Amerikietės Alex Winston kūrinio „Choice Notes“ akustinė versija manoMUZIKOJE buvo pristatyta prieš pusmetį. Spustelėję čia galite palyginti visiškai skirtingus tos pačios dainos skambesius.
Alex Winston
Vaizdo klipas pasirodė vos vakar kaip priminimas apie būsimąjį debiutinį atlikėjos albumą „King Con“, kuris bus išleistas kovo 6-tąją.
Beje, būtent ši daina buvo panaudota vieno automobilių gamintojo reklamoje ir nemažai prisidėjo prie Alex populiarumo didinimo Europoje.
Jeigu jūsų fonotekoje aptinkami „The National“ arba „The Airborne Toxic Event“, kuriuos kalbino ir manoMUZIKA.lt portalas, rekomenduojame ne tik išklausyti viršuje esančią „You As You Were“, bet ir spustelti juodą rodyklę viršuje bei visiškai nemokamai šį kūrinį atsisiųsti.
Projektas „DevianLynx“ gimė 2009-tųjų viduryje Barselonoje (Ispanija). Tuomet iš dabartinės penkiukės buvo tik Guillemas Mora, grojantis bandža, bei Javieras Vilarrubiasas, muzikuojantis gitara. Vėliau prisijungė vokalistas Ninu, būgnininkas Hugh Perello bei klavišininkas Rokeris Comasas.
DevianLynx
Kvintetas, susėdęs drauge, daug eksperimentavo ir ne kartą keitė muzikos stilių, kol, galų gale, visa tai išsirutuliojo į dabar girdimą rock, alternative, electro mišinį.
Praėjusių metų kovą vyrukai išleido debiutinį trumpąjį albumą „Demo“ EP. Viršuje esanti daina – viena iš trijų, įtraukta į pirmąjį skaitmeninį „blyną“.
ManoMUZIKA jau rašė apie amerikiečių eksperimentinės lo fi muzikos atlikėją Mike Hardreasą, žinomą kaip „Parfume Genius“, kuris vasario 20 dieną išleis savo antrąjį studijinį darbą – „Put Your Back N 2 It“. Kaip prisipažino pats dainų kūrėjas, šio disko įkvėpimo šaltiniu tapo namų sąlygomis filmuoti porno filmai.
Mike Hardreas
Antrasis Mike darbas yra išleidžiamas neilgtrukus po debiutinio, daug teigiamų įvertinimų sulaukusio albumo „Learning“.
Jūsų dėmesiui viršuje – šviežutėlis vaizdo klipas „Hood“, kurį režisavo Winstonas H. Case.
Šie žavūs garsai, netelpantys į sustyguotus taisyklių rėmus, – indie punk‘as, o šis žavus šokinėjantis jaunuolis – šveicaras Tobiasas Jundtas, kuriantis po „Bonaparte“ sceniniu pseudonimu. Labiausiai dainų kūrėjas ir atlikėjas garsėja scenos „šturmu“ beveik tiesiogine to žodžio prasme, mat įvairių muzikantų savo „rezerve“ Jundtas turi apie 20, o „Bonaparte“ gyvi pasirodymai būna tie, apie kuriuos žmonės dar ilgai kalba.
Bonaparte filmo „Quantum Physics & A Horseshoe“ viršelis
Kūrinys „I Can‘t Dance“ yra tik vienas iš „Bonaparte“ „nenulaižytos“ kūrybos pavyzdžių, kuris 2008-aisiais pasirodė debiutiniame studijiniame albume „Too Much“. Po poros metų buvo išleistas ir antrasis diskas – „My Horse Likes You“.
Beje, 2011 metų 11 mėnesio 11 dieną Jundtas išleido dokumentinį filmą „Quantum Physics & A Horseshoe“. Filmo pristatomąjį vaizdo klipą galima pamatyti čia.
Panašu, jog amerikiečių multiinstrumentalistas Andrew Birdas praėjusiais metais plušo iš peties. Rudenį buvo pristatytas Jonathano Segalorežisuotas filmas „Norman“, kurio garso takelį kūrė Birdas, dokumentinė juosta „Fever Year“, kurioje įamžintas paskutinysis – 165-tasis – Andrew pasaulinio turo koncertas, o metų pabaigoje paskelbė, jog pavasarį pasirodys jo naujausias – septintasis solo albumas.
