Vos praėjusią savaitę dalinomės ir rašėme apie Jungtinės Karalystės indie pop dueto „Summer Camp“ naują dainą „Life“. Šį kartą dar viena, titulinė, būsimo EP „Always“ tokiu pačiu pavadinimu jau visiems prieinama internete.
Priminsime, jog nepilną albumą „Always“ liepos pradžioje išleis kultinė įrašų kompanija „Moshi Moshi“. Tai bus pirmasis grupės įrašas po praėjusiais metais išleisto ir sėkmingai melomanų sutikto debiutinio pilno studijinio albumo „Welcome To Condale“.
Liuksemburgas iki šiol garsėjo „Sun Glitters” – projektu, kuris chillwave muzikos scenoje, regis, tapo rimtu žaidėju, mėgiamu tiek muzikos blogų, tiek muzikos portalų, tiek ir pačių muzikantų.
Džiaugiamės galėdami pranešti, jog ši maža Europos šalis, galinti pasigirti gausybe iškilių institucijų, pasauliui pristato dar vieną panašaus į „Sun Glitters” kalibro projektą – duetą „Alvin And Lyle„.
Jei prie „Sun Glitters” pridėtumėme žiūpsnį aštuntojo dešimtmečio disko ir funk muzikos, gautumėme tai, ką groja mūsų minimas duetas.
Tikrai vertas dėmesio vasariškos muzikos įkūnijimas, kurį „Alvin And Lyle” sudėjo į savo pirmąjį 4 dainų EP, pavadintą „The Good Feeling”, turėtų patikti tiems, kam karšta vasaros saulė ir paplūdimys nėra įsivaizduojami be tokių atlikėjų kaip J. Viewz, „Toro Y Moi„, Body Language ir panašios muzikos.
Visą EP kviečiame perklausyti manoMUZIKOJE!
Chillwave muzikos prometėjai „Body Language” šiandien Brukliną pamalonino dar vienu nauju kūriniu ir jo vaizdo klipus.
Apie bylojančią vasarą ir jos saulės atnešamus malonumus Bruklino penketas nusprendė prabilti su daina „You Can”. Tai – kūrinys, įtrauktas į naujausią grupės EP, pavadintą „Social Studies”.
Garantuotai, tai – dar vienas vasaros sekmadienio ryto darbas, kuriam skambant pasitikti saulę – vienas malonumas.
Body Language (nuotr. grupės archyvo)
Rasabasa (nuotr. Andrey Motorichev)
Galiu visai atvirai prisipažinti: eidamas į „Rasabasa” koncertą neketinau rašyti jo apžvalgos. Ir tam „neketinimui” turėjau rimtą priežastį – šiam, ne itin dažnai Lietuvos padangėje pasirodančiam kolektyvui, manoMUZIKA.lt pastaruoju metu skyrė nemažai dėmesio, todėl dar vienas straipsnis apie Rasą Bubulytę ir jos draugus iš Norvegijos galėjo pasirodyti tarsi reklaminis tekstas, po kurio neutraliai šio kolektyvo atžvilgiu nusiteikę žmonės turėtų pilną teisę pasakyti: per daug.
Ir visgi, išėjęs iš pasibaigusio „Rasabasa” pasirodymo supratau, kad neparašyti bent jau kelių žodžių aš tiesiog negaliu…
Ne todėl, kad dar nuo realybės šou „Dangus” jaučiau muzikines simpatijas iš Aukštaitijos kilusiai atlikėjai. Ne todėl, kad „Rasabasa” – tai kolektyvas, kurio vardo „Yvų”, „Delfinų” ir visų kitų šiandieninės pop kultūros paskenduolių gerbėjai net nėra girdėję. Ne todėl, kad „Rasabasa” – tai grupė, kurios skandinaviškos muzikos „razina” džiugina patriotinę gyslą, nes joje pagrindiniu smuiku griežia lietuvė. Ir netgi ne todėl, kad „Rasabasa” – neabejotinai vienas geriausių šiandien Lietuviškos muzikos padangėje esančių reiškinių…
Ir nors visos aukščiau išvardintos priežastys tikrai galėtų tapti rimtu muzikiniu akstinu apie „Rasabasą” rašyti (ir rašyti daug), šįkart kelis sakinius apie ją suraityti mane privertė… nuoširdumas ir… pavasario saulės agonija.
