Indie rokeriai „Gomez“ iš Anglijos, sėkmingai muzikuojantys nuo pat 1997 metų, šį mėnesį išleido savo septintąjį studijinį albumą „Whatever‘s On Your Mind“.
Kartu su įrašo pasirodymu kolektyvas žada įvairių staigmenų savo klausytojams. Pirmoji iš jų – galimybė atsisiųsti albumo pristatomąjį singlą „Options“ visiškai nemokamai, kurį pasičiupsite apačioje įrašę savo elektroninio pašto adresą.
ManoMUZIKA primena, jog 1998-taisiais, išleidęs debiutinį darbą „Bring It On“, kolektyvas laimėjo prestižinį „Mercury Music Prize“.
Šiuo metu britų penkiukė ketina ruoštis koncertiniam turui, o vienas iš grupės narių – Ben Ottewell, šių metų pradžioje išleidęs solinį albumą „Shapes & Shadows”, jau gastroliuoja po Jungtines Amerikos Valstijas.
Beje, norintiems turėti Ben Ottewell kūrinį „Blackbird”, tereikia užpildyti trumputę formą, esančią po tekstu.
Na, o viršuje – video ištraukos iš grupės albumo ruošos darbų.
Dvidešimtmetė britė Ren Harvieu, apdovanota itin raiškiu ir švariu balsu, yra pasirašiusi sutartį su viena didžiausių ir prestižiškiausių Anglijoje veikiančia įrašų kompanijų „Island Records“, tačiau iki šiol labai nenoriai yra skelbiama tiek apie pačią jaunąją atlikėją, tiek apie jos būsimąjį debiutinį albumą.
Tikėtina, jog toks šykštėjimas yra ne veltui – intriga yra keliama tam, kad būtų galima pasiruošti tinkamam Ren Harvieu ir jos kūrybos pristatymui.
Kol bus atversta daugiau „kortų“, manoMUZIKA siūlo susipažinti su vienintele Ren Harvieu pristatyta daina – „Through The Night“. Beje, daina, persiritusi per vidurį, padaro gana netikėtą melodijos posūkį.
Originalių muzikinių sprendimų bei eksperimentinių produktų meistras Matias Aguayo iš Čilės šio mėnesio pradžioje išleido 6 dainų EP pavadinimu „ I Don‘t Smoke“.
Atlikėją žavi didžiulė įvairovė muzikos žanrų bei ritmų, todėl jo kūryboje galima rasti electro, minimaltechno, house, o pastaruoju metu net ir afro-beat skambesio.
Matias Aguayo nuo 2002-tųjų daugiausiai bendradarbiauja su įrašų kompanija „Kompakt“, kuruojančia electro, microhouse, minimal techno muzikos atlikėjus bei grupes. Pastarasis įrašas taip pat buvo išleistas Vokietijoje veikiančios „Kompakt“.
Tie, kurie neprotingai daug laiko praleidžia ieškodami naujos muzikos, greičiausiai pasąmonės vingiuose turi susiformavę savą atrankos ir paieškos sistemą. O, galų gale, ir pati sąvoka „nauja muzika“ kiekvieno žodyne skirtingą spalvą įgauna. Žinau tik tiek, jog manojoj vidinėj sistemėlėj „muzika“ yra pavojingos svarbos raktinis žodis, kuris, gal kiek per skambiai, bet galėtų būti prilyginamas ginklui. Įrankis atkreipti dėmesį, priežastis apturėti bemiegę naktį, vėl nespėti pavalgyti, pavėluoti susitikti, apsižioplinti už vairo, rūšiuoti draugus pagal tai, kokie įrašai guli šalia jų lovų, ir begalę kitų dalykų, kuriuos vardinant, tiesą pasakius, peršasi išvada apie ligos diagnozę, o ne nekaltą hobį.
