Liudas Zakarevičius

Childish Gambino – Feels Like Summer

Ko gero nedaug kas abejoja, kad metų pabaigoje, atėjus akimirkai, kai reikės pjauti muzikinį derlių, „Childish Gambino“ su kūriniu „This Is America“ – bus tarp pačių sėkmingiausių.

Trumpai atsikvėpęs po minėto kūrinio, Donald McKinley Glover Jr. (toks yra tikrasis atlikėjo vardas) pristato naują dainą „Feels Like Summer“ ir jo vaizdo klipą.

Beje, tai dar vienas gražus muzikinis darbas, kurį galima drąsiai įtraukti į ką tik pasibaigusios vasaros grojaraščius.

Bon Iver ir The National nariai pristato naują bendrą albumą

Big-Red-Machine

Albumo viršelis

Jeigu mėgstate grupes „Bon Iver“ ir „The National„, projektas „Big Red Machine“ Jums taip pat turėtų būti arti širdžių. Dvi centrinės jo figūros – „Bon Iver“ idėjinis vadas Justinas Vernonas ir „The National“ narys, multtiinstrumentalistas Aaronas Dessneris.

Penktadienį vakare muzikos platformas ir parduotuves pasiekė debiutinis „Big Red Machine“ įrašas.

Įdomus, netikėtas ir tikrai dėmesio vertas albumas – puikus pirmojo rudens pirmadienio palydovas.

Rugsėjį naują albumą išleis Ieva Narkutė

Kai muzika baigias

Albumo viršelis

Vieną gražiausių raudų, kūrinį „Raudoni vakarai“ sukūrusi ir pasakiškai lyriškai švelnesnį žvėrį apdainavusi jautrioji Ieva Narkutė pranešė džiugią žinią: rudenį pasirodys naujas jos albumas.

Plokštelė, kuri vadinsis „Kai muzika baigias“, parduotuves turėtų pasiekti rugsėjo mėnesį. Kartu su plokštelės pasirodymu įvyks ir Ievos koncertinis turas. Jau yra numatyti jos pasirodymai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje spalio mėnesį. Pirmieji bilietus galite įsigyti čia.

Paskelbusi žinią apie naujo albumo pasirodymą I. Narkutė savo paskyroje facebooke pranešė, jog jau kitą savaitę pristatys naują dainą ir kūrinio vaizdo klipą.

manoMUZIKA primena, kad atlikėjos diskografijoje turi du studijinius albumus ( 2013 m. pasirodęs „Vienas“ ir 2014 m. išleistas „Švelnesnis žvėris“) ir vieną prieš dvejus metus išleistą „gyvą“ diską, įrašytą drauge su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.

Beje, Ievos koncerto su orkestru recenziją galite skaityti ČIA.

Roger Waters Kaune: Dievas, pusė svajonės ir kelionė muzikos istorijos keliais

IMG_9193

R. Waterso koncertas Kaune

Kalbėti apie Rogerį Watersą nėra lengva dėl kelių priežasčių. Pirmoji – ši muzikos figūra yra itin didinga ir palikusi tokį milžinišką pėdsaką muzikos pasaulyje, kad rašant apie jį imi ir pasijunti tiesiog per menkas tokį žmogų „rakinėti”. Antroji – kiek paprastesnė. „Pink Floyd” (grupė, kurią 1964 metais subūrė R. Watersas) mano muzikinėje erdvėje jau daug metų yra taip niekada ir neįveiktas, nenugalėtas ir nenukarūnuotas „Numeris Vienas”. Kitaip tariant, kad ir kiek žavėčiausi kita muzika, kūrinių „On The Turning Away”, „Wish You Were Here“ ar „Us and Them“ kūrėjai mano pasaulyje visada bus nutolę šviesmečiais, už nugaros palikę visus kitus. Jie jau daug metų nelyginami ir „nekotiruojami” kasdienybės rinkoje. Na, maždaug tokie patys, kaip Rogeris Federreris tenise arba Olandijos rinktinė futbole. Gali būti visko – nesėkmių, suklupimų, pykčių ar keistų pasirinkimų. Tačiau jie visada išliks geriausi. Stabai. Tie, kuriems jau seniai savo muzikinėje širdyje esu pastatęs paminklą. Nenugriaunamą. Nepajudinamą. Ir stovintį ant paties aukščiausio kalno, ant kurio daugiau vietos niekam nebėra.

