Satta Outside ’12: kur dingo stogas?

0

Šiais metais “nevaryti į Sattą” kvietė ne tik reklamos agentūros “New!” kurti susimąstyti verčiantys plakatai, bet ir reikšmingi Marijos žemės vestuvių ir muzikinių parodijų gigantai, kurie praėjusį savaitgalį išdidžiai glostė vis atostogaujančias Lietuvos užstalės piliečių ausis. Į Sattą vykti neatbaidė net sunerimęs Šventosios ornitologas, negelbėti grasinantis gelbėtojas ar pasimetęs čeburekų pardavėjas, nors tikrų tikriausiai aplankyti jau šeštą kartą vykstantį alternatyvios muzikos ir meno festivalį “Satta Outside” ragino kasmet vis gerėjantys draugų ir kolegų atsiliepimai, nustebinęs ir keistus jausmus sukėlęs line-up’as bei ilgametė dalyvavimo jame patirtis.

Arena stage (nuotr. Lukas Šalna)

Atrodo, jog, pamatęs muzikinę šių metų Satta programą, dažnas Lietuvos jaunuolis turėjo pasimesti ir rimtai apsvarstyti savo norą ir galimybes mokėti šimtą ir daugiau pinigų už bilietą, jau nekalbant apie kelionę pirmyn-atgal bei visą kitą festivalio metu privalomą “amuniciją”. Nepaisant to, panašu, kad taip neatsitiko, nes festivalį aplankė bene 8000 žmonių iš kurių net 12 buvo sunkūs narkomanai, kuriuos, ačiū Dievui, didvyriai pareigūnai išgaudė. Toks skaičius lankytojų, berods, ne tik yra gausiausias per visą Satta istoriją, bet ir lyderiauja tarp visų šių metų Lietuvos muzikos festivalių. Tai dar kartą įrodo, kad savo skoniu, tradicija ir grynumu „Satta Outside“ lenkia bet kokį kitą šiuo metu žinomą lietuvišką muzikos festivalį, nes tai kas yra išdirbta ir atrodo kokybiškai, masina to išsiilgusius žmones. Ką čia daugiau ir bepridurti, juk, šiais metais buvo sukurtas net specialus festivalio app‘sas išmaniesiems telefonams su „Android“ OS!

Festivalyje buvau 3 dienas, tad turėjau progą išgirsti bent „85% dar negirdėtų“ atlikėjų. Tiesa, festivaliui buvau pasiruošęs ir negirdėtų vardų buvo kur kas mažiau, todėl atvykau jau susidaręs įvairias nuomones ir „must hear“ sąrašą.

Lietuviai

Tent Stage (Nuotr. Lukas Šalna)

Kaip ir daugelyje Lietuvos festivalių, taip ir Satta Outside, grojo daugybė lietuvių atlikėjų, kurių vieni tiesiog miksavo, o kiti rodė kažką savo. Apie lietuvius galiu pasakyti tik gerus žodžius, nes man visuomet malonu girdėti skoningai miksuojančius tautiečius ir apskritai džiugu matyti vis gausėjantį būrį įdomių elektroninės muzikos DJ‘ų ir atlikėjų Lietuvoje. Neverta net abejoti, kad prie to svariai prisideda ir festivalio tėvai „Mondayjazz“ su „Basscake“ bei prieš porą metų pradėtos „Renegades Of Bump“ kovos su Vaiperiu priešaky, kurios palaikė karjeros laiptais lipančius jaunuosius atlikėjus, tokius kaip „Fingalick“, „96WRLD“ ir kiti.

Iš lietuvių labiausiai intrigavo pamatyti bendrą „96WRLD” ir Marko Palubenkos pasirodymą, kuris prieš pat festivalį pristatytu bendru kūriniu kartelę užkėlė gan aukštai. Galima drąsiai sakyti, kad šis jų projektas puikiai pavyko, nors ir atrodė dar iki galo neišdirbtas, bet pasirodymo nuotaika ir jaunų atlikėjų grojamos muzikos kokybė tą visiškai kompansavo.