Neseniai paaiškėjo, jog albumas vadinsis „Break it Yourself“, jame bus galima rasti 14 naujų kūrinių, o tiksli disko pasirodymo data – kovo 6-toji.
Viršuje – albumo anonsas, šone – albumo viršelis, apačioje – kūrinių sąrašas.
„Break it Yourself“:
01. Desperation Breeds…
02. Polynation
03. Danse Caribe
04. Give it Away
05. Eyeoneye
06. Lazy Projector
07. Near Death Experience Experience
08. Behind the Barn
09. Lusitania
10. Orpheo Looks Back
11. Sifters
12. Fatal Shor
13. Hole in the Ocean Floor
14. Belles
Keturių vyrukų kompanija iš Australijos „[Me]“ dar tik pradėjo savo muzikinę kelionę. Kovo 5 dieną jie planuoja išleisti debiutinį albumą „Naked“. Tiesa, praėjusių metų kovo mėnesį buvo išleistas 4 dainų trumpasis diskas (EP) tokiu pačiu pavadinimu.
Viršuje esantis vaizdo klipas yra sukurtas pristatomajai albumo dainai. Tiek vaizdai, tiek garsai (kažkodėl keliantys asociacijas su grupe „Muse“) verčia vylingai laukti pirmojo pilno grupės darbo.
Ši manoDAINA – mėgstantiems minimalizmą „tik balsas ir gitara“.
Norvegas Jonas Alaska tik praėjusiais metais išleido debiutinį albumą pavadinimu „Jonas Alaska“, kuris sėkmingai šoktelėjo į 6 vietą Norvegijos perkamiausių albumų tope.
Prieš pradėdamas kurti soliniame amplua atlikėjas grojo būgnais grupėje „Dalton“. Tiesa, dar prieš tai norvegas krimto mokslus studijuodamas muziką.
Lengvas ir „neįpareigojantis“ kūrinukas „October“ nėra žinomas mūsuose, tačiau yra neabejotinai „nuzulintas“ Norvegijos radijo stočių.
Debiutantė iš Niujorko (JAV) Sonia Kreitzer, kuri ėmė kurti pasirinkusi Doe Paoro pavadinimą, šio mėnesio paskutinę dieną išleidžia pirmąjį skaitmeninį albumą „Slow To Love“.
Sunku apibūdinti tai, ką daro amerikietė. Kažkur giliai galima užčiuopti Lykke Li bei „Bon Iver“ įtaką, tačiau toli gražu jos muzika nėra panaši. Pati Doe Paoro, įvardindama savo kūrybos žanrą, nurodo jūreivių dainų, šmėklų, kurių riksmas pranašauja mirtį, soulo, kosminio dubstepo ir magijos mišinį. Panašu, jog atlikėja neklysta.
Apačioje galite nemokamai atsisiųsti „Can‘t Leave You“, „Little Dreamer (Future Islands Cover)“ bei „Tibetan Opera Recording“ kūrinius.
Skandinavai „Team Me“ yra dar vieni naujokai, verčiantys tikėti šviesia muzikos ateitimi. Jų pirmasis studijinis albumas „To The Treetops!“ pasirodys kovo 5 dieną, tačiau pamačius ir perklausius praėjusią savaitę paviešintą debiutinį vaizdo klipą pristatomajai dainai „Show Me“ iš anksto norisi šį atradimą padėti į „privalu išgirsti“ lentyną.
Daug žinių apie save kolektyvas nepateikia. Žinome, jog jų yra 6 – penki vyrukai ir viena mergina. Visa grupės biografija telpa į 5 sakinius:
Marius (gitaristas, vienas iš vokalistų) sukūrė keletą dainų.
Porą draugų prisijungė prie jo.
Jie sukūrė EP.
Jie sukūrė CD.
Šiuo metu jie keliauja koncertuodami su YOYO rankose bei slidėmis vietoj batų ir tikrai gerai leidžia laiką.
Premjera manoMUZIKOJE, ir, išdrįsime spėti, premjera visoje Lietuvoje – naujokų indie rokerių duetas „Lightouts“ su pirmuoju vaizdo klipu „The Eloise Suite“.
Lightouts (nuotr. Seth Dawes)
„Esame „Lightouts“ – du vyrukai, išnirę iš Gowanus kanalo gelmių (Niujorkas, JAV) su vardu, kuris elegantiškai išvengia tarimo logikos, ir įsipareigoję epinei amžinybės kovai su klaidų taisymo programomis visame pasaulyje“ – taip save pristato Gregas Nelsonas (vokalas, gitara) bei Gavinas Rhodesas (gitara, bosas, būgnų programavimas).
