RHYE: Muzika – gerokai svarbiau už veidą

Rhye lyderis M.Miloshas

Rhye lyderis M.Miloshas

Kai 2012 m. pabaigoje internete pasirodė “Rhye” daina “Open”, tada dar niekas nežinojo, kas per paslaptingas kolektyvas, kurio atlikėjo balsas gerokai labiau primena Sade vokalą, sukūrė šią dainą. Tačiau susidomėjimo sėkla jau buvo pasėta. Neilgai trukus, grupei į internetą patalpinus dar vieną dainą “The Fall”, susidomėjimas ja taip išaugo, kad “Rhye” turėjo prisistatyti pasauliui.

“Mes niekada nesislėpėme. Tiesiog norėjome, kad žmonės pradžioje išgirstų mūsų muziką, ją pamėgtų ir tik tada pradėtų galvoti apie tuos, kurie ją sukūrė”, – portalui manoMUZIKA.lt apie “Rhye” paslaptingumą sakė grupės lyderis Michaelis Miloshas, melomanų vadinamas tiesiog Miloshu.

Vieną sėkmingiausių debiutinių albumų 2013 m. išleidęs projektas neturi vientiso muzikinio žanro apibrėžimo. Jų muzika varijuoja nuo svajingos R&B iki intymaus downtempo. Tačiau, kad ir koks bebūtų „Rhye“ muzikinis stilius, tiek muzikos kritikai, tiek ir melomanai pripažįsta: tai kažkas naujo, išskirtinio, emocionalaus ir labai intymaus.

Rugpjūčio 19 dieną „Rhye“ atvyksta į Vilnių. Tai bus pirmasis grupės pasirodymas Baltijos šalyse. Daugelis Lietuvos melomanų šią žinią sutiko ypatingai džiugiai. Menų fabrike “LOFTAS” koncertuosiančios grupės lyderis lietuvaičiams žada neįtikėtinai melodingą, intymų ir tikrai įsimintiną koncertą.

Apie “Rhye” lūkesčius, muzikinę kelionę ir kitas įdomybes likus kiek daugiau nei savaitei iki grupės pasirodymo sostinėje kalbėjome su nuostabaus balso savininku ir itin talentingu kūrėju – grupės “Rhye” lyderiu Miloshu.

Po poros savaičių vėl koncertuosi Lietuvoje. Papasakok, ko mūsų šalies gyventojai turėtų tikėtis iš „Rhye“ pasirodymo?

Mūsų pasirodymas bus labai muzikalus. Jame išgirsite daug muzikos, tačiau nepamiršime ir tylos. Ji kartais gali būti dar iškalbingesnė. Todėl tie, kurie tikisi trankumo ir labai daug garso, turės nusivilti. „Rhye“ koncertai visada būna labai emocionalūs, švelnūs ir intymūs.

Beje, puikiai prisimenu savo solinį pasirodymą Kaune prieš 5 metus. Buvo labai smagus vakaras su puikia publika.

Ką apskritai žinai apie Lietuvą?

Apie Lietuvą žinau tikrai daug. Tiek JAV, tiek ir Kanadoje yra nemažai politikų, kilusių iš Lietuvos. Be to, vienas mano tėčio geriausių draugų – taip pat yra lietuvis išeivis. Taigi, tiek žodis Lietuva, tiek Lietuvos istorija, tiek ir Lietuvos žmonės man tikrai nėra svetimi.

Pakalbėkime apie svarbiausią tavo projektą – grupę „Rhye“. Duetą muzikinės egzistencijos pradžioje gaubė paslaptis – buvote paslaptinga grupė, patyliukais talpinanti savo muziką internete, tačiau nusprendusi likti incognito. Ar atsimeni tą esminį momentą, kai supratote, kad jau atėjo metas nusimesti kaukes ir prisistatyti pasauliui?  

Negalėčiau įvardyti konkrečios akimirkos, bet atsimenu, kad apie vieną mūsų dainą parašė kažkuris JAV muzikos portalas. Užteko šio vienintelio žingsnio, kad „Rhye“ istorija „užsisuktų“ ir įgautų sniego gniūžtės efektą.

Kita vertus, aš neturėjau tikslo išpopuliarėti čia ir dabar. Norėjau, kad žmonės išgirstų mūsų muziką, ją įvertintų, pamėgtų ir tik tada panorėti sužinoti, kokie veidai slepiasi už šios muzikinės širmos. Todėl tai nebuvo „kaukių nusimetimas“ (šią istoriją mums labiau „primetė“ žiniasklaida). Tai buvo natūrali įvykių seka. Ko gero tokia, apie kurią svajoja kiekvienas kūrėjas. Muzika – svarbiau už veidą.

Tačiau prisipažink, ar buvai nustebęs, kai „Rhye“ tapo tokia populiari 2013 metais?

