Laukiamiausi 2014 metų albumai

Nespėjau nė susiprasti, o prasidėję nauji metai jau pradėjo skaičiuoti savo trečiąjį mėnesį. Muzikinius nusivylimus keitė idėjinės viltys, o pirmieji keli 2014-ųjų mėnesiai  ir jų metu pasirodžiusios naujienos uždavė visai neprastą muzikinį toną likusiai šių metų daliai.

Taigi, šis įrašas – būtent apie didžiausias 2014 – ųjų metų viltis. Apie muzikinius albumus, kurių mano nerami muzikinė siela ypatingai laukia ir kuriems teikia tiek velniškai daug lūkesčių

Tiesa, vienas albumas, į kurį dėjau labai daug vilčių – jau išleistas. Tai „Wild Beasts“ diskas „Present Tense“. Mano grotuve jis sukasi jau bene 30 kartą. Ir, tiesą sakant, nežada sustoti. Todėl ties šiuo įrašu uždėtas rimtas pliusas ir viza su įrašu „Užskaityta. Su kaupu“.

Na o dabar – apie šių metų ateitį.

Fink

I.                    FINK – albumo pavadinimas nežinomas

Ši grupė (nors kai kurie projektą vadina tiesiog atlikėju) yra neabejotina mano pastarojo penkmečio favoritė (arba bent jau viena iš jų). Nuo pat 2007-aisiais išleisto britų disko „Distance and Time“ jų kūrybą seku daugiau nei su padidinamuoju stiklu ir ryte ryju kiekvieną hito „Sort Of Revolution“ kūrėjų įrašą. Po 2011 metais pasirodžiusio „Fink“ albumo „Perfect Darkness“, pastaraisiais metais ne viename tinklaraštyje teko perskaityti diletantinių įžvalgų apie tai, kad Finas Greenallas ir kompanija išsisėmė ir tiesiog nebeturi ką pasakyti, todėl leidžia koncertinius įrašus.  Diletantiškomis įžvalgomis šiuos žodžius vadinu todėl, kad yra visiškai akivaizdu, jog rašantieji ne tik nėra susipažinę su „Fink“ kūryba, bet ir nėra klausę pastarųjų dviejų grupės gyvų albumų (2012 metais išleisto „The Wheels Turn Beneath My Feet“ bei pernai pasirodžiusio koncerto, įrašyto drauge su Karališkuoju Amsterdamo simfoniniu orkestru). Muzika, skambanti šiuose grupės diskuose yra tokia skirtinga ir kartu tokia subtili, kad tai yra tarytum du nauji kūrybiniai puslapiai muzikinėje kolektyvo istorijoje. Negana to, šių įrašų tiražas yra ypatingai ribotas, o pati diskų pakuotė yra išskirtinė, todėl muzikos kolekcionieriai jais tikrai turėtų didžiuotis. Prisipažįstu, abu CD mano muzikinėje kolekcijoje taip pat užima išskirtinę vietą.

Beje, „In Your Face“ visiems „Fink“ kritikams gali pasakyti ir ką tik pristatyta grupės daina „Hard Believer“, pateisinusi, ko gero, net ir pačių įnoringiausių grupės gerbėjų lūkesčius. Savo tinklaraštyje Finas rašė, kad „Hard Believer“ bus pirmasis kūrinys, pradėsiantis naują albumą. Tad jei pradžia tokia stipri – kokia bus pabaiga? Belieka tik dar nekantriau laukti 6-ojo leiblo “Ninja Tune” globojamos grupės disko ir tikėtis, kad jis bus dar vienas gardus kąsnis visiems akustinės tamsos gerbėjams.