Pabėgusi iš „Dangaus” prieglobsčio ir į sunešiotų drabužių spintą paslėpusį sėkmę garantavusią ‘folkrokinę’ skrybėlę, Rasa jau kurį laiką rašo savo naują muzikinę istoriją. Galutinai „subrendusi” Paulo McCartney muzikos akademijoje, praėjusį ketvirtadienį Rasa su savo grupe pradėjo naujojo EP „2.” pristatymo turą. Kaip ir galima buvo tikėtis, pirmasis koncertas buvo surengtas Lietuvos muzikos mekoje – sostinėje, tačiau gražios ir saulėtos dienos malonumuose paskendę vilniečiai nerado laiko užsukti į Loftą. Salė buvo labiau nei pustuštė, o pradėjus groti apšildančiam „Kamanių Šileliui”, atrodė, kad į seniai koncertavusios grupės koncertą tesurinko apie šimtą žmonių.
Laimei, ant scenos užlipus „Rasabasa”, žmonių kiek padaugėjo… Tačiau minia vis tiek atrodė labai menka. Gaila…
Apie koncertą (trumpai)
Koncerte netrūko nieko. Nereikėjo klykiančios minios. Nereikėjo vaizdo projekcijų. Nesinorėjo netgi alaus ar kitų svaigiųjų gėrimų. Svaigino muzika, kurios skandinaviška uoga lietuvio ausiai priminė toli gražu ne šiandieninius radijo eteriu sklindančios „mūsų” estrados garsus. Tiek Rasai, tiek ir jos „Norvegijos vyrams”, regis, buvo nė motais faktas, kad sostinės gyventojai jos koncertą paaukojo vardan „Lietuvos Ryto ir Žalgirio” rungtynių, Boriso Grebenščikovo koncerto ar stiklinės šviežiai spaustų sulčių Neries pakrantėje. Jiems buvo nesvarbu ir tai, kad susirinkęs nedidelis gerbėjų burys vangiai judėjo į taktą (kita vertus, sutikime, jos muzika yra ne ta, pagal kurią norisi trypti ir staugti).
Rasabasa (nuotr. Andrey Motorichev)
„Rasabasa”, išaugusi iki galo taip ir nesudevėtas vaikiškas kojines , parodė savo profesionalumą ir amato vertę. Net „ausyliausias” muzikologas nebūtų išgirdęs Rasos dainavimo pro šalį ar kurio nors grupės nario nusigrojimo. Klausantis jų neapleido jausmas, kad grupės muzikantai vienas kitą pažįsta šimtmečius ir yra susigroję ne ką mažiau nei dešimtis metų scenoje praleidę seniokai.
Apibendrindamas koncertą galiu nukėlęs kepurę žemai nusilenkti ir pasakyti: buvo neįtikėtinai jautru. Ir, kad ir kaip kurioziškai ir ‘neversliškai’ renginio organizatorių atžvilgiu skambėtų ši mano nuomonė, aš labai džiaugiuosi, kad Lofte nebuvo daug žmonių… Klausant tokios muzikos norisi turėti bent lašelį laisvės… o juk už tikrąją laisvę gyvenime nėra nieko vertingesnio.
Nežinau, kaip apibūdinti Rasos ir „jos Norvegijos vyrų” muziką. Gal tai Skandinaviškas pop rokas, galbūt tai, kaip pati Rasa, kalbėdama su manoMUZIKA pareiškė, yra tiesiog pop muzika. O gal tai – portalo „Ore.lt” primestas „intelektualusis popsas”. Nenoriu vertinti ir galvoti naujų epitetų, nes pasaulyje muzikinių Niutonų ir Mendelejevų ir taip yra sočiai. Noriu pasakyti tik tiek, kad šiandien „Rasabasa” mane privertė džiaugtis ir sentimentaliai liūdėti. Ir tas sentimentalus liūdesys kilo iš itin gražios ir iki pat kaulų smegenų įsiskverbusios lyriškos, melodingos ir itin kokybiškos muzikos.
