Lenny Krawitz
Ateinančių metų birželio 4 dieną roko muzikos mylėtojai turi apsibraukti raudonai – Kauno „Žalgirio” arenoje savo pasirodymą surengs Lenny Kravitzas.
Kaune Lietuvos publikai atlikėjas turėtų pristatyti savo paskutinį albumą „Raise Vibration”. Beje, stotelė Lietuvoje įtraukta į pasaulinį L. Kravitzo turą „Here to Love“.
Bilietus nuo spalio 21 d. 10:00 val. bus galima įsigyti portale kakava.lt
Ignas Pociūnas, Lietuvoje geriau pažįstamas kaip pagrindinis projekto „Daddy Was A Milkman” veidas, spalio pabaigoje išleido nuostabų albumą „Intimate Us”. Tai – antrasis atlikėjo studijinis įrašas.
Albume – 14 dainų, kurių gretose galima rasti ir kūrinį „Ordinary Lover”. Būtent šiai kompozicijai buvo sukurtas gyvas video klipas.
Prieš akimirką pristatytame video – vaizdai iš spalio mėnesį vykusio „Daddy Was A Milkman” koncerto kaune.
„Koncerto Kaune akimirkas „aprengėme” viena iš naujo albumo „Intimate Us” dainų – ORDINARY LOVER. Nepaprastai gera prisimint ir mintimis sugrįžti į tą nuostabų vakarą, ačiū visiems kas buvote ir visiems kas dar kadanors ateisit”, – pristatydamas vaizdo klipą savo paskyroje facebooke rašė „Daddy Was A Milkman” alter ego Ignas Pociūnas.
R. Waterso koncertas Kaune
Kalbėti apie Rogerį Watersą nėra lengva dėl kelių priežasčių. Pirmoji – ši muzikos figūra yra itin didinga ir palikusi tokį milžinišką pėdsaką muzikos pasaulyje, kad rašant apie jį imi ir pasijunti tiesiog per menkas tokį žmogų „rakinėti”. Antroji – kiek paprastesnė. „Pink Floyd” (grupė, kurią 1964 metais subūrė R. Watersas) mano muzikinėje erdvėje jau daug metų yra taip niekada ir neįveiktas, nenugalėtas ir nenukarūnuotas „Numeris Vienas”. Kitaip tariant, kad ir kiek žavėčiausi kita muzika, kūrinių „On The Turning Away”, „Wish You Were Here“ ar „Us and Them“ kūrėjai mano pasaulyje visada bus nutolę šviesmečiais, už nugaros palikę visus kitus. Jie jau daug metų nelyginami ir „nekotiruojami” kasdienybės rinkoje. Na, maždaug tokie patys, kaip Rogeris Federreris tenise arba Olandijos rinktinė futbole. Gali būti visko – nesėkmių, suklupimų, pykčių ar keistų pasirinkimų. Tačiau jie visada išliks geriausi. Stabai. Tie, kuriems jau seniai savo muzikinėje širdyje esu pastatęs paminklą. Nenugriaunamą. Nepajudinamą. Ir stovintį ant paties aukščiausio kalno, ant kurio daugiau vietos niekam nebėra.
„Pink Floyd” buvo grupė, kuri mano aplinkoje skambėdavo itin dažnai. Nuo pat mažų dienų jos vinilai sukdavosi Tėčio ir Mamos grotuve, todėl natūralu, kad Tėvų meilę perėmiau ir aš. Juk sako, kad obuolys nuo obels netoli terieda…
Taigi, faktą, kad Rogeris Watersas atvyksta koncertuoti į Lietuvą priėmiau maždaug taip, kaip (spėju) uolūs krikščionys sutiko žinią apie popiežiaus vizitą. Į mano mylimą šalį atvyksta Dievas. Tiesa, maniškio dievo vardas – tikrai ne Jėzus ir ne Pranciškus. Tai netrukus 75-ąjį gimtadienį švęsiantis Rogeris.
Pink Floyduose ilgą laiką pirmuoju smuiku griežė dvi asmenybės – Davidas Gilmouras ir Rogeris Watersas. Išmanantys pinkų biografiją puikiai žino ir lemtingus 1985-uosius – metus, kai pastarasis oficialiai pasitraukė iš grupės. Watersininkams tai buvo metai, kai Pinkai smigo laipteliu žemyn, tuo tarpu Gilmourininkams, priešingai, tai buvo naujos neatrastos, bet taip pat pasakiškai muzikalios Pinkų kelionės pradžia.
R. Waterso koncertas Kaune
Sunku būtų suskaičiuoti valandas, kurias per 35 savo gyvenimo metus praleidau „Pink