„Mėgstu grupes, kurios skamba kaip „Animal Collective“ bei „Yeasayer““ – prisipažįsta Nelsonas. – „Bet mes nesame dalis to naujojo primityvaus judėjimo. Ketiname būti griežtesni ir labiau struktūrizuoti“. „Kaip „Smashing Pumpkins“. Kai jie dar buvo geri“. – užbaigdamas prisistatymą paantrina Rhodesas.
Ar jų kūryba bus verta Jūsų dėmesio, manoMUZIKA palieka spręsti Jums. Savo ruožtu pridėsime, jog kažkas neabejotinai „teisingo“ yra „Lightouts“ skambesyje.
Daugiau išgirsti tandemo rezultatų bei nemokamai atsisiųsti 10 kūrinių galite spustelėję čia.
Taip, pavadinimas kiek glumina, bet toks jau brito Stuarto Warwicko „darbas“ – kurdamas muziką jis neaplenkia socialiai jautrių temų, kurios asmeniškai liečia ir jį patį.
kadras iš Stuart Warwick vaizdo klipo „A Man With A Pussy“
Jeigu yra atpažįstančių „Jacob‘s Stories“ sceninį pseudonimą, skubame pasakyti, jog tai – tas pats atlikėjas. Išleidęs porą albumų, pakoncertavęs drauge su „Bat For Lashes“, „Beirut“, Zola Jesus, Richardu Waltersu ir kitais, Stuartas nusprendė kiek pakeisti kūrybos kryptį, braukti brūkšnį, persivadinti ir žengti į sceną naujame amplua.
2011 metų rugpjūčio pabaigoje Warwickas išleido albumą „The Ordeal“, kurį perklausyti galima čia.
Na, o viršuje esantis kūrinys yra iš būsimojo atlikėjo albumo „The Butcher’s Voice“. Kol kas nėra skelbiama jo pasirodymo data. Beje, nemokamai šį kūrinį įsigyti galite spustelėję download formoje po tekstu.
Vaizdo klipe žymus anglų artistas, avangardinio kabareto žvaigždė, dainininkas, aktorius, komikas ir filmų režisierius Davidas Hoyle ruošiasi pasirodymui.
Britai „The Maccabees“, visuomet pradžiuginantys „teisingo“ indie roko doze, kitą pirmadienį, t.y. sausio 9 dieną, išleidžia trečiąjį studijinį albumą „Given to the Wild“.
Vyrukų penkiukės pavadinimas turi stiprų religinį prieskonį, bet tai yra viskas, kas sieja juos su „anuo“ pasauliu. Grupės vardas buvo išrinktas atsitiktinai, vartant bibliją ir ieškant dar neužimtų pavadinimų. Prisiminus puikų „The Maccabees“ darbą „Toothpaste Kisses“, išleistą EP pavidalu 2007-aisiais, nelieka abejonių, jog vienintelė kolektyvo nešama žinia – tolerancija.
The Maccabees
Beje, prieš porą savaičių buvo išleistas pristatomosios naujojo albumo dainos „Pelican“ vaizdo klipas, kuriuo skubame pasidalinti viršuje.
Nežinia, ar vaizdeliai Bosley video „Neon Magazine“ nors kiek primena Jūsų Naujųjų Metų sutikimą, tačiau neabejojame, jog ne retas atpažįsta atskirus šventės epizodus.
2011 metų viduryje amerikietis Bosley Brownas išleido pirmąjį albumą „Honey Pig“, kurį visą galite perklausyti apačioje po tekstu. Tiesa, atlikėjas nėra naujokas muzikoje, yra bendradarbiavęs bei grojęs su kitais žinomais muzikantais, kurių vardų Bosley neatskleidžia. „Nenoriu dengtis kitų populiarumu“ – komentuoja atlikėjas.
Bosley liūdina muzika, girdima per radiją, bet jis tiki, jog intelektuali auditorija visuomet sugebės atskirti kičą nuo klasės, nuoširdumą nuo gudrybių, o pats pažada, kiek tik įmanoma, dovanoti klausytojams tikrą ir gryną produktą.
