Ugnė Janeliauskė

The Funeral Suits – All Those Friendly People (Nat Walker remix)

Penktus metus alternatyvų roką grojantys airiai „The Funeral Suits“ mūsuose nėra plačiai žinomi, tačiau savo tėvynėje ir Jungtinėje Karalystėje šis kvartetas yra pripažintas ir labai vertinamas.

Pristatome ketveriukės singlo „All Those Friendly People“ remiksą, sukurptą Nat Walker iš grupės „Chromatics“.  Šio singlo remiksų mini albumas (EP) pasirodė lapkričio pradžioje.

Cloud Boat

Pavasarį manoMUZIKOJE pristatyta „Cloud Boat“ daina „Youthern“ sulaukė itin didelio Jūsų susidomėjimo ne veltui – lygiai tokios pačios simpatijos „iš pirmo garso“ sklinda ir tarp plataus tarptautinio muzikos mylėtojų būrio. Vasarą šis Londono elektronikos duetas  išleido debiutinį trumpąjį albumą „Book Of Hours“, kuriam sutartinai jau prilipo etiketė kaip „ryškiausio ir labiausiai išbaigto metų debiuto“.

Jausdami pareigą kreipti didesnę savo muzikinių filtrų prožektorių šviesą į „Cloud Boat“, pažindiname su mini kolektyvu smulkiau ir iš anksto išduodame, kad grupės pavadinimas buvo įkvėptas… Lietuvos!

„Cloud Boat“ sudaro Samas Rickettsas ir Tomas Clarke, kurie susipažino dar paauglystėje, kai drauge grojo metalo grupėje. Tiesa, grupės pavadinimo duetas nelinkęs atskleisti, nes… paprasčiausiai gėda. „Turėjau ilgus plaukus ir neturėjau barzdos, grojom bažnyčiose, triukšmingai, girtai ir tik vietiniams. Buvo labai smagu, bet per daug keista“ – juokdamasis prisipažįsta grupės gitaristas Samas.

Idėja nuo triukšmingo kraštutinumo iki melancholiškos elektronikos duetui irgi neatėjo natūraliai ar palaipsniui. „Kai esi labai pasišventęs gitarai, viskas, kas susiję su šokių muzika, asocijuojasi su narkotikais, o transo garsai atrodo tinkami tik video žaidimams, ir tuomet tikrai nemanai, kad gali būti kažkas gero per vidurį. Būčiau labai norėjęs šią muzikinę erdvę atrasti daug anksčiau.“ – pasakoja Samas. „Lygiai taip pat ir aš, galima sakyti, kad tik dabar tinkamai gilinuosi ir gėriuosi elektronine muzika“ – antrina vokalistas Tomas.

Kurdami savo muziką „Cloud Boat“ be susitarimo pasidalina vaidmenimis – gitara skambinantis Samas labiau dėmesį kreipia į instrumentalo liniją, o Tomas gilinasi į vokalo skambesį. Rezultatas išties primena tamsiosios elektronikos UK jaunąjį vėliavnešį Jamesą Blake, kuris netgi buvo pakvietęs „Cloud Boat“ prisijungti prie koncertinio turo.

Bene labiausiai intriguojanti istorija yra susijusi su dueto pavadinimo kilme: „Kai studijavau trečiame kurse universitete, buvau pamėgęs lankytis absolventų doktorantų rengiamuose seminaruose. Viename jų išgirdau apie lietuvių kilmės kompozitorių ir dailininką, kurio pavardę labai sunku taisyklingai ištarti – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Jis sukurdavo sonatą, o tuomet ją nutapydavo, ir jo muzika buvo tikrai labai gera. Tuomet seminare per rankas ėmė keliauti Čiurliono piešiniai. Vienas jų buvo pavadintas „Cloud Boat“ (liet. „Laivas Debesys“), ir, pamenu, pamaniau, jog šie žodžiai, sudėti drauge, nieko nereiškia, yra visiškai nesusiję. Nors piešinys tikrai nebuvo prastas. Bet visgi, manau, jis buvo labiau vykęs kompozitorius nei dalininkas“ – prisipažįsta Samas.

Na, o debiutinio įrašo pavadinimas „Books of Hours“ kilo po vieno Tomo vizito į viešąją biblioteką. „Bibliotekoje jie turi tokį skyrių „Knygos valandai“, kurioje laikomos įvairios asmeninių užrašų, prisipažinimų, maldų, minčių knygos, dekoruotos piešiniais ranka ir pan. Man labai patiko ši koncepcija, jog kiekviena albumo daina irgi yra tarsi asmeninis sentimentas, neretai persipynęs su intymiais prisipažinimais, išgyventais katarsiais ir pan.“ – pasakoja Tomas.