Festivališkai (tinkamai prie bendros nuotaikos ir į temą) sugrojo ir kiti lietuvių atlikėjai, tarp kurių buvo tie patys “EMPTI”, “Repo Seniai”, vieninteliai indie rockeriai festivalyje “The Dominoes”, lietuviško reggae atstovas “Shidlas”, dar vienas „nurautas“ naujas “MC Messiah” projektas “O!” ir daug kitų atlikėjų, kurių buvo visa galybė. Yra tiesiog puiku, kad Lietuvoje pilna puikių ir nuolat tobulėjančių atlikėjų, tačiau tokio rango festivalio atžvilgiu lietuviai, pagrindinėje scenoje užpildantys potencialių žvaigždžių iš užsienio vietą, šiek tiek glumina. Na, ne patys atlikėjai, o toks organizatorių sprendimas.

Žygimantas Kudirka traiško tarakonus su nauju projektu "O!"

Iki šių metų Satta Outside kasmet nustebindavo puikiu line-up‘u ir vis garbingesniais atvykstančiais užsienio atlikėjais. Po 2011 metų Satta Outside festivalio šiemet tikėjausi kažko stulbinančio. Juk tada jame lankėsi vienas geidžiamiausių šių laikų muzikos prodiuserių „Machinedrum“, 2011 metų prestižiniam „Mercury“ apdovanojimui nominuotas ir gerbiamojo Gilles Petersono kuruojamas „Ghostpoet“, visą areną tiesiogine prasme nunešęs „The Gaslamp Killer“, „Robot Koch“, „Débruit“ ir daug daug kitų. Neverta užmiršti ir 2010 metų line-up‘o, tarp kurių buvo jau tada žibėjęs, o dabar geriausia prasme degantis „Hudson Mohawke“, britai „Mount Kimbie“, ar po prastižinius elektroninės muzikos Europos festivaliu besiblaškantys „Slugabed“ ir „Dimlite“ bei, aišku, kiti. Kartelę labai aukštai buvo užkėlę ir dar žiemą prasidėję bilietų pardavimai bei sparčiai kylančios jų kainos, galiausiai pasiekusios „brangiausio lietuviško festivalio“ kainų lygį. Deja, bet šiais metais muzikinis line-up‘as toli gražu nepateisino lūkesčių.

 

 

Užsieniečiai

Panašu, kad šiemet festvalio organizatoriai bandė praplėsti muzikinį žanrų spektrą pasikviesdami soul jazz‘o kolektyvą iš Suomijos „The Soul Investigators“ su Nicole Willis priešaky. Jų pasirodymas buvo tikrai kokybiškas ir malonus ausiai, tačiau vargu ar tinkamas šiam festivaliui, norint išlaikyti ilgametę „Satta Outside“ stilistiką ir visa tai, kas iki šiol buvo savita ir randama tik šiame festivalyje. Šių puikių džiazo atlikėjų pasirodymas labiau priminė „Tamsta Muzika“ festivalį, bet ne tą „elektroninę, reivo „Sattą, kuri sapnuodavosi vos tik grįžus iš ankstesnių festivalių. Tą patį galima pasakyti ir apie taip pat puikiai sugrojusius „The Greg Foat Group“, tačiau ir jų muzika neskambėjo kaip „Satta“. Šiaip ar taip – eksperimentas yra sveikintinas, bet manau, kad jei Sattai pavyko taip išaugti ir išpopuliarėti būnant alternatyvios (na, labiau tiesiog elektroninės) muzikos festivaliu, tai jis ir toliau turėtų toks likti, ko aš ir tikiuosi.

Didžiausi užsienietiški vardai buvo ilgai į Lietuvą sugrįžtant laukti „Mouse On Mars“, kurie festivalį „uždarė“ labai tinkamai, vietoj ir laiku, tačiau su nepalyginamai mažiau energijos nei prieš tai vykusiuose festivaliuose taškus pagrindinėje programoje sudėlioję „The Gaslamp Killer“ ar „Hudson Mohawke“. Be „MOM“ kolektyvo įspūdį paliko neapibūdinamo chillwave (labiau gal tropical rock) atstovas ir festivalio atradimas „Tropics“ su grupe bei seniai lauktas „Dorian Concept“, kurio pasirodymas galėjo būti dar bent valanda ilgesnis, nes tiesiog labai patiko ir tiko!

