Albumai (vasaris)
Nepaisant to, kad vasaris – trumpiausias metų mėnuo, 2017-aisiais jis buvo toks derlingas, kad mėnesio albumų apžvalgą manoMUZIKA buvo priversta skelti į dvi dalis. Ypatingai mūsų muzikines sielas pradžiugino faktas, kad vieną jos dalį mes nuoširdžiai galime skirti Lietuvos atlikėjams, kurie šį vasarį pavertė itin derlingu ir didžiuotis vertu 28 dienų periodu. Galbūt tokį mūsų šalies atlikėjų produktyvumą lėmė šį savaitgalį sostinėje vykusį Knygų mugė, o gal tai tiesiog mielas sutapimas. Bet kuriuo atveju, visada laikydami kumščius už Lietuvos atlikėjus, šį mėnesį velniškai džiaugiamės savo fonotekas papildę muzikiniais įrašais, kurie šiuos metus tikrai leis vadinti turiningais, turtingais ir prasmingais.
Taigi, Jūsų dėmesiui paskutinio žiemos mėnesio albumų apžvalgos pirmoji dalis. Šįkart joje – LIETUVA.
BEISSOUL & EINIUIS „#asecretcontract”
Ekscentriškas, novatoriškas ir velniškai originalus šalies elektroninės muzikos duetas po trejų metų pagaliau sugrįžta su nauju albumu. 2014-aisiais išleistas „Laikas paikas” buvo nuostabus grupės debiutinis įrašas, kurio paskutinis kūrinys „Red Baron” šokių muzikos aikštelėse taip „rovė stogą”, kad buvo sunku įsivaizduoti, ar galima sukurti kažką veržlesnio, labiau vežančio ir uždegančio. Tačiau tiek po metų pasirodęs šešių dainų EP „Chamellion”, tiek ir šeštadienį dienos šviesą išvydęs „#asecretcontract” leidžia prieiti prie paprastos, bet labai tikslios išvados: „Beissoul & Einius” – tai duetas, kuris yra pasirengęs nustebinti, sužavėti, „užkabinti” ir, žinoma, įsimylėti.
Knygų mugės Muzikos salėje sutiktas Artūras Žabas – Beissoul sakė, jog jų tikslas buvo sukurti tokį albumą, kurio būtų gera klausytis automobilyje. Atlikėjas sakė, jog automobilis yra ta vieta, kur muzika turi skambėti itin gerai. Geresnio apibūdinimo rasti nelabai įmanoma. „#asecretcontract” automobilyje skamba iš tiesų puikiai. Tai įrašas, tinkantis visiems gyvenimo atvejams, įvairioms gyvenimo akimirkoms ir visiems metų laikams. Čia rasite ir elektroninės lyrikos, ir užvedančių ritmų, ir aksceleratoriaus pedalą priverčiančių spausti dainų ir, kartais, net į meditaciją linkstančių garsų. Visa tai skoningai it razina ant torto papuošiantis su niekuo nesumaišomas Artūro Žabo – Beissoul vokalas albumą paverčia įsimintina elektronine pasaka. Tai įrašas, kuriam sunku atsispirti.
Seniai sakiau, jog „Beissoul & Einiuis” yra vienas didžiausių mūsų šalies eksporto potencialų. Šios nuomonės dar stipriau laikausi ir perklausęs 16 albume esančių dainų. Neabejoju, kad Ukrainą užkariavęs duetas jau netrukus pasuks ir Vakarų link.
ba. „Garsiai mąstau”
ba. vadyba Knygų mugėje džiaugėsi „Garsiai mąstau” pardavimu, o alternatyviosios muzikos mylėtojai mėgavosi dar vienu šios scenos korifėjaus kūrybos vaisiumi. Šis kelių dainų EP išleistas tik vinilo pavidalu, tačiau tai nebuvo kliūtis Beno Aleksandravičiaus fanams jį pirkti, juo dalintis ir žavėtis.
Lietuvos alternatyvi scena įgauna trečią (o gal jau ir ketvirtą) kvėpavimą. Ir kol šios scenos priekyje žygiuos ba., tol tikimybė jai prieiti liepto galą yra maždaug tokia pati, kokia Pasvalio rajone besiganančiai karvei perskristi Atlantą. ba. yra lietuviškosios alternatyvos vedlys. Jeigu kas nors tuo abejoja – garsiai perklausykite ką tik pasirodžiusi jo EP. Sunku patikėti, kad viso labo keturias dainas (vinile jų šešios) turintis albumas gali būti toks užbaigtas, subtilus ir tikras.
