Užliejo ypatinga emocija ir pasididžiavimas mūsų kalba, tauta ir muzika. Sakoma, kad muzika sujungia. Šis koncertas buvo vienas iš tų, kuriame tikrai pajutau muzikos galią. Tikiuosi „Kamanių šilelis” nesustos ir toliau kurs tai, kas jiems taip gerai sekasi. Nuoširdziai to linkiu.