„Cloud Boat“ (nuotr. iš oficialios grupės socialinio tinklapio paskyros)

Pamatykite, kaip buvo kuriamas „Stornoway“ albumas

Pasirodo, jog didžioji dalis Britų indie folkerių „Stornoway“ kovo mėnesį išleisto antrojo studijinio albumo „Tales from the Terra Firma“ buvo kurta kemperio vagonėlyje. Tai, ir dar daugiau įrašo užkulisių atskleidžiama šiandien grupės pristatytame 19 min. dokumentiniame filme „The Making of „Tales From Terra Firma““, kurį siūlome pamatyti.

Beje, praėjusią savaitę kolektyvas išleido trumpąjį albumą (EP) pavadinimu „You Don‘t Know Anything“, kuriame 6 dainos.

Apačioje – naujausias „Stornoway“ vaizdo klipas kūriniui „Farewell, Appalachia“.

Bare Noize – Neon Black

Šįkart manoDAINOJE – dubstepo „monstrų“ Daniel Brown ir Oliver Pile dueto, kuriančio nuo 2009-tųjų, iš Didžiosios Britanijos chillout stiliaus kūrinys „Neon Black“.

Artimiausiame šių scenos drebintojų koncertų tvarkaraštyje tarp UK ir JAV datų yra ir Lietuva – jau rytoj „Bare Noize“ šokdins Vilniuje menų fabrike „Loftas“ susirinkusiuosius drauge su estais „Superskankers“ bei lietuviais Vaiper Despotin, „Makdett“ ir „Style Mistake“.

David Bowie – Love Is Lost

Didžiosios Britanijos muzikos legenda Davidas Bowie šiąnakt pristatė šviežią vaizdo klipą kūriniui „Love Is Lost“, režisuotą Barnaby Roperio, dirbusio su „Futureheads“, „OKGO“, Moby ir kt.

Dešimties minučių video yra kūrinio remiksuota versija, kurpta James Murphy („LCD Soundsystem“) ir įtraukta į naujausią David Bowie įrašą „The Next Day Extra“, kuris sekė atlikėjo 24-tąjį studijinį albumą „The Next Day“.

The Next Day Extra“ yra trijų diskų rinkinys, kurį sudaro ne tik pastarojo albumo kūrinių remiksai, albume „The Next Day“ iškirpti įrašai, bet ir 4 naujos dainos.

Pamatykite pirmojo „Ja Ja Ja“ festivalio dalyvių pasirodymus

Praėjusį savaitgalį Londone debiutavo dviejų dienų Šiaurės Europos šalių muzikos festivalis „Ja Ja Ja“. Pagrindiniais šių metų svečiais turėjo tapti itin retus apsilankymus UK dovanojantys danų alternatyvaus roko kolektyvas „Mew“ (jų pasirodymas Londone buvo pirmasis per daugiau nei 4 metus) bei danų indie roko duetas „The Raveonettes“. Organizatorių apgailestavimu pastarųjų pasirodymas festivalyje buvo atšauktas, todėl juos pakeitė švedų indie pop kvintetas „Shout Out Louds“. Viso savaitgalio grupių ir atlikėjų sąrašą galite pamatyti ČIA.

Festivalio priešistorė byloja, jog idėja evoliucionavo iš interneto portalo „jajajamusic.com“, skleidžiančio naujienas apie Šiaurės Europos šalių (Švedija, Suomija, Islandija, Norvegija ir Danija) muzikos rinkos perliukus bei nuo 2009-tųjų kas mėnesį „Ja Ja Ja Club Night“ rengiamų koncertų Londone, kai „Ja Ja Ja“ apsiėmė būti naujo, dėmesio verto Šiaurės Europoje gimstančio skambesio filtru.

Praūžus pirmajam festivaliui organizatoriai dalinasi įvairių grupių bei atlikėjų pilnų pasirodymų vaizdo įrašais, kuriuos siūlome pamatyti ir Jums.