„Garsiai mąstau” – tai idėjinė, muzikinė ir kolekcinė vertybė, kurią kiekvienas roko mylėtojas tiesiog privalo turėti savo fonotekoje. Beje, plokštelių tiražas – labai ribotas, todėl paskubėkite, kad vėliau paprasčiausiai netektų gailėtis.
ANTIKVARINIAI KAŠPIROVSKIO DANTYS „Problematika”
Jeigu kas nors galvojo, kad „Antikvariniai Kašpirovskio Dantys” tebuvo lengvas ironiškas pokštas, turėtų galvoti iš naujo. Kūrinio „Į Venesuelą” dėka išgarsėjęs sostinės penketas ( o prisijungus akordeonistui jau ir šešetas) ir toliau džiugina savo gerbėjus. Kiek chuliganiški, bet vieninteliai tokie AKD tėkšteli dar vieną savo albumą. Tiesa, lyginant su pirmuoju, šis – ir kur kas brandesnis, ir subtilesnis, ir netgi labiau socialus.
Jeigu pirmasis grupės įrašas atrodė lengvas chuliganiškas balkan-pop stiliaus darbas, tai „Problematika” kabina gerokai giliau. Čia muzikantai ir toliau geba išlaikyti muzikinį veidą, dėl kurio juos pamilo nemaža Lietuvos dalis, tačiau kartu atskleidžia ir savo romantiškąją (giliąją) pusę (daina „Daug dienų”), ironiškai pašiepia kai kurių mūsų šalies gyventojų provincialumą kitataučių atžvilgiu (kūrinys „Indai”) ar su šypsena kelia reemigracijos klausimą (kompozicija „Oi tu, Stasy, Stasy, tu sugrįžki į Alytų!”).
Šis grupės darbas – didelis kokybiškas žingsnis į priekį, neabejotinai „Problematiką” leidžiantis vadinti vienu įdomiausių pastarojo meto įrašu. Linksmi, ironiški, chuliganiški, kartais sarkastiški, o kartais tiesiog nuoširdžiai naivūs XXI a. romantikai „Antikvarinių Kašpirovskio Dantų” vyrukai tampa svarbia Lietuvos muzikos scenos dalimi, kurių kūryba – ir nenuspėjama, ir netikėta, ir, kas svarbiausiai, kabinanti ir vežanti.
Kad taip yra patvirtina intensyvėjantis grupės koncertų grafikas, ir pilnos salės. „Antikvarinius Kašpirovskio Dantis” globojančios agentūros „M.P.3” vadovas Vaidas Stackevičius prasitarė, jog šis kolektyvas šiuo metu yra vienas „paklausiausių” Lietuvoje. Tuo stebėtis tikrai neverta.
G&G SINDIKATAS „Unplugged”
Praėjusiais metais sostinės hip hopo grupė „G&G Sindikatas” minėjo savo veiklos dvidešimtmetį. Taip niekada nenukarūnuoti mūsų šalies mohikanai šią svarbią sukaktį atšventė surengdami gyvo garso pasirodymus „Unplugged”. Kadangi šiuose renginiuose sudalyvauti galėjo toli gražu ne kiekvienas, grupė nusprendė išleisti šio pasirodymo albumą.
Apie septynis studijinius albumus nuo 1996-ųjų sukūrusį Vilniaus kolektyvą galima kalbėti labai daug. Ir, žinoma, labai pozityviai. Lygiai taip pat galima kalbėti ir apie gyvą grupės įrašą. Dvigubame albume – pučiamieji, styginiai instrumentai, visiems puikiai pažįstami grupės dainų tekstai ir dar viena milžiniška kokybės žymė Lietuvos muzikos pasaulyje. „Kelias po žengiančio kojom”, „Rytojui reikia nedaug”, „Tomas”, „Guli Guli” ar „Pasaka apie du brolius” – tai tik keli iš 21 kūrinio, kuriuos rasite kokybiškai ir gražiai išleistame CD. Tie, kurie buvo koncertuose, ir taip puikiai žino, o tiems, kurie nebuvo, mes visai nuoširdžiai sakome: patikėkite, Svaras, Kastetas, Donciavas ir Mamania savo muziką perkėlė į kitą egzistencinę dimensiją. Ir čia ji taip pat skamba velniškai gerai.