„Pink Floyd” buvo grupė, kuri mano aplinkoje skambėdavo itin dažnai. Nuo pat mažų dienų jos vinilai sukdavosi Tėčio ir Mamos grotuve, todėl natūralu, kad Tėvų meilę perėmiau ir aš. Juk sako, kad obuolys nuo obels netoli terieda…

Taigi, faktą, kad Rogeris Watersas atvyksta koncertuoti į Lietuvą priėmiau maždaug taip, kaip (spėju) uolūs krikščionys sutiko žinią apie popiežiaus vizitą. Į mano mylimą šalį atvyksta Dievas. Tiesa, maniškio dievo vardas – tikrai ne Jėzus ir ne Pranciškus. Tai netrukus 75-ąjį gimtadienį švęsiantis Rogeris.

Pink Floyduose ilgą laiką pirmuoju smuiku griežė dvi asmenybės – Davidas Gilmouras ir Rogeris Watersas. Išmanantys pinkų biografiją puikiai žino ir lemtingus 1985-uosius – metus, kai pastarasis oficialiai pasitraukė iš grupės. Watersininkams tai buvo metai, kai Pinkai smigo laipteliu žemyn, tuo tarpu Gilmourininkams, priešingai, tai buvo naujos neatrastos, bet taip pat pasakiškai muzikalios Pinkų kelionės pradžia.

IMG_9195

R. Waterso koncertas Kaune

Sunku būtų suskaičiuoti valandas, kurias per 35 savo gyvenimo metus praleidau „Pink Floyd” gerbėjų gretose analizuodamas pasikeitusį grupės skambesį “post-watersinėje” epochoje ir ginčydamasis, kurie yra teisūs – labiau mylintys Watersą ar visgi tie, kuriuos žavi „paskutinieji” Pinkai su Gilmouru priešaky.

Visi mes būdavome teisūs, nes Pinkus, kaip ir kiekvieną kitą meilės vertą objektą, mes mylime individualiai. Ir netgi žinodami, kad dėl skonio ginčytis neverta, vis tiek leisdavomės į tokias diskusijas, kurias išgirdę nesidomintys muzika, ko gero, mus drąsiai būtų pavadinę ligoniais.

Kai reikėdavo save identifikuoti ir priskirti vienai iš dviejų stovyklų, visada pasimesdavau. Žaviuosi Davido Gilmouro vokalu, neapaskomai myliu jo kurtus albumus „A Momentary Laps Of Reason” ir „Division Bell” (vien tik ko verti juose esantys kūriniai „On The Turning Away”, „Coming Back To Life” ar radijiniu singlu tapęs „High Hopes”). Tačiau… tačiau Rogerio Waterso sukurtas ir 1983 metais išleistas „The Final Cut” yra pats mėgstamiausias mano albumas (ir vienas iš tų įrašų, kuriuos norėčiau su savimi nusinešti į anapilį), o jo 1975-ųjų daina „Wish You Were Here” arba visas LP „Dark Side Of The Moon” yra tokio lygio šedevrai, kurių klausant tūkstantąjį kartą, kiekvieną sykį kūnas pasipuošia milijonais jaudinančių šiurpuliukų.

Taip savo pasąmonėje dėliodamas „meiles” į dviejų talentų stalčiukus tiesiog pasimesdavau ir likdavau „neutralus”.

Taigi, 2018 metų rugpjūčio 26 –oji mano gyvenime – itin reikšminga. Pagaliau turėjau galimybę sutikti vieną didžiausių savo epochos idėjinių ir muzikinių stabų – žmogų, kurio kūryba mane lydi ir žavi visa gyvenimą.

IMG_9091

R. Waterso koncertas Kaune

Apie tai, kad Rogeris Watersas leisis į didžiules koncertines gastroles, buvo parnešta dar 2016 m. spalį. Muzikantas informavo, kad keliaus po pasaulį ir savo koncertuose gros daug „Pink Floyd” muzikos, kuri bus maišoma su (tais metais dar neišleista) nauja soline kūryba.

Po 25 metų pertraukos, 2017-ais, R. Watersas išleidžia savo naują solinį diską ir… iškeliauja į turą, pavadintą „Us + Them“. Kaip „Pink Floyd” kūryboje atsitiktinumų nebūna, taip ir šis pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Didžioji dauguma grupės gerbėjų net neabejojo, kad turo pavadinimas – tai aliuzija į legendiniame 1973-ųjų metų pinkų albume „Dark Side Of the Moon” esančią dainą „Us & Them”. Tačiau tai – tik dalis tiesos. Politiniais lozungais ir itin aktyviu viešosios nuomonės reiškimu garsėjančio R. Waterso turo pavadinimas – tai kartu ir nuoroda į 2016 m. pasakytą tuometinio JAV Prezidento Baracko Obamos kalbą. Joje Amerikos vadovas kalbėjo apie emigrantus ir pabrėžė, jog nacionalizmui ir segregacijai, kurią geriausiai apibrėžia terminas „Mes ir Jie”, šiame pasaulyje tiesiog nebeliko vietos. Ne veltui viso šio turo metu ex-pinkas, taip stipriai kanda dabartiniam JAV Prezidentui D. Trumpui.

