Skandinavų atlikėja Ane Brun (su kuria išsamiau galima „susipažinti“ pristatomajame straipsnyje) vakar pristatė antrąją dalį trumpametražio Magnus Renfors kuriamo filmo „One“ – dainos „Worship“ vaizdo klipą.
Kūrinys yra iš paskutiniojo Ane albumo „It All Starts With One“, kuris muzikos lentynas pasiekė praėjusių metų gegužę.
Australas Gotye, kurio „Somebody That I Used To Know“ vis dar intensyviai sukasi muzikos mylėtojų ausyse, šiandien pristatė naują vaizdo klipą dainai „Easy Way Out“ iš paskutiniojo albumo „Making Mirrors“.
„Vasariškas indie pop“ – taip save apibūdina kvintetas iš Australijos ir bet kam, paklausiusiam šviesios, teigiamos ir nerūpestingos „The Salvadors“ kūrybos, ko gero, nekyla noras prieštarauti.
Grupė intensyviai ruošiasi debiutinio pilno studijinio albumo pasirodymui, kuris netrukus turėtų vainikuoti jų dvejų metų gyvavimo rezultatus.
Tiesa, negalime teigti, jog iki šiol šis kolektyvas buvo pasiekęs tik „garažo lygio“ žinomumą – gimtojoje Austrijoje praėjusiais metais nacionaliniu mastu žinomame muzikos žurnale „Triple J“ grupė buvo pripažinta „Next Crop Artist“, t.y. neginčijamu nauju talentu muzikos padangėje, o prestižinis „Rollingstone“ irgi atkreipė muzikos mylėtojų dėmesį į šį kolektyvą prilipdydamas etiketę „Verta išgirsti“.
ManoMUZIKA intensyviai linkčioja galvą antrindama – Jūsų dėmesiui – „The Salvadors“. Išties verta išgirsti.
The Salvadors
„Puggy“ susikūrė 2004-aisiais, kai džiazo mokykloje susikirto prancūzo bosisto Romaino Descampeso, anglo vokalisto Matthew Ironso bei švedo būgnininko Egil „Ziggy“ Franzeno keliai.
Internacionalinė trijulė negali pasigirti itin gausia diskografija – debiutinis albumas „Dubois Died Today“ buvo išleistas 2007, o antrasis įrašas – „Something You Might Like“ pasirodė 2010-aisiais.
Viršuje, manoDAINOJE, – kūrinys „How I Needed You“ iš antrojo kolektyvo albumo.
Daina gana pirmadieniška ir labai gyvenimiška – svajingą melancholiją pakeičia dramatiški ritmai, bet, galų gale, viskas baigiasi laimingai.
Puggy
Užsienio naujienos
Savaitę pradėjome prisimindami vasario 11-ąją iš gyvųjų tarpo pasitraukusią Whitney Houston. Amerikiečių grupės „Soundgarden“ lyderis Chrisas Cornellis JAV prezidento Baraco Obamos vieno priešrinkiminės kampanijos renginio metu pagerbė atlikėją atlikdamas sėkmingiausią Whitney singlą per visą jos karjerą – „I Will Always Love You“.
Bonnie „Prince“ Billy gerbėjus knygų leidybos kompanija „Faber & Faber“ pradžiugino žinia, jog šių metų balandžio 5 dieną Didžiojoje Britanijoje bus išleista beveik 400 puslapių apimties knyga apie amerikiečių folk roko atlikėją Willą Oldhamą bei du nauji EP. Knygoje bus galima rasti labai atvirus ir „intymius“ interviu su atlikėju, jo pasakojimus apie kūrybą ir paslaptingą požiūrį į muziką.
Dar neišleidę debiutinio albumo, o jau nacionaliniuose šalies apdovanojimuose „nuskynę“ įvertinimą kaip „Geriausia 2011 metų Norvegijos pop grupė“, „Team Me“ paskelbė debiutinio įrašo „To The Treetops!” kūrinių sąrašą ir prižadėjo, jog laukti liko nebe daug – albumas Europoje pasirodė vakar, o gerbėjus už Atlanto pasieks kovo 5 dieną.
Pasiilgę naujienų iš legendinės britų grupės „Blur“ šią savaitę galėjo pasimėgauti nauja, dar negirdėta kolektyvo daina „Under The Westway“, užfiksuota vieno gerbėjo ceremonijoje, surengtoje nuo karo nukentėjusiems vaikams paremti.