Ir netgi supratęs, kad „Rasabasa” koncertui norėčiau kur kas jaukesnės ir intimesnės erdvės nei Loftas, esu beprotiškai laimingas, kad po ‘lietuviškos’ grupės pasirodymo galiu ištarti: AŠ NORIU TAI PAMATYTI IR IŠGIRSTI DAR KARTĄ.
—-
Įvertinimas 9,5/10
Jau šį ketvirtadienį (gegužės 10 d.) sostinės menų fabrike „Loftas“ 19:30 val. įvyks grupės „Rasabasa“ antrojo nepilno albumo „2“ pristatymas. Keletą dienų mūsų portale vyko konkursas, kuriame galėjote laimėti 2 dvigubus kvietimus į šį renginį. Konkursas baigėsi, tad metas skelbti teisingą atsakymą ir kvietimų laimėtojus.
Rasabasa (nuotr. Two Dicks)
Jums tereikėjo atsakyti į klausimą: Viena daina naujajame „Rasabasa“ albume vadinasi „Tapelota“. Ką tai reiškia?
Teisingas atsakymas: „Grojimo gitara būdas. Angliškai jis vadinasi „tapping“, o norvegiškai „tapelota“
Ačiū visiems dalyvavusiems ir atsiuntusiems atsakymus, o konkurso nugalėtojais tapo:
Indrė Stankevičiūtė
Agnė Smilgytė
Sveikiname! Kiekvienam iš laimėtojų atitenka po dvigubą kvietimą.
Dar kartą primename, jog grupės „Rasabasa“ antrojo nepilno albumo „2“ pristatymas sostinės menų fabrike „Loftas“ jau ŠIANDIEN, 19:30 val.!
Belaukiant koncerto siūlome išgirsti naujausią, tik vakar pristatytą albumo singlą „Arrows“:
Šį pirmadienį grupė „Rasabasa“ pristatė savo naująjį įrašą – nepilną 4 dainų albumą (EP) pavadinimu „2“. Pirmąjį šio disko kūrinį pavadinimu „Engine“ Jums transliavome dar prieš keletą savaičių, o šiandien Rasa Bubulytė su kompanija paskelbė ir dar vieną šio leidinio kūrinį „Arrows“. Beje, jį ne tik galite nemokamai išgirsti, bet ir parsisiųsti į savo muzikos klausymo įrenginius (ši galimybė galioja tik iki rytojaus 10 valandos ryto).
Oficialus albumo pristatymo koncertas įvyks ketvirtadienį, gegužės 10 d., Vilniaus Menų Fabrike „Loftas“, į kurį bilietus paskubėję muzikos mylėtojai dar tikrai gaus. Renginyje svečiuosis „Kamanių šilelis“.
DĖMESIO! Primename, jog šiandien vis dar tęsiasi specialus portalo manoMUZIKA.lt konkursas, kuriame taip pat dovanojame keletą kvietimų į albumo pristatymo renginį. Paskubėkite dalyvauti!
Kalifornijos roko grupė „The Neighbourhood” šiandien išleido 5 dainų naują nepilną EP, pavadintą „I’m Sorry…”.
Šį nepilną albumą galite ne tik laisvai perklausyti čia , bet ir nemokamai atsisiųsti oficialioje grupės svetainėje.
Po Mr. Oizo sceniniu pseudonimu besislepiantis prancūzų elektroninės muzikos ir filmų kūrėjas Quentin Dupieux pristato naują nepilną albumą „Stade 3“, kurį visiškai nemokamai ir legaliai galite parsisiųsti iš projekto puslapio internete paspaudę ČIA. Įspėjame, prireiks elektroninio pašto adreso ir šiek tiek kantrybės, tačiau idėja ir jos realizavimas tai atperka.