Amerikiečių indie rokeriai „Shearwater“, scenoje „besivaidenantys“ gerą dešimtmetį, pristatė antrą kūrinį iš būsimojo aštunto grupės albumo „Animal Joy“, kurį leidybinė kompanija „Sub Pop Records“ išleis per komercinę širdučių šventę – vasario 14-tąją.
Gruodžio pradžioje kolektyvas viešam ausų „teismui“ pristatė pirmąjį kūrinį – indie pop skambesio „Breaking The Yearlings“, na, o šįkart „Shearwater“ leidžia gerbėjams išgirsti „Animal Life“ (viršuje).
Žymus amerikiečių muzikos leidėjas bei kritikas Gerardas Cosloy, kalbėdamas apie būsimąjį „Shearwater“ įrašą sakė: „Nors tai būtų pakankamai drąsi prognozė, ypač po kelerių metų grupės narių ir įrašų kompanijų kaitos, akivaizdu, jog būtent visos šios aplinkybės atvedė kolektyvą prie radikalių pokyčių. Man tai panašu į jaudinantį atgimimą. Tiesiog duokit jiems tą suknistą Grammy pagaliau!”
Gal Naujųjų šventė visai ant nosies, o gal tai, jog neretam indie scena asocijuojasi tik su verksmingu indie folku, ėmė ir suformavo norą padovanoti Jums „INDIE JOY“ manoMIKSĄ.
Surinkome tirščiausius pozityvios, ritmingos ir šviesios muzikos pavyzdžius su visais būtinais džiaugsmingo indie atributais – plojimais, švilpavimais, šūkavimais, šokčiojimais, žvangėjimais ir caksėjimais.
Tikimės, jog šis mielas triukšmas pakels Jūsų nuotaiką besiruošiant nerti į savaitgalį, kurio viduryje, kaip žinia, iš naujo pradėsime 366 dienų kelionę.
Lai ji būna tokia pati naiviai vaikiška ir tvarkingai chaotiška kaip ir šios 36 minutės.
Kas kartą šypteliu pamačiusi draugų reakciją į mano nuolatinį reikalavimą: „Nagi, kodėl nutilo muzika?“ Artimųjų tai senokai nebestebina, o aš savotiškai džiaugiuos, jog šiuo klausimu esu nebepataisoma.
Muzika mane lydi valantis dantis, vedžiojant šunį, važiuojant automobiliu, gaminant valgyti, rašant projektą, glostant brangiam žmogui galvą, dėliojantis rytdienos planus. Tai pirmoji užduotis nubudus ir paskutinis darbas prieš užmerkiant akis. Nežinia, ar protingi dėdės psichologai sugebėtų čia įžvelgti tylos ar vienatvės baimę, man viskas atrodo kur kas paprasčiau – geros muzikos yra smarkiai daugiau negu sugebu aprėpti ir pajėgiu išklausyti. Laikas tyloje yra tam tikra jo švaistymo forma. Gėrio niekada nebūna per daug, tiesa?
Šie metai išties buvo gausūs muzikine prasme, apie tai aikčioja visi muzikiniai portalai, laidų vedėjai, muzikos kritikai ir mylėtojai, manoMUZIKOS komanda – ne išimtis.
Visgi, kai reikia tą gausą sudėlioti į norus ribojantį topą, susiduriama su keblumu „klausomesnis“ versus „vertesnis“. Šią dilemą išsprendžiau paprastai: kol virš mano lovos nekabo įvertinimas „Gerbiamai muzikos kritikei už nuopelnus tėvynei“, galiu sau leisti vadovautis paprastų mirtingųjų žmonių paprastais mirtingaisiais kriterijais. Dabar šypteliu, mat tokia pompastika ir savikritikos stoka man nė kiek nebūdinga. Šiaip ar taip, noriu pasakyti tik viena – asmeniniuose subjektyviuose topuose atsispindės albumai ir dainos, dažniausiai prasisukę mano grotuve. Nesiimsiu spręsti, kuris geresnis ar prastesnis, per mažai košės suvalgyta. Tikslas, ko gero, vienintelis – dalintis ir tikėtis, kad kažkuris tiek man gerų emocijų suteikęs įrašas kažkam kitam taps netikėtu atradimu.