 

„Husky Rescue“

 

„Múm“

 

„Black Lizard“

 

„Sakaris“

 

„LCMDF”

http://www.youtube.com/watch?v=cCUS_RobaS4

 

„Rangleklods“  ir „Shout Out Louds“

 

„Here Is Your Temple“

http://www.youtube.com/watch?v=uZu299R_3Nw

 

„Truls“

 

„NONONO“

 

„Kid Astray“

 

 

LT: Giedrė – Leisk man atsimerkti

Aksominio balso savininkė Giedrė Kilčiauskienė supažindina su dar viena solinio albumo „Optinė apgaulė“, išleisto pavasarį, daina.

LEISK MAN ATSIMERKT

Ruduo kvėpuoja, man į nugarą alsuoja, šalta.
Negana to, ir tu toks šaltas kaip ruduo.
Akla nuo rūko mano meilė ašarom pratrūko.
Ir taip kartojas nuo lietaus iki lietaus.

Aš savo rankomis sudėjau viską nuo pradžių.
Koks skirtumas dabar, norėjau – nenorėjau, bet vistiek einu.
Per rudenį į gruodį lyg užnuodyta tavim brendu.
Voratinklių šilkai lyg nuometas man krenta ant pečių.

Jeigu tik rytoj lietaus nebus
Vėjas rūką nuo akių nupūs.
Noriu pamatyti kur esu
Tik leisk man atsimerkt.

LT PREMJERA: The Wild Wilbur Bunch – Psychobilly Killed My Girlfriend

Visų šventųjų dieną, gaivaliojantis po Marijos Žemėje jau prigijusios Helovino šventės manoMUZIKA turi išskirtinę premjerą puikiai tam tinkančia tematika. Prisimenant zombių, vampyrų, raganų ir moliūgų naktį vilniečių kolektyvas „The Wild Wilbur Bunch“ pristato savo dainos „Psychobilly Killed My Girlfriend“ vaizdo klipo premjerą, kuriame pagrindiniam vaidmeniui buvo pakviestas aktorius Mindaugas Papinigis.
Apie grupę, psichobilly ateitį Lietuvos muzikos padangėje, vaizdo klipo idėją ir kūrybos procesą pakalbinome grupę „The Wild Wilbur Bunch“ bei vaizdo klipo režisierių Justą Ramanauską.

 

„Wild Wilbur Bunch“ – mažai žinomas projektas, prisistatykite, kas esate.

WWB: Šiuo metu esame trise: idėjinis vadas, subūręs kolektyvą, yra Laukinis Vilbūras, būgnais groja Dinamitas, o kontrabosu – Tinginys  Pou. Nesame naujokai scenoje, kiekvienas prieš „The Wild Wilbur Bunch“ dalyvavome skirtinguose projektuose bei grupėse, tačiau visus mus suvienijo viena – rockabilly.

 

Kodėl pasirinkote rockabilly, gal turite ambicijų didinti šios muzikos žanro žinomumą Lietuvoje?

WWB: Rockabilly yra tinkamiausias stilius perteikti mūsų idėjas. Jame yra laisvė reikštis, nėra apribojimo normomis, kas iš esmės ir turėtų atsispindėti muzikoje.  Savitas skambesys ir nuotaika sukuria tokią atmosferą, kad klausantis rockabilly gali pasijusti sėdintis prie kadilako vairo, važiuojantis dideliu greičiu su mergina žiūrėti kino po atviru dangumi.
Šiuo metu rockabilly padėtis kiek skurdoka, šį stilių propaguoja vos kelios grupės, tačiau tikrai jaučiame palaikymą iš klausytojų – žmonės laukia ir nori daugiau. O kol yra bent 10 žmonių, kurie laukia rezultato, mums to pakanka, kad stengtumėmės. Vilčių plėtoti rockabilly tikrai yra, tiesiog, mūsų manymu, reikia pateikti kokybišką produktą klausytojams ir žiūrėti, kas bus.

 

Ar klausytojai jau gali tikėtis albumo?

WWB: Taip, jau turime didžiąją dalį programos. Planuojame, kad bus apie 12 dainų, kurios bus skirtingos ne tik greičiu, bet ir stilistika – nuo kūrinio, pagal kurį galvą galės kinkuoti fūristas, vežantis krovinius per Texasą iki fono lėtiems 50-tųjų šokiams per išleistuvių vakarėlius. Bus tikrai daug įvairovės.
Beje, „Psychobilly Killed My Girlfriend“ buvo ne tik pirmoji iki galo išbaigta būsimo įrašo daina, bet ir pirmasis apskritai mūsų grupės sudėtyje surepetuotas bei sugrotas kūrinys.

 

Justai, papasakok, kodėl ėmeisi būtent šio projekto, kuo Tau asmeniškai jis yra ypatingas?