Įraše rasime 7 naujus Mr. Oizo kūrinius, tarp kurių ir su atlikėja Carmen Castro įrašytą dainą „Toodoo“.
Apačioje disko viršelis, o viršuje siūlome peržiūrėti ypatingai smagų albumo pristatomąjį filmuką.
Albumo "Stade 3" viršelis
Indie roko grupės „Vampire Weekend” bosistas Chrisas Baio nusprendė save išbandyti ir solinio atlikėjo amplua.
Gegužės 12 dieną turėtų pasirodyti muzikanto EP, pavadinimu „Sunburn”.
Tam, kad Baio papasakotų pasauliui apie naująjį įrašą, jis yra pasiržyžęs sugroti keletą dj setų. Beje, birželio mėnesį atlikėjas prisijungs prie savo grupės „Vampire Weekend” ir pasirodys Pitchfork muzikos festivalyje JAV.
Baio EP "Sunburn"
Paklausę praeivių Lietuvos sostinės centre, kas yra Rasa Bubulytė, ko gero, sulauktumėme įvairių atsakymų. Vieniems Rasa – pirmo tikro Lietuviško muzikinio realybės šou „Dangus” dalyvė, kitiems – folkroku grįsto dueto „Rasa ir Jonas” moteriškasis pradas, tretiems – tiesiog kažkur girdėtas vardas. Nei vienas iš šių atsakymų nebūtų klaidingas, tačiau iki šimtaprocentinės tiesos Rasos apibūdinimui šių trijų minčių būtų negana.
Šiandien Rasa – kokybiškos muzikos vėliavą nešančios grupės „Rasabasa” vokalistė, kuri studijuodama prestižinėje Liverpulio muzikos mokykloje taip susidraugavo su bičiuliais iš Norvegijos, kad netrukus Lietuvai pristatė visiškai naują (tarptautinį) muzikinį projektą „Rasabasa”.
Rasabasa (nuotr. Vita Lažinskaitė)
Lyriški. Gilūs. Kiek poetiški… ir, žinoma, sentimentalūs žodžiai, kuriuos „Rasabasa” nariai sėkmingai maišo su sodria ir kokybiška (kaip pokalbyje Rasa prisipažįsta) pop muzika, nepalieka abejingų ir Lietuvoje. Tvirtais žingsniais žengianti į Lietuvos muzikos sceną, grupė „Rasabasa” jau išleido savo pirmą nepilną albumą „1.” ir netrukus žada išleisti antrąjį.
Naujo grupės singlo pasirodymo išvakarėse manoMUZIKA pakalbino Rasą – tą pačią nuolat besišypsančią ir nuoširdžiu juoku užkrečiančią merginą, kuri kažkada labai sėkmingai perdainavo „Poliarizuotų stiklų” hitą „Medžiai be lapų” . Tiesa, nors apie „Medžius be lapų” paklausti pamiršome, kitus muzikinius atsakymus į mūsų muzikinius klausimus, regis, gauti sugebėjome… Taigi, trumpas pokalbis su Rasa apie jos basą rasą ir ne tik…
Lietuvoje apie tave sužinojome pirmajame muzikiniame realybės šou „Dangus”. Kas per pastaruosius metus pasikeitė, ir kaip tapai tokia, kokia esi šiandien?
Kai mąstau apie tai dabar – suvokiu, kad „Dangaus” epocha buvo labai seniai. Praėjo net septyneri metai, o „Dangaus” erdvėje po realybės šou praktiškai nespėjau pabūti. Buvo sukurta viena programa, trumpai pakoncertavau , o po to išvažiavau gyventi į Liverpulį. Ten išbuvau ketverius metus, kurie tapo labai pozityviu mano muzikinio gyvenimo pokyčiu. Būtent Paulo McCartney menų mokykloje sutikau savo didžiąją dalį dabartinių grupės bičiulių.
