Jeigu ne Paulius Ambrazevičius, „Humoro klubas”, ko gero, net neegzistuotų. Tačiau tai – toli gražu ne vienintelė veikla, kuri Paulių lydi kasdienybėje. Televizijos laidų vedėjas, vertėjas, rašytojas, Vilniaus univeristeto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų absolventas, futbolo mylėtojas, aktyvus sostinės krepšinio klubo „Rytas” gerbėjas. Ir tai tik keli P. Ambrazevičiaus pomėgiai, kurių gretose muzika taip pat turi savo rimtą, tvirtą ir užtikrintą vietą.

Todėl šįkart visas dėmesys ir yra skiriamas būtent pastarajai.

Taigi, šiandien manoMUZIKOS rubrikoje manoBLITZ – būtent Paulius Ambrazevičius. Apie didžiausias muzikines meiles, Lietuvos pop kultūros ydas ir kitus tik su muzika susijusius dalykus.

Tavo pirmas muzikinis prisiminimas 

Pirmas muzikinis prisiminimas yra pirmas mano koncertas. Gretimame Lukšių miestelyje koncertavo Arvydas Vilčinskas – buvo kokie 1991 metai ir jis buvo labai ant bangos. Atsimenu, tame koncerte sėdėjau su tėčiu ir klausėm visų „…grįžtu į Lietuvą, aš pasiilgau Lietuvos…“. Dar atsimenu, kad buvo labai daug dūmų ir būdamas penkerių nesupratau, ar ten dūmų mašina, ar iš tikro kažkas užkulisiuose užsidegė.

Kas šiuo metu groja tavo grotuve?

Automobilio neturiu, CD grotuvo neturiu, per grotuvą klausausi daugiau podkastų. Yra vienas automobilis, kuriame būnu dažniau, nei kituose – tai bičiulio ir kolegos Manto Bartuševičiaus „Opel Vectra“, su kuria važinėjam į „Humoro klubo“ turus Lietuvoje. Tame automobilyje yra du albumai – „Bohemian Rhapsody“ soundtrackas ir Gyčio Ambrazevičiaus ir grupės „O kur toliau?“. Tuos du albumus paskutinius kelis mėnesius ir rotuojam. O taip tai paskutiniu metu suku „The Prodigy“ (dėl akivaizdžių priežasčių), IDLES (nes pagaliau mainstreame vėl yra gero pankroko) ir „Poshlaja Molli“.

Pirmas atlikėjas arba grupė, kuri tau nuoširdžiai patiko

Sunku pasakyti, bet esu labai dėkingas tėvams, kad nuo pat vaikystės mūsų namuose nuolat skambėjo muzika – radijas buvo įjungtas nuo tada, kai visi namuose atsikeldavom, o išjungiamas tik prieš miegą. Buvo dar ir patefonas su tėčio plokštelių kolekcija. Sunku atsiminti, bet spėčiau, kad tai turėjo būti „Queen“, nes mūsų namuose jie buvo labai mėgstami (mėgstami iki šiol). Kaip brandaus muzikos klausytojo pirma tikra meilė buvo „The Offspring“, bet čia buvo vėlai, jau buvau šeštokas.

Kaip šiandien klausaisi muzikos?

Dažniausiai per kompiuterį, kai dirbu. Kartais – vaikščiodamas po miestą. O labiausiai muzikos mėgstu klausytis koncertuose, nors ne visada pavyksta į juos nueiti.

Su kokia muzika (grupe, daina) geriausia užmigti?

Tais retais atvejais, kai turiu miegoti vienas, be žmonos (dažniausiai, kai esam ture su „Humoro klubu“), beveik visada einu miegoti su ausinėmis ir su „Solstafir“ albumu „Otta“. Dažniausiai kokiame trečiame kūrinyje jau miegu. Vienu metu, pirmo kurso pradžioje, kas vakarą eidavau miegoti su „Pink Floyd“ – „The Wall“. Iki šiol moku praktiškai visus dainų tekstus iš ten, nors daugiausiai klausiau to albumo miegodamas.

Koks kūrinys geriausiai pažadina?

Mano žmona anksčiau mėgdavo žadintuvui naudoti muzikinius kūrinius, tai „The Doors“ – „People are strange“ ir „Soundgarden“ – „Black Hole Sun“ man amžiams yra sugadinti. Aš rytais dažnai klausausi pankroko, tai tegul iš to playlisto būna šitas kūrinys

 

Kasetė, CD, MP3 grotuvas, iPodas ar vinilas?

Turiu šiokią tokią nostalgiją kasetėms – prisimenu tuos įrašinėjimus iš radijo stočių, juostelių atsukinėjimus, klijavimus su laku ar panašiai, bet dabar neturiu visiškai jokios preferencijos vienam formatui – svarbu, kad būtų patogu klausytis, kad ir per telefoną su ausinėmis. Nors „iPod Nano“ dar padėtas stalčiuje ir laukia savo šlovingo sugrįžimo.

Koncertas, palikęs didžiausią įspūdį?