Nuo tos 2017- ųjų liepos – akimirkos, kuomet R. Watersas leidosi į savo didįjį koncertinį turą, praėjo daugiau nei metai. Tačiau politinis kontekstas nepasikeitė, o augant įtampai tarptautinėje erdvėje vis garsiau nepasitenkinimą reiškė ir Rogeris Watersas.

Jau pernai vasarą pirmųjų koncertų Šiaurės Amerikoje metu kultinis atlikėjas daug dėmesio skyrė anti-Trumpinei politikai. Ir šis faktas neliko be atsako – muzikantas po pirmųjų turo koncertų sulaukė tūkstančių pasipiktinusių laiškų (kurių nemaža dalis neapsikentę atlikėjo retorikos, metaforų ir tiesmuko kalbėjimo tiesiog išeidavo iš koncerto anksčiau laiko). Tačiau tai nė kiek nepristabdė muzikanto, kuris duodamas interviu CNN televizijai yra pasakęs, jog tie, kurie nori lengvo žanro „tuščio“ koncerto, kuriame nebūtų jokios žinutės, turėtų rinktis Katy Perry šou. Akivaizdu, kad daugiau kaip prieš pusę amžiaus subūręs vieną geriausių visų laikų grupių, R. Watersas nė kiek nemėgindamas gludinti kampų, nebeieško kompromisų ir tėškia tai, ką galvoja.

IMG_9170

R. Waterso koncertas Kaune

Koncertas  Kauno “Žalgirio” arenoje – ne išimtis. Susirinkusi publika neturėjo pagrindo  skųstis nei politikos trūkumu, nei kūrinių parinkimu. Žinoma, „Pink Floyd” kūrybos niekada negana, todėl kiekvienas grupės gerbėjas savąjį setlistą, ko gero, būtų koregavęs pagal asmenines preferencijas. Aš – ne išimtis. Nors ir puikiai žinojau, kad turo metu R. Watersas į savo pasirodymą (kuris dainų prasme praktiškai nekinta visų gastrolių metu) neįtraukia 1983- ųjų albumo „Final Cut” kūrinių, vis dėlto kažkur širdies gilumoje vyliausi, kad bent jau titulinę dainą arba dramatiškąją „A Gunner’s dream” išgirsiu. Deja…

Vis dėlto, rugpjūčio 26-oji Kaune buvo neįtikėtina kelionė „Pink Floyd” kūrybos keliais. Žinoma, iki tos akimirkos, kol tais keliais, Pinkus į priekį vedė R. Watersas. Taigi, be nė vieno kūrinio iš D. Gilmouro kurto ir 1987 m. išleisto „A Momentary Lapse of Reason” ar 1994-aisiais pasirodžiusio „The Division Bell”.

Tai buvo Pinkai iki 1985-ųjų.

Tačiau  dviejų valandų trukmės šou visiškai pakako klajoti sentimentų labirintais ir suvesti kūrinio garsus su tik jam skirtais prisiminimais. Koncerto metu R. Watersas sugrojo bene pusę savo legendinio 1973-ųjų albumo „Dark Side Of The Moon” (kūriniai „Breath”, „The Great Gig In The Sky”, „Money”, „Us & Them”, „Brain Damage” ir „Time”) ir beveik pusę 1975-ųjų „Wish You Were Here” (kuriame de facto buvo viso labo penkios dainos), kelis kūrinius iš kultiniu tapusio šedevro „The Wall”, nepamiršo ir po dvejų metų išleisto „Animals” su prekiniu ženklu tapusia šio įrašo kompozicija „Pigs”. Šioje sentimentalioje kelionėje visai neprastai „susiklausė” ir tie keli soliniai kūriniai iš pernai išleistos plokštelės „Is This The Life You Really Wanted?“.

Kitaip tariant, muzikos pasaulio veteranas laikėsi savo duoto žodžio ir publiką daugiausiai lepino senais gerais Pinkų kūriniais, kurių dėka ši legendinė dar 1964 metais susikūrusi Londono roko grupė ir pelnė tiek daug muzikos mylėtojų meilės.

IMG_9103

R. Waterso koncertas Kaune

Viso koncerto metu 74-ių britas meistriškai dėliojo pasirodymo programą. Po pirmos dalies (dainų sąrašą rasite apačioje), kurią užbaigė švieselių jūroje paskendusi baladė „Wish You Were Here” ir ją palydėjęs „The Wall” himnas „Another Brick In The Wall” (kurioje mokinių rolę atliko iš Alytaus vaikų globos namų atvykę moksleiviai), buvo paskelbta 20 minučių pertrauka.

