Daydreaming

6 liepos mėnesį išleisti albumai, kuriuos BŪTINA išgirsti

Nors vasara jau pradėjo skaičiuoti savo paskutinį – trečiąjį etapą, o kalendorius vis dažniau patyliukais žvelgia į krentančių lapų sezoną, muzika nestovi vietoj. Prasidėjus rugpjūčiui, manoMUZIKA nusprendė patyliukais žvilgterėti į liepos mėnesį, kuris muzikinių naujovių pažėrė taip gausiai, kad išsirankioti geriausius ir įdomiausius darbus tapo neįtikėtinai sunku. Visgi, nusprendėme įgyvendinti planą „išrink 6 geriausius” ir išskirti kelis įrašus, kurie šią liepą pavertė nuostabiausiu metų mėnesiu.

HONNEHonne „Warm On a Cold Night”

Apie šį, vos prieš porą metų susikūrusį, britų duetą manoMUZIKOJE rašėme galybę kartų. Kažkada pristatėme jį manoATRADIMO kategorijoje, o vėliau bandėme skinti kiekvieną rinkoje pasirodžiusį jų muzikinį vaisių. „Honne” albumo laukėme, ko gero, nuo pat pirmosios akimirkos, kai tik juos išgirdome. Laukimą dar labiau sustiprino 2016-ųjų Valentino dienos išvakarėse pasirodęs dueto darbas „Woman„, kurį dalis manoMUZIKOS kūrėjų metų pabaigoje neabejotinai vadins vienu geriausių metų kūriniu.

Nepaisant to, kad „Warm On a Cold Night” – didysis „Honne” debiutas, melodingą electrosoul muziką kuriantys grupės nariai per pastaruosius porą metų yra išleidę kelis EP, pernai apšildė Kwabs jo europinio turo metu ir uoliai rinkosi gerbėjus visame pasaulyje. Šiandien jie gali džiaugtis: daugelyje senojo žemyno šalių jie koncertuoja sausakimšose arenose, o tikrai gražus albumas leidžia tikėtis tiek koncertų, tiek ir lokacines erdves praplėsti dar labiau. Kalbama, kad „Honne” į Lietuvą atvežti taip pat jau dabar nori ne vienas renginių organizatorius. Mums belieka lauktis ir tikėtis, kad tai įvyks jau artimiausiu metu…

„Warm On A Cold Night” – liepos albumas, kuris neabejotinai pateks į geriausiųjų metų sąrašus. Tai diskas, be kurio šių metų įsivaizduoti, bent jau mums, nebus įmanoma.

 

MAXWELLMaxwell „blackSUMMER’Snight”

Drauge su šiuolaikinės R&B ir SOUL muzikos kultais – D’angelo ir Erykah Badu, Maxwellas muzikos kritikų vadinamas dar ir neo soul žanro kūrėju. Ir nors pastaruoju metu Maxwellas pasauliui savo muzikos dovanojo nedaug, tačiau kiekvienas jo muzikinis žingsnis būdavo ypatingai kokybiškas ir apgalvotas. Naujo atlikėjo, sėkmingai draugaujančio su Lietuvos modeliu, albumo reikėjo laukti net 7 metus. Ne veltui prieš porą metų buvo pasklidusios kalbos, esą amerikietis nusprendė kabinti muzikanto bucus ant batutos. Laimei, pesimistai klydo, skeptikai palaidojo paranoją gūdžiausiose idėjinėse kapinėse, na o atlikėjo gerbėjai šventė muzikinę pergalę. Mes buvome vieni iš šventusiųjų, mat Maxwellas, dar nuo 2001-ųjų įrašo „Now” kai kuriems iš mūsų įkūnijo tą šviesaus, labai muzikalaus ir kokybiško R&B muzikos kūrėjo stabą.

„blackSUMMER’Snight” – pasakiško grožio albumas, kuriame kiekviena daina – nauja muzikinė ir kūrybinė pasaka. Tiems, kas neabejingi kokybiškai, nenuvalkiotai ir brandžiai soul ir R&B muzikai, šis diskas turėtų būti neįtikėtina vasariška muzikinė dovana.

 

MICHAEL KIWANUKAKiwanuka „Love & Hate”

Prieš keletą metų manoMUZIKOS kalbintas britas Michael Kiwanuka tylėjo gan ilgai. Debiutinis, kritikų išliaupsinto Londono gyventojo diskas  „Home Again” pasirodė dar 2012, todėl lyriškojo akustinės soul muzikos atstovo gerbėjai naujų muzikinių vėjų laukė daugiau kaip 4 metus. Taip, laukimas prailgo, tačiau preciziką savo muzikoje mėgstantis iš Ugandos pabėgusių tėvų vaikas, panašu, sukūrė dar vieną lyrišką šedevrą. Jo bus ypač gera klausytis tada, kai ims kristi lapai ir vis dažniau norėsis likti namuose, skaityti knygą ir įsisautus į pledą gerti karštą arbatą.

„Love & Hate”- nuostabus įrašas, kuriame dera viskas – ir nostalgiški tekstai, ir romantiška, kartais iki kaulų smegenų graudi muzika, ir švelnus it aksomas Kiwanukos balsas.