Tikrai taip. Buvau labai nustebęs. Tiesą sakant, niekada neturėjau tikslo tapti žinomu. Kūriau dainas, jas įrašinėjau. Vienos būdavo gražesnės, kitos prastesnės. Todėl visada džiaugdavausi, kai mano kūrybą pamildavo kas nors iš šalies.

Galiu pasakyti, kad esu laimingas žmogus. Per pastaruosius kelerius metus surengiau daug pasirodymų, kuriuose apsilankė tūkstančiai žmonių, norinčių paklausyti mano sukurtos muzikos. Sunku net apibūdinti tą jausmą, kai stovi ant scenos ir matai šimtus ar tūkstančius tavo muzika besimėgaujančių veidų, dainuojančių kartu.

Kurią dainą pavadintum tikruoju proveržiu „Rhye“ karjeroje? Koks kūrinys jus išvedė į dienos šviesą?

„Open“. Tai buvo kūrinys, kuriam daugelis žmonių, pradėjusių pažintį su „Rhye“, pajuto prieraišumą. Tai yra iki šiol ko gero pati populiariausia grupės daina. „The Fall“ taip pat savo laiku buvo labai mėgiama.

Šie du kūriniai buvo dažnai pristatomi žiniasklaidos priemonėse ir, galiu drąsiai sakyti, kad būtent jų dėka „Rhye“ tapo žinoma. Šios dainos išvedė mus į dienos šviesą.

Manau, kad Lietuvoje, be šių dviejų kūrinių, kompoziciją „3 Days“ taip pat būtų galima įvardyti kaip vieną populiariausių jūsų dainų.

Tikrai? Niekada nebūčiau pagalvojęs. „3 Days“ tikrai bus sugrota koncerte Vilniuje. Tik galiu iš karto pasakyti, kad gyvas jos atlikimas nuo originalios versijos skirsis kaip diena ir naktis.

Labai nemėgstu per koncertus groti dainas taip, kaip jos skamba albumuose. Todėl pokyčių mūsų gyvoje muzikoje yra labai daug. Tikiuosi, kad grupės gerbėjai Lietuvoje dėl to nesupyks (šypsosi).

O kas yra grupės „Rhye“ gerbėjai? Kaip apibūdintum savo muzikos fanus?

Apibūdinti labai sunku, nes vieno standartinio apibrėžimo tikrai nėra. Skirtingose pasaulio dalyse mūsų klausosi skirtingi žmonės – nebūtinai to paties amžiaus ar tos pačios socialinės padėties. Azija, Amerika, Europa – kad ir kur benuvažiuočiau, pasirodymuose rasiu mielus žmones, mėgstančius gerą lyrišką muziką. Todėl jeigu būtinai reikia vieno apibrėžimo, sakyčiau, kad „Rhye“ klausosi tiesiog geri žmonės.

Pastaruoju metu koncertuoji visame pasaulyje. Ar galėtum įvardyti labiausiai įsimintinus savo koncertus?

Ironiška, tačiau vienas iš geriausių mano karjeros koncertų vyko Los Andžele – mieste, kuriame jau kurį laiką gyvenu. Walt Disney koncertų salėje koncertavome drauge su filharmonijos orkestru. Tai buvo nerealu!

Nuostabus pasirodymas vyko Meksikoje. Nesitikėjome čia šėlstančios tokios gausios ir dėl “Rhye” muzikos išprotėjusios minios. Jie buvo tokie triukšmingi, kad kartais net negirdėjau muzikos, kurią grojo grupė. Buvau taip sukrėstas, kad trumpam turėjau sustabdyti pasirodymą ir susitvarkyti su emocijomis.

Koncertas Milane – taip pat vienas įsimintiniausių. Šįkart ne dėl minios ir klyksmo, bet dėl vietos išskirtinumo. Grojome senoje nedidelėje bažnyčioje, kurios akustika labai tiko mano balsui. Todėl dalį kūrinių atlikau visiškai be jokių instrumentų pritarimo. Tai buvo netikėta ir labai vertinga patirtis.

Nors „Rhye“ visur pristatomas kaip duetas, antroji jo dalis – Danijos muzikantas Robinas Hannibalas niekada nekoncertuoja kartu. Kodėl taip yra ir kaip pasidalijate vaidmenimis grupėje?

Mes nesidalijame vaidmenimis. Beveik visa veikla, susijusia su „Rhye“, užsiimu aš. Robinas tiesiog prisijungė ir kartu padėjo įrašyti albumą. Jis nėra keliaujantis muzikantas. Kur kas labiau jam patinka dirbti studijoje ir gludinti įrašų kokybę. Jis online casino nėra įsitraukęs į grupės veiklą, todėl kartais būna labai keista, kai „Rhye“ pavadinama duetu.

Aš sakyčiau, kad mūsų grupė – tai vientisas organizmas, kuris kartais išauga iki 9 žmonių ant scenos (Lietuvoje koncertuosime šešiese). Tačiau kartu mes nuolat keičiamės. Iš naujo perkuriame dainas, įtraukiame naujus muzikantus ir stengiamės neužsistovėti vietoje. Į kiekvieną koncertą žiūrime kaip į naują įvykį, kuriam turime pridėti kažką šviežio ir ypatingo.

