Liudas Zakarevičius

Andriaus Mamontovo dienoraščių puslapiai: pristatoma dainos „Pabėgimas“ istorija

Andrius Mamontovas_STUDIJOJE

Andrius Mamontovas LNK studijoje. Įrašinėjant „Pabėgimą“

Metų pabaigoje į savo penkiasdešimtmečio koncertą „AM50“ kviečiantis atlikėjas Andrius Mamontovas ir toliau laikosi prieš keletą mėnesių duoto pažado. Savo kūrybos gerbėjams muzikantas atverčia vis daugiau dienoraščių puslapių. Šįkart grupės „Foje“ įkūrėjas pasakoja istoriją apie tai, kaip buvo sukurta daina viena populiariausių jo solinių dainų – kūrinys „Pabėgimas“. Ši daina – titulinė debiutinio A. Mamontovo albumo kompozicija, kuri buvo įrašyta dar 1995 m.

Pasirodo, kūrinio istorija siekia dar 1987-uosius, o jos užuomazgos prasidėjo tada, kai alikėjas dezertyravo iš kariuomenės. 

1987 VASARIO PIRMOS DIENOS

Žmonės kartais įsivaizduoja, kad tarnauti kariniame orkestre yra labai lengva ir paprasta. Tačiau jie nesupranta, kad būtent todėl, jog visi taip galvoja, orkestro muzikantai nuolat siunčiami atlikti keisčiausių darbų.

Tarnaudamas orkestre, be nesibaigiančių žygiavimo pratybų, repeticijų, kėlimosi anksčiau už visus ir grojimo 6-ą ryte, kai kitų dalinių kareiviai atlieką mankštą, kartais dar kasu griovius, dirbu virtuvėje, einu į sargybą ir groju laidotuvėse. Afganistane vyksta karas ir į mūsų dalinį Guseve dažnai atveža cinkinius karstus su žuvusiaisiais Beje, laidotuvėse groti nori visi orkestro muzikantai, nes po laidotuvių visada duoda pavalgyti namų maisto, o prie kapo pagal rusų tradiciją atkemša degtinės butelį.

Kadangi mušu būgnus – dalyvauju visur. Šalia viso to kiekvieną dieną 18 valandą besikeičiantiems sargybiniams aikštėje groju maršą. Pirmoje dienos dalyje kasdien einu į paštą, nes čia turiu ir paštininko pareigas. Bet maloniausia dalis – šeštadieniai ir sekmadieniai, kai su orkestro estradine grupe grojame šokiuose karininkų kultūros namuose. Guseve yra vien kariniai daliniai ir lengvosios pramonės technikumas. Kareiviai į šokius ateina negausiai, tačiau salė visada pilna technikumo studenčių.

Neseniai, per Naujų metų šventes buvau paskirtas seniu šalčiu, todėl turėjau karininkų vaikams visą savaitę vesti eglutę. Porą kartų per dieną. Kelis kartus apsivilkęs raudona mantija ir užsidėjęs barzdą ėjau į miestą pasivaikščioti nevalingai sveikindamas visus praeivius su naujais metais. Pasveikinau net karinį patrulį, kurio darbas – gaudyti tokius kaip aš. Tuos, kurie be leidimo išėjo į miestą. Deja, patrulis nematė kareivio. Jis matė senį šaltį, todėl pakibęs ant šios mano meškerės lyg vaikas pasveikino ir mane su naujaisiais…

 

1987 VASARIO 7

Šiuo metu visoje Lietuvoje vyksta filmo „Kažkas atsitiko“ premjera. Kaip aš noriu jį pamatyti!

 

1987 VASARIO 11

Vakar mane ir mano orkestro draugą Audrių Naką paskyrė būdėti Gusevo divizijos štabo kontroliniame punkte. Pasakė, kad čia praleisime visą savaitę. Budėsime dviese.

Galvoje gimsta planas…

 

1987 VASARIO 12

Nuo kontrolinio punkto iki geležinkelio stoties – keli kvartalai. Pasiskolinau civilius drabužius. Kiek per dideli, bet man nėra jokio skirtumo. Aš noriu pamatyti „Kažkas atsitiko“.

Kontroliniame punkte yra telefonas, į jį galima paskambinti net ir iš Vilniaus. Tai nėra sudėtinga. Reikia tik žinoti slaptažodį. Skambini divizijos štabo komutatoriaus telefonu ir pasakai „apelsin“. Tada pasakai, su kuo tave turėtų sujungti ir jie sujungia.

Su Audriumi sutarėm veiksmų planą: aš naktiniu traukiniu važiuoju į Vilnių, būnu ten visą dieną, pasižiūriu filmą, kitą naktį paryčiais grįžtu į Gusevą. Kelis kartus skambinsiu Audriui pasiteirauti, ar manęs niekas neieško. Savo ruožtu Audrius skambins mano tėvams iškart jeigu manęs kas pasiges.Važiuoju.

Naktis. Apdulkėjusiame lange matau savo atspindį. Tai, ką aš darau yra draudžiama ir jeigu mane pagaus, geriausiu atveju pasodins kelioms paroms į hauptvachtą. Blogiausiu – teistų už dezertyravimą. Bet labai noriu pasižiūrėti filmą ir kaip jame atrodo mūsų grupė.

Negaliu to praleisti.

Andrius Mamontovas_KARIUOMENĖS ORKESTRAS

A. Mamontovas kariuomenės orkestre

1987 VASARIO 13

Vilnius. Vasario vidurys. Drėgna ir šlapia. Pats depresyviausias metų laikas. Bet aš einu į „Planetos“ kino teatrą. Nusiperku bilietą antroje salėje. Laukiu, kada baigsis kino žurnalas po kurio rodys „Kažkas atsitiko“.