Be to, paaiškėjo, jog kolektyvas taps pagrindinėmis koncerto, užbaigsiančio vasaros Olimpines žaidynes Londone, žvaigždėmis. Renginys įvyks rugpjūčio 12 dieną Hyde parke ir jau dabar vadinamas „geriausiu britiškos muzikos koncertu“. Paskelbta, jog koncerte prie „Blur“ prisijungs grupės „New Order“ bei „The Specials“.
Amerikietė Lana Del Rey kartu su reperiu Smiler perdainavo Velso dainininkės Shirley Bassey kūrinį „Big Splender“, kurį pasiūlė perklausyti ir manoMUZIKA.
Šią savaitę galima buvo pasimėgauti ir kylančios britų R&B žvaigždės Emeli Sandé akustiniu dainų „River“ bei „Hope“ pasirodymu.
Britų supergrupės „Depeche Mode“ „stovykloje“ šią savaitę mirgėjo žinia apie naujo albumo įrašus. Paaiškėjo, jog kitą mėnesį kolektyvas žada užsidaryti studijoje ir pradėti intensyvius įrašų darbus. Dar neturintis pavadinimo albumas turėtų būti baigtas iki šių metų pabaigos.
Daugiausiai Jūsų dėmesio šią savaitę sulaukė „Brit Awards“, kurios tiesioginę transliaciją stebėdama manoMUZIKA.lt nuolat atnaujino žinias apie tai, kas vyko viso muzikinio pasaulio dėmesį prikausčiusiame renginyje. Dėkojame stebėjusiems kartu – tai tikrai nebus paskutinis gyvas renginio aptarimas mūsų portale. Prisiminti galima čia.
Grupės „White Stripes“ ekscentriškasis narys Jackas White paskelbė, jog debiutinis solinis albumas „Blunderbluss“ bus išleistas balandžio 24 dieną. Atlikėjo leidybinė kompanija jau pristatė įrašo viršelį ir diską sudarysiančių dainų sąrašą.
Džiugiomis žiniomis pasitiko Didžiosios Britanijos šokių muzikos grupė „Simian Mobile Disco“ – kolektyvas sugrįžta su nauju albumu, kuris vadinsis „Unpatterns“. Muzikos parduotuvių lentynas senajame žemyne diskas turėtų pasiekti gegužės 14 dieną.
Daug žadantis Stokholmo elektropop duetas „Niki and The Dove“ pagaliau paskelbė, jog debiutinis pilnas studijinis albumas vadinsis „Instinct“ ir prekybos vietose pasirodys gegužės 17 dieną.
Anglijos roko grupė „The Enemy“ pasidalino pirmąją naujojo albumo „Streets In The Sky“, kuris bus išleistas pavasario pabaigoje, daina „Gimme The Sign“.
Prie naujus kūrinius paskelbusių „priskaičiuojamas“ ir Rufusas Wainwritas, kuris naujausią studijinį albumą „Out Of The Game“ kuria drauge su šokių muzikos prodiuseriu Marku Ronsonu.
Pasiilgę žinių iš amerikiečių dainų autoriaus bei atlikėjo Devendra Banharto galėjo pasidžiaugti dviem niekur negirdėtais kūriniais, atliktais koncerto Čilėje metu. Tiesa, naujienų apie naująjį albumą nėra girdėti. Paskutinysis Devendra įrašas pasirodė 2009-aisiais.
Tris metus tylėjusi Kanados indie roko grupė „Metric“ sugrįžta su nauju albumu vasaros pradžioje, kurį pavadino „Synthetica“.
Dar viena atlikėja, paskelbusi apie naujo albumo pasirodymo datą yra Norah Jones. Kūrėja, turinti 12 „Grammy“ apdovanojimų, gegužės 1 dieną pristatys naują diską „Little Broken Hearts“.
Kalbėdamas apie antrąjį albumą James Blake prisipažino, jog pastarasis gerokai skirsis nuo debiutinio įrašo – bus agresyvesnis, pilnas klubinių ritmų ir elektronikos. Daugiau skaitykite čia.
„Squarepusher“ sceniniu pseudonimu prisidengęs britų elektroninės muzikos prodiuseris Tomas Jenkinsonas gegužės 15 dieną išleidžia albumą „Ufabulum“.
Legendinio radijo didžėjaus ir kultinės britų roko muzikos pasaulio asmenybės Johno Peelo įrašų kolekcija bus perkelta į interaktyvų muziejų internete. Kolekciją sudaro 25 000 pilnų albumų vinilinių plokštelių, 40 000 singlų ir tūkstančiai kompaktinių diskų. Tai bus dalis eksperimentinio projekto, pavadinimu „The Space“ – skaitmeninės tarnybos, kurią inicijuoja ir vysto Didžiosios Britanijos Menų taryba ir visuomeninis transliuotojas BBC.