Po jos prasidėjo pagrindiniai pasirodymo triukai, apie kuriuos ir šneka visas pasaulis.

IMG_9135

Pačioje antros dalies pradžioje iš lubų nusileido didžiuliai ekranai, kuriuose per tris pirmąsias dainas vyko „didysis politikos spektaklis”. Ekranuose buvo itin daug vaizdo projekcijų, su dabartiniu JAV vadovu, šūsnis kritikos strėlių jo politikai, kurias palydėdavo paties D. Trumpo ištartos „įsimintinos“ frazės (pvz. We will have no choice but to totally destroy North Korea; I too have a nuclear button, but it‘s a much bigger & more powerful one than his. And my button works ir kitos). Nepamiršti ir kiti prieštaringai vertinami pasaulio lyderiai (Jungtinės Karalystės premjerė Th. May, Turkijos Prezidentas Th. Erdoganas, Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu, Šiaurės Korėjos vadovas Kim Yong Unas). Ir tai tik keli veidai iš visos gausos. Kai kurie jo politiniai lozungai atrodė taiklūs, kai kurie – kontraversiški, o kai kurie – net ir visiškai prieštaraujantys mūsų užsienio politikos krypčiai, tačiau šįkart politiką paliksime nuošalyje.

Simboliška, bet politinis teatras (kurio metu scenoje muzikantai buvo užsidėję kiaulių kaukes) vyko per pirmas tris dainas – „Dogs”, „Pigs” ir „Money”. Jų metu Kauno „Žalgirio“ arenos palubėmis keliavo ir žymioji kiaulė iš 1977-ųjų metų „Pink Floyd“ albumo „Animals“ viršelio. Ant vieno rožinės kiaulės šono puikavosi užrašas „Stay Human“, ant kito – jo vertimas lietuvių kalba „Likti žmogumi“.

IMG_9137

R. Waterso koncertas Kaune

Kai politiniu teatru, lozungais ir satyra palydėtas tris pirmąsias antros dalies dainas pakeitė „Dark Side Of The Moon” baladė „Us & Them”, ekranuose „sušvelnėjo” ir politinis kontekstas – Trumpo „auksines frazes” pakeitė socialinės problemos – skurdas, nelygybė, rasinė ir seksualinė diskriminacija, smurtas. Švelnėjant muzikos garsams švelnėjo ir vaizdai ekranuose, tarytum apeliuodami ir kreipdamiesi į klausytojo sąžinę su pasiūlymu apsidairyti aplink ir nelikti abejingiems. Beje, apie tai koncerto pabaigoje kalbėjo viso pasirodymo metu nedaugžodžiavęs Rogeris Watersas, linkėdamas visiems daugiau empatijos ir meilės vieni kitiems.

Ir nors didžiąja dalimi politinės temos dominavo antros koncerto dalies pradžioje, vizualiai tai buvo stipriausia, o kartu ir didžiausią įspūdį daugeliui paliekanti koncerto dalis. Akivaizdu, kad būtent ši kelioliką minučių trukusi akimirka ir yra tai, ką aptarinėja viso pasaulio žiniasklaida, apie ką kalba atlikėjo gerbėjai. Tačiau jei R. Waterso tikslas – provokuoti ir priversti susimąstyti, muzikantas tai pasiekia su kaupu.

Kai kurie gali sakyti, kad šis pasirodymas buvo per daug politizuotas (tokių pasisakymų įvairiuose forumuose teko skaityti visą galybę), tačiau tie, kurie bent jau šiek tiek domėjosi R. Waterso asmenybe, dėl jo politinių lozungų muzikoje tikrai neturėjo nustebti.

IMG_9143

R. Waterso koncertas Kaune

Dviejų valandų trukmės muzikinėje kelionėje netrūko nieko – nei sentimentų, nei įprastos pinkfloydinės hipnozės, nei tos muzikos, kurią klausant negali nustoti žavėtis R. Waterso kūrybiniu potencialu. Tai buvo įsimintinas ir pasakiškai profesionalus šou, kuriame derėjo viskas – muzika, vizualizacijos, nuotaika ir nenumaldomas istorija tampančios muzikos skambesys. Toks jausmas, kad legendinis Pinkas yra tikrai atradęs sėkmingo koncerto receptą – žino kada sustoti, kada pereiti prie lyrikos, kada pasisakyti (tai, beje, jis padarė tik koncerto pabaigoje), o kada tėkštelti tokį sentimentalų garsą, kad ištikimiausi gerbėjai galėtų skruostu ridenti ašarą.

Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie paskutinę koncerto dainą – kultinį „The Wall” hitą „Comfortably Numb”. Tai buvo toks jautrus finalinis koncerto akordas, kad atrodo, nieko daugiau ir nebereikėjo.