Nedidelė salė pilna žmonių. Tai pirmasis lietuviškas filmas, sukurtas kaip video klipas. Visoje Lietuvoje, visose kino teatrų salėse žmonės išgirs ir pamatys Vytautą Kernagį, Egidijų Sipavičių, „Antį“ ir mus – „Foje“.

Pirmoji filmo dalis – Vytautas Kernagis ir „Dainos teatras“. Komiški, nebylaus kino stiliumi nufilmuoti klipai. „Kaip gražu miške“, „Santechnikas iš Ukmergės“… Šių dainų dar mokykloje klausiau šimtus kartų. Labai smagu.

Antra filmo dalis – mes koncertuojame Kalnų parke. Pernai, 1986-ų spalį mane išleido iš kariuomenės nusifilmuoti. Atvažiavo žmonės iš Lietuvos kino studijos, davė divizijos politrukui porą butelių viskio ir tas išleido mane atostogų. Ne viską atsimenu iš to koncerto, nes ten man visiškai nurovė stogą. Niekada nemačiau tokio kiekio žmonių. Juolab, kad atvažiavau iš kariuomenės ir kontrastas tarp kareivinių ir pilno stadiono ošiančių žmonių buvo neįtikėtinas. Nuskamba „Distancija“ ir „Laužo šviesa“.

Labai keista, kad į filmą nepateko Egidijus Sipavičius, kuris taip pat filmavosi tame koncerte. Jis ten šoko breiką ir atliko savo „Breikas valdo mus kaip mašinas“. Hmmm…

Toliau  „Antis“. Panašu, kad į jų klipus buvo įdėta daugiausiai darbo, nors į pabaigą man kiek prailgo.

Užsimaukšlinu kepurę ir kartu su visais žiūrovais išeinu iš kino teatro. Niekas manęs neatpažįsta.

Visą dieną, kas pusvalandi iš telefono būdelės skambinu namo ir klausiu, ar man neskambino Audrius iš Gusevo. Kol kas ramu.

Mano tėtis pasisiūlo mane nuvežti atgal į Gusevą savo zaporožiečiu, nors ir murma nepatenkintas, kad taip rizikuoju.

Parvežu Audriui naminio maisto. Niekas manęs neieškojo. Visas šitas nuotykis atrodo, kaip sapnas.

 

1987 VASARA

Tarnyba orkestre turi kelis labai didelius privalumus. Visų pirma, esame 20 jaunuolių, gyvenančių atskiroje kazarmoje. 12 lietuvių. Visą laiką turiu galimybę kalbėti savo gimtąja kalba. Kitas privalumas – čia yra labai daug skirtingų muzikos instrumentų. Išmokau net saksofonu sugroti „Summertime“. Kasdien praktikuojuosi mušamaisiais instrumentais. Yra net du pianinai ir kelios gitaros. Varinių pučiamųjų net neskaičiuoju.

Šiandien sekmadienis – laisviausia diena. Vaikštinėju po orkestro studiją pasikabinęs neįjungtą elektrinę gitarą ir brazdinu tuos kelis akordus.

Radau naują akordų rūšį. Savaip sustačiau pirštus ir gavosi tai, kas man patinka. Turbūt kas nors jau yra atradęs tai, tačiau šie akordai nuo šiol yra mano ir niekieno kito.

Jaučiu, kad gimsta nauja daina. Ritmas primena traukinį.

 

1987 SPALIS

Guliu karo ligoninėje Černiachovske.

Mane šiandien operavo. Venų išsiplėtimas. Pjovė ten, kur apendiksas, tik kairėje pusėje. Man regis, chirurgas buvo lengvai įkalęs. Dar buvo jausmas, kad nelabai nuskausmino, nes praktiškai viską jaučiau.

Kitą dieną po operacijos, toje pačioje palatoje irgi po operacijos gulintis baltarusis staiga pradėjo šaukti, kad „jūs lietuviai visi esate fašistai ir per karą mūsiškius žudėte“. Netrukus jis puolė muštis. Susikibome. Pajutau, kad siūlės tuoj plyš. Gerai, kad tą akimirką įėjo seselė ir mus išskyrė.

Kažkodėl man visa tai buvo juokinga.

Naktį ligoninėje visiškai tylu. Girdisi tik apie pirmą valandą nakties pravažiuojantis traukinys. Galbūt jis važiuoja į Vilnių?

Aš taip siaubingai noriu namo.

 

1988 VASARIS

Prisiminiau kaip pernai buvau pabėgęs dienai, kad pamatyčiau „Kažkas atsitiko“. Prisiminiau traukino garsą už ligoninės lango. Prisiminiau savo atspindį dulkėtame naktinio traukinio lange.

Jaučiu, kad manyje jau yra nauja daina. Apie traukinį ir pabėgimą.

 

1995 BIRŽELIS

Pradėjau įrašinėti savo pirmą solinį albumą. Turiu kelias naujas dainas ir kelias tokias, kurias kažkada parašiau, tačiau niekur niekada nepanaudojau. Kūrinius „Tu būsi toli“ ir „Pabėgimas“ parašiau dar tarnaudamas kariuomenėje.

Jau žinau, kad albumas vadinsis „Pabėgimas“. Taip ir yra. Man norisi pabėgti nuo savęs tokio, koks esu grupėje „Foje“, atrasti naujų spalvų. Tik reikės užrašyti ne „Andrius Mamontovas“, o „Andriaus Mamontovo“, kad gautųsi „Andriaus Mamontovo Pabėgimas“. Tarytum atlikėjo vardas ir albumo pavadinimas tampa neatskiriama žodine konstrukcija.