Arena Stage (nuotr. Lukas Šalna)

Nenusivyliau ir kito festivalio atradimo “Krampfhaft” pasirodymu, kurio metu pagalvojau, kad jo beats’us tuoj girdėsime ir žymiausių pasaulio reperių kūriniuose ar bent tų kūrinių remiksuose. Tokia mintis šovė ne vien dėl profesionalaus jo pasirdymo ir genialių beats‘ų, bet ir dėl to, kad visai neseniai jo vardą užmačiau greitai pasirodysiančiame savo dievaičio Gilles Petersono elektroninės muzikos rinkinyje „Brownswood Electric 3“, kuriame jis dalinasi įdomiausiomis kylančiomis , bet dar labai mažai žinomomis elektroninės muzikos žvaigždėmis.

Didžiausiu festivalio nusivylimu galiu drąsiai skelbti „Cinnaman“, kuris ne tik kad nepaliko įspūdžio, bet ir sugrojo kaip eilinis „Studio 9“ DJ‘us. Na, gal ir kitaip galima pavadinti, tačiau šis atlikėjas toli gražu negali būti festivalio headliner‘is, kai jį galva lenkia būrys puikiausių lietuviškų atlikėjų. Nors, tiesą sakant, man patiko tai, kad jis sugrojo šiuo metu ramybės neduodantį „Baauer“ kūrinį „Harlem Shake“, vien už kurį aš, atsimenu, paplojau. Be to, nenustebino ir „Cloud Boat“ duetas, visą savo pasirodymo laiką kėlęs asociacijas su prieš porą metų Satta Outside grojusiais „Mount Kimbie“, kurie tada irgi „neužvirė“ publikos iki „once more“ lygio.

Baigiamieji akordai

Šiais metais į „Satta Outside“ muzikinę dalį dar keli mėnesiai prieš paskelbiant pagrindinius atlikėjus dėjau dideles viltis, mat organizatoriai iki šiol nė karto nebuvo nuvylę. Gaila, tačiau šį kartą iš pagrindinių atlikėjų pusės ne visos muzikinės viltys pasiteisino. Nepaisant to, festivalio organizatoriams puikiai pavyko išlaikyti festivalio stilių (dizaino ir nuotaikos prasme), o tai, kad susirinko toks kiekis žmonių tik įrodo, kad organizacija ir visa reklaminė kompanija yra pavyzdys kitiems Lietuvos muzikos festivaliams.

Vienas geriausių festivalio aspektų – puikus garsas. Kitas nuostabus dalykas – paplūdimys ir tie spalvotų miltelių maišeliai, suteikę be galo daug džiaugsmo ir šilumos gan vėsią rudenėjančios vasaros dieną.

Šiaip ar taip, šiais metais jau šeštą kartą vykęs „Satta Outside“, manau, drąsiai gali vadintis gryniausiu, geriausiu ir labiausiai išpildytu Lietuvos muzikos festivaliu, į kurį pasikinkęs būrį hipsterių draugų užtikrintai trauksiu ir kitais metais. Tikiuosi, organizatoriai vėl pastatys „muzikinį arenos stogą“.

Apsitaškėliai milteliais Beach Stage (nuotr. Lukas Šalna)

au au au au au aukej, kas negrojo „Mercy„?

P.S. Šias puikias nuotraukas pasiskolinau iš oficialaus Satta Outside tinklalapio, nes per Sattą drebėjo sava ranka. Ten jų galima rasti visą galybę.

 

2 Komentarai apie “Satta Outside ’12: kur dingo stogas?

  1. 0

    Вы никогда не думали о создание электронная
    книга или гость авторской на других блоги?
    У меня есть блог основанную на тех же темам обсуждать и будет очень нравится , чтобы вы поделиться некоторыми историями / информации.
    Я знаю, что мой аудиторию
    будет оценить вашей работы. Если ты даже отдаленно не заинтересованы, не стесняйтесь стрелять мне е почта .

    Visit my web-site … мотоциклы Honda CR85R

  2. 0

    Да! Наконец то о% keyword1%.

    Feel free to surf to my webpage: снегоходы Yamaha VK PROFESSIONAL VK10W

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Privalomi laukeliai pažymėti *