LT naujienos
Gimtosios žemelės naujienos pasitiko džiugiomis žiniomis apie Marko Palubenkos pirmąjį singlą. Perklausyti kūrinį „Easter comes“ galima čia.
Apie šįvakar įvyksiančius alternatyvios lietuviškos muzikos apdovanojimus „T.Ė.T.Ė.“ manoMUZIKA.lt pakalbino sumanytoją Vilių Alesių. Specialų interviu skaitykite čia.
Nemokama muzika
Vasario 28 dieną pasirodysiantį amerikiečių dream pop kolektyvo „School Of Seven Bells“ albumą „Ghostory“ galima perklausyti čia.
Londono indie pop grupės „Fanfarlo“ albumą „Rooms Filled With Light“ išgirsti galima čia. Diskas oficialiai dienos šviesą turi išvysti vasario 28 dieną.
Dar vienas į vasario 28 dienos „gimtadienį“ įskaičiuojamas įrašas – kanadiečių dream pop kolektyvo „Memoryhouse“ debiutinis pilnas studijinis albumas „The Slideshow Effect“.
Amerikiečiai indie rokeriai „The Shins“, besiruošiantys ketvirto studijinio albumo pasirodymui, pagaliau „parodė“ būsimo įrašo „Port Of Morrow“ pristatomosios dainos „Simple Song“ vaizdo klipą.
Primename, jog albumas pasirodys kovo 19 dieną.
Amerikiečiai indie korifėjai „Beirut“ pristatė naują vaizdo klipą dainai „Vegabond“ iš 2011-aisiais išleisto 3 studijinio albumo „The Rip Tide“.
Video prodiusavo „Sunset Television“ komanda. „Labai tikėtina, jog dėl visų rūkymo, gėrimo ir potencialaus nėštumo vaizdų šis vaizdo klipas bus uždraustas MTV, todėl tikimės, jog kuo daugiau žmonių pasižiūrės jį internete“, – atskleidė kūrėjai.
Amerikietė Norah Jones, kurios švelniam, bet stipriam vokalui neretai klijuojama „aksominio balso“ etiketė, vasarą plušo prie amerikiečių prodiuserio, „Grammy“ laureato „Danger Mouse“ (tikrasis vardas Brianas Burtonas) projekto „Rome“, apie kurį prisiminti galima čia.
Na, o šią savaitę atlikėja, savo apdovanojimų bagaže talpinanti 12 „Grammy“ statulėlių, paskelbė, jog gegužės 1 pasirodys naujausias – penktasis – studijinis albumas „Little Broken Hearts“, prodiusuotas to paties „Danger Mouse“.
Įrašą sudarys 12 naujų kūrinių:
1. Good Morning
2. Say Goodbye
3. Little Broken Hearts
4. She’s 22
5. Take It Back
6. After The Fall
7. 4 Broken Hearts
8. Travelin’ On
9. Out On The Road
10. Happy Pills
11. Miriam
12. All A DreamSee More
Beje, būsimo albumo viršelyje buvo sąmoningai atkartotas 1965 metų Russo Meyerio filmo ir alternatyvaus roko grupės tokiu pačiu pavadinimu „Mudhoney“ vintažinis plakatas.
„Brianas [prodiuseris „Danger Mouse“, aut. past.] turi puikią Russo Meyerio plakatų kolekciją savo studijoje“, – pasakojo Jones, – o būtent šis posteris, pavadinimu „Mudhoney“ buvo tiesiai prieš sofą, kurioje aš sėdėdavau kasdieną. Visuomet žiūrėdavau į jį ir galvodavau „tai taip kieta, noriu atrodyti kaip ji!”. Pamenu, žvilgčiodavau į plakatą visą laiką, kol įrašinėjome albumą. Tai puiki vizualizacija“.
Dar viena puiki žinia yra ta, jog, ko gero, norėdama „apšildyti“ gerbėjus prieš naujos medžiagos pasirodymą, dainų kūrėja vakar padovanojo savo gyvo garso koncertą, kuris vyko Niujorke. Beveik valandos trukmės „dienos desertu“ galite pasimėgauti čia.
Honig – tai vokietis Stefanas Honigas, trečius metus kuriantis soliniame amplua. Prieš tai Stefanas 4 metus muzikavo nacionaliniu mastu žinomoje indie grupėje „Benevolent“.