 

1995 RUGPJŪTIS

Albumas įrašytas. Nuėjau šiandien į muzikos parduotuvę ir apžiūrinėjau lentynas. Pastebėjau vieną dalyką: visi labai spalvingi diskų viršeliai susilieja į bendrą masę. Bet jeigu vidury labai margaspalvių albumu guli toks, kuris yra vienos spalvos, tai jis tame margumyne tampa tartum sala, kurios ieško akys. Nuspręsta – „Pabėgimo“ viršelis bus vienos spalvos.

Atėjau pas Ezopą iš grupės „ŽAS”, kurią neseniai prodiusavau. Jis dirba reklamos agentūroje ir moka maketuoti kompiuteriu. Visą dieną maketuojame kelis variantus.

Atsispausdiname.

Parsinešu namo, išdėlioju ant grindų ir klausiu Ingos, kuris pirmiausiai krenta į akis.

Ji parodo į juodą viršelį su balta kaukole.

 

1998 GEGUŽĖ

Birželio 1 dieną Vingio parke antrą kartą surengsime koncertą „Parama”. Tai bus mano pirmasis pasirodymas po paskutinio grupės „Foje“ koncerto toje pačioje vietoje prieš metus.

Jaudinuosi. Kol kas dar neturiu savo pastovios grupės. Repetuoju su „Lemon’s Joy“ ir styginių kvartetu „Chordos“. Igoris Kofas pasakė, kad negročiau gitara nes jis perims visas mano partijas, kad turėčiau laisvas rankas ir galėčiau būti „tikra žvaigždė“. Juokiuosi.

Pagrosiu šiandien kelias visiškai naujas, kelias senas dainas ir, žinoma, „Pabėgimą“. Juk tai kol kas vienintelis mano išleistas solinis albumas.

Visus metus jau keliauju su „Hamletu“. Gastrolių grafikas nesibaigia ir numatytas dar mažiausiai dviems metams į priekį. Ką tik grįžau iš turo po Kanadą, o po „Paramos“ važiuosiu į Austriją.

Inga jau devintame mėnesyje. Liko kelios savaitės, kai antrą kartą tapsiu tėčiu.

 

1998 BIRŽELIO 1

Grojam „Pabėgimą“. Vingio parke susirinkę žmonės atidžiai klauso. Suprantu, kad dar laukia ilgas kelias, kol mane nustos lyginti su tuo Andriumi, kuris grojo „Foje“. Tačiau kito kelio aš neturiu.

alt-J – Adeline

Britai „alt-J“ ir toliau žingsnis po žingsnio pristato savo naujo albumo dainas. Vakar vakare grupė pasidalino lyriškuoju kūriniu „Adeline“.

Daina „Adeline“ bus įtraukta į „alt-J“ plokštelę „Relaxer“, kuri dienos šviesą išvys pačioje birželio pradžioje.

Foje – Paskutinis traukinys

Vos vakar grupės „Foje“ fanai minėjo kolektyvo išsiskyrimo 20-metį. Šianden Andrius Mamontovas savo paskyroje facebooke pasidalino paskutiniu grupės video. Tašką „Foje“ veikloje padėjo dainos „Paskutinis traukinys“ video.

„Mieli bičiuliai, kurie vakar atėjote į Vingio parką. Noriu padėkoti už visą meilę, kurią skleidžiate ir pasidalinti dar niekada neskelbtu FOJE klipu „Paskutinis traukinys“, kuris buvo nufilmuotas Budapešte, likus metams be vienos dienos iki paskutinio grupės koncerto. Ačiū“, – rašė A. Mamontovas savo paskyroje.

„Paskutinis traukinys“ – daina iš 1996 m. grupės „Foje“ albumo„1982“. Šis įrašas – paskutinė oficiali pilna kolektyvo plokštelė, išleista dar grupei neišsiskyrus.

Mirė grupės Soundgarden lyderis Chrisas Cornelis

Chris-Cornell-645x366

Chris Cornell

Muzikos pasaulį sukrėtė netikėta žinia: praėjusią naktį staiga užgeso charizmatiškojo grupės „Soundgarden“ lyderio Chriso Cornellio gyvybė.

Roko muzikos atstovas Ch. Cornellis anapilin iškeliavo praėjus vos kelioms valandoms nuo savo pasirodymo Atlantoje (JAV) pabaigos.

Apie mirties priežastis nei atlikėjo atstovai, nei jo artimieji kol kas nepraneša.

Muzikanto artimiesiems užuojautas socialiniuose tinkluose reiškia muzikos pasaulio atstovai.

Beach House – Chariot

Savo simpatijų dream pop duetui „Beach House“ manoMUZIKA niekada neslėpė. Jų melodingos, svajingos, vasariškų saulės vakarų polėkio kupinos dainos mūsų grojaraščiuose sukdavosi ganėtinai dažnai. Todėl natūralu, kad vos tik naujiena apie šią grupę pasiekia viešąją erdvę, ja dalinamės ir mes.

Birželį duetas „Beach House“ išleis B-side ir raritetų albumą. Jame be anksčiau įrašytų, bet dar niekada neskambėjusių kūrinių, bus ir dvi naujos dainos. Viena iš jų – „Chariot“ – vakar vakare buvo pristatyta ir grupės gerbėjams.