Visgi, grįžtant į pradžią, jeigu jau visai atvirai, manosios profaniškos paieškos vyksta kur kas padrikiau nei norėtųsi. Visagalio interneto ir, kur kas rečiau, radijo dėka yra „prafiltruojamas“ , švelniai pasakius, nemažas kiekis kūrinių. Ribotas valandų skaičius paroje čia kiša koją, slenkstis tarp „geras, išsisaugom ir pasidedam“ bei „nevertas dėmesio – kitas“ išauga, o laikas jam susiformuoti – sutrumpėja. Ir taip kone kasdien. Žinoma, kartais iškyla suirzęs klausimas: tai kada gi visomis tomis radybomis ramiai pasidžiaugti? Bet vos nusisukus apetitas užriaumoja ir tuomet išlenda neviltis, jog nieko naujogero nebesugebu rasti. Tokiais badmečiais gelbėja senasis dėsnis „jeigu ne Mahomedas pas kalną, tai kalnas pas Mahomedą“ ir juodą nusivylimo akimirką netikėčiausiu būdu mane pasiekia patys geriausi atradimai. Šviežiausias iš jų – LIA ICES iš Bruklino.
Išgirdus amerikietės prikimusį, lengvai svajingą, bet stiprų ir ne „kičinį“ vokalą, mintyse suplūdo „Cat Power“, „Bat For Lashes“, Tori Amos, Feist palyginimai, smalsumas vylingai „pastatė ausis“ ir po jos albumų perklausos dūšia suspurdo: „Taip! Šviežia. Įdomu. Nenuvalkiota. Kokybiška. Potencialu.“
Lai nesuklaidina stiprų pop prieskonį turintis sceninis pseudonimas, ši mergaičiukė nieko bendro su masiniu vartojimu ir populiariąja mėsmale neturi. Muzikos kritikai, išklausę debiutinį Ices albumą „Necime“, pasirodžiusį 2008-aisiais, bei šiais metais išleistą antrąjį darbą „Grown Unknown“, amerikietės kūrybą priskiria indie rock, experimental pop bei avant pop muzikos žanrų mišiniui.
Beje, tikrojo savo vardo bei pavardės Lia neatskleidžia vildamasi, jog ir ateityje žmonės domėsis jos kuriama muzika, o ne lįs į asmeniškumus traukdami į viešumą „nešvarius marškinius“. Tai, jog atlikėja „vietą po saule“ ketina išsikovoti talentu, o ne žinutėmis bulvarinėje spaudoje, be abejo, irgi džiugina.
Kalbant apie priešistorę, Ices susidomėjimą muzika padėjo suformuoti tėtis. Dviejų metukų Lia jau šoko pagal Buddy Holly dainas, o penkerių ėmė groti pianinu, tačiau vėliau būsimoji atlikėja pasinėrė į teatrą, vaidybą bei šokius, kur muzika ją lydėjo tik antrajame plane, ir kelias iki jos pačios kūrybos buvo ilgas, lėtas ir, kaip ji pati teigia, tebėra iki šiol besiformuojantis.
Debiutinis amerikietės įrašas buvo labiau eksperimentinis darbas – teatrališkumo, ritmo ir banguojančių melodijų mišinys, o besiruošdama antrajam „blynui“ Lia Ices nusprendė susikurti idealią izoliuotą terpę kūrybai. Dainų kūrėja bei atlikėja nuvyko į nuošalią vietą Vermonte (JAV), išsinuomavo kajutę laive, kur vienintelė šiluma sklido nuo besikūrenančio židinio, ir šitaip, toli nuo miesto šurmulio, tik gamtos ir vandens apsuptyje „gimė“ „Grown Uknown“.
Ko gero, ne veltui šis antrasis įrašas buvo išleistas po itin gerbiamo indie leiblo „Jagjaguwar“ „sparneliu“, investuojančio tik į vertus dėmesio atlikėjus ir po savo stogu talpinančio tokius grandus kaip „Bon Iver“, „Gayngs“, „Volcano Choir“, „Ladyhawk“, S. Carey ir begalę kitų. Ir, ko gero, tikrai ne veltui prie albume esančio kūrinio „Daphne” nagus prikišo vienas iš indie muzikos ikonų – Justin Vernon iš „Bon Iver“.
