Žinia, kad į muzikos sceną sugrįžta Lietuvos indie roko pažibos „Flamingo” buvo sutikta dvejopai: vieni buvo sužavėti minties, kad po dvejų metų pertraukos anykštėnai Baltijos šalims vėl dovanos savo muziką; tuo tarpu kiti bijojo, kad nukraujavę (netekę kelių buvusių narių ir pakeitę pavadinimą) ex flamingai nebesugebės rašyti savo naujos muzikinės istorijos taip, kaip buvo pradėję rašyti pirmąją… Ir, jeigu pradžioje antrųjų buvo daugiau nei pirmųjų, tai po praėjusį ketvirtadienį sostinės muzikos klube „Tamsta” įvykusio debiutinio „Mark Fiction” koncerto, pirmoji kategorija ryškiai nusvėrė antruosius.

Iki šiol pristatę tik du grupės singlus (kūrinius „Perfect Song” ir „Time Sense”), „Mark Fiction” savo sukurtos muzikos negrojo dvejus metus. Numarinę „Flamingus” ir naujam muzikiniam gyvenimui prikėlę šviežią Marko Fikciją, vyrukai net ir sapne negalėjo tikėtis, kad į jų debiutinį koncertą susirinks beveik pilnas Vilniaus muzikos klubas.

Mark Fiction (nuotr. Irma Tumalovičiūtė)

Sulaužyta tradicija

Prisipažinsiu atvirai: nesu didelis lietuviškos muzikos scenos gerbėjas, tačiau žinia, kad koncertas prasidėjo TIK penkiolika minučių vėliau nei buvo nurodyta skelbimuose, mane itin nudžiugino. Tai, bent jau mano nuomone, yra pagarbos savo klausytojui ženklas. Regis, dėl tokių dalykų stebėtis nereikėtų, tačiau Lietuvoje kažkodėl susiformavo prasta praktika užlipti ant scenos valanda (ar pusantros) vėliau nei nurodyta skelbimuose motyvuojant šį žingsnį fraze „taip jau mūsų šalyje įprasta”. „Mark Fiction” įrodė, kad būna ir kitaip… Žinoma, man labai gaila tų žmonių, kurie į „Tamstą” atpėdino tik prasidėjus antrajai daliai (tikėdamiesi, kad lietuviška praktika veiks ir čia), tačiau blogai tradicijai buvo mestas iššūkis. Tai – pirmasis „Mark Fiction” pliusas.

Mark Fiction koncertas (nuotr. Irma Tumalovičiūtė)

Žinoma, pagrindinis klausimas, kuris į koncertą atvedė tikrai nemažą būrį indie roko mylėtojų buvo paprastas: kokie yra naujieji „Flamingai”, ir ar jie vis dar turi parako? Ko gero, nuo pat pirmosios koncerto akimirkos, kai blankios šviesos fone prie klavišinių atsisėdo grupės lyderis Žilvinas Sebeika, atsakymas į klausimą tapo aiškus. Pradėję koncerta vienintėle lyriška daina „Go It Alone”, „Mark Fiction” dviejų dalių renginyje neleido suabejoti savo naujuoju muzikiniu potencialu.

Pirmoji dalis, kurią užbaigė puikiai visiems pažįstama „Flamingo” daina „Stargazing”, praktškai nebuvo pertraukta nei vienu grupės narių žodžiu. Regis naujojo muzikinio darinio nariai taip paniro į muziką, kad iš jos išlindo tik nuskambėjus paskutiniam „Stargazing” akordui. Mažai žodžių, daug muzikos ir iš tiesų naujai suskambęs anykštėnų muzikinis veidas kartais privertė aikčioti net ir pačius ištikimiausius praeitin numarintos ankstesnės grupės gerbėjus. Ir netgi nepaisant to, kad grupė pirmoje koncerto dalyje patvirtino teiginį, kad „už visus žodžius, kuriuos galima pasakyti, kur kas geriau skamba muzika”, bent jau man bendravimo su publika tikrai trūko. Manau, kad to paties trūko ir čia susirinkusiems žmonėms, mat išgirsti tiek laiko tylėjusią grupę, pasakojančią apie savo muziką, patyrimus ir išgyvenimus, yra labai svarbu…

Tačiau mano lūkesčius, bent jau šiuo klausimu, patenkino antroji dalis, kurios metu įsidrąsino tiek grupės lyderis ir vokalistas Žilvinas Sebeika, tiek ir „Mark Fiction” gitaristas Genadijus Smertjevas. Koncerte susirinkusi publika galiausiai išgirdo šiek tiek istorijos apie naują grupės kūrybą, apie šviežią projektą lietuviškoje muzikos industrijoje ir, klausydami lietuviško indie roko vilčių, galėjo susikurti netrukus pasirodysiančio albumo viziją.

Aliuzija

Rašydamas apie „Mark Fiction” koncertą sąmoningai nekalbu apie koncerte nuskambėjusias dainas ir jų pavadinimus. Visgi Lietuvos publika iki šiol viešojoje erdvėje galėjo išgirsti tik porą dainų, todėl mano asmeninė paskirų kūrinių skambėjimo interpretacija, ko gero, nieko nereikštų. Apibendrindamas koncerte skambėjusią muziką, galiu pasakyti, kad klausydamas buvusių flamingų išgirdau ir „Kings Of Leon” primenančių gitaros rifų, ir minorinių melodinių piešinių, labai primenančių Thomo Yorke’o ir „Radiohead” kūrybą. Tačiau vertindamas koncertą, vienareikšmiškai galiu prisipažinti, kad tai, ką išgirdau – pranoko visus mano lūkesčius. Jeigu šiais moderniaisiais laikais neturėjome nepriklausomo roko tapatumo vėliavos, tai kažkokį jo ženklinį įvaizdį „Mark Fiction” tikrai turi progos sukurti.