Skaičiusiems pastarosios savaitės manoBLOGO įrašus dabar teks išvysti dar vieną tokį patį vyrkavimą – nepaprastai fantastiškai beprotiškai sunku yra viską sugraduoti ir sutalpinti tik į 10 lentynų. Nustatyti prizinių vietų laimėtojus ir savom rankom kažkam išdalinti medalius anaiptol nėra smagu – greičiau šventvagiška. Pabūsiu taisyklių laužytoja ir surašysiu 10 albumų ir dainų be išdavikiškų skaičiukų. Tebūnie.
manoALBUMAI 2011
Fink – „Perfect Darkness“
„Bon Iver“ – „Bon Iver“
Ben Howard – „Every Kingdom“
„NewVillager“ – „New Villager“
J.Viewz – „Rivers and Homes“
Ane Brun – „It All Starts With One“
Laura Marling – „A Creature I Don‘t Know“
Radiohead – „The King Of Limbs“
Feist – „Metals“
St. Vincent – „Strange Mercy“
manoDAINOS 2011
Vėlgi trumputis pasibėdavojimas apie tai, jog 100 dainų surašyti būtų kur kas mažiau skausminga negu 10. Bet įkvėpiam, iškvėpiam ir važiuojam: dešimtukas kūrinių, šiais metais skambėjusių mano ausyse tiek, kad prikelta iš miego galėčiau bet kurio žodžius padeklamuoti, o jų skambesį atpažinti iš pusės pirmosios natos. Lažinamės?
Konkursas baigėsi, o mes skubame pradžiuginti penkis laiminguosius, atrinktus burtų keliu, kurie netrukus rankose laikys „You Already Have A Home“ albumą.
Dėkojame gausiam būriui norinčiųjų, džiugu, jog „The Late Call“ muzika sugebėjo atrasti vietos lietuvaičių ausyse.
Taigi… Pasitelkus nepriklausomą ir nesuinteresuotą burtų traukimo ekspertę… Šį kartą likimas nusišypsojo…
Edvinui Gogeliui, Tautvydui, Stalinui, Mantui Dranseikai bei Ignui Rėkašiui.
Nuoširdžiai spaudžiame dešinę laimėtojams, su Jumis netrukus susisieksime.
Na, o savo ruožtu manoMUZIKA prisiekia visais šventaisiais, jog tai tikrai ne paskutinės geros muzikos dalybos mūsų portale.
Australų fenomenas Nickas Cave po koncerto šį savaitgalį „Meredith Music Festival“ Australijoje sukėlė nemažą sąmyšį muzikos mylėtojų tarpe, mat tai galėjo būti paskutinysis grupės „Grinderman“ pasirodymas.
Nick Cave
Klausimų ir diskusijų banga nuvilnijo po Nicko žodžių koncerto gale: „Tiek iš Grinderman. Baigta. Pasimatysime po kitų dešimties metų, kai būsime dar senesni ir bjauresni“. Tuomet kolektyvo nariai ramiai paliko sceną, o klausytojams teliko spėlioti, ar Cave kalbėjo rimtai.
manoMUZIKA primena, jog muzikanto, dainų kūrėjo, scenarijaus autoriaus ir aktoriaus Nicko Cave grupė „Grinderman“ buvo antrasis muzikinis projektas, sukurtas 2006-aisiais, kuriame be paties atlikėjo buvo Warrenas Ellisas, Martynas Casey bei Jimas Sclavunosas. Visgi pirmuoju smuiku Cave muzikinėje karjeroje visuomet grojo dvidešimt septintus metus skaičiuojanti grupė „Nick Cave and the Bad Seeds“.
„Grinderman“ ketveriukė spėjo išleisti du pilnus studijinius albumus: „Grinderman“ 2007 metais bei „Grinderman 2“ praėjusiais metais. Šio savaitgalio pasirodymas buvo paskutinė stotelė grupės koncertiniame ture po Australiją.
Trečius metus gyvuojantys niujorkiečiai „Phenomenal Handclap Band“ kitų metų vasario 6 dieną planuoja išleisti trečiąjį albumą „Form and Control“.
Įrašo pristatomoji daina ir pirmasis vaizdo klipas – viršuje.
Pasakodami apie video siužetą ir dainos priešistorę, vienas iš grupės įkūrėjų paatviravo: „Būdami paaugliais labai daug laiko praleisdavome vietiniame parke pavadinimu „Father James Park“, kuriame mūsų netrukdė nei tėvai nei kiti suaugę. Susitikdavome ten kaip įmanoma dažniau ir tiesiog leisdavome laiką drauge ilsindami galvas. Naujoji daina ir yra apie tą problematišką, sutrikusį, bet triukšmingą paauglystės periodą“.