Tarptautiniame grupių konkurse Novus – lemiamų muzikinių kovų metas

Novus

Novus

Visiems, neabejingiems naujai, kokybiškai, o kartais ir dar visai negirdėtai, bet jūsų dėmesio vertai muzikai, portalas manoMUZIKA turi gerų žinių,

Šiandien (gegužės 16 d.) menų fabrike „Loftas“ prasideda Baltijos šalių grupių konkurso „Novus“ pusfinalis. Konkurse, kuriame dalyvavo dvidešimt trys grupės iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, liko 11 kolektyvų, kovosiančių dėl „Geriausio“ titulo.

Šį antradienį dėl galimybės patekti į finalą kausis lietuviai „Cosmic Apple“, „MaNNazz“, „Noyus“, „Hill Top Sheep“ ir latviai „Ezeri“.

Muzikos inkubatoriaus „Novus“ pabaigoje iš visų konkurse dalyvavusių grupių bus išrinkta viena geriausia. Jai atiteks ne tik galimybė įrašyti savo kūrinius profesionalioje įrašų studijoje, video klipo filmavimas, profesionalios fotosesijos, bet ir pasirodymas miesto festivalyje „Loftas Fest“. Įdomiausios grupės bus kviečiamos apšildyti „Lofte“ pasirodysiančias muzikos žvaigždes, taip turės galimybę groti Palangos LRT Opus scenoje „I love Palanga“ vasaros sesijoje ir „Vasaros terasoje“ Vilniuje.

Visi „Novus“ renginiai yra nemokami.

Susitikime šiandien LOFTE!

FOJE gerbėjai Vingio parke paminės paskutinio grupės koncerto dvidešimtmetį

foje logotipas

Foje logotipas

1997-ųjų gegužės 17 d. Lietuvos muzikos gerbėjams iki šiol sukelia dvejopus jausmus. Viena vertus,  tai akimirka, kurios metu buvo surengtas didžiausias šalies istorijoje lietuviškos grupės koncertas. Kita vertus, tai momentas, žymintis vieno populiariausių visų laikų šalies kolektyvų – grupės „Foje“ egzistencijos pabaigą.

Paskutinis  legendinės Andriaus Mamontovo grupės koncertas sostinės Vingio parke prieš dvidešimt metų sutraukė daugiau kaip 60 tūkst. kolektyvo gerbėjų iš visos Lietuvos.

Ateinantį trečiadienį (gegužės 17 d.) sostinės Vingio parke ir vėl rinksis „Foje“ gerbėjai. Šįkart – prisiminti legendinį kolektyvą ir kartu dar kartą pažiūrėti paskutinį jo pasirodymą.

Apie šiuos planus savo paskyroje facebooke paskelbė pats Andrius Mamontovas, tiesiogiai transliavęs trumpą pasakojimą iš Vingio parko (jį galite peržiūrėti žemiau). Muzikantas prisipažino, kad čia bus galima pamatyti „Foje“ atributikos parodą, pabendrauti su grupe ir įsigyti itin riboto tiražo specialų USB raktą, kuriame – beveik visa „Foje“ diskografija ir paskutinis grupės koncertas.

Sinoptikai trečiadienį žada gerą orą, todėl praleisti pavakarę šiltame Vingio parke besiklausant kultinės šalies grupės muzikos – visai neprasta opcija. Tad susitikime ten. Lygiai 20 val.

Beje, simboliška, tačiau A. Mamontovas prisipažino, kad šį renginį organizuoja grupės „Foje“ vadybininkas Artūras Butkevičius.

Video akimirkos iš G&G Sindikato koncerto Siemens arenoje

Kiek daugiau nei prieš mėnesį manoMUZIKA dalijosi įspūdžiais iš hip hopo grupės „G&G Sindikatas“ koncerto Vilniaus „Siemens“ arenos. Tačiau, kaip senolių išmintis byloja, geriau vieną kartą pamatyti negu šimtą kartų išgirsti. Todėl labai džiaugiamės, jog kolektyvas pasidalijo kelių minučių trukmės pasirodymo vaizdo klipu.

Balandžio pirmąją įvykes vilniečių pasirodymas „Tiems, kurie nieko nebijo“ tęsėsi daugiau kaip dvi valandas. Čia – geriausios jo akimirkos.

manoMUZIKOS parašytą šio koncerto apžvalgą galite rasti ČIA.

Tvin Pykso miestelio kūrėjai praskleidžia muzikinę uždangą: pristatyta dalis naujo garso takelio muzikos

Jau šį mėnesį startuos bene laukiamiausias kinomanų serialas – kultinės juostos „Tvin Pykso miestelis“ tęsinys. Legendinis Davido Lyncho filmas, kuris visą pasaulį žavi ne tik savo estetika, įtampa bei konceptualumu, bet ir nuostabia Angelo Badalamenti muzika, į ekranus grįžta po 25 metų.

Vakar oficialioje serialo svetainėje buvo pristatyta daina, kurią sukūrė ne Angelo Badalamenti, bet kuri taip pat skambės itin laukiamoje juostoje. Tai Johny Jewel kūrinys „Insomnia“. Na, vadinti šį garsų rinkinį kūriniu gal ir nelabai apsiverčia liežuvis, tačiau akivaizdu, kad ši kraupiai skambanti kompozicija tikrai tiks Davido Lyncho juostai.

Beje, „Insomnia“ nėra vienintėlė kompozicija iš naujausio Johny Jewel albumo, pateksianti į „Tvin Pykso miestelio“ tęsinį. Dainos „Missing Pages“, „Strobe Lights“, „Slow Dreams“, „Motel“, „Between Worlds“ ir „The Flame“ taip pat įtrauktos į filmo garso takelį. Šiuos kūrinius, kaip ir aukščiau esantį „Insomnia“, galite išgirsti ką tik išleistame Johny Jewel albume „Windswept“. Jis – apačioje.