Ko gero neverta kalbėti apie tai, kas buvo nesugrota, mat Rogerio Waterso kūrybos vaisių gausa – neišmatuojama vieno ar dviejų koncertų rėmuose. Neverta minėti ir tai, kad dainose, kuriose esame girdėti sodrų Davido Gilmouro tembrą, pastarojo niekas pakeisti negali (čia Gilmouro partijas dainavo vienas iš grupės narių). Kita vertus, šiuo klausimu labai taikliai post-koncertinėje diskusijoje pasisakė vienas geriausių šviesų dizainerių Lietuvoje Marius Selevičius. „Chebra, tai buvo Rogerio Waterso, o ne Pinkų koncertas“, – atsakydamas į teiginį, kad Gilmouro niekas negali pakeisti, rašė jis.

IMG_9177

R. Waterso koncertas Kaune

Taigi, vėstančios vasaros sekmadienio vakarą ant scenos buvo didis žmogus, padaręs įtaką milijonams ir šimtams milijonų leidęs atrasti ir pamilti Muziką (iš didžiosios M).

Tai buvo vakaras, kai 74 metų muzikinis Dievas karaliavo Lietuvoje. O Dievams mes esame linkę nusilenkti. Tai padarė ir Lietuvos publika.

Mano manymu tai buvo geriausias kada nors Lietuvoje įvykęs koncertas. Visomis prasmėmis. Beje, nuostabi Kaune susirinkusi minia buvo vienas iš veiksnių, kuris šį mano teiginį tik dar labiau sustiprina.

Bet apie tai, ko gero, plėstis jau nebeverta.

O dabar… tiesiog dar kartą paklausykime „Dark Side Of The Moon“. Ir „Animals“. Ir „Wish You Were Here“, ir ….

IMG_9165

R. Waterso koncertas Kaune

 

Pasirodė originali Johno Lennono kūrinio „Imagine“ demo versija

John Lennon

John Lennon

Vieno gražiausių muzikos istorijoje kūrinio,  Johno Lennono baladės „Imagine“ pirminę originalią demo versiją jau gali išgirsti visi atlikėjo gerbėjai.

Kultinė muzikos figūra, legendinės grupės „The Beatles“ narys Johnas Lennonas dainą „Imagine“ įrašė dar 1971 metais. Ją, drauge su savo žmona Yoko Ono ir Amerikos prodiuseriu Philu Spectoru prodiusavo pats atlikėjas.

Šia demo versija pasidalijo J. Lennono žmona. Ir tai nebuvo vienintelė naujiena. Pranešime spaudai teigiama, jog Yoko Ono ketina išleisti didžiulę 1971 -ųjų Lennono albumo „Imagine“ naują versiją. Naujame leidinyje bus galima rasti 140 dainų (tiek niekada negirdėtų, tiek naujai skambančių senų kūrinių) bei 120 puslapių Y. Ono knygą. Drauge su knyga ir kompaktinių diskų bei vinilų „box setu“ rugsėjo mėnesį pasaulio kino teatrus pasieks ir atnaujinta 1972-ųjų metų kino filmo „Imagine“ versija.

manoMUZIKA primena, kad muzikantas gimė 1940 m. Liverpulyje. Jis drauge su Paulu McCartney buvo pagrindiniai legendinio šio miesto ketverto „The Beatles“ nariai. Iširus Bitlams, nuo 1969-ųjų jis drauge su Yoko Ono tęsė savo solinę karjerą.

1980-ųjų gruodžio 8 dieną Johną Lennoną prie pat jo namų Niujorke nušovė grebėjas M.D. Chapmannas. Įdomu tai, kad likus kelioms valandoms iki nužudymo M.D. Chapmannas iš atlikėjo gavo autografą.

Jurga – Dance

Į naujo muzikos žanro vandenyną įžengusi Jurga Šeduikytė, regis, nė neketina iš jo trauktis. Šiandien hitų „Nebijok“ ir „Saulė Vandeny“ kūrėja pristatė savo naują dainą „Dance“.

Kaip ir galima spėti iš pavadinimo, kūrinys puikiai tinka šokių aikštelei.

Beje, čia pat galima rasti ir „Gerai Gerai“ sukurtą dainos „Dance“ remiksą

Trečias Blood Orange albumas – muzikali 16 dainų vasariška kelionė

negro-swan

ALbumo viršelis

Britą Devą Hynesą, kuriantį po „Blood Orange“ pseudonimu, vis dažniau liaupsina muzikos profesionalai. Muzikoje maišantis stilingą R&B ir elektroninę muziką, vokalu šiek tiek primenantis legendinį Michaelą Jacksoną, muzikantas užkariauja vis daugiau simpatijų visame pasaulyje.