Ir išties, įrašas susilaukia teigiamų kritikų įvertinimų, o mano nuojauta kažkodėl kužda, kad Lia Ices ateityje taps svarbiu vardu indie muzikos scenoje. Visgi, nors potencialas yra užkoduotas kiekvienoje dainoje, atlikėjos muzikinės brandos ir kokybės driokstelėjimo dar teks truputį palaukti. Na, o kol kas – meilė avansu ir akylas amerikietės kūrybos sekimas.
Nuo 2007-tųjų indie roką grojantis kolektyvas šiuo metu keliauja po koncertinį turą ir rengia pasirodymus ne tik Europoje, bet ir už jos ribų.
Viršuje esantis kūrinys „Austere“ yra tikrų tikriausias grupės „startas“ – tai pirmasis singlas, oficialiai pristatytas 2008 metais, tapęs savotiška „The Joy Formidable“ vizitine kortele. „Austere“ galima rasti tiek pirmajame grupės mini albume „A Balloon Called Moaning“, tiek ir šviežiausiame darbe – „The Big Roar“.
Londone kuriantis Francois Peglau šių metų kovo mėnesį išleido debiutinį albumą „The Imminent Failure of Francois Peglau“, kurį galima nemokamai atsisiųsti čia.
Puikus lo-fi, indie pop ir elektronikos mišinys paperka nuo pirmųjų akordų ir sudaro įspūdį apie nemažą „The Beatles“ įtaką jo kūrybai.
Atlikėjas, turintis prancūzų, perujiečių ir argentiniečių kraujo, iki 25 metų gyveno Peru, o tuomet nutarė persikraustyti į Londoną. Beje, albume esančios dainos puikiai atspindi po persikraustymo kitusią Francois nuotaiką ir visą adaptacinį periodą.
Įdomu, jog atlikėjui įrašinėti padeda jo žmona Maria Elena, įdainavusi ne vieno kūrinio pritariamąjį vokalą.
Viršuje – „I’ll Never Be Alain Delon” kūrinys, o norintys išvysti Francois vaizdo klipą dainai „God and the Unconsious Want Me Dead“, gali spragtelti čia.
19 dainų rinkinys, kuris vadinsis „Rave On Buddy Holly“ ketina pasirodyti birželio 28-tąją, jį išleis dvi bendradarbiaujančios įrašų kompanijos „Fantasy Records” bei „Concord Music Group”.
Buddy Holly žuvo prieš daugiau nei 50 metų, sudužus privačiam lėktuvui, kuriuo dainų kūrėjas bei atlikėjas skrido į pasirodymą. Tuo metu amerikietis tebuvo 22 metų amžiaus.
Nors Buddy Holly muzikavimo laikotarpis buvo trumpas, atlikėjas tituluojamas ankstyvojo rokenrolo pradininku ir ikona. Būtent jo kūryba tapo įkvėpimo šaltiniu vėlesniems pasekėjams: „The Beatles”, „The Rolling Stones”, Bob Dylan, Eric Clapton ir kt.
2004 metais muzikos žurnalas „Rolling Stone” Holly Budy išrinko į penkioliktuką tarp penkiasdešimties geriausių visų laikų atlikėjų.
Viršuje – trumpas dokumentinis filmas apie albumo kūrybos procesą.
Nors amerikiečiai indie rokeriai „Other Lives“, anksčiau vadinęsi „Kunek“, kuria nuo 2004-tųjų, tik prieš keturias dienas buvo pristatytas pirmasis jų muzikinis video, skirtas dainai „For 12“ iš antrojo grupės albumo „Tamer Animals“, pasirodžiusio birželio 10 dieną.
Vaizdo klipe, kurį režisavo Nick Davidge, grupės lyderis Jesse Tabish leidžiasi į kosminę kelionę. Vaizdai, nufilmuoti dykumos slėnyje „Death Valley“ Kalifornijoje, sukuria absoliutų vienumos jausmą. Būtent tokią „smaugiančią“ tuštumą klipo sumanytojas ir norėjo perduoti žiūrovui.
Viršuje – danų indierock‘o grupės „VETO“ vaizdo klipas dainai „Spun“ iš vasario mėnesį išleisto albumo „Everything is Amplified“.