J: Su Laukiniu Vilbūru mes buvome pažįstami gerokai anksčiau nei gimė šis video, todėl vieną gražią dieną jis tiesiog atsiuntė man savo dainą ir paklausė, ar nenorėčiau padirbėti ties vaizdo klipu. Dėmesį iškart patraukė muzikinio stiliaus išskirtinumas, nenuvalkiotas skambesys, tamsoka, bet energinga nuotaika ir galimybė sukurti kažką netradicinio, todėl nedvejodamas sutikau.
Ypatingas šis projektas tapo tuo, jog tai yra pirmasis oficialus režisūrinis darbas, kurį kūriau su lietuvių komanda Lietuvoje.

 

Ar sunku buvo suburti tokią profesionalų komandą, surinkti ne mėgėjišką techniką?

J: Na, su technika paprasta – skambini ir gauni ją (juokiasi). Su žmonėm kiek kitaip, tačiau man tikrai pasisekė, jog dauguma stiprios filmavimo komandos narių jų yra mano draugai, su kuriais esame dirbę prie skirtingų projektų. Išgirdę dainą ir sužinoję mano viziją jie patikėjo šia idėja ir mielai prisijungė. Esu visiems labai dėkingas.

 

Kaip vystėsi vaizdo klipo idėja – ar Laukinis Vilbūras jau turėjo aiškią viziją, ar kūrėte drauge?

J: Kai Vilbūras atsiuntė man kūrinį, aš paprašiau dainos teksto, kuris tapo pagrindu klipo idėjai. Kūriau scenarijų, atspindintį apdainuojamus jausmus, išplėtojantį siužeto liniją, tačiau nenukrypstantį nuo „The Wild Wilbur Bunch“ kurtos istorijos. Laukinis Vilbūras labai padėjo derinant psychobilly stilistiką ir nuotaiką, tačiau viziją leido kurti man pačiam – labai tuo džiaugiuosi.

 

Kaip apibūdintum pagrindinę vaizdo klipo žinutę?

J: Mano manymu, dainos potekstė yra skausmas dėl prarastos merginos. Tai klipe ir norėjau pavaizduoti. Atspindėti tą milžinišką chaosą, verdantį tavyje, persipynusį su atsivėrusia tuštuma. Viską, ką daro personažas, tėra metafora vidiniam skausmui ir sumaiščiai. Kai nebesupranti, kas vyksta, o kas jau įvyko, visa tai surakina tave lyg tramdomieji marškiniai, iš kurių negali išsilaisvinti.
Visgi, viliuosi, kad kiekvienas žiūrovas asmeniškai atras sau tinkančią žinutę.

„Psychobilly Killed My Girlfriend“ filmavimas (nuotr. Pauliaus Zaborskio)

Ásgeir

Ásgeir (nuotr. iš oficialios atlikėjo socialinio tinklapio paskyros)

„Geriausiai eksportuojamas islandiškas muzikinis produktas nuo Bjork ir „Sigur Ros“ laikų“; „absoliučiai žavingas ir įspūdingas debiutinis įrašas, geniali folk, pop ir emocijų samplaika“; „unikalus vokalas, tobulos kompozicijos, gili poezija  – rezultatas, kurį visiškai privalu išgirsti“; „albumas, iškart įsitaisantis vienoje iš svarbiausių melomano lentynos vietų“  –  tokia panegirika sklinda iš muzikos kritikų lupų.

Pirmasis atlikėjo albumas „Dýrð í dauðaþögn“ (angl. „Glory In Dead Silence“ ), išleistas 2012 metais, tampa greičiausiai Islandijos muzikos rinkos istorijoje parduodamu platininiu debiutiniu įrašu, atlikėjas „Icelandic Music Awards“ susišluoja „Geriausio metų  albumo“, „Geriausio debiuto“, „Klausytojų favorito“ apdovanojimus, tampa vienu iš pretendentų, prestižiniam „Nordic Music Prize“, singlas „Leyndarmál” 6 savaites laikosi Islandijos topų pirmoje vietoje, jo koncertinis turas yra lydimas žinučių „ir vėl visiškai išparduoti bilietai“ – tokie skaičiai kalba patys už save.

Jo pirmojo disko angliškosios versijos „In the Silence“, kurio kopijos muzikos lentynas pasieks kitų metų pradžioje, sulaikę kvėpavimą laukia didžioji dalis muzikos mylėtojų, tačiau mūsuose vardas Ásgeir yra vis dar sunkiai atpažįstamas. ManoMUZIKA taiso padėtį ir iškelia ant pjedestalo šį jaunąjį Islandijos muzikinį genijų.