Kai nekuria muzikos, dainų autorius skiria dėmesį auklėtojo darbui vaikų darželyje – mažieji jam padeda kiek kitaip žiūrėti į pasaulį, o tai atsispindi ir Honigo kūriniuose.
Debiutinis atlikėjo albumas „Treehouse“ buvo išleistas 2009, o šių metų pabaigoje Honigas žada išleisti pilną studijinį albumą „Empty Orchestra“.
„For Those Lost At Sea“ – naujausias pristatytas kūrinys iš būsimojo įrašo.
„Mmoths“ – tai vos antrus metus kelią muzikos pasaulyje „besiskinantis“ electro prodiuseris iš Airijos Jackas Colleranas.
„Keep Shelly In Athens“ – tai elektronikos duetas iš Atėnų (Graikija).
„Heart“ – tai pirmasis kūrinys iš būsimojo debiutinio „Mmoths“ EP, kuris bus išleistas kovo pradžioje.
Na, o vaizdo klipe – pasiutusiai vasariški garsai ir vaizdai, kurie tikrai turėtų aptirpdyti žieminį sąstingį.
Apie naują „kitokio pobūdžio“ septintąjį Rufuso Wainwrighto studijinį albumą „Out Of The Game“, kurį produsiuos Markas Ronsonas, kalbos sklinda jau seniai. Šiomis žiniomis ne kartą dalinosi ir manoMUZIKA (prisiminti galima čia).
Rufus Wainwright
Na, o šįkart atlikėjas pristato naują dainą „Montauk“ iš būsimojo įrašo. Tiesa, perklausius šią pianino baladę užuominų apie „labiau šokių muzikos albumą“ taip ir nesuradome. Kūrinyje Rufusas su jam būdingu melancholišku prieskoniu apdainuoja vietovę, kurioje gyvena kartu su savo partneriu bei jų vienerių metų dukra.
Gal ir ne pati geriausia atlikėjo daina, bet galutinį įspūdį susidaryti paliekame Jums.
Marokietės ir prancūzo dukra Hindi Zahra yra dar vienas ausį pradžiuginęs muzikinis atradimas. Multiinstrumentalistė atlikėja dainas kurti ėmė vos sulaukusi pilnametystės, po to, kai būdama 15 metų metė mokyklą Maroke ir persikraustė į Paryžių. Tiesa, prieš susiformuojant savitam kūrybiniam identitetui, Zahra kurį laiko dainavo kaip pritariamoji vokalistė hip-hop ritmu pagyvintuose soul pasirodymuose.
Hindi Zahra (nuotr. Philippe Goulpeau)
Sulaukusi 26-erių Hindi jau turėjo 50 dainų „bagažą“, kurių dalis pagaliau išvydo dienos šviesą 2009 metais išleidus trumpąjį albumą (EP) „Hindi Zahra“.
Dar po metų kūrėja į plačiuosius vandenis išleido pačios prodiusuotą debiutinį pilną studijinį albumą „Handmade“, „nuskynusį“ kelis prestižinius prancūzų apdovanojimus už geriausią albumą (t.y. „Prix Constantin“ bei „Victoires de la Musique“), o pernai pasirodė atnaujinta įrašo versija „Handmade Deluxe Editon“.
Paprašyta apibūdinti savo muziką atlikėja prisipažįsta, jog tai, ko gero, skirtingų stilių miksas, kuriame labiausiai atsispindi bliuzo ir džiazo įtaka, tačiau girdimas ir rokenrolas bei rytietiški ritmai.
http://www.youtube.com/watch?v=F3VFkO6oST8Žinoma, Hindi Zahra nėra žengianti pirmuosius žingsnius muzikos kūryboje, moteris turi ne tik talentą, bet ir reikiamą patirtį, tačiau drąsiai galime teigti, jog spėjome ją „pagauti“ dar tik beįsibėgėjant tarptautiniam pripažinimui.
Taigi, Jūsų dėmesiui ir „teismui“ – atradimas, dedamas į tą pačią lentyną kaip ir Norah Jones, Patti Smith ar Billie Holliday.
Originalusis Jhameel jau senokai manoMUZIKOS akiratyje – jaunuolis garsėja savo kanalo „Youtube“ dėka, kuriame galima išgirsti nuo jėga pulsuojančio „angry disco“ kūrinio „Shut Up“ iki gitaros/sintezatoriaus įkvėpto „Human Condition“.
22 metų Jhameel savo „sąskaitoje“ turi keturis skaitmeninius albumus. Paskutinysis įrašas „Waves“ pasirodė šiemet.