Dar žemiau – įspūdingas video, kuriame kompozitorius Angelo Badalamenti pasakoja, kaip sukūrė pagrindinį kino juostos muzikinį motyvą.

Naujas „Tvin Pykso miestelio“ sezonas prasidės gegužės 21 dieną.

Roger Taylor – Journey’s End

Rogeris Tayloras pasauliui geriausiai pažįstamas kaip legendinės grupės „Queen“ būgnininkas. Tačiau iš tiesų šis multiinstrumentalista yra ir itin neprastas atlikėjas bei dainų kūrėjas.

Prieš kelias dienas šis talentingas britas pristatė nuostabų kūrinį „Journey’s End“. Šią dainą palydėjo ir neįtikėtinai žavus jos vaizdo klipas.

manoMUZIKOS grotuve ši daina pastaruoju metu skamba itin dažnai. Todėl galime drąsiai teigti, kad šis šiek tiek „Pink Floyd“ kūrybą primenantis kūrinys – viena iš gražiausių šiemet išleistų dainų.

Roger Waters – Déjà Vu

Anokia čia paslaptis, kad nemenkai manoMUZIKOS autorių daliai grupė „Pink Floyd“ yra visapusis gyvenimo kelrodis. Todėl nenuostabu, kad tada, kai bet kuris šio kultinio kolektyvo narys pasirodo viešumoje su nauja muzika, mums tokios dienos pavirsta švente, kurią, kaip tame legendiniame klipe sakė įkaušusi dama, reikia švęsti.

Šiandien – viena iš tų dienų. Mat naują dainą pristatė vienas iš pinkų įkūrėjų Rogeris Watersas. Birželio mėnesį išleisiantis savo penktą solinį albumą „Is This the Life We Really Want?“, kultinis muzikantas pasidalino naujojo įrašo daina „Deja Vu“.  

Beje, „Is This the Life We Really Want“ bus pirmas studijinis Waterso albumas per pastaruosius 25 metus bei pirmas solinis įrašas po 12 metų pertraukos nuo eksperimentinio operinio įrašo „Ça Ira“, kuris buvo išleistas 2005-aisiais.

Nekantraudami laukiame Rogerio Waterso naujo įrašo ir su pasimėgavimu klausomės naujausios dainos, kuri, bent jau mums, labai priminė 1983-ųjų metų „Pink Floyd“ diską „The Final Cut“.

FINK: Lietuva turi nuostabią erdvę ir pasakiškus fanus

Apie „Fink“ manoMUZIKA rašė labai daug. Ne kartą savo skaitytojams pristatėme ekskliuzyvinius interviu ir koncertų recenzijas iš įvairių Europos šalių, dalindavomės grupės išleidžiama muzika. Ilgainiui šis vardas mūsų šalyje tapo žinomas, mylimas, klausomas ir vertinamas.

Rugsėjo 30 d. „Fink“ atvažiuoja į Lietuvą. Čia grupė pristatys savo naują – jau 9 albumą. Beje, naujasis įrašas bus antroji per metus įrašyta Fino Greenallo plokštelė, mat metų pradžioje muzikantas įgyvendino savo seną svajonę – sukūrė ir išleido bliuzo albumą „Fink‘s Sunday Night‘s Blues Club“.

Būtent šio albumo pristatymo koncertą manoMUZIKA stebėjo Amsterdame – nedidelėje, bet itin jaukioje salėje „People‘s Place“. Vietoje, kurioje savo akustinius pasirodymus surengė Laura Mvula, Michael Kiwanuka ir kiti žymūs atlikėjai.

Likus kelioms valandoms iki koncerto su Finu Greenallu salės užkulisiuose susitikome trumpam interviu. Atlikėjas, kaip visada, buvo puikiai nusiteikęs, pasakojo apie savo ateities planus ir su malonia nostalgija prisiminė grupės koncertą Vilniuje.

FINK Amsterdame

Fink Amsterdame

„Rugsėjo mėnesį grosime Vilniuje. Velniškai laukiu šio koncerto. Kai prisimenu mūsų pirmąją viešnagę Lietuvoje, pagaugai prabėga per visą kūną. Buvo nuostabu”, – pokalbį Amsterdame, prisimindamas Lietuvą, pradeda Finas.

„Jūsų šalis mums atvėrė duris. Planuodami savo rudens turą žinojome, kad Vilniuje privalome koncertuoti. Jūs turite nuostabią erdvę, pasakiškus fanus, apie kuriuos kažkada net negalėjome pagalvoti ir gražų miestą. Todėl aplink Vilnių “lipdėme” ir kitas greta esančias sostines – Rygą ir Taliną. Taigi, šis turas bus gerokai platesnis, o jeigu ne Vilnius, Baltijos šalių žmonės “Fink” galbūt dar nė nebūtų išgirdę gyvai“, – sakė grupės „Fink“ lyderis Finas Greenallas

NAUJĄ ALBUMĄ PRODIUSUOS VIENAS ŽYMIAUSIŲ PRODIUSERIŲ PASAULYJE

Jeigu jau pats pradėjai kalbėti apie koncertą Vilniuje, papasakok kokios emocijos kyla prisiminus pirmąjį ir kol kas vienintelį jūsų pasirodymą mūsų šalyje?