 

SHURAShura „Nothing’s Real”

Britų atlikėja Alexandra Lilah Denton savo sceninį pseudonimą pasirinko tokį, kuris gan lengvai būtų atpažįstamas mūsų rytinės kaimynės muzikos scenoje. Tačiau sceninis pseudonimas ir mama, kuri yra Rusijos aktorė, tėra vieninteliai Alexandrą su šia šalimi siejantys faktai. Liepos pradžioje Shura driokstelėjo 80-ųjų synth pop, stilingos elektronikos ir modernaus R&B žanrų prisotintą albumą, kurio rezultatas – 11 melodingų ir iki kaulų smegenų mielų dainų (su 2 priedais). Klausantis albumo „Nothing’s Real” nejučia prisimeni ir Kate Bush, ir šiemet savo antrą studijinį albumą išleidusį švedų duetą „Niki & the Dove„. Ir tai šį debiutinį Shura įrašą paverčia dar labiau vertu dėmesio.

„Nothing’s Real” – puiki plokštelė tokių atlikėjų kaip J. Viewz, jau minėtų „Niki & the Dove” ar Lykke Li gerbėjams. Kartu tai tikrai gardus muzikinis kąsnis, mėgstantiems saulėlydį pasitikti žavios muzikos fone.

 

AvalanchesAVALANCHES „Wildflower”

Žinia apie tai, kad prieš 20 metų susikūrusi Australijos elektroninės muzikos grupė „Avalanches” išleis naują albumą, trinktelėjo kaip pozityvusis perkūnas iš gan giedro muzikos dangaus. Ko gero vieno nuoširdžiausių kada nors girdėtų muzikinių kūrinių – dainos „Since I Left You” – kūrėjai tylėjo 16 metų. Tiesa, jie dirbo prie galybės skirtingų projektų, tačiau „Avalanches” vardas buvo ilgam užklotas rudeniniais klevo lapais. Vis dėlto, kaip vėliau prisipažino vienas buvusių grupės narių Darrenas Seltmannas, naujo disko užuomazgos prasidėjo dar 2005 metais. Taigi, iš Melburno kilęs kolektyvas saulėtą muziką kūrė daugiau kaip 11 metų! „Avalanches” muzika varijuoja nuo saldžių elektro garsų iki svajingos psichodelikos, disco ar net hip hopo žanrų. Taip, talentingieji australai neapsiriboja vienu stiliumi ir darydami tai tikrai kokybiškai įrodo savo kūrybiškumą ir muzikalumą.

Beje, išsiilgusieji šiame albume taip pat tikrai ras tokių mielų garsų, kurie primins legendinę 2000- ųjų dainą.

„Wildflowers” – ilgai lauktas išpuoselėtas įrašas. Perklausius šį įrašą veide lieka šypsena, o muzikinę širdį ima dar stipriau kutenti šiluma.

 

DADDY WAS A MILKMANDaddy-was-a-Milkman „Daydreaming”

Projektas „Daddy Was A Milkman” Baltijos šalyse tapo žinomas dainos „Breath In” dėka. Lengvi smooth house ir švelnios elektroninės muzikos garsai abejingų, bent jau mūsų šalyje, regis tikrai nepaliko. Grupės lyderis Ignas Pociūnas prieš savaitę, pristatydamas savo debiutinę plokštelę sausakimšoje sostinės vasaros terasoje, padovanojo 10 gražių vasariškų dainų, į kurias sudėtos jo visos mintys, išgyvenimai ir idėjos. Debiutas – tikrai saldus, o muzika – jauki, lyriška ir puikiai tinkama klausytis ilgais romantiškais vasaros vakarais.

„Daydreaming” – smagus lietuviškas debiutas, užpildęs taip trūkstamą erdvę mūsų smooth house/elektroninės muzikos scenoje. Tai darbas, kurio norisi klausytis vėl ir vėl…

Daddy Was A Milkman: švelnus žingsnis pirmyn

(c) foto: Linas Žemgulis / Live Nation Lietuva

(c) foto: Linas Žemgulis / Live Nation Lietuva

Lyriška, romantiška, svajinga ir labai švelnu. Ko gero, šie keturi apibūdinimai pirmiausiai lenda į galvą besiklausant „Daddy Was A Milkman“ muzikos. 

Prieš kelerius metus nė nesvajojęs apie didžiąją sceną, projekto siela Ignas Pociūnas turi pagrindo džiaugtis: sausakimša sostinės „Vasaros terasa“, debiutinis albumas „Daydreaming“, vienos didžiausių pasaulyje muzikinių agentūrų „Live Nation“ prieglobstis, nuolat didėjantis projekto gerbėjų skaičius ir vis daugiau žmonių, mintinai traukiančių „Daddy Was A Milkman“ dainas – svajonė, kuri savo išsipildymo kelią pradėjo ypatingai greitai. Prieš porą metų apie Igną žinojo tik artimiausi bičiuliai, šiandien apie jį kalba daugelis muzikos mylėtojų. Hito „Breath In“ kūrėją į savo koncertus kviečia ne tik jaunimo itin mylimi ir tūkstančius į arenas sutraukiantys „Radistai“, bet ir didžiausio Baltijos šalių festivalio „Positivus“ organizatoriai. 