Ar gali palyginti projektą su Jonu (kuris, tarp kitko, buvo tikrai sėkmingas ir mylimas Lietuvoje) su dabartine savo grupe „Rasabasa”?
Oi… tai labai skirtingi muzikiniai projektai. Jei reikėtų juos abu įvardinti vienu žodžiu, sakyčiau, kad „Rasai ir Jonui” tinkamiausias žodis būtų „prisiminsiu”, o „Rasaibasai” – „gyvenu”. Šiandieninis mano projektas yra mano gyvenimas ir meilė. Juo gyvenu, kvėpuoju ir džiaugiuosi.
Galiu pasakyti tik tiek, kad „Rasa ir Jonas” buvo ta grupė, kurioje aš tik dainavau… visus kitus darbus darė kiti žmonės.
Tuo tarpu dabar turiu kūrybinę laisvę, dėl kurios esu velniškai laiminga. Mėgaujuosi kiekviena šios galimybės akimirka.
Jūsų grojamai muzikai yra klijuojama galybė etikečių, tačiau jei nutolęs nuo jų tavęs paprašyčiau apibūdinti savo grojamą muziką – ką atsakytum?
Tai yra tikrų tikriausia pop muzika. Galbūt ji turi ir kitų žanrų elementų, tačiau „ūkiškai” mūsų grojamą muziką reikėtų vadinti būtent taip (juokiasi).
Bet juk Enrique Iglesias ir Lady Gaga – tai taip pat pop muzika?
Be abejo, jie patenka į pop muzikos kategoriją, tačiau ji turi labai daug atmainų. Visai kaip ir tulpių rūšys. Kai pasakome žodį „tulpė”, dažniausiai prieš akis matome raudoną tulpę, tačiau juk yra daug visiškai kitokių tulpių…
Nemanau, kad pop muzikos sąvokos reikia bijoti. Tai tikrai nėra savaiminis blogis.
Jei jau prakalbai apie pop muziką, būtų logiška paklausti tavęs ir apie Lietuvos pop kultūrą. Kaip manai, kodėl tavo muzikos reikia Lietuvai?
Nežinau. Kurdami niekada nekeliame sau klausimo, ar mūsų muzikos reikia. Mes tiesiog darome tai, ką norime ir mėgstame daryti. Žinoma, jei mūsų klauso daugiau žmonių – mes jaučiamės įvertinti ir mums, kaip ir kiekvienam kitam muzikantui, tai yra svarbu.
Kalbant grynai apie Lietuvą, sakyčiau kad mūsų šalyje ilgą laiką tos tikrai geros ir kokybiškos pop muzikos beveik nebuvo, todėl manau, kad žmonės tiesiog išalko.
Ar sunku moteriai būti grupės lydere?
Aš nesu lyderė (juokiasi). „Rasabasa” lyderis yra grupės gitaristas ir prodiuseris Snorre. Na, o kalbant apie moteriškumą galiu pasakyti tik tiek, kad man visuomet patikdavo būti vyriškoje kompanijoje. Vaikystėje praleidau daug laiko smėlio dėžėje, kurioje aplink mėtėsi ne lėlės, o mašinytės. Negana to, esu į karą vedusi ne vieną draugę (juokiasi). Žinai, vyriška kompanija man patinka. Čia darbas būna kiek efektyvesnis, o sprendimų priėmimas šiek tiek greitesnis.
Neseniai išleidote savo pirmą EP, pavadinimu „1.”. Sklando gandai, kad netrukus muzikos padangę pasieks dar vienas jūsų nepilnas albumas. Kodėl ir vėl leidžiate EP? Nejaugi neturite noro savo gerbėjams padovanoti pilną albumą?
Atsakymas labai paprastas: mūsų sukurtos dainos žymi tam tikro mūsų kūrybinio proceso atkarpą. Kai kurios atkarpos būna ilgesnės, kai kurios – trumpesnės. Tose kūrybinėse atkarpose sukurti kūriniai, natūralu, tarpusavyje turi kažką bendro. Tad „neforsuodami” laiko ir tikrai neturėdami tikslo „mirk-gyvenk” įrašyti albumą, leidžiame EP (juokiasi). Netrukus pasirodysiantis nepilnas albumas taip pat žymi tam tikrą mūsų kūrybos atkarpą.