Iki šio penktadienio „Blood Orange“ diskografijoje buvo 3 studijiniai albumai. Tarp kitko, visi įdomūs, muzikalūs ir tikrai verti Jūsų dėmesio. Šiandien D. Hynesas pasauliui padovanojo ketvirtą pilną įrašą „Negro Swan“. Šešiolikos dainų LP netrūksta ir bendrų kūrinių, įrašytų su kitais atlikėjais. „Svečių“ teisėmis albume pasirodė ir tokie muzikantai kaip Puff Daddy, Steve Lacy, Tei Shi, A$AP Rocky ir kiti žinomi vardai.

„Negro Swan“  dar vienas gražus visą vasarą apibendrinantis įrašas, kuriame rasite ir už širdies griebiančių sentimentalių kompozicijų, ir šokių aikštelėse puikiai tinkančių kūrinių. Kitaip tariant, subalansuota vasarai, bet puikiai tinka ir kitiems metų laikams.

Third Eye Blind perdainavo Bon Iver hitą ir pristatė 7 dainų EP

Thanks for everything

Albumo viršelis

JAV roko grupė „Third Eye Blind“ aktyviai muzikuoja jau 25 metus, tačiau savo diskografijoje turi viso labo 5 albumus.

Muzikos „kepimu“ neužsiimantys San Francisko rokeriai ne kartą yra prisipažinę, jog jiems svarbiausia – išieškotas skambesys, kuriuo tikėtų kiekvienas grupės narys.

Šiandien Amerikos penketas pasidalijo nauju EP, pavadintu „Thanks For Everything“. 7 dainų rinkinyje galima rasti ir grupės „Bon Iver“ kūrinio „Blood Bank“ koverį.  Apie šios dainos įrašymą pasisakė ir oficialų pranešimą spaudai išleidęs grupės lyderis Stephanas Jenkinsas. „Klausydamasis Justino Vernono jaučiuosi geresniu žmogumi, o „Blood Bank“ mane „užkabino“ nuo tos akimirkos, kai kūrinį išgirdau pirmą kartą“, – sakė jis.

Antrą studijinį albumą išleidžia britų duetas Honne

Love Me Love Me Not

Albumo viršelis

Nuo tos akimirkos, kai išgirdome pirmuosius „Honne“ kūrinius, šis duetas iš mūsų radaro taip ir nedingo. „Warm On A Cold Night“, „Someone That Loves You“ ir žinoma vis dar mūsų grotuvuose gan dažnai besisukantis „Woman“ – tai tik kelios dainos, dėl kurių prodiuserio ir dainų kūrėjo Jameso Hatcherio ir dainininko Andy Clutterbucko kolektyvą mes itin mylime ir kurio muziką nuolat sekame.

Prieš dvejus metus „Honne“ išleido savo debiutinį albumą „Warm On A Cold Night“, kuris pasiekė perkamiausių Didžiosios Britanijos albumų top 40. Britų elektroninę muziką vis dažniau galima išgirsti ir stilingose Vilniaus kavinėse. Žodžiu, „Honne“ išskleidė sparnus ir pakilo į didįjį žygį.

Kad šis žygis nebus nuobodus įrodo ir šiandiena – diena, ties kuria kalendoriuje buvo pažymėtas įrašas „Naujas „Honne“ albumas„.

Antrajame britų diske, kuris vadinasi „Love Me/ Love Me Not“ – 12 naujų dainų. Ar albumo muzika itin skiriasi nuo pirmojo? Ko gero, tikrai ne. Tačiau užčiuopę sėkmingos muzikos receptą, dueto nariai rinkosi saugų ir jau porą metų tikrinamą kelią – dovanoti tą muziką, dėl kurių pasaulis juos ir pamilo. Panašu, kad Jamesas ir Andy neklydo. Naujas „Honne“ įrašas – dar vienas sėkmingas ir gražus muzikinis darbas, tinkantis visiems gyvenimo atvejams. O kai stilingą ir žavią muziką papuošia kiek kimstelėjęs ir itin ausiai malonus Andy Clutterbucko vokalas, blogai būti tiesiog negali.

Disclosure – Where You Come From

Britų šokių muzikos duetas „Disclosure“ pagaliau pradeda savo būsimo albumo promo kampaniją.

Šią savaitę pristatę kelias naujas ir pažadėję naują įrašą kitais metais, britai dalijasi dar vienu nauju kūriniu „Where You Come From“.

manoMUZIKA primena, kad „Disclosure“ diskografijoje – 2 nuostabūs albumai – debiutinis 2013-ųjų „Settle“ bei 2015-ųjų „Caracal“.