Jhameel (nuotr. Marta Dymek)
Electro, house, soul, dance, pop meistrai iš Bruklino (Niujorkas, JAV) „Tortured Soul“ šiandieną pradėjo žinia „Daliniesi – rūpiniesi!“ (angl. „Sharing is caring!”) ir viešai gerbėjams prižadėjo, jog nuo šiol kasdien grupė nemokamai pasidalins vis kitu kūriniu.
Tortured Soul (nuotr. iš oficialaus grupės Facebook puslapio)
Pirmuoju nemokamu „desertu“ tapo kolektyvo kūrybą itin atspindintis „Enjoy It Now“. Jį atsisiųsite apsilankę oficialiame grupės interneto puslapyje.
ManoMUZIKA primena, jog trio aktyviai kuria jau daugiau nei dešimtmetį. Paskutinysis albumas buvo išleistas 2009-aisiais ir vadinosi „Did You Miss Me“.
Aštuonis metus nekintančioje sudėtyje kūrusi indie rokerių ketveriukė „Cold War Kids“ praėjusią savaitę paskelbė, jog kolektyvą palieka gitaristas, klavišininkas ir pritariantis vokalistas Jonnie Russellas.
Cold War Kids (nuotr. iš grupės oficialaus Facebook profilio)
„Jonnie pajuto poreikį siekti mokslų ir privalėjo nustoti koncertuoti su mumis. Mes drauge nutarėme, kad atėjo metas jam palikti grupę. Įpėdiniu paliko mūsų draugą Danną Gallucci. Tikrai pasiilgsime Jonnie talento. „Cold War Kids“ esmė visuomet buvo stiprus grupės narių ryšys, bendra muzika, menas, patirtis, todėl niekaip ir niekuo negalėtumėm pakeisti Jonnie“ – atstovams spaudai pasakojo vokalistas Nathanas Willettas.
Grupė atskleidė, jog šiuo metu kuria medžiagą įrašui pasitelkę naująjį gitaristą. „Esame alkanesni nei kada iki šiol šviežiam skambesiui, muzikai ir esame be galo dėkingi mūsų gerbėjams už visokeriopą palaikymą“ – prisipažino „Cold War Kids“.
Netrukus po šios žinios išplatinimo spaudoje, grupė pristatė dvi naujas dainas drauge su vaizdo klipais – „Minimum Day“ bei „Minimum Mistake“. Nemokamai šiuos kūrinius galima atsisiųsti apsilankius oficialiame kolektyvo interneto puslapyje.
ManoMUZIKA primena, jog „Cold War Kids“ buvo pagrindinis, bet ne vienintelis Jonnie Russello muzikinis projektas – gitaristas dar groja „The Murder City Devils“ bei „Modest Mouse“ grupėse.
Dvigubos geros žinios iš indie rokerių anapus Atlanto stovyklos!
Pristatydami savo aštuntąjį studijinį įrašą „Animal Joy“, kurį visą galite nemokamai perklausyti manoNAUJIENA skiltyje, „Shearwater“ paruošė ir vaizdo klipą pirmajam albumo singlui „Breaking The Yearlings“.
Vienų nuostabai, o kitų džiaugsmui leidybinė kompanija „Sub Pop Records“ pasidalino amerikiečių indie rokerių „Shearwater“, kuriančių jau daugiau nei dešimtmetį, aštuntuoju studijiniu albumu „Animal Joy“, kuris oficialiai buvo išleistas vakar.
Dar praėjusių metų pabaigoje, išgirdęs porą viešai pristatytų grupės naujų kūrinių, žymus amerikiečių muzikos leidėjas bei kritikas Gerardas Cosloy pasakė: „Nors tai būtų pakankamai drąsi prognozė, ypač po kelerių metų grupės narių ir įrašų kompanijų kaitos, akivaizdu, jog būtent visos šios aplinkybės atvedė kolektyvą prie radikalių pokyčių. Man tai panašu į jaudinantį atgimimą. Tiesiog duokit jiems tą suknistą Grammy pagaliau!”
Įsitikinti įrašo tinkamumu pretenduoti prestižiniam apdovanojimui galite ir Jūs, išgirdę daugiau nei 40 minučių medžiagos.
Shearwater albumo „Animal Joy“ viršelis
Ką tik skiltyje manoATRADIMAS pristatyti broliai „Hudson Taylor“ „iškepė“ pirmąjį vaizdo klipą dainai „Won‘t Back Down“.