Ásgeir (tikrasis vardas Ásgeir Trausti Einarsson) yra 21 metų jaunuolis, kilęs iš didelės muzikantų šeimos Reikjavike – dalį dainų tekstų rašo atlikėjo 72 metų tėtis, puikiai valdantis plunksną. „Nors dainų kūrimas visuomet buvo viena iš labiausiai mėgstamų mano veiklų ir aš, kiek save menu, visada norėjau tuo užsiimti, pradžioje visgi siekiau sportininko karjeros. O tuomet, vieną dieną, bičiulis, perklausęs porą bandomųjų kūrinių versijų, padrąsino kreiptis į prodiuserį ir rimtai užsiimti muzika“ – pasakoja atlikėjas. Beje, prieš pradėdamas solinę karjerą, Ásgeir grojo gitara grupėje „The Lovely Lion“.

Savo atliekamą muziką Ásgeir  paprastai vadina tiesiog melodic folk, tačiau muzikos kritikai, bandydami rasti šiam atlikėjui tikslesnę vietą folktronikos skalėje, jį stato kažkur tarp „Bon Iver“, Ben Howard ir James Blake. Tai šviesus, bet gilus, lengvai klausomas, soul palytėtas skambesys.

Šiuo metu dainų kūrėjas intensyviai ruošiasi angliškojo albumo pristatymui, kurį iš islandų kalbos vertė drauge su amerikiečių atlikėju Johnu Grantu. „Iš tikrųjų, tai angliškoji įrašo versija nesiskirs nuo originaliosios – mes tik išvertėme dainų žodžius tam, kad kuo daugiau žmonių galėtų juos suprasti. Kai įrašinėjome islandišką albumą, visuomet norėjome ir angliškojo varianto, taigi, toks planas gyvavo nuo pat pradžių. Priežastis paprasta – nors islandų kalba tikrai šauni, dauguma žmonių nesiklauso jokių kitų, išskyrus anglų, arba, žinoma, jų gimtąja kalba kurtų dainų“ – atskleidžia atlikėjas.

 

LT PREMJERA: Wild Wilbur Bunch – Psychobilly Killed My Girlfriend

Visų šventųjų dieną, gaivaliojantis po Marijos Žemėje jau prigijusios Helovino šventės manoMUZIKA turi išskirtinę premjerą puikiai tam tinkančia tematika. Prisimenant zombių, vampyrų, raganų ir moliūgų naktį vilniečių kolektyvas „Wild Wilbur Bunch“ pristato savo dainos „Psychobilly Killed My Girlfriend“ vaizdo klipo premjerą, kuriame pagrindiniam vaidmeniui buvo pakviestas aktorius Mindaugas Papinigis.
Apie grupę, psichobilly ateitį Lietuvos muzikos padangėje, vaizdo klipo idėją ir kūrybos procesą pakalbinome grupę „Wild Wilbur Bunch“ bei vaizdo klipo režisierių Justą Ramanauską.

 

„Wild Wilbur Bunch“ – mažai žinomas projektas, prisistatykite, kas esate.

WWB: Šiuo metu esame trise: idėjinis vadas, subūręs kolektyvą, yra Laukinis Vilbūras, būgnais groja Dinamitas, o kontrabosu – Tinginys  Pou. Nesame naujokai scenoje, kiekvienas prieš „Wild Wilbur Bunch“ dalyvavome skirtinguose projektuose bei grupėse, tačiau visus mus suvienijo viena – rockabilly.

 

Kodėl pasirinkote rockabilly, gal turite ambicijų didinti šios muzikos žanro žinomumą Lietuvoje?

WWB: Rockabilly yra tinkamiausias stilius perteikti mūsų idėjas. Jame yra laisvė reikštis, nėra apribojimo normomis, kas iš esmės ir turėtų atsispindėti muzikoje.  Savitas skambesys ir nuotaika sukuria tokią atmosferą, kad klausantis rockabilly gali pasijusti sėdintis prie kadilako vairo, važiuojantis dideliu greičiu su mergina žiūrėti kino po atviru dangumi.
Šiuo metu rockabilly padėtis kiek skurdoka, šį stilių propaguoja vos kelios grupės, tačiau tikrai jaučiame palaikymą iš klausytojų – žmonės laukia ir nori daugiau. O kol yra bent 10 žmonių, kurie laukia rezultato, mums to pakanka, kad stengtumėmės. Vilčių plėtoti rockabilly tikrai yra, tiesiog, mūsų manymu, reikia pateikti kokybišką produktą klausytojams ir žiūrėti, kas bus.