Papasakok kiek plačiau apie naująjį EP?
Išlaikydami tęstinumą pavadinome jį „2.” (aut. past – pirmasis „Rasabasa” įrašas vadinosi „1”). Jame bus keturios dainos, o naujausias „2” pristatantis kūrinys vadinsis „Engine”. Jis bus kur kas greitesnis nei kiti albumo kūriniai.
Nori pasakyti, kad kitos naujojo EP dainos bus lyriškesnės?
Na, jos bus lėtesnės nei „Engine”, tačiau kur kas greitesnės nei pirmojo albumo dainos. Žinai, galiu pasakyti, kad koncertuose groti energingesnes ir greitesnes dainas yra kur kas smagiau (juokiasi)
Prisipažink, kas tave įkvepia?
Gimtinė ir vaikystė. Turėjau nuostabią vaikystę… Augau nedideliame Aukštaitijos kaime, kurio apylinkėse pilna ežerų ir miškų… Sugrįžimas į tą šviesią ir gražią praeitį mane ir paskatina kurti.
Naujasis Darius EP "Velour" viršelis
Lietuvoje populiaraus vardo savininkas prancūzas Darius yra puikiai pažįstamas house muzikos gerbėjams. Šiąnakt muzikantas pristatė savo naują vasarai skirtą nepilną albumą „Velour” (jį galite perklausyti apačioje).
Neabejotinai puikiai karštom dienom tinkanti muzika turėtų atrasti savo klausytoją ir Lietuvoje. Taigi, perklausykite naujajį Dariaus EP, jei norite – atsisiųskite jį nemokamai ir susipažinkite plačiau su Dariaus kūryba. Daugiau Dariaus muzikos rasite ČIA
ManoMUZIKA.lt autoriai dar gerokai iki portalo atsiradimo giliai įsitikino, jog mažytė galingais ugnikalniais pulsuojanti šalis (ne)slepia ir neišsemiamų muzikinių klodų. Net nereikia vardinti grupių ir atlikėjų iš šio krašto, apie kuriuos mūsų portale informacijos rasti galite labai daug. Taip, mes nuoširdžiai žavimės Islandija ir jos žmonių muzikalumu. Taip, kiekvieną kartą atradus naujus muzikinius garsus iš ugnikalnių ir geizerių krašto jau beveik žinome, kad tai bus kažkas kokybiško, savito ir labai mielo mūsų, tikimės ir Jūsų, ausims.
Šį kartą rubrikoje manoATRADIMAS elektroninės ir akustinės muzikos trio „Samaris“, beje patys savo muziką priskiriantis trip hop krypčiai. Grupę sudaro trys dar nė dvidešimties metų neturintys nariai iš Reikjaviko – vokalistė Jófríður Ákadóttir, kuri su seserimi dvyne yra įkūrusi ir grupę „Pascal Pinon“, elektroniniais instrumentais ir sempleriais muzikuojantis Þórður Steinþórsson ir klarnetininkė Áslaug Magnúsdóttir. Kartu kolektyvas muzikuoja šiek tiek daugiau nei metus, o garsiau apie juos gimtojoje šalyje pradėta kalbėti po to, kai grupė pernai laimėjo kasmet Islandijoje rengiamą konkursą „Músíktilraunir 2011“ (aut. past. muzikinių eksperimentų ir grupių dvikovų konkursas).
"Samaris" (nuotr. iš grupės Facebook profilio)
Kolektyvas teigia, jog jų muzikai didžiulę įtaką padarė tokios grupės kaip „Massive Attack“, „The Knife“ ir „Portishead“. Be viso to, bent jau mes jų kūryboje girdime ir tėvynainius „Sigur Rós“, kas kalbant apie Islandijos muziką, neretai yra neišvengiama. Verta pažymėti, jog itin savito skambesio „Samaris“ muzikai suteikia klarnetas. Nustebsite, kaip puikiai jis gali skambėti su elektroniniais dub ritmais ir puikiu vokalu.