Kolektyvas, kurį sudaro penki muzikantai, debiutavo 2004-taisiais su EP „I Will Not Listen“, o šiai dienai grupė yra įrašiusi tris pilnus studijinius albumus.
Beje, Danijoje vykstančiuose muzikos apdovanojimuose „Danish Music Awards“ 2007 metais kvintetas laimėjo geriausios naujos grupės kategorijoje. Be to, jų vaizdo klipas dainai „We Are Not Your Friends“, režisuotas Peder Pedersen, buvo pripažintas geriausiu tarp visų tų metų pretendentų.
Dainų kūrėjos ir atlikėjos Sarah Blasko, Sally Seltmann bei Holly Throsby, kurių balsai puikiai atpažįstami ne tik Australijos muzikos industrijoje, bet ir už jos ribų, nusprendė šiek tiek atsipūsti nuo solinių karjerų ir sudalyvauti projekte „Seeker Lover Keeper“.
Nors trijulė jau kurį laiką per atstumą stebėjo viena kitą ir žavėjosi kūrybos rezultatais, iki tol jų susitikimai „akis į akį“ būdavo trumpi ir neplanuoti.
Sarah, Sally ir Holly susibendravo po vieno koncerto, į kurį buvo pakviestos visos trys, ir netrukus ėmė kalbėtis apie galimybę visoms kartu vykti į koncertinį turą. Būsimo turo detalių aptarimo metu Sally šovė mintis vietoj to paprasčiausiai sukurti naują grupę.
„Seeker Lover Keeper“ debiutinis darbas tokiu pačiu pavadinimu, kuris buvo įrašytas Niujorke vos per dvi savaites, viešumai pristatytas šio mėnesio pradžioje.
Visos trys australės labai džiaugiasi bendradarbiavimo rezultatais, ketina tęsti kūrybą kartu, o šiuo metu koncertuoja muzikiniame ture.
Viršuje – kūrinio „Even Though I‘m A Woman“ vaizdo klipas.
Nuo 1996-tųjų muzikuojantis Marc Bianchi, kuris yra geriau atpažįstamas jo solinio projekto „Her Space Holiday“ vardu, pareiškė, jog palieka sceną.
Per penkiolika kūrybos metų amerikiečio išleistų albumų bei singlų sąrašas yra gana solidus, atlikėjui, kurio muzika priskiriama indietronic, indie rock žanrui, teko bendradarbiauti su „Bright Eyes“, „The Faint“, „Pinback“, „REM“, „Xiu Xiu“, „American Analog Set“ ir kitais.
Tiesa, „Her Space Holiday“ aktyvusis kūrybos laikotarpis ir pripažinimas atėjo po kūrinio „Home Is Where You Hang Yourself“ 2000 metais.
Na, o šį kartą, prieš tardamas sudie ir besiruošdamas paskutiniojo albumo pasirodymui, kuris, kaip skelbiama, dienos šviesą turi „išvysti“ rugpjūčio 16 d., Marc‘as savo gerbėjams dovanoja keturių dainų EP „Black Cat Balloons“, kurį nemokamai iš karto galima atsisiųsti čia.
Tolimesnių planų Marc Bianchi kol kas neatskleidžia ir nėra aišku, ar jo muzikinė veikla atgims kituose projektuose.
Viršuje – kūrinys „Black Cat Balloons“ iš „šviežiojo“ EP.
Dance punk grupės, kurios pavadinimą sudaro trys šauktukai „!!!”, vokalistas Nic Offer iš karto po grupės koncertinio turo birželio 1-ąją paskelbė, jog palieka kolektyvą.
Nepatikėjusieji tą pačią žinutę birželio 8 dieną rado grupės interneto puslapyje. Tai oficialu ir patvirtinta – grupės vokalistas, garsėjęs puikiu publikos „užvedimu“,„valdymu“, itin trumpais šortais ir „pingvino šokiu“ po 15 metų muzikavimo keičia veiklą.