Video nufilmavo ir sumontavo Charlie Miller.
Škotų indie folkeriai „Admiral Fallow“ ką tik išplatino žinią apie antrą studijinį albumą „Tree Bursts In Snow“. Paaiškėjo, jog įrašas pasirodys gegužės 21 dieną.
Admiral Fallow (nuotr. Euan Robertson)
Grupės lyderis, įkūrėjas ir idėjinis vadas Luisas Abbottas, pristatydamas naują diską, pasakojo, jog pavadinimas atspindi besprogstančios artilerinės bombos tarp ramių, sniegu padengtų medžių, garsą ir vaizdą. Luisas prisipažino, jog yra labai sukrėstas įvairių istorijų, susijusių su ginkluotais susirėmimais visame pasaulyje, o dainos „Tree Bursts“ žodžiai buvo įkvėpti minties, jog karo metu prarandami artimi žmonės.
manoMUZIKA primena, jog debiutinis „Admiral Fallow“ albumas „Boots Met My Face“, išleistas praėjusiais metais, buvo itin kritikų išliaupsintas. Bene žymiausias įrašo kūrinys – pristatomasis singlas „Squealing Pigs“.
Pirmuoju singlu iš naujojo albumo taps daina „Beetle In The Box”. Visas kūrinių sąrašas:
01. Tree Bursts
02. The Paper Trench
03. Guest Of The Government
04. Beetle In The Box
05. Old Fools
06. Isn’t This World Enough??
07. Brother
08. The Way You Were Raised
09. Burn
10. Oh, Oscar
Po tekstu rasite kolektyvo dainos „Old Balloons“ gyvą atlikimą.
Visų pirma, kodėl apie progresyvaus psichodelinio metalo grupę „TOOL“ kalbama manoMUZIKOJE?
„TOOL“ koncertas
Šis klausimas nėra nepagrįstas, juk manoMUZIKOS portalo koncepcija vargiai siejasi su sunkiaisiais muzikos žanrais. Mano atsakymas būtų toks – prie „TOOL“ pavadinimo dažniausiai prisiuvama metalo muzikos etiketė, bet šis Kalifornijos ketvertukas su metalu bendro turi tik tiek kiek leidžia tradicinis metalo gitara-bosas-būgnai supratimas. „TOOL“ – toli gražu ne vien metalas. Tai nenuspėjamas progresyvaus roko, alternatyvos ir psichodelikos mišinys, paskanintas iškart atpažįstamu Adamo Jones gitaros braižu ir melodingu, kartais tyliu, o kartais žemę drebinančiu Maynardo Jameso Keenano vokalu. Tai kelionė į vidinį klausytojų pasaulį, į paviršių iškelianti baimės ir nerimo jausmus, bei priverčianti klausytoją mąstyti kitaip.
Nesu itin didelis sunkiosios muzikos specialistas, bet norėjau pajusti, ką reiškia „TOOL“ koncertas dar nuo tų laikų, kai buvau penkiolikmetis dešimtokas. Sakau „pajusti“, nes „TOOL“ garsėja ne tik nenuspėjama muzika, bet ir įspūdingais vizualiniais pasirodymais, lazerių šviesomis bei muzikinėmis improvizacijomis. Trumpai tariant, kiekvienas jų koncertas – tai patirtis, kuri niekuomet nepasikartoja antrą kartą. Bilietai į „TOOL“ pasirodymą East Rutherford miestelyje (Naujojo Džersio valstija, JAV) esančiame „IZOD“ centre buvo išgraibstyti per keletą minučių.
Norėčiau atsiprašyti už tai, kad neturiu nei vienos autentiškos koncerto nuotraukos. Paprastai į ant bilieto besipuikuojantį „No Cameras!” užrašą niekas nekreipia dėmesio, bet šįkart yra kitaip. Durys į gigantiškąją areną atsiveria kaip niekada anksti ir apsauga ramiai bet įdėmiai iškrato kiekvieną koncerto lankytoją. Taisyklės – labai griežtos. Jokių foto aparatų! Telefonai nesiskaito, bet paprasčiausios kišeninės kameros skaitosi. Jokių gėrimų! Net vandens. Nieko pavojingo! Grandinė prie piniginės irgi įtraukta į pavojingų daiktų sąrašą.
Ir, be abejo, jokių narkotikų!
Kiekvienas sustabdytas su neleidžiamais daiktais turi arba juos išmesti, arba keliauti atgal į stovėjimo aikštelę ir palikti viską savo mašinoje.