Paskutinis liepos trečiadienis „Daddy Was A Milkman“ alter ego buvo dar vienas išbandymas – oficialus albumo pristatymas, pirmasis rimtas solinis koncertas gimtojoje Lietuvoje ir nerimas, kaip jis bus sutiktas čia. Tačiau nerimas turėjo dingti likus jau kelioms dienoms iki koncerto – bilietų pardavėjai paskelbė soldout‘ą, o feisbuke pasirodė galybė žinučių su prašymais parduoti bilietus. Buvo žadančių sumokėti gerokai daugiau. Tačiau panašu, kad norinčių parduoti „Seasons“ dainos kūrėjo oficialų debiutą Lietuvoje neatsirado. Mokytojų namų kiemas buvo sausakimšas, o norinčiųjų patekti į koncertą atsirado gerokai daugiau nei leido galimybės. Beje, prie pat įėjimo į „Vasaros terasą“ susipažinau su prancūzu ir lietuve, kurie prieš pusvalandį iš Briuselio atskridę į Vilnių tekini lėkė į koncertą tikėdamiesi gauti bilietų. Nors, kalbant apie bilietus, jiems taip pat teko nusivilti,  džiaugiuosi, kad į koncertą jie visgi šiaip ne taip sugebėjo patekti. „It was very very very nice”, – po koncerto su visa minia išeidamas į temstantį Vilnių sakė man melomanas iš Paryžiaus.

(c) foto: Linas Žemgulis / Live Nation Lietuva

(c) foto: Linas Žemgulis / Live Nation Lietuva

„Daddy Was A Milkman“ muzikos norisi klausytis kur nors prie jūros. Tada, kai leidžiasi saulė. Tada, kai šilta. Tada, kai šalia – mylimas žmogus, kurį gali apkabinti. Tada, kai gera ir ramu. Regis trečiadienį sostinėje trūko tik jūros ir saulėlydžio… Buvo ir šilumos (ne veltui net ir termometro stulpeliai rodė beveik 30 laipsnių), ir daug mylinčių žmonių, ir ramybės, ir jaukumo. Priekabiausieji gali turėti priekaištų garso kokybei, tačiau tai, ko gero ir galėtų būti vienintelis vakaro trūkumas. Igno balsas skambėjo puikiai, o vakarėjantis sostinės dangus gavo daug švelnios ir širdžiai mielos lengvos smooth-house/ elektropop muzikos. Per kiek daugiau nei valandą trukusį pasirodymą susirinkusi minia išgirdo viską, ką šiuo metu turi „Daddy Was A Milkman“ – kiek daugiau nei 10 kūrinių, jų kilmę, inspiraciją ir, žinoma, susižavėjusio projekto lyderio žodžius. Jaunas, vis dar nedrąsus, tačiau nesuvaidintai nuoširdus dainininkas būrė publiką. Ne tik savo muzika ir nepriekaištingu dainavimu, bet ir atvirais pasakojimais apie kūrybą ir savo gyvenimą. 

Koncertas buvo šiltas ir labai tikras, o publika – nuoširdi. Nesuvaidintos emocijos, bisui antrą kartą atliktas „Breath In” ir vasariškas sostinės oras suteikė galimybę pasijusti ten, kur ši muzika ir turėjo nunešti. Kažkur arčiau svajonių, polėkio ir pozityvo. Ko gero, toks ir yra „Daddy Was A Milkman“ muzikos tikslas – pakylėti ir leisti pajusti. Tai, kas širdyje ir svajonėse.
Ignas ir grupė žengė rimtą žingsnį pirmyn. Ne tik šiuo koncertu, bet ir savo egzistencija. Jis ne tik užpildė užsilikusią muzikinę tuštumą bet ir pasėjo laukimo sėklą. Sėklą, kuri gali ir vėl leisti tikėtis, kad lietuviška muzika gali pramušti sienas ir pasiekti ne tik Baltijos šalių gyventojų širdis, o gerokai daugiau.
Ar taip ir bus? Pamatysime. Tikiuosi, kad ilgai laukti nereikės. 
Na o dabar belieka pasidžiaugti tėčio, kuris buvo pienininkas, sėkme bei švelnia ir lyriška jo kūryba, kuri visuomet sušildo ne tik ausis, bet ir širdį. 

Radiohead – Daydreaming

Prieš 4 dienas iš interneto dingusRadiohead” socialinių tinklų paskyroms mes spėjom, jog artimiausias kolektyvo albumas „LP9” ne už kalnų ir tikrai neapsirikom – jau kita diena pasirodė vaizdo klipas dainai „Burn The Witch„, o šiandien turime dar vieną naują dainą „Daydreaming” ir jai skirtą vaizdo klipą, kurį režisavo puikusis Paul Thomas Anderson („There Will Be Blood”, „The Master”, „Magnolia”, „Boogie Nights”).
Albumą galėsite įsigyti jau šį sekmadienį (05.08)