Įdomiausia, jog Nic‘as žada užsiimti tikrai netradiciniu pomėgiu – tapti iliuzionistu. Nežinia, ar amerikiečio naujoji aistra išsirutulios į rimtą užsiėmimą, bet šiam žingsniui paruošiamieji darbai jau kuriami: Nic Offer tapo „Nicasso, The Wonderful“ ir pristatė pirmąją filmuotą medžiagą, kurią galima pamatyti viršuje.
Na, o nespėjusiems išvysti Nic‘o „!!!” (Chk Chk Chk) koncertų „geros nuotaikos formuotojo“ vaidmenyje, siūlome tai pamatyti čia.
Honig yra vieno asmens – vokiečio Stefan Honig – solinis projektas. Tiesa, nuo 2004-ųjų jis buvo subūręs vokiečių indie folk grupę „Benevolent“, kuri nacionaliniu mastu buvo gana sėkminga, tačiau ilgainiui Stefan‘as pajuto, jog atėjo metas solinei kūrybai.
Prieš tris metus dainų kūrėjas ir atlikėjas išleido debiutinį albumą „Treehouse“, o štai prieš porą mėnesių pristatė naujausią savo darbą – „Contraband“, kurį perklausyti galima čia.
Viršuje – daina iš naujausio albumo pavadinimu „New Blood“.
Britai „Stornoway“, kurie vienos populiariausių Anglijos radijo stoties „X FM“ apdovanojimuose buvo išrinkti kaip geriausias 2010 metų debiutas, praėjusį mėnesį pristatė savo gyvo pasirodymo EP „4AD Session“.
Šis įrašas buvo nufilmuotas rudenį, jos kuruojančios įrašų kompanijos „4AD“ gyvų pasirodymų ciklo metu. Per 16 minučių trukmės koncertą buvo atlikti 4 kūriniai iš grupės debiutinio albumo „Beachcomber’s Windowsill“: „Fuel Up“, „On The Rocks“, „Here Comes The Blackout“ bei „Watching Birds“.
Paskelbus apie EP pasirodymą, buvo pranešta, kad kolektyvas gerbėjams dovanoją vieną iš 4 kūrinių – „Fuel Up“, kurį ribotą laiką galima atsisiųsti iš čia.
Na, o norintys pamatyti visą vykusį mini koncertą gali tai padaryti įrašų kompanijos „4AD“ oficialiame interneto puslapyje.
Amerikietė St. Vincent, kurios istoriją manoMUZIKA jau rašė, paskelbė, jog rugsėjo 12-tąją pasirodys trečiasis studijinis albumas pavadinimu „Strange Mercy“. Šį įrašą, kaip ir 2009-taisiais išleistą „Actor“, prodiusavo „Grammy“ nominantas John Congleton.
Būsimajame „Strange Mercy“ bus 11 naujų dainų, dalis iš jų buvo kuriamos bendradarbiaujant su Brian LeBarton iš Beck, Bobby Sparks, MacKenzie Smith iš „Midlake“, Daniel Hart iš „The Physics Of Meaning“, Evan Smith bei Phil Palazzolo.
Viršuje – praėjusį mėnesį Niujorko koncerto metu atliktas grupės „Big Black“ dainos „Kerosene“ koveris.
„Multitalentas“ yra gana drąsus žodis, tačiau kalbant apie Jarle Bernhoft‘ą iš Norvegijos šis terminas „lipdosi“ pats savaime. Dainų kūrėjas, atlikėjas, multi instrumentalistas, kompozitorius bei gyvų pasirodymų meistras prieš trejetą metų ėmėsi solinės kūrybos, nors prieš tai grojo norvegų roko grupėse „Span“, „Explicit Lyrics“ bei „Green Granada“ .
2008-aisiais Bernhoft‘as išleido debiutinį solo albumą „Ceramik City Chronicles“, vėliau sekė gyvų pasirodymų albumas „1: Man 2: Band“, o šių metų pradžioje buvo išleistas „Solidarity Breaks“.
Tiesa, kūrinys, esantis viršuje, nebuvo įtrauktas į šiuos įrašus. Daina buvo atlikta Vokietijos radijo bei televizijos šou „Lydverket“ metu.