Turiu prisipažinti, jog ilgą laiką negalvojome, kad Vilniuje turime tiek gerbėjų. Vis pasvarstydavome, kad reikėtų aplankyti Lietuvą, tačiau nesiryždavome. Tačiau „Hard Believer” turo metu ir mes parodėme susidomėjimą, ir mumis pradėjo domėtis Lietuva. O likus kelioms dienoms iki koncerto – bam, mums praneša, kad Vilniuje išparduoti visi bilietai. Fantastika! Nuostabūs žmonės, nereali „Lofto” erdvė, puiki publika – tai viskas, apie ką gali svajoti atlikėjas.

Taip, kaip atradome Vilnių, kažkada atradome ir Lenkiją. Važiavome vienam pasirodymui į Varšuvą, o dabar, planuodami koncertinį turą, net neįsivaizduojame, kaip galėtume čia neapsilankyti. Aš apskritai labai mėgstu šį regioną. Čia publika atrodo tokia pozityvi ir jauna. Tačiau jauna ne amžiumi, o matymu. Ir tai yra velniškai gerai, nes jie nėra iki galo išlepę ir patys gali formuoti savo muzikinę erdvę, skonį ir poreikį.

Kalbant apie Vilnių, prisipažįstu, neturėjau daug laiko pasižvalgyti po patį miestą, tačiau nesu tas, kuriam mirk gyvenk reikia pamatyti vietos muziejus. Man kur kas įdomiau susipažinti su šalies žmonėmis. Vilniuje susipažinau ir pabendravau su galybe tokių. Vis jie buvo velniškai geri žmonės, todėl džiaugiuosi, kad rudenį galėsiu aplankyti juos darkart.

FINK

Fink

Ar „Fink” rudeninio turo planavimas reiškia, kad grupė išleis naują albumą?

Tikrai taip. Tikiuosi, kad pačioje rugsėjo pradžioje – per pirmąsias dvi mėnesio savaites naujas albumas pasieks parduotuves.

Žinau, kad laikas bus labai įtemptas, tačiau esu tikras, kad kartu su komanda įrašysime labai gerą plokštelę. Planuojame įrašus baigti birželio pradžioje.

Albumą prodiusuos žymus prodiuseris Flood (Flood prodiusavo tokius atlikėjus kaip „Orbital“, „Sigur Ros“, PJ Harvey, „The Killers“ ir t.t. – L.Z.). Jis – absoliutus muzikos genijus.

Įrašinėdami albumą ketiname studijoje praleisti 6 savaites. Dar 9 savaites leidėjai, vadybininkai ir visi kiti turės tam, kad albumą paruoštų, supakuotų ir pristatytų į muzikos parduotuvių lentynas. Tikiu, kad viskas įmanoma, todėl šis planas nėra tiesiog tušti paistalai.

Mano tikslas paprastas: kai prasidės pirmieji koncertai Lenkijoje (būtent šioje šalyje prasidės rudeninis „Fink” turas – L.Z.) – albumas jau privalo būti parduotuvėse.

Ar jau žinai kaip vadinsis albumas?

Greičiausiai albumas vadinsis “Accidental Life”. Bent jau dabar toks yra darbinis plokštelės pavadinimas.

Kodėl būtent taip?

Kurdamas savo pirmą bliuzo albumą klausiausi seno JAV bliuzmeno Big Bill Broonzy interviu. Žurnalistui atlikėjas pasakojo apie kūrybą, dainas ir patį bliuzo žanrą, kuris, pasak Big Bill Broonzy, yra ne kas kita, kaip atsitiktinis gyvenimas (angl. accidental life – L.Z.). Man patiko ši mintis, todėl manau, kad taip vadinsis ir albumas.

Kita vertus, niekada negali žinoti… Sukūriau aš 2009-aisiais albumą “Sort Of Revolution”, o šiemet visai netikėtai sužinojau, kad Paul Welleris savo šių metų diską pavadino “Kind Of Revolution”.

Tad dėl “Accidental Life” irgi nesu iki galo tikras. Žiūrėsiu, ar nėra nieko panašaus išleista (šypsosi).

Na o kalbant apie patį albumą galiu pasakyti tiek: dainos sukurtos, Flood turi neįtikėtinai gerą albumo viziją.  Taigi, turime pakankamai gerų kūrinių, todėl šiandien mūsų tikslas – susirinkti studijoje ir kartu su prodiuseriu pasižiūrėti, kaip jos skambės.

Tiesa, naujame įraše bus pasakiškai gražių baladžių. Čia grupės gerbėjai ras ir „Looking too Closely” palikuonį, ir „Piligrim” sūnų, ir kitas gražias dainas (šypsosi).

 

TURĖJAU PAJUSTI, KAD ATĖJO LAIKAS KURTI BLIUZĄ

Pakalbėkime šiek tiek apie bliuzo albumą, kurį išleidai metų pradžioje. Nenuilsdamas nuolat kartodavai, kad esi didelis bliuzo gerbėjas. Šiandien tau 44-eri, tačiau šio žanro albumas dienos šviesą išvydo tik dabar. Kodėl reikėjo laukti taip ilgai?

Man tiesiog reikėjo pajusti, kad jau galiu tai padaryti.

Albume „Perfect Darkness” buvo daina „Wheels”, plokštelėje „Hard Believer” – titulinis kūrinys. Jie visi buvo bliuzo žanro, todėl akivaizdu, kad aš stengiausi, ėjau to link žingsnis po žingsnio.

Turėjau pajusti, kad baltaodžiui groti bliuzą yra gerai. Tam reikia pasitikėjimo savimi. Tai tarsi savotiška intervencija į kitą kultūrą. Todėl auginausi pasitikėjimą po truputį – žingsnis po žingsnio. Tarp koncertinių turų pradėjau šį albumą įrašinėti ir praėjusiais metais jį baigiau.