„G&G Sindikato” „Unplugged” – dar viena kolekcinė vertybė, kurią savo fonotekoje turi turėti kiekvienas melomanas. Ir šiuo atveju yra visiškai nesvarbu, ar Jums patinka hip hopas, ar ne. Šios grupės žymė ir reikšmė Lietuvos urban kultūrai yra tokia didelė, kad dar kartą keliame kepures prieš juos drąsiai teigdami: sukūrėte dar vieną neįtikėtiną muzikinį desertą, todėl AČIŪ JUMS UŽ TAI.
KAZIMIERAS LIKŠA „Per Pusę”
Kazimiero Likšos grupė „Karma” išsiskyrė kiek daugiau nei prieš pusantrų metų. Per tą laiką Kazimieras nesėdėjo rankų sudėjęs: ieškojo įkvėpimo, kūrė ir galvojo apie debiutinį solo albumą. Ir nors kelias solinio albumo išleidimo link atlikėjui nebuvo klotas rožėmis, Knygų mugė buvo tas įvykis, kuriame debiutinis „Per pusę” išvydo dienos šviesą. Negana to, atlikėjas čia turėjo ir savo stendą, kuriame ir buvo pristatinėjamas minėtas diskas.
Kad „Per pusę” – tai albumas, su kuriuo muzikanto gerbėjai siejo didelius lūkesčius, įrodo ir fantastiška titulinio kūrinio sėkmė. Daina, pavadinta taip kaip ir diskas, per akimirką sulaukė didelės muzikos gerbėjų meilės, o manoMUZIKOS skaitomiausiųjų sąraše straipsnis apie jos pristatymą ilgą laiką buvo skaitomiausiųjų dešimtuke.
Debiutiniame K. Likšos albume – aštuoni kūriniai. Jeigu tikitės, kad visuose juose dominuos titulinės dainos lyrika – turime Jus nuvilti. Čia rasite daug skoningo pop roko. Vienur jis greitesnis ir labiau entuziastingas, kitur – labiau lyriškas ir sentimentalus. Vienaip ar kitaip, 26-erių metų atlikėjo solinį debiutą galime vadinti sėkmingu. Ne tik dėl to, kad sukūrė legendinį „SH” kūrinį „Sumaišyk mane su cukrum” primenančią dainą „Per pusę”, bet ir todėl, kad į mūsų šalies sceną trumpam sugrąžino ankstyvąją „Coldplay” ar „Keane” kūrybą primenančią muziką.
Jau netrukus Kazimiero laukia dar vienas rimtas išbandymas – debiutinio albumo pristatymo koncertai. Tada ir pamatysime, kaip ši muzika skamba gyvai ir savo vertinimuose galėsime sudėlioti galutinius taškus ant „i”.
KAMANIŲ ŠILELIS „Namai”
„Kamanių šilelis” niekada nesiekė užkariauti masių, koncertuoti arenose ar tapti festivalių headlineriais. Šis duetas Lietuvoje visada turėjo savo klausytoją, bet niekada netapo radijinių hitų kalviais. Ir tokios startinės pozicijos grupės nariams Kamilei ir Mantui atriša rankas – jie tiesiog neturi jokio poreikio pataikauti plačiajam klausytojų ratui. Būtent originalumas ir nepataikavimas labiausiai ir žavi klausant jų naujo albumo „Namai”.
Švelnus, akustinis, vietomis nemažai folk motyvų turintis įrašas – labai šiltas, mielas ir dažnai šypsotis verčiantis darbas. Klausydamas jo kartais skęsti lyrikoje ir pasineri į svajas, o kartais (pavyzdžiui skambant dainai „Jeigu tu nori surast”) prisimeni grupę „Nizlopi”, imi judėti į taktą ir išgirsti Gruzijoje itin pamėgtą instrumentą kazu bei lengvus bytbokso garsus.
Šis albumas stebina ir sužavi nesumeluotu nuoširdumu. Labai švelnus, trapus ir mielas įrašas – tikrai vertas Jūsų ausų. Būdamas toks grynas ir nekomercinis jis niekada nepretenduots laimėti apdovanojimų, tačiau būtent dėl savo grynumo ir švelnumo jis neabejotinai atras vietą Jūsų fonotekoje.
Beveik 6 metus gyvuojantis aktorių duetas į jau apšalusias muzikines širdis grąžino saulę. Su „Namais” pavasaris į Lietuvą ateis tikrai greičiau. Patikėkite, mes tikrai nemeluojame:)