Prieš daugiau nei pusę metų grupė išleido debiutinį EP „Hljóma Þú“. Jį sudaro 3 kūriniai ir 3 remiksuotos šių kūrinių versijos. Būtent „Hljóma Þú“ ir patraukė mūsų dėmesį. Visą šį nepilną albumą galite išgirsti puslapio viršuje.
Nepaisant jauno amžiaus ir neilgos muzikinės karjeros, trijulė jau sulaukė ir tarptautinio dėmesio. Apačioje galite išvysti grupės pasirodymą specialiai Sietlo radijo stoties KEXP video rubrikai, kuris buvo nufilmuotas praėjusių metų spalį festivalio „Iceland Airwaves 2011“ metu.
Prieš du metus išleidęs savo debiutinį albumą Stoholmo projektas „Sailor & I” iškart tapo mūsų „paklausia preke”. Nuolat sekame jų kūrybą, stebime jų muzikinį tobulėjimą ir, žinoma, kaip orą gaudome jų naujas dainas.
Prieš pora dienų šis indie folk/roko kolektyvas pasauliu pranešė apie tai, kad kovą išleis savo nepilną albumą, kuris vadinsis „Tough Love”. Negana to, švedai nepatingėjo pasidalinti ir tituline šio EP daina, kurios neperklausyti (bent jau manoMUZIKOS nuomonę) būtų tiesiog nuodėmė.
Taigi, naujienos iš „Sailor & I” belaukiant – puiki liūdesio išraiška grupės naujoje dainoje „Tough Love”.
Sailor And I (nuotr. grupės facebook profilio)
Beje, ieškodami tinkamiausio apibūdinimo grupės grojamai muzikai, viename muzikos bloge radome puikų palyginimą: „Sailor & I” groja tokią muziką, kokią gautumėme sumaišę „Bon Iver”, „Noah And The Whale” ir „Aztec Camera”
Liuksemburgo muzikanto ir prodiuserio Victor Ferreira projektas „Sun Glitters“ pristato naują vaizdo klipą „High“. Tai titulinė neseniai pasirodžiusio nepilno projekto albumo tokiu pačiu pavadinimu daina.
Dar vienas minėto EP kūrinys buvo mūsų aprašytas kiek anksčiau, o visą įrašą išgirsti ir įsigyti vos už eurus galite puslapio apačioje.
Londono indie muzikos trio „We Have Band“ jau vasario 27 dieną išleidžia antrąjį pilną studijinį albumą „Ternion“. Apie tai manoMUZIKA.lt rašė prieš mėnesį. Ta proga grupė prieš keletą dienų savo gerbėjams paruošė puikią dovaną – nemokamą EP pavadinimu „Ternion Aside“.
"We Have Band" (nuotr. iš grupės Facebook profilio)
Minėtą EP visi norintys legaliai ir nemokamai gali parsisiųsti paspaudę čia.
Šiame trijų kūrinių įraše rasite būsimo disko kūrinį „Waterlight“, alternativynę albumo pirmojo singlo „Where Are You People?“ versiją ir akustiškai atliktą dainą „What’s Mine, What’s Yours“. Beje, dar praėjusių metų spalio mėnesį akustinio koncerto Londone metu buvo nufilmuotas šio kūrinio akustinis vaizdo klipas, kurį galite pamatyti puslapio viršuje.
Britė dainų autorė ir atlikėja Anna Calvi naujų metų pradžios proga gerbėjams dovanoja savo „B-pusės“ singlų EP perklausą internete. Nemokamai išgirsti šį įrašą galite puslapio viršuje.
"Anna Calvi" (nuotr. Maissie Cousins)
Įrašą, kuris taip ir vadinasi – „B-Sides“, sudaro penkios kompozicijos, kurios oficialiai anksčiau buvo išleistos tik kaip papildomi kūriniai promo singluose. Taip pat šiame EP skamba ir Anna Calvi įrašytas grupės „TV On The Radio“ dainos „Wolf Like Me“ koveris.