Po „Lord Huron“ pavadinimu slepiasi amerikietis dainų kūrėjas bei atlikėjas Benji Schneider, kuris po pirmųjų sėkmingų įrašų nusprendė suburti pilnos sudėties muzikantų grupę.
„Lord Huron“ yra visai „švieži“, susikūrę vos prieš metus, ir nors savo diskografijoje turi tik du EP – „Into The Sun“ bei „Mighty“, kolektyvas jau spėjo įnešti teigiamos sumaišties pateikdami itin kokybiškus debiutinius rezultatus.
Kol kas apie pilną albumą kalbų nėra, bet grupė aktyviai darbuojasi ir kartas nuo karto vis primena apie save. Naujausios žinios iš „Lord Huron“ stovyklos – labai vasariškas ir „gyvas“ vaizdo klipas dainai „When Will I See You Again“ (viršuje) iš jau minėto „Mighty“. Beje, šį keturių kūrinių EP muzikos kritikų grandai „Pitchfork“ įvertino net 8 balais iš 10.
ManoMUZIKA jau minėjo, jog indie folk atlikėjai „Beirut“ ketina išleisti ketvirtąjį studijinį albumą. Pritilus pažadams apie naujojo įrašo pasirodymą dar šią vasarą, Beirut savo gerbėjams pateikė gerą naujieną – dvi naujas dainas „East Harlem“ bei „Goshem“, išleistas singlo pavidalu.
Tiesa, kūrinį „East Harlem“ galima būtų pavadinti nauju tik sąlyginai, mat grupės lyderis bei vokalistas Zach Condon jį sukūrė būdamas septyniolikos metų.
Beje, primename, jog grupė „Beirut“ savo gyvavimo pradžioje būtent ir buvo Condon‘o solinis projektas, kuris tik vėliau išaugo į 12 muzikantų kolektyvą.
Viršuje – seniai sukurtas, bet tik šiandien oficialiai išleistas „East Harlem“.
Amerikiečių indie rock, folk grupė „Port O‘Brien“, gyvavusi nuo 2005 iki 2011 metų, prieš gerą mėnesį pranešė apie iširimą ir veiklos nutraukimą.
Rodos, vos porą pilnų albumų išleidęs ir labai gerų kritikų atsiliepimų po paskutiniojo albumo „Threadbare“ susilaukęs kolektyvas buvo pakeliui į sėkmės viršūnę. Nekeista, jog po žinutės apie išsiskirstymą pasipylė nusivylusių muzikos mylėtojų komentarai.
Ir štai visai neseniai „Port O‘Brien“ lyderis, siela ir vokalistas Van Pierszalowski paskelbė, jog grįžta su solo projektu „Waters“ ir pristatė pirmąją dainą – „For The One“ (viršuje) iš būsimojo EP „Out In The Light“.
Įdomu, kokia kryptimi pasuks „Waters“ kūryba ir kaip seksis vienam Van Pierszalowski išsikovoti pripažinimą.
Jeigu atsirado sutrikusių, skubame paaiškinti – nuotraukoje vienas ir tas pats žmogus. Tai – prancūzų electro house muzikos atstovas SebastiAn, nevengiantis ieškoti originalių sprendimų tiek muzikoje, tiek savo produkcijos pateikime.
Prodiuseris ir didžėjus, kurio tikrasis vardas yra Sebastian Akchoté, aktyviai dalyvauja muzikiniame gyvenime nuo 2005-tųjų, savo kūrybos rezultatus leidžia po prancūzų įrašų kompanijos „Ed Banger Records“ „sparnu“, tarp kurio kuruojamų atlikėjų bei grupių yra tokie puikiai Lietuvai pažįstami vardai kaip „Cassius“ ir „Justice“.
Iki šiol leidęs singlus bei EP, šiais metais Sebastianas pristatė savo pirmąjį pilną albumą „Total“, susidedantį iš 23 kūrinių, kuris, beje, pasirodė vos prieš kelias dienas.
Viršuje – kūrinys pavadinimu „Embody“ iš šio albumo bei jo vaizdo klipas.