Išleidžiamas naujas Interpol albumas

Marauder

Albumo viršelis

Ilgai laukėme ir pagaliau sulaukėme. Po 4 metų pertraukos naują albumą pristato Manheteno indie roko grupė „Interpol„.

Naujame, jau 6-ame amerikiečių albume „Marauder“ – 13 naujų dainų. Dalį jų jau girdėjote manoMUZIKOJE, likusias nuo šiandien galite perklausyti ir internete.

Įrašą prodiusavo muzikos pasauliui puikiai pažįstamas prodiuseris Dave’as Fridmannas, kurios portfolio iš tiesų nuostabus – kūrėjas gali pasigirdi darbais su tokiais indie muzikos atlikėjais ir grupėmis kaip „The Flaming Lips“, „Tame Impala“, „MGMT“, „Mogwai“, „Mercury Rev.“ ir galybe kitų.

„Marauder“ išleido „Matador Records“.

Lyrikas Tom Baxter pristato savo naują albumą

The Other Side Of Blue

Albumo viršelis

Daugiau kaip prieš dešimtmetį ramusis britas Tomas Baxteris išleido pasakiškai gražią, jautrią ir itin stipriai už širdies griebiančią baladę „Better„. Šis kūrinys taip pat buvo įtrauktas į tų pačių metų atlikėjo albumą „Skybound“.

Ir nors nuo 2004-ųjų T. Baxteris išleido tris studijinius albumus ir 1 EP, išskyrus minėtąjį kūrinį nė viena jo kompozicija taip didesnių aukštumų ir nepasiekė. O gaila… Nes šis vyrukas tikrai geba sukurti pasakiškas balades.

Kad prieš tai parašytas teiginys teisingas, įrodo ir savaitgalį išleistas naujas lyriko albumas „The Other Side Of Blue“. Naujoje plokštelėje – 12 nuostabaus grožio baladžių, kurios, artėjant rudeniui, neturėtų pradingti žmonių, mėgstančių akustinę lyriką grotuvuose.

Jeigu ieškote aukso vidurio tarp „Kings Of Convenience“, Damien Rice, The Last Man On Earth ir Stephen Fretwell – Tomo Baxterio kūryba kaip tik Jums.

The 1975 – TooTimeTooTimeTooTime

Mančesterio grupė „The 1975″, po stulbinančios sėkmės susilaukusio albumo „I  Like It When You Sleep, for You Are So Beautiful Yet So Unaware of It“, išleisto prieš 2 metus, sugrįžta į eterį.

Vakar BBC radio 1 eteryje buvo pristatyta nauja grupės daina „TooTimeTooTimeTooTime“.

Šis kūrinys bus įtrauktas į trečią studijinį kolektyvo albumą „Brief Inquiry Onto Online Relationships“, kuris muzikos parduotuvių lentynose turėtų pasirodyti dar šiemet.

15 minučių su Erykah Badu: gyvai TINY DESK sesijoje

„Tiny Desk“ muzikiniai pasirodymai NPR studijoje jau seniai yra tapę didžiule manoMUZIKOS autorių silpnybe. Itin jaukūs, muzikalūs ir intymūs koncertai ne kartą privertė aikčioti ir žavėtis.

Vakar „NPR“ paviešintas pasirodymas – ne išimtis, mat jo centrinė figūra – JAV atlikėja, soul ir R&B muzikos karalienė Erykah Badu.

Trumpame 15 minučių mini- koncerte Erykah Badu drauge su pritariančių muzikantų kompanija atlieka kūrinius „Rimshot“ ir „Green Eyes“. Džiazinėmis improvizacijomis apipintos kompozicijos – tikras desertas muzikos mylėtojų ausims ir akims.

Muzikos mylėtojas Fynikse išdaužė automobilio langą, kad išgelbėtų svetimą vinilų kolekciją

Vinyls

Vinilai

Praėjusią savaitę Fynikse melomanas ir vinilų mylėtojas Nate’as Adamsas išgarsėjo netikėtu poelgiu. Kolekcionierius iš JAV išdaužė automobilio langą tam, kad išgelbėtų salono viduje esančias plokšteles.

Muzikos gerbėjas prisipažino, jog negalėjo matyti kaip, spaudžiant alinančiam karščiui, svetimoje mašinoje „gadinamos“ plokštelės.

Išėjęs iš ledų parduotuvės Adamas pamatė 2005-ųjų metų Suzuki Aerio dėžę su vinilais. Supratęs, kad vienintelė galimybė išlaikyti plokšteles „gyvybingas“ yra jas „išgelbėti“, jis nieko nelaukdamas rado didelį akmenį, išdaužė automobilio langą ir išėmė dėžę su plokštelėmis.