 

Ar klausytojai jau gali tikėtis albumo?

WWB: Taip, jau turime didžiąją dalį programos. Planuojame, kad bus apie 12 dainų, kurios bus skirtingos ne tik greičiu, bet ir stilistika – nuo kūrinio, pagal kurį galvą galės kinkuoti fūristas, vežantis krovinius per Texasą iki fono lėtiems 50-tųjų šokiams per išleistuvių vakarėlius. Bus tikrai daug įvairovės.
Beje, „Psychobilly Killed My Girlfriend“ buvo ne tik pirmoji iki galo išbaigta būsimo įrašo daina, bet ir pirmasis apskritai mūsų grupės sudėtyje surepetuotas bei sugrotas kūrinys.

 

Justai, papasakok, kodėl ėmeisi būtent šio projekto, kuo Tau asmeniškai jis yra ypatingas?

J: Su Laukiniu Vilbūru mes buvome pažįstami gerokai anksčiau nei gimė šis video, todėl vieną gražią dieną jis tiesiog atsiuntė man savo dainą ir paklausė, ar nenorėčiau padirbėti ties vaizdo klipu. Dėmesį iškart patraukė muzikinio stiliaus išskirtinumas, nenuvalkiotas skambesys, tamsoka, bet energinga nuotaika ir galimybė sukurti kažką netradicinio, todėl nedvejodamas sutikau.
Ypatingas šis projektas tapo tuo, jog tai yra pirmasis oficialus režisūrinis darbas, kurį kūriau su lietuvių komanda Lietuvoje.

 

Ar sunku buvo suburti tokią profesionalų komandą, surinkti ne mėgėjišką techniką?

J: Na, su technika paprasta – skambini ir gauni ją (juokiasi). Su žmonėm kiek kitaip, tačiau man tikrai pasisekė, jog dauguma stiprios filmavimo komandos narių jų yra mano draugai, su kuriais esame dirbę prie skirtingų projektų. Išgirdę dainą ir sužinoję mano viziją jie patikėjo šia idėja ir mielai prisijungė. Esu visiems labai dėkingas.

 

Kaip vystėsi vaizdo klipo idėja – ar Laukinis Vilbūras jau turėjo aiškią viziją, ar kūrėte drauge?

J: Kai Vilbūras atsiuntė man kūrinį, aš paprašiau dainos teksto, kuris tapo pagrindu klipo idėjai. Kūriau scenarijų, atspindintį apdainuojamus jausmus, išplėtojantį siužeto liniją, tačiau nenukrypstantį nuo „Wild Wilbur Bunch“ kurtos istorijos. Laukinis Vilbūras labai padėjo derinant psychobilly stilistiką ir nuotaiką, tačiau viziją leido kurti man pačiam – labai tuo džiaugiuosi.

 

Kaip apibūdintum pagrindinę vaizdo klipo žinutę?

J: Mano manymu, dainos potekstė yra skausmas dėl prarastos merginos. Tai klipe ir norėjau pavaizduoti. Atspindėti tą milžinišką chaosą, verdantį tavyje, persipynusį su atsivėrusia tuštuma. Viską, ką daro personažas, tėra metafora vidiniam skausmui ir sumaiščiai. Kai nebesupranti, kas vyksta, o kas jau įvyko, visa tai surakina tave lyg tramdomieji marškiniai, iš kurių negali išsilaisvinti.
Visgi, viliuosi, kad kiekvienas žiūrovas asmeniškai atras sau tinkančią žinutę.

„Psychobilly Killed My Girlfriend“ filmavimas (nuotr. Pauliaus Zaborskio)

Astro‘n‘out – In Fog (ft. Markas Palubenka)

Vienas iš didžiausią pardavimų skaičių Latvijoje turintis indie pop kolektyvas „Astro‘n‘out“ lapkričio 1 d. ruošiasi išleisti naują albumą „Lion‘s Share“. Vakar grupė pasidalino būsimo įrašo daina „In Fog“, kurią įrašė bendradarbiaudami su vilniečiu Marku Palubenka. Gyvai kolektyvą „Astro‘n‘out“ galėsite išgirsti Marko Palubenkos mobiliosios programėlės pristatymo koncerte Vilniuje šią savaitę.