Apskritai patirtis įrašinėjant šį albumą ir patirtis, kuriant „Fink” įrašus yra visiškai kitokia. Nelyginu šių patirčių, nes to neįmanoma padaryti. Ir tai yra tikrai gerai.

Kai ant stalo padedu „Fink” albumą, žinau, kad jį fanai norom nenorom lygins su ankstesniais įrašais. Bliuzinis albumas – visiška naujiena. Savotiška tabula rasa, naujas puslapis.

Šiam albumui buvau sukūręs 11 dainų. 3 nebuvo pakankamai geros, todėl į galutinį įrašą pateko 8.

Kalbant apie „Fink‘s Sunday Night‘s Blues Club“ įdomu paminėti ir tai, kad man taip pat buvo labai smalsu išleisti tokio žanro albumą streaminimo amžiuje. Visgi sutik – bliuzas – nėra tas muzikinis stilius, kurio labiausiai ieško žmonės internete.

Na, ne tik matyti tave grojantį bliuzą yra neįprasta, bet ir matyti tave grojantį mažose arenose yra keista ir netikėta. Štai, kad ir ši vieta Amsterdame, talpinanti viso labo kelis šimtus žmonių. Ar nesijauti keistai, grodamas mažose arenose.

Nei kiek. Grįžti į mažas koncertų sales – puikus jausmas. Beveik visi mūsų koncertai – pilnai parduoti, o žmonės čia renkasi klausytis kitokios muzikos.

Kita vertus, kalbant apie tokio pobūdžio pasirodymus galiu prisipažinti, kad mums nelabai rūpi kiek bilietų parduosime. Čia „Fink” nevažiuoja groti įprasto repertuaro, todėl ir žmonės savo lūkesčius išgirsti senąsias mūsų dainas turėtų palaidoti.

Į šį nediduką turą mes leidomės groti tik bliuzo. Ir aš puikiai suprantu, kad tai padaryti aš galiu tik nedidelėse arenose.

Galėjau tai bandyti daryti vienas, tačiau su grupe daug smagiau. Man patinka koncertinio turo idėja, bendras važinėjimas po šalis, laikas autobusuose ar lėktuvuose. Taigi, bliuzą groju su kitais muzikantais, tačiau, kaip visi tai puikiai supranta, šis procesas yra laikinas. Turo metu grojame kelias senas dainas, tačiau net ir jos skambės visiškai kitaip. Pamatysi pats – išgirdęs „Warm Shadow” pagalvosi, kad šį kūrinį atlieka kita grupė. Vėlgi, tai nebus nei blogiau, nei geriau. Tiesiog skambės visiškai kitaip.

Tokiuose koncertuose įdomu stebėti ir pačią publiką. Tai – tikri grupės fanai, tačiau net ir juos galima skirstyti į kelias grupes – vieni labiau mėgsta mūsų bliuzinį, kiti – indie, treti –pop rock skambesį. Tad į šį turą, natūralu, renkasi pirmieji arba die hard fanai, norintys pamatyti „Fink“ visuose įmanomuose amplua.

 

Klausant tavęs ir girdint šių metų planus nesuprantu, kaip apskritai tu viską spėji?

Tiesą sakant, aš ir pats to nesuprantu (šypsosi). Šiuo metu esu taip užsiėmęs, kad net pats nesuvokiu, kaip viską spėju. Netgi negaliu sau leisti būti prastos nuotaikos. Visko vyksta tiek daug… Praktiškai vienu metu kuriu du albumus, dabar vyksta vienas koncertinis turas, po kurio netrukus prasidės kitas. Baigsiu šį turą, prasidės milžiniški įrašai, po jų turėsim mėnesį laiko “susigroti” ir leisimės į didžiulį trijų mėnesių turą. Negana to, turiu savo leidybinę kompaniją, kurioje dabar –  didžiulis darbymetis.

Na, tu pakankamai jaunas – turi dar visą laiką pasaulyje.

(kvatoja) 2017-ieji  – tiesiog mano metai. Ieškau to paties tinkamiausio aukso vidurio – realaus balanso ir važiuoju pirmyn.

Šiandiena ir šių metų ateitis didžiąja dalimi yra dedikuoti koncertams. Todėl jeigu tavęs paprašyčiau įvardinti pasirodymą, kuris tau labiausiai įsiminė, ką pasakytum?

Ko gero mūsų pasirodymas drauge su Karališkuoju Amsterdamo orkestru. Tai buvo nuostabus koncertas, tačiau negalėčiau pasakyti, kad tuo metu labai gerai jaučiausi. Slėgė didelė įtampa. Viso koncerto metu neapleido mintis “taigi aš scenoje su orkestru, turiu pasirodyti kaip įmanoma geriau” (juokiasi).

Tačiau jei manęs paklaustum apie mėgstamiausią mano koncertą… (galvoja). Man visada labai patikdavo koncertuoti Paryžiuje „Cigale” klube. Tačiau vienas įsimintiniausių pasirodymų įvyko šiame mieste 2008-aisiais. Salėje, kurioje koncertavome, tilpo viso labo 400 žmonių, Tai buvo vienas pirmųjų „Fink” sold out pasirodymų už Jungtinės Karalystės ribų didžiuosiuose Europos miestuose. Garsas čia buvo nuostabus, publika – neįtikėtina. Iki šiol atsiminsiu to koncerto akimirką, kai pradėjau groti „If Only”… Salėje buvo mirtina tyla, o aš pirmą kartą supratau, kas yra pasirodymai, į kuriuos išperkami visi bilietai. Žmonės tiesiog nori ateiti, tave pamatyti ir mėgautis kiekviena koncerto akimirka. Jie nekalba. Jie klauso ir išgirsta.