Tokie pokštai man nelabai patinka. Iš anksto mėgavausi krūva įspūdingų nuotraukų, kurias būčiau pripleškinęs, bet to padaryti nepavyks. Matyt, teks palaukti kito karto, kuomet „TOOL“ koncertuos ne Naujajame Džersyje, o Niujorke, kur apsauga būna daug sukalbamesnė.
Viduje – brangi atributika ir brangus alus. Tai dar vienas dalykas, kuris manęs nedžiugina, bet to ir reikėjo tikėtis. Šioje arenoje dažniausiai vyksta krepšinio, ledo ritulio, ir atletikos varžybos, kurias aplanko tūkstančiai ištroškusių sporto fanatikų. Truputuką paburbu, bet nusprendžiu numoti į tai ranka. Juk marškinėliai ir Budweiseris – nevisai tai, dėl ko čia atvažiavau. Einu ieškoti ant bilieto pažymėtos savo vietos ir randu ją… specialiame aukščiau minios įrengtame skyriuje, skirtame neįgaliesiems. Tokių kaip aš, kuriems atiteko šios geros vietos, yra septynetas, bet tik vienas jų – kėdėje su ratukais. Kiti mes esame paprasčiausi laimingieji, kuriems vaizdo niekas nesugebės užstoti.
Dar kartą pykteliu ant apsauginių, privertusių palikti savo foto aparatą mašinoje. Tokių vaizdų šį vakarą būčiau prigaudęs!
„TOOL“ koncertas
Apšildanti doom metalo grupė „Yob“ iš Oregono pasirodymą pradeda lygiai 19:45 ir groja vos keturiasdešimt minučių. Šis netradicinis kolektyvas, sudarytas iš dviejų bosistų ir būgnininko, skamba blankiai ir nepalieka įspūdžio, bet esu įsitikinęs, kad jie skambėtų daug raiškiau ir įdomiau mažoje, intymesnėje erdvėje. Noriu išgirsti juos detaliau, bet muzika, aidinti virš besirenkančios minios, kenčia nuo prastos akustikos ir garsisto, kuris privalo apšildančiuosius truputėlį „prisukti.“ Taigi, anot posakio, „Yob“ „parako tikrai nestokoja“, bet aplinka jiems nedėkinga.
Pertrauka tarp vakaro apšildančiųjų ir kaltininkų gan trumpa. Eilės prie alaus dabar ketveriopai išaugusios į ilgį ir dvigubai į plotį. Vyrų tualeto grindys ir siena – iškruvintos ir niekas nežino, kas ten atsitiko. Per pusvalandį iš scenos dingsta „Yob“ instrumentai ir garso aparatūra, prigęsta arenos apšvietimas.
O štai ir jie!
Būgnininkas Danny Carry sėdasi prie gausaus perkusijos rinkinio, Adamas Jonesas apsiginkluoja gitara, Justinas Chancelloras atsuka boso garso rankenėlę, ir trumpa instrumentinė introdukcija tuoj perauga į pirmąjį šio vakaro kūrinį – „Hooker With a Penis“.
Tik tuomet aš pastebiu tą, dėl kurio čia susirinko visa minia. Charizmatiškasis grupės vokalistas Maynardas Jamesas Keenanas nėra tradicinis „frontmenas“. Jis slepiasi šešėliuose kažkur tarp Adamo Joneso ir perkusijos arsenalo. Jo regėti tik kontūras, bet jis žino, jog visos „IZOD“ centre esančios akys dabar žvelgia į jį. Maynardas nemėgsta maudytis prožektoriaus šviesoje ir minios meilėje. Jis sakosi, jog kiekvienas „TOOL“ koncertas jam yra emocinė ir dvasinė patirtis, tad ir susikoncentruoja jis ties atlikimo kokybe, o ne teatrališkumu. Jis lieka tamsoje didžiąją koncerto dalį atlikdamas keistus gestus ir alindamas balso stygas. Jį girdėti galima daug aiškiau nei matyti.
Suskamba „Jambi“ iš paskutinio studijinio „TOOL“ albumo „10,000 Days”, o ją keičia „Stinkfist” – kūrinys, šiurpinęs MTV žiūrovus devintojo dešimtmečio viduryje. Jis – daug ilgesnis nei albume. Tą patį galima pasakyti apie beveik visas šįvakar skambančias dainas. Gausios improvizacijos ir nepaneigiama dinamika tarp šių keturių muzikantų tiesiog stulbina.