ManoMUZIKA.lt primena, jog Anna Calvi debiutinį albumą „Anna Calvi“ išleido lygiai prieš metus, o 2010-ųjų metų gruodį buvo nominuota „BBC Radio 1“ rengiamuose rinkimuose „Sound of 2011“. Praėjusiais metais Anna taip pat buvo nominuota ir prestižiniuose „Mercury“ prizo apdovanojimuose, kuriuose triumfavo „PJ Harvey“.
Crystal Fighters naujojo akustinio EP viršelis
Šiandieninės Londono elektronikos pažibos „Crystal Fighters” su savo gerbėjais pasidalino akustiniu kelių dainų EP. Nepilnu albumu „Star Of Love”, kuriame grupės gerbėjai ras akustiškai įrašytas kolektyvo dainas „Champion Sound”, „Plage”, „Follow” ir „Xtatic Truth”, „Crystal Fighters” pasidalino šį rytą.
Beje, norintys įsigyti šį įrašą britų gerbėjai, gali spausti čia ir nusipirkti fizinę jo laikmeną. Na o tie, kas nori tiesiog perklausyti akustiškai skambančių „kovotojų”, gali tai padaryti puslapio viršuje,
Didžiosios Britanijos elektroninės muzikos talentas James Blake vakar paskelbė naują vaizdo klipą „A Case Of You“. Jį peržiūrėti galite puslapio viršuje.
James Blake
Lyriškas ir subtilus „A Case Of You“ yra kanadietės folk muzikos atlikėjos ir dailininkės Joni Mitchell 2007 metais įrašyto kūrinio koveris, kuris spalio mėnesį pasirodė James Blake nepilname albume „Enough Thunder“. Primename, jog šiame EP taip pat yra ir nuostabus duetas su „Bon Iver“ „Fall Creek Boys Choir“.
Vaizdo klipe, kurį kūrė reklamų ir trumpametražių filmų režisierius Seb Edwards, nusifilmavo žinoma aktorė Rebecca Hall, išgarsėjusi filme „Viki, Kristina, Barselona“ („Vicky Cristina Barcelona“).
Duetas iš Londono „Chaplin“ pristato savo debiutinį nepilną albumą „Momentaufnahme“, kurį visiškai nemokamai perklausyti galite puslapio viršuje.
"Chaplin" (nuotr. iš grupės Facebook profilio)
Vokiškas grupės EP pavadinimas yra pasirinktas visai neatsitiktinai – duetas iki 2010 metų gyveno Vokietijos mieste Kiolne ir tik tuomet persikraustė į Didžiają Britaniją kur ir pradėjo aktyvesnę muzikinę veiklą. Kompaniją sudaro dar vaikų darželyje susipažinę du bičiuliai Dali Bor ir Pippo Vari.
„Momentaufnahme“ buvo įrašytas pietų Londone kartu su airių indie folk muzikantu Foy Vance. Albume galima išgirsti daug akustinės gitaros garsų, susipynusių su melancholiška ir lyriška dueto muzikine nuotaika.
"Way Yes" Walkability viršelis
Afropop stilius – tai dar vienas muzikinis subžanras, pastaruoju metu randantis vis tvirtesnę vietą po indie scenos muzikine saule.
Vieni iš šio subžanro atstovų – grupė „Way Yes„.
Prieš metus muzikuoti pradėję Ohajo valstijos gyventojai ilgai netruko ir dar praėjusiais metais išleido savo trumpą EP „Herringbone And Walkability”. Panašu, kad turėjo praieiti nemažai laiko, kad šio, mažai informacijos apie save ‘dovanojančio’ kolektyvo kūriniai pasiektų senąjį žemyną. Šįkart akis (ir ausis) užkliuvo už „Way Yes” dainos „Walkability”.
Dalinamės ja su Jumis, tikėdamiesi, kad amerikietiškasis afro pop sušildys ir jus.