G&G Sindikato koncertas
Tūkstančiai širdžių, gaudančių kiekvieną žodį ir muzikos garsą. Tūkstančiai rankų, iškeltų į viršų viso koncerto metu. Tūkstančiai veidų, dainuojančių kartu. Ir tūkstančiai palaimingų sielų, padėjusių daugiau kaip dvi valandas trukusį “G&G Sindikato” koncertą paversti didžiule idėjine ekstaze – renginiu, apie kurį ne vienas vakar vakare buvęs “Siemens” arenoje, ko gero, negali pamiršti iki šiol.
Kad ir ką bebūtų darę ant scenos pirmą balandžio dieną Svaras ir kompanija, jiems viskas ėjosi neįtikėtinai tobulai. Publika, kurią grupė užsiaugino per pastaruosius dvidešimt metų, gėrė kiekvieną kolektyvo judesį ir nė akimirkai neleido suabejoti, kad “G&G Sindikatas” savo koncertą didelėje arenoje turėjo surengti jau seniai.
Grupė užaugo, subrendo, surimtėjo ir tapo ne tik muzikiniu, bet ir itin svarbiu šalies socialiniu reiškiniu. Todėl nenuostabu, kad ir publika vilniečių koncerte buvo įvairi – nuo fullcapais pasipuošusių kartu su tėčiais atėjusių vaikų iki į penktą dešimtį įkopusių gan solidžių šalies dėdžių ir tetų. Tačiau šeštadienį buvo nesvarbu nei amžius, nei socialinis statusas, nei kitos asmenybinės publikos detalės. Visi jie buvo išvien. Visi jie žinojo, kad rytojui reikia nedaug, tik trupučio šitdies. Visi suprato, kad tie kurių bijo visi bijo tų, kurie nieko nebijo. Ir, be jokios abejonės, visi tie tūkstančiai atlapaširdžių žinojo, kad tai bus vakaras, kai broliams šaunuoliams (kuriems viskas normaliai) be abejonės prie krūtinės kažkas prisuks medalį.
G&G Sindikato koncertas
Nenoriu kalbėti apie setlistą ar jo išpildymą, nes tai daryti tiesiog nėra prasmės – viskas buvo apgalvota nuo a iki z. Viskas buvo tikra, paprasta ir įtikinama. Taip pat nenoriu kalbėti ir apie scenos apipavidalinimą – čia tiesiog nebuvo pigių blizgučių ar rafinuotų vizualinių ištaigumų, maskuojančių muzikos galią. Tai buvo koncertas, kuriame karaliavo muzika, aistra, polėkis ir nuoširdumas. Šis koncertas – geriausias įrodymas, kad nuoširdumas visada sugrįžta nuoširdumu, o sąžiningas ir atsakingas požiūris į savo muziką visada atras klausytoją.
Vakar viskas buvo gerai. Pernelyg gerai, kad apibendrinti. Pernelyg stipriai, kad atpasakoti ir pernelyg kokybiškai, kad sudėlioti į tekstą.
Prisipažinsiu, seniai buvau tokiame koncerte, iš kurio išeičiau šlaput šlaputėlis ir toks pakylėtas, kad nerasčiau žodžių apibūdinti mane lydėjusiam jausmui ir emocijai. Kita vertus, galbūt tai ir yra galia, kurią privalu pajusti norint išgyventi, “suvirškinti” ir įsijausti į tai, kas vyksta erdvėje, kurioje karaliauja muzika.
Vakar “G&G Sindikatas” buvo karaliai. Karaliai, kurie savyje turi tiek daug parako, kad akivaizdu, jog vienos karalystės jų potencialui tiesiog per maža.
Ačiū Jums už tai, kad esate. Ačiū, kad vakar privertėte savo muziką jausti kiekviena kūno dalimi.
Vakar ne tik mane, bet ir tūkstančius kitų, tokių, kaip aš, nukėlėte į kosmosą. Į tą, iš kurio labai nesinori grįžti atgal.
Kita vertus, nors ir grįžti nesinorėjo, išėjęs iš Siemenso jau pradėjau laukti kito „G&G Sindikato” pasirodymo. Todėl tikiu, kad “Siemens arena” – tai tik pradžia.
Graužkitės nagus tie, kurie nebuvo. Praradote, ko gero, vieną geriausių šių metų koncertų, kuris įvirtino grupės kultą, profesionalumą, nepajudinamumą ir kokybę.
O dabar tiesiog garsinuosi “Revoliucijos garso takelį” ir trisdešimt trečią kartą šiandien, lydimas vakarykščių minčių, suku “Laikas keistis”.