Tokios koncerte nuskambėjusios dainos, kaip „Go It Alone”, „What’s On Your Back” ar „We Are Nothing On Our Own” – tikrai tiks ir patiks net ir tiems, kuriems modernusis amerikietiškas rokas dar netapo muzikos kelrodžiu. O kūriniai „Time Sense” ar „Masquerade” neabejotinai papuoš ne vieną roko muzikos mylėtojų vasaros vakarėlį.

Žilvinas Sebeika (nuotr. Irma Tumalovičiūtė)

Apibendrinimai

Sunku kalbėti apie abstrakčius apibendrinimus, kai reikia rašyti apie grupę, kuri turėjo nemažą užmarštin nugramzdintą muzikinę istoriją. Tačiau jeigu manęs muzikos megėjas iš Amerikos ar Didžiosios Britanijos paprašytų sudaryti Lietuviškų atlikėjų, kurių koncertus vertėtų aplankyti, sąrašą, neabejotinai į jį įrašyčiau ir „Mark Fiction”.

– Grupės lyderis. Nesumeluočiau sakydamas, kad grupės vokalistas – vienas geriausių ‘frontman’ų’ visoje Lietuvoje. Puikiai valdantis savo balsą, gerai išdainuojantis aukštas  natas ir, „netraukiantis” pro šalį Žilvinas Sebeika, šimtu procentų pateisina grupės lyderio statusą. Taip, galima įžvelgti jo nepasitikėjimą savimi bedraujant su publika, tačiau tada, kai pradeda skambėti muzika, Žilvinui pagrįsto pasitikėjimo savimi galėtų pavydėti net ir didžiausiomis žvaigždėmis įvardijami Lietuvos roko atstovai.

–       Grupės skambesys. Atsakyti į klausimą, ar „Mark Fiction” susigroję, būtų sunku, nes palyginimui progų dar neturėjome. Kartais galima buvo išgirsti pro šalį „pjaunančius“ pagalbinius balsus ar nesusigrojančius kolektyvo gitaristus, tačiau supratimas ateina su laiku ir vienintėlis šiandieninis poreikis grupei – tai KONCERTUOTI kaip įmanoma daugiau. Net neabejoju, kad šios minimalios (ir tikrai net nepretendavusios į koncerto sugadinimą) klaidos bus ištaisytos su laiku.

–       Dvi koncerto dalys. Pradžioje galvojau, kad tai – tik mano nuomonė, tačiau tiek kalbėdamasis su savo bičiuliais, tiek po koncerto laukdamas savo paskutinio alaus bokalo, girdėjau svarų vertinimą: „Pirma dalis – kur kas stipresnė už antrąją”. Manau, kad į šį pastebėjimą grupė turėtų atsižvelgti, kaip, beje, ir pasilikti nors vieną kūrinį bisui, mat publika tikrai buvo ištroškusi „dar vienos razinos”, o po galybės aplodismentų „Mark Fiction” pakartojimui taip ir nesugrįžo.

–       Viltis. Šiandien, praėjus keliom dienom po debiutinio „Mark Fiction” koncerto ir įspūdžiams „susigulėjus”, galiu drąsiai teigti, kad šis kolektyvas – viena didžiausių indie roko vilčių lietuviškos muzikos padangėje, bylojanti apie tai, kad šioje šalyje yra vietos geram ir kokybiškam rokui. Klausantis jų koncerto ketvirtadienį pasąmonėje nurimti vis nedavė mintis, kad ši scena – per maža tokiai plačiai ir tikrai užvedančiai kolektyvo muzikai. Klausant ex flamingų norėjosi didesnės erdvės ir daugiau aplink stovinčių žmonių (visgi „Tamstos” staliukai ir šalia jų susėdę žmonės „perša” ramios akustinės erdvės mintį)

Mark Fiction (nuotr. Irma Tumalovičiūtė)

–       Debiutas. Į klausimą, ar jis pavykęs, atsakyti galima vienareikšmiškai: TIKRAI TAIP. Šiandieniniai flamingai atrodo kur kas brandesnį ir kur kas labiau pasitikintys savimi. Jų muzika orientuota į subtilesnį ir brandesnį klausytoją ir tai gali būti vienintėlė priežastis, dėl ko ši muzika galėtų nepasiekti plačios klausytojų auditorijos.

Tie, kas patingėjo ateiti į jų debiutinį konertą praėjusią savaitę, turėtų ne tik graužtis nagus, bet ir iš anksto susiplanuoti bilietų pirkimo procesą prieš būsimus grupės koncertus. Kuklia mano nuomone, po ketvirtadienio koncerto liko tik laiko klausimas, kada „Mark Fiction“ peržengs Lietuvos muzikines sienas ir taps itin retais svečiais Marijos žemėje.

Dvejų metų pertrauka ir įrašai šaltoje sodybos studijoje tikrai grupei išėjo į naudą, o vasariški marškinėliai, papuošti rožiniais flamingais, liko nusėdę istorinių drabužių stalčiuje.  Labai tikiuosi, kad nepamiršę „Stargazing”, praėjusį ketvirtadienį „Mark Fiction” pradėjo rašyti naują muzikinę istoriją tiek savo asmeninės, tiek visos Lietuvos muzikos istorijos puslapiuose.

Įvertinimas: 9/10

————————-

Pilną koncerto fotoreportažą galite pamatyti paspaudę ČIA.