Coldplay albumo „Everyday Life” apžvalga

coldplay-everyday-life-artwork

Albumo viršelis

Tai yra subjektyvi autoriaus nuomonė, jokiu būdu nepretenduojanti į visuotinę tiesą.

Iki 2008-ųjų Coldplay man buvo šventa grupè. Su “Yellow”, “Politik”, “Till Kingdome Come”, “Fix You” ar “Violet Hill” Chrisas Martinas ir Co. mano kasdienybėje užėmė išskirtinę vietą. Vėliau jų kūryboje prasidėjo “įtikti Amerikai” etapas, kuriame (išskyrus Chriso skyrybų su Gwyneth Paltrow nuotaikos paveiktą “Ghost Stories”) dominavo lengva, paviršutiniška, paprasta ir jokių pretenzijų neturinti muzika.

Ar tai blogai? Iš komercinės pusės tikrai ne. Iš idėjinės – man, kaip žmogui, kuris nuo 2000-aisiais dar per “M1” išgirsto “Yellow” savo dienas konstravo iš “Coldplay” muzikos, – tikrai taip. Tačiau nors ir pernelyg nebevertinau jų kūrybos, vis tiek pirkdavau kompaktus ir pildydavau Ch. Martino sukurtos muzikos lentyną. Nes juk taip turi būti. Juk tokios tradicijos dar nuo senų gerų “Parachutes” ar “A Rush of Blood To The Head” laikų.

Vakar “Coldplay” išleido naują albumą “Everyday Life”. Ir pirmą kartą (dar nuo 2008-aisiais pasirodžiusio “Viva La Vida or Death And All His Friend”) supratau, kad noriu vėl ir vėl jį sukti iš naujo… kuo daugiau suku – tuo labiau noriu.

Taip, jis labai eklektiškas. Taip, jis velniškai įvairus. Taip, jis žiauriai nevientisas. Ir taip, su savo tekstais bandantis atliepti kai kurias globalias problemas, jis tiesiog atrodo kiek “paviršutiniškas”. Bet po velniais, jame yra visko – ir pop muzikos (tipiškos patarojo meto Coldplay’iškos „Orphans” ar „Champion Of The World), ir roko, ir gospel (daina „Broken”), ir netgi magiško choralo (kūrinys “When I Need A Friend”) prieskonio. O jau vien ko verta „simfoninė” albumą atidarančioji „Sunrise”…

Seniai girdėjau tokį albumą, kuris savo muzikine prigimtimi būtų toks nevienalytis. Toks skirtingas. Ir toks įvairus.

Tačiau, po šimts, mano galva, tai yra absoliutus Chriso Martino ir co. kūrybos benefisas. Gebėti į vieną dvigubą albumą sudėti tiek žanrų, minčių, idėjų ir, regis, tarpusavyje nieko bendro neturinčių dedamųjų – išskirtinis fenomenalumas, kurį turi labai nedidelė dalis kūrėjų. Turiu pripažinti, kad “Coldplay” – vieni iš tos mažytės mažumos…

Mano akyse „Everyday Life” visiškai reabilitavo Coldplay’us. Grupė subrendo (sorry, bet po nesuprantamų duetų, tokių kaip, pavyzdžiui, su Rihanna). Peršoko į kitą laikmetį ir sukūrė triumfo vertą šedevrą.

Ar tai pop muzikos albumas? Be jokios abejonės. Tačiau jeigu visa pop muzika skambėtų panašiai – gyventume svajonėje.

Paklausykite būtinai. Pasakiškai gražus ir labai įdomus bei netikėtas albumas.

Mano dainos favoritai: Trouble In Town; Cry Cry Cry; When I Need A Friend ir, žinoma, apskritai viena gražiausių 2019-ųjų dainų Daddy.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Privalomi laukeliai pažymėti *