Albumo pasirodymo data: Vasara (konkreti diena – nepatvirtinta)

Karl X Johan

II.                  KARL X JOHAN (albumo pavadinimas – nepaskelbtas)

Švedijos elektro pop duetas „Karl X Johan“ išgarsėjo 2010 metais išleista daina “Flame”. Tiesa, sakyti žodį “išgarsėjo” čia yra kiek per stipru, mat apie juos sužinojo Švedija ir dalis nepriklausomos muzikos blogus skaitančių melomanų. Pernai išleidę savo debiutinį EP, šiemet švedukai pažadėjo pilną albumą. Tiesa, naivu tikėtis, kad visa laiką muzikantai leistų studijoje, kadangi jų pagrindiniai užsiėmimai – toil gražu su muzika nesusiję. Vienas dueto narys dirba kažkokioje telekomunikacijos bendrovėje, kitas – profsajungoje. Kai perklausai visą iki šiol išleistą „Karl X Johan“ muziką, tampa akivaizdu, jog šie du bičai turi tiek daug  ką pasakyti, kad darosi sunku suvokti kaip jie gali daryti kažką kito nei kurti ir įrašinėti muziką. Saldu? Galbūt. Tačiau tai – velniškai kokybiška, stilinga ir nepretenzinga muzika, galinti atrasti savo klausytoją įvairios muzikos mylėtojų gretose. Jeigu reikėtų apibendrinti, galėčiau visai drąsiai ranką prie širdies pridėjęs pasakyti: „Karl X Johan“ albumas – asmeniškai man – pats laukiamiausias šių metų debiutinis diskas.

Praėjusių metų pabaigoje buvo kalbama, kad debiutinis dueto LP dienos šviesą turėtų išvysti šių metų balandį. Dabar jau kurį laiką apie įrašo pasirodymą neužsimena nei grupės leiblas „Emotion“, nei pats duetas. Labai tikiuosi, kad jų planai nepasikeitė ir turtingą Skandinavijos muzikinį pasaulį netrukus praturtins dar vienas ypatingas įrašas.

Albumo pasirodymo data – balandžio mėnuo (tiksliai nežinoma)  

SOHN

III.                SOHN „Tremors“

Kai kažką naujo po savo sparnu priglaudžia leidybinė kompanija “4AD”, kažkuriame gyvenimo etape supranti, jog tas „kažkas“ tiesiog negali būti blogai. Tokias grupes kaip „Bon Iver“, „National“ ar „Daughter“ globojantis leiblas priėmė iššūkį geriau susipažinti su elektronica ir post dub step žanrais. Sako, laimingi – pinigų neskaičiuoja. Šiuo teiginiu gali neabejoti ir „4AD”, mat “SOHN” jau dabar yra klijuojama naujojo James Blake‘o etiketė.  Bent jau mano akimis (o aš tikrai labai vertinu ir gerbiu tai, ką daro Blake‘as), „SOHN“ jį perspjauna kone dvigubai. Kur kas įvairesnis, ne taip stipriai paskendęs tamsos metamorfozėse ir daug veržlesnis austras šiemet turėtų tapti labai rimtu postūmiu elektronikos scenoje.  Puikus vokalas, kiek primenantis pernai išgarsėjusio JAV dueto „Rhye“ vokalisto Milosh‘o tembrą ir be galo muzikali bei stilinga elektronika, pagardinta ryškiais dub stepo ritmais turėtų rasti simpatijų visame pasaulyje. Prie viso to pridėjus puikias leiblo “4AD” ”piarines”galimybes galime drąsiai tikėtis mažo šedevriuko ir potencialaus šių metų topų užkariautojo.

Albumo pasirodymo data – Balandžio 7.