Debiutinis „Rhye“ albumas „Woman“ – neabejotinai vienas šviežiausių ir gražiausių įrašų 2013 metais. Jus atrado daug muzikos gerbėjų, kurių lūkesčiai, natūralu, nuolat auga. Kada sulauksime naujo „Rhye“ disko? 

Šiuo metu dirbu prie naujo įrašo. Esu paruošęs 7 – 8 dainas, tačiau šį procesą turiu kuriam laikui ir vėl stabdyti, nes tenka daug keliauti. Be to, labai noriu, kad prie įrašų prisijungtų ir kartu grojantys muzikantai. Visgi per šitiek laiko gerai pažinome vieni kitus, „susiklijavome“ ir žinome, ką gali kiekvienas iš mūsų. Todėl labai noriu, kad smuikus įrašinėtų grupės smuikininkas, klavišiniais grotų tas pats muzikantas ir t.t. Kol kas nežinau koks bus galutinis rezultatas, bet esu įsitikinęs, kad progresuos viskas – ir skambesys, ir nuotaika, ir, žinoma, pačios dainos.

Ar naujasis „Rhye“ skambesys skirsis nuo to, ką girdime tavo soliniuose darbuose?

Tikrai taip. Mano naujausiame solo darbe (214 Milosho albume „Jetlag“ – L.Z) yra labai nemažai elektronikos. „Rhye“ – labiau orientuota į gyvą skambesį. Nepaisant visko, šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad būtent elektroninėje muzikoje mano pagrindinės paieškos yra pačios efektyviausios. Pamėgau sintezatoriaus garsus ir manau, kad jie tinka mūsų muzikai. Galiu pažadėti, jog koncerte Vilniuje grupės gerbėjai išgirs kelias dainas, kurios turėtų nustebinti savo netikėtu elektroniniu skambesiu.

Kas tau arčiau širdies – būti „Rhye“ dalimi ar koncertuoti kaip solo atlikėjui?

Tiek „Rhye“, tiek ir Milosh esu aš. Abu projektai – tai mano muzikinių minčių rezultatas. Skirtumas tas, kad koncertuodamas kaip Milosh, aš scenoje turiu vieną partnerį. „Rhye“ koncertuose mūsų pasirodymuose dalyvauja 6, o kartais ir 9 žmonės.

Pakalbėkime šiek tiek apie tave. Esi klajoklis – gimei Toronte, vėliau persikėlei gyventi į Berlyną, kai pabodo Vokietija, gyvenai Tailande, o dabar apsistojai Los Andžele. Kur vis dėlto šiandien yra tavo tikrieji namai?

Labai sudėtingas klausimas (juokiasi). Torontas visada liks mano namai – čia gyvena mano tėvai, turiu daug draugų ir, kaip jau sakei, būtent čia aš gimiau. Kad ir kaip bebūtų gaila, šiuo metu nedaug laiko praleidžiu Kanadoje. Berlynas ir Tailandas nėra mano namai. Čia tiesiog kurį laiką gyvenau. Tai geros vietos, kurias puikiai pažįstu, tačiau jos anaiptol negali būti pavadintos „namais“. Na o Los Andželas – tai mano dar viena tarpinė stotelė. Kol kas gyvenu šiame mieste, tačiau dažnai keliaudamas, savo dabartiniuose namuose praleidžiu nedaug laiko. Kartais apskritai pradedu galvoti, kad esu benamis. Tai keistas, bet kartu ir įdomus jausmas – keliauju po pasaulį ir įsikuriu vietose, kuriose turiu būti.

Esi profesionalus violančelininkas. Tačiau pastaruoju metu šį amatą „apleidai“. Ar galima tikėtis, kad tavo naujuose įrašuose išgirsime daugiau violančelės garsų?

Nors pastaruoju metu neturiu daug galimybių tobulinti savo violančelininko įgūdžių, labai noriu į naujus įrašus įtraukti jos skambesį. Ir tai nebus vien tik violančelė. Manau, kad naujuose mano albumuose klausytojai išgirs ne tik violančelę, bet ir tromboną, klarnetą, ir kitus instrumentus.

Na ir pabaigai: ką norėtum pasakyti savo gerbėjams, laukiantiems tavo koncerto mūsų šalyje?

Labai džiaugiuosi, turėdamas progą grįžti į Lietuvą. Nekantrauju surengti pasirodymą Vilniuje. Į jį pažadu sudėti visą savo širdį, emocijas ir jėgas, todėl tikiuosi, kad jums patiks.

AČIŪ UŽ POKALBĮ!

Bilietus į „Rhye“ koncertą Viliuje pirkite ČIA

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Privalomi laukeliai pažymėti *