Kiekviename ture išgirsti, įsimeni ir patirti vis kažką naujo. Keičiasi ir dainos, ir albumai ir kūrinių atlikimas. Per ilgą „Fink” egzistenciją mes sugrojome daug koncertų, tačiau nemaža dalis jų pavirto vientisa gražia patirtimi.

Kalbant apie „Hard Believer” turą, vienas įsimintiniausių koncertų buvo Vilniuje. Čia viskas buvo gerai nuo tos akimirkos, kai atvykome iki pat išvykimo. Dar ir dabar prieš akis stovi tie pastoliai, sustatyti salės išorėje. Atsimenu vietą, kurioje prisiparkavo mūsų autobusas. Puikiai menu akimirką, kai įėjome į užkulisius ir koncerto Vilniuje organizatoriai priėję prie mūsų paklausė, ko mes norėtume. Mes atsakėme, kad labai norime išgerti šalto alaus (šypsosi). Atrodė, kad jie buvo nusivylę mūsų pageidavimu, nes norėjome tiek mažai….

Iš Vilniaus atsimenu tiek daug nerealiai gražių detalių, kad darosi šilta vien tik apie jas galvojant. Viskas – ir pats „Loftas”, ir atmosfera, ir netgi scena, kurioje stovėjome – mano prisiminimuose labai gyva.

Buvo labai tamsu lauke, turėjome žiūrėti po kojomis, nes ten buvo daug įvairiausių laidų. Atsimenu ir tai, kad labai stipriai vėlavome. Buvo šalta. Ir tai yra detalių visuma, kurią prisimenu.

Tikrai neatsimenu, ar gerai sugrojome „Sort of Revolution” (juokiasi). Tikiuosi, kad gerai (šypsosi)

Tiesa, labai norėčiau kada nors Vilniuje praleisti daugiau laiko. Norėčiau pamatyti miestą, paragauti vietinio maisto, praeiti per sostinė barus, pabendrauti su žmonėmis. Tikiuosi, kad kada nors man tai pavyks.

Rugsėjo pradžioje naują albumą išleis Fink

Fink

Fink

manoMUZIKOS itin mylima britų grupė “Fink” pagaliau paskelbė apie savo naujo albumo pasirodymą. Nauja, jau devintoji grupės plokštelė muzikos parduotuves turėtų pasiekti pačioje rugsėjo pradžioje.

Įrašą, kuris, kaip manoMUZIKAI specialiame interviu prisipažino grupės lyderis Finas Greenallas, vadinsis „Accidental Life“, prodiusuos vienas žymiausių šiandienos prodiuserių Flood.

Flood anksčiau prodiusavo tokias grupes kaip „Sigur Ros“, PJ Harvey, „Foals“, „Depeche Mode“, „The Killers“ ir daugelį kitų.

„Kurdamas savo pirmą bliuzo albumą klausiausi seno JAV bliuzmeno Big Bill Broonzy interviu. Žurnalistui atlikėjas pasakojo apie kūrybą, dainas ir patį bliuzo žanrą, kuris, pasak Big Bill Broonzy, yra ne kas kita, kaip atsitiktinis gyvenimas (angl. accidental life – L.Z.). Man patiko ši mintis, todėl manau, kad taip vadinsis ir pats albumas. Tačiau niekada negali žinoti… Sukūriau aš kažkada albumą “Sort Of Revolution”, o šiemet visai netikėtai sužinojau, kad Paul Welleris savo šių metų albumą pavadino “Kind Of Revolution”, – šypsodamasis apie būsimą albumą kalbėjo „Fink“ lyderis ir idėjinis vadas Finas Greenallas.

Netrukus išskirtinį interviu su F. Greenallu galėsite perskaityti mūsų portale.

manoMUZIKA primena, kad šiemet „Fink“ jau išleido bliuzo albumą, pavadintą „Fink’s Sunday Night’s Blues Club Vol. 1“. Jo pristatymo iš Amsterdamo recenziją galite perskaityti ČIA.

Naujausią albumą grupė „Fink“ rudenį pristatys ir Lietuvoje. Rugsėjo 30 d. grupė koncertuos menų fabrike „Loftas“.

Colours of Bubbles pasirodymas pretenduoja laimėti Balcony TV apdovanojimą

Colours Of Bubbles

Colours Of Bubbles

Itin kokybiško internetinio muzikinio video kanalo „BalconyTV“ dėmesį patraukė Lietuvos indie roko vėliavnešiai „Colours of Bubbles“. Praėjusį rudenį Poznanėje nufilmuotas vaikinų pasirodymas pateko tarp 12 geriausių metų video. Geriausieji buvo atrinkti iš daugiau kaip 2 tūkst. kandidatų.

Taigi, lietuvaičių vardas turi galimybę puikuotis tarp ankstesnių metų laimėtojų – visame pasaulyje žinomų „The Script“, „Mumford and Sons“, „RoySeven“ ir kitų.

Geriausią „BalconyTV“ pasirodymą išrinks komisija, tačiau palaikyti „Colours of Bubbles“ gali kiekvienas grupės gerbėjas, kartą per dieną balsuodamas „BalconyTV“ tinklalapyje iki birželio 6 dienos.

Balsuoti galite ČIA.

manoMUZIKA laiko kumščius už lietuvaičius ir ragina kiekvieną, neabejingą roko muzikai ir mūsų šalies scenai, atiduoti savo balsą.

Kolorsų pasirodymas – apačioje.