Damon Albarn

IV. DAMON ABLARN „Everyday Robots“

Sakysite, pasiduodu didžiajai bangai? Atsakysiu paprastai: gal ir taip. Tačiau „Blur“ ir „Gorillaz“ lyderio kūrybiniu talentu žaviuosi nuo 1994 metų pabaigos (mat būtent tada išgirdau 93-iaisiais išleistą ”Blur” diską “Modern Life is Rubbish”). Didžiajame XX a. pabaigos Kare “Oasis” Vs “Blur” mano jaunoje pasąmonėje visuomet triumfuodavo pastarieji, o didysis Albarno talentas neleido suabejoti jo fenomenalumu iki šiol. Nei vienas dalykas, kurį iki šiol sukūrė “Blur” įkūrėjas nedvelkė kiču ar beskonybe. Tai jį paverčia unikaliu mūsų laikų kompozitoriumi, kuriuo tiesiog neįmanoma abejoti. Net ir jo parašytos operos (2008-aisiais sukurta “Monkey : Journey to the West” bei užpernai pristatyta “Dr. Dee” ) yra tiek ironiškos, savalaikės ir įžvalgios, kad būtų sunku atrasti tam preštaraujančių šiuolaikinės muzikos ciniškų vertintojų.

Keista, tačiau po šitiekos stulbinančios karjeros metų tikroji muzikos ikona išleidžia savo pirmąjį solinį albumą. Titulinę disko dainą “Everyday Robots” jau girdėjome.  “Lonely Press Play” – taip pat jau pristatyta. Beliko palaukti pusantro mėnesio iki albumo pasirodymo. Pirmieji du kūriniai tik dar kartą patvirtina Damono Albarno, kaip neprognozuojamo kūrėjo, statusą.  Akivaizdu, kad albumas bus keistas, nehomogeniškas ir netikėtas. Tačiau tai ir išskiria Albarną iš visos šiandieninių kūrėjų masės.

Prisipažįstu visai atvirai, Albarno solinio disko laukiu maždaug nuo 2002- ųjų. Todėl labai džiaugiuosi, kad jo sulauksiu šiemet.

Albumo pasirodymo data – balandžio 28

Banks/ Sampha

V.                  SAMPHA // BANKS

Šiuo atveju, tiek „Sampha“, tiek ir „Banks“ rašau į vieną eilutę dėl daugelio panašumų. Abu elektroninės muzikos scenai atstovaujantys piliečiai yra „ant rimtos bangos“, abu iki galo nėra patvirtinę konkrečių albumo pasirodymo datų. Dėl abiejų projektų yra pamišę elektroininės muzikos gerbėjai JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Ir abu atlikėjai yra vienodai verti dėmesio. Tiek britas, tiek ir amerikietė nusipelnė pačių aukščiausių įvertinimų. Be kita ko, visai tikėtina, kad būtent šie du muzikantai artimiausius keletą metų diktuos madas elektroininėje muzikos scenoje.

Abiejų albumų pasirodymo datos – nepaskelbtos

Jonathan Johansson

VI. Jonathan Johansson (albumo pavadinimas nepaskelbtas)

Jeigu manęs kas nors paprašytų įvardyti penkis geriausius pastarojo penkmečio albumus, nedvejodamas aukščiausiame penketuke atrasčiau vietą švedo Jonathan Johansson 2011 metų diskui „Klagomuren”. Analogų neturinti beprecedentė elektro, pop ir moderniosios r&b muzikos sąskambiais pagardinta Malmėje gimusio Jonathano kūryba, deja, neturėjo progos rimtai pereiti Skandinavijos rinkos sienų. Ir taip yra dėl vienos priežasties: švedas dainuoja tik švediškai. Kita vertus, tiems, kurie myli muziką – tai tikrai nėra kliūtis.

Pernai vasarą muzikantą globojantis leiblas „Hybris” užsiminė, kad 2014 metai priklausys Jonathan Johansson, kadangi po trejų metų pertraukos jis turėtų išleist savo naują įrašą. Taigi, labai tikiuosi, kad laukti liko nedaug. Po tikro stebuklo, kurio vardas buvo „Klagomuren”, aš labai tikiuosi dar vieno šedevro. Bet kuriuo atveju, šiam švedui lūkesčiai keliami neįtikėtinai dideli.

Albumo pasirodymo data – nepaskelbta