Kokios mintys Jums kyla pagalvojus apie PJ Harvey? Man ji, visų pirma, keista, ekscentriška, depresyvi atlikėja, dainuojanti ne apie pačius linksmiausius dalykus, bet dainuojanti apie tai su ironija, kaip pati sako. Ir kažkaip sunku ją įsivaizduoti užsiiminėjant daržininkyste, verdant rabarbarų uogienes ir ramiai sėdint namie laisvalaikiu. Bet taip ji pati apie save pasakoja įvairiuose interviu, todėl šeštadienio vakarą einant į jos koncertą, svarsčiau, kokią ją pamatysiu ant scenos.

O pamačiau drovią, kuklią, ekscentrišką keistuolę (taip taip… viskas viename).

Visų pirma, nebuvo galima neatkreipti dėmesio į jos aprangą. PJ Harvey užlipo į sceną pasipuošusi balta pūsta suknelė, galvą išpuošusi ilgomis juodomis plunksnomis (beje, vėliau vienas belgas išdidžiai pranešė, kad ją taip šiam turui aprengė belgų(!) dizainerė Ann Demeulemeester) ir užsidėjusi kankles (bent man pasirodė, kad tai buvo kanklės). Taip atrodantis atlikėjas turėtų stoti į scenos vidurį ir puikuotis prožektorių šviesoje 🙂 Bet ne PJ Harvey!

Ji visą koncertą prastovėjo scenos šone, į šviesą išeidama tik tada, kai reikėdavo dainuoti. Ir beveik visą koncertą PJ Harvey nepratarė nei žodžio. Net graudus vieno ištikimo gerbėjo pakartotinis prašymas „Speak to us!“ jos nepaveikė. Ir apskritai koncerto atmosfera buvo keista. Publika koncerto metu nerodė didelio susižavėjimo ir didelių emocijų, išskyrus užgrojus kelias žinomesnes dainas, tokias kaip Down By The Water. Tačiau per pertraukas tarp dainų stodavo mirtina tyla ir tapdavo nelabai jauku. Bet tai tik detalės.

Svarbiausia visgi buvo pati muzika, PJ Harvey dainos ir jos balsas…Ir visa tai skambėjo nepriekaištingai! Buvo sugrotos absoliučiai visos dainos iš jos paskutinio albumo Let England Shake ir keletas senesnių dainų. Kaip nebūtų keista, visgi koncerto pabaigoje paaiškėjo, kad publikai koncertas labai patiko, nes ji buvo iškviesta bisui (o neatrodė, kad pavyks!). Sugrįžusi ji net prabilo (!), sudainavo dar kelias dainas ir užbaigė koncertą su… Meet Ze Monsta!