Kūrinį „Stinkfist“ nuspalvina pirmoji video instaliacijų banga. „TOOL“ muzika neatsiejama nuo psichodelinių vizualizacijų inspiruotų dailininko Alexo Grey meno. Už grupės nugarų ir scenos šonuose įrengtuose ekranuose mirgantys vaizdiniai – šalti, išbalę veidai, nužengę iš „Stinkfist“ videoklipo. Juos pakeičia raibuliuojantys šonkauliai, pažystami iš „TOOL“ debiutinio albumo „Undertow“ viršelio, o juos palydi vienintelė debiutą pristatanti daina – „Sober“.
Garsas, kurio taip trūko per „Yob“ pasirodymą, grojant „TOOL“ stačiai liejasi per kraštus. Aiškiai girdisi kiekviena nata, kiekvienas niuansas. Neapvilia net tokie žemės drebėjimai kaip „Pushit“ ar „Schism“. Pastaroji – mano labiausiai laukta daina, kurios klausau susižavėjęs.
Prožektoriai atsigręžia į minią ir tik tuomet prisimenu, kad esu čia ne vienas. Apsidairau. Iškart pasimato teigiama „No Cameras!” politikos pusė. Šiame informacijos amžiuje neretas melomanas koncerto metu bando užfiksuoti pasirodymo vaizdelius ir dažnai pamiršta įsiklausyti į muziką ir patirti momentą. Šįvakar visų akys įsmeigtos į sceną, o ne į mažus mirgančius ekranėlius.
„TOOL“ koncertas
Kaip „TOOL“ garsėja psichodeliniu koncertų apipavidalinimu, taip jų fanai garsėja kaip minia, suryjanti didelius kiekius psichotropinių medžiagų bei surūkanti kalnus „žolės“. Kadangi apsauga šįvakar – labai griežta, tai ir rūkymo gerokai mažiau. Galbūt tai ir paaiškina tokią gausią alaus paklausą? Bet mano akys ir skaidriu protu nežino, į kurią pusę geriau žiūrėti. Rodos, vos mirktelsi ir praleisi kažką įstabaus. Dūmų mašinos ir lazeriai, pasirodo, įrengti ne tik scenoje, bet ir lubose, arenos šonuose, prie garsisto, ir t.t.
Dainą „Intention“ keičia „Forty-Six & 2“, o ekranuose – akies obuolys su dviem vyzdžiais. Kūrinys pasibaigia, o Maynardas pristato koncerto svečią – Franką Ferrerį iš „The Psychedelic Furs“, kuris atlieka įspūdingą perkusijos improvizaciją dainos „Lateralus“ metu. Ekranuose mirga mėlynaspalvė dryžuota galva (keistai menanti Bartą Simpsoną). Dainai pasibaigus muzikantai palieka sceną.
Tai, kas įvyksta vėliau, drąsiai galiu pavadinti pačia geriausia mano matyta koncerto pertraukėle. Scenoje mirkčiojanti vienui viena balta šviesa ir aplink jos spindulius besivyniojantys dūmai sukelia gyvo, judančio akies obuolio iliuziją.
Keletui akimirkų pamirštu, kad tai tik pertraukėlė.
Bisui paliktas vienui vienas kūrinys – išplėsta ir dalinai improvizuota dainos „Aenema“ versija, kuri tęsiasi virš dešimt minučių ir nuaidi kažkur į tylą ir tamsą. Užsižiebia arenos šviesos, iš kolonėlių pasipila „Bon Jovi“. Koncertas baigtas.
Jokios nuotraukos negali perteikti to, kas ką tik įvyko šioje Naujojo Džersio arenoje. Iš „TOOL“ tikėjausi labai daug, bet tai, ką pamačiau, nustelbė visus mano lūkesčius. „TOOL“ yra neabejotini psichodelinės vėliavos paveldėtojai, tos vėliavos, kuri ankščiau priklausė „Pink Floyd“ ir „Led Zeppelin“. Dabar suprantu, kaip svarbu yra pamatyti „TOOL“ koncertą tam, kad iki galo įsisavintum jų meno magiją, pajustum, ką sugeba instinktyviai sukurti šie vienas kitą iš poros akordų suprantantys menininkai. Jaučiuosi kažkiek apsvaigęs nuo garso ir lazerių. Vos dešimties kūrinių ilgio pasirodymas rodos buvo per trumpas, net sunku ir patikėti, kad jis truko beveik dvi pilnas valandas! Laikrodžio rodyklės juda link 0:30, o manęs dar laukia kelionė.
Jau vėlu, ir aš važiuoju namo. Namo, link tolumoje dangų siekiančių Niujorko šviesų.