„Arcade Fire“ Londone, Earl‘s Court. Koncertas vyko du vakarus iš eilės ir pirmo viduryje susimąsčiau, kodėl nesugalvojau nusipirkti bilietų į abu vakarus iš eilės… Tikrai labai aukštai visuose asmeniniuose topuose dar yra ir Brian Wilson koncertas „Primavera“ festivalyje Barselonoje, nes jis atliko visą „Pet Sounds“ albumą, kuris, mano (kritikų irgi) nuomone, yra vienas geriausių visų laikų albumų apskritai. Verkiau per ne vieną dainą.

Jeigu turėtum galimybę išgerti arbatos su vienu žmogumi iš muzikos industrijos, tai būtų… 

Tikriausiai Butch Vig – jis prodiusavo labai nemažai man patinkančių albumų, kuriuos išleido „Nirvana“, „Sonic Youth“, „Against Me!“, „Foo Fighters“, „Jimmy Eat World“ ir kitos grupės. Be to, jis dar ir grojo „Garbage“, kas irgi yra labai įdomu.

Tavo tas vienintelis „guilty pleasure“…

Turiu ne vieną, bet šitas turbūt pats kalčiausias

 

Kokios muzikos nuoširdžiai negali pakęsti?

Prieš kokius dešimt metų būčiau atsakęs į šitą klausimą, bet dabar turbūt subrendau ir nebelaikau pykčio ant jokios muzikos ar jos atlikėjų.

Ar sugebi atsiriboti nuo asmenybės, jeigu labai patinkančią muziką atlieka bjauraus būdo atlikėjas?

Prieš keletą metų perskaičiau „Touching from a distance“,  Ian Curtis iš „Joy Division“ buvusios žmonos atsiminimus. Ten gan aiškiai aprašyta, kad jis nebuvo geras žmogus, yra prieš ją ir ranką pakėlęs. Bet klausau „Joy Division“ iki šiol… Bet turbūt jeigu sužinočiau, kad koks nors mėgstamas atlikėjas yra aršus ksenofobas (nesvarbu – rasistas, homofobas, dar kažkas), labai nuliūsčiau, tik nežinau, ar nustočiau klausyti. Kita vertus, vis dar retkarčiais paklausau „lostprophets“…

Jeigu galėtum savo facebooko profilyje pasidalinti viena daina, ji būtų…

 

Jeigu galėtum apsilankyti vieninteliame savo gyvenime koncerte, vyktum į… 

Iš neįmanomų norėčiau pamatyti „Queen“ jų piko metu. Dar, žinoma, David Bowie, „Nirvana“, „The Clash“. O iš įmanomų – Paul McCartney, kol dar įmanoma prisiliesti prie „The Beatles“. Toliau sąraše – „Rancid“, „Green Day“, „Blink 182“, „Leftover Crack“ – duoklė mano vėlyvai paauglystei. O iš tikrųjų tai absoliučią daugumą grupių, apie kurias svajojau, jau pavyko pamatyti – niekad nebūčiau pagalvojęs, kad kada nors taip galėsiu pasakyti.

Kūrinys, keliantis didžiausius sentimentus

Jeigu gyvenime reikia kokių nors pokyčių, visada klausau šitą. Čia tokia stipri žinutė, kad nereikia užsisėdėti vienoje vietoje, kad niekur muzikoje nesu radęs stipresnės.

 

Jeigu galėtum vienai dienai galėtų tapti bet kuriuo pasaulio atlikėju (gyvu arba mirusiu) – kuo taptum ir kodėl?

Freddie Mercury. Daugiau kaip dienos jo vakarėlių tikriausiai neištverčiau.

Trys visų laikų blogiausi muzikiniai kūriniai?

„Imagine Dragons“ – „Thunder“, „Crazy Frog“ – „Axel F“ ir viskas, ką sukūrė Gigi d‘Agostino.

 

Trys visų laikų geriausi kūriniai

 

Liamas ar Noelis?

Noelis, nes talentingas ir rašo gražias dainas.

Blur ar Oasis?

„Pulp“ galva aukščiau virš šitų abiejų. Bet jeigu būtina rinktis – renkuosi „Blur“. Gražesnės dainos, mažiau dramų, daugiau muzikos.

Kokia muzika turėtų skambėti per tavo laidotuves?

Reiktų vienos gitaros, grupės draugų ir kad jie gyvai „Blur“ – „Tender“, „Arctic Monkeys“ – „Fluorescent Adolescent“, „Erasure“ – „A Little Respect“, David Bowie – „Space Oddity“ ir „Ziggy Stardust“ ir kiti. Tie draugai žino, ko noriu, tegul tik gitarą kas nors suorganizuoja.

Jeigu reikėtų vienos dainos, apibūdinančios „Humoro klubą”, ta daina būtų…

 

Kas, tavo manymu, yra didžiausias blogis Lietuvos muzikos padangėje?

Blogiausia, kas nutiko lietuviškai muzikai, buvo tai, kas vyko iškart po Nepriklausomybės atgavimo su visokiais „Pop Centrais“, Rolandu Kindaravičium ir grupe „Kodas“, „Miledi“, „Ekspresu“ ir panašiu liūdnu šūdpopsiu su defaultiniais sintezatorių ritmais.

Ir pabaigai. Ta vienintelė daina. kurią skirtum Mantui Bartuševičiui.