„Lauke buvo apie 100 laipsnių (pagal Farenheitą), o vinilai savo skambesį gali prarasti jau prie 80-ies. Pabuvę tokioje temperatūroje jie niekada nebeskambės taip, kaip anksčiau. Todėl supratau, kad turiu kažką daryti. Radau akmenį, išdaužiau langą ir, tikiuosi, išsaugojau vinilus. Taip būtų pasielgęs bet kuris muziką mylintis žmogus“, – salė N. Adamsas.

Dėžėje buvo 17 plokštelių ir 13 kasečių. Adamsas išgelbėjo tokių atlikėjų kaip „Sex Pistols“, „The Ramones“ ir „Fugazi“ albumus.

„Tokie dalykai mane verčia vemti. Sunku suvokti, kad pasaulyje yra žmonių, kurie nesupranta, kas yra teisinga ir saugu. Tai tikrų tikriausia gėda. Langas gali būti pakeistas, tačiau toje dėžėje buvo originalūs vinilai, kurių niekas niekada nepakeistų. Nebent, tau nusišypsotų labai sėkminga diena eBay aukcionuose“, – pasipiktinęs dėstė melomanas.

Išdaužęs langą ir ištraukęs vinilų dėžę Nate’as sulaukė automobilio savininko ir grąžino jam vinilus.

„Jis vaikščiojo aplink rankose laikydamas visas plokšteles. Kiekvieną jų išėmęs iš dėžės atsargiai apžiūrėjo, ar nėra padaryta kokių nors pažeidimų“, – sakė įvykio liudininkė, pridūrusi, kad automobilio savininkui sugrįžus prie mašinos nei vienas iš incidento dalyvių neatrodė ypatingai patenkintas.

Laimei,  netrukus atvažiavę policijos pareigūnai nuramino aistras ir išsprendė konfliktą.

„Automobilis netgi nebuvo užrakintas, o aš išėjau kelioms suknistoms minutėms. Žmonės jį vadina herojumi, o aš matau suknistą vagį, kuris sugadino mano automobilį ir bandė pavogti mano plokšteles“, – sakė automobilio savininkas Danas Helleris.

Šiuo metu plokštelės yra konfiskuotos. Ir taip bus tol, kol teisėjų kolegija neišsiaiškins, ar Helleris yra pakankamai atsakingas rūpintis tokia ypatinga kolekcija. N. Adamsas tikisi, kad vinilai bus atimti iš Hellerio ir atiteks jam.

 

Moses Sumney išleido naują EP

Neseniai sostinės Kotrynos bažnyčioje koncertavęs Moses Sumney vis dar kuria naują albumą, seksiantį po nuostabaus praėjusių metų darbo „Aromanticism“. Laimei, britas savo koncertinių kelionių ir albumų kūrimo procese randa progą savo gerbėjus pradžiuginti nauja muzika.

Prieš porą dienų muzikantas išleido trumpą kelių dainų EP „Black in Deep Red, 2014“. Naujame mini- albume – trys šviežios Moses Sumney dainos.

Beje, po koncerto Vilniuje atlikėjas savo instagram paskyroje pasidalijo nuotrauka, šalia kurios puikavosi užrašas „Lietuva – didžiausias šio koncertinio turo siurprizas. Ačiū“.

 

Pamatykite prieš 18 metų įvykusį pirmąjį Coldplay pasirodymą televizijoje

Nepaisant to, kad mūsų meilė grupei „Coldplay“ pastaruoju metu (dėl labai objektyvių muzikinių priežasčių) ėmė ir išnyko, puikiai žinome, kad Lietuvoje šis kolektyvas vis dar yra užkariavęs tūkstančius širdžių. Šia proga dalijamės neseniai paviešintu pirmuoju Chriso Martino kolektyvo pasirodymu televizijoje.

Šis koncertas įvyko 2000-ųjų gegužės 6 dieną.

„Jools Holland yra milžiniška figūra Jungtinės Karalystės muzikos industrijoje. Nuo 1992- ųjų jo rodoma laida „Later With…“ žinoma ne tik dėl naujų muzikos talentų, bet ir dėl didžiausių muzikos istorijos legendų <…> Žinoma, vėliau joje pasirodėme daugybę kartų, tačiau šis – ypatingas. Tiek nervų ir jaudulio kiek šįkart mes dar niekada nebuvome patyrę“, – rašė „Coldplay“ savo internetiniame puslapyje, pasidalinę šiuo video.

Pasirodymo metu „Coldplay“ atliko kūrinius „Yellow“,  „Shiver“ ir „Trouble“.  Nežinantiems priminsime, jog šios kompozicijos buvo įtrauktos į debiutinį grupės albumą „Parachutes“, kuris pasirodė praėjus lygiai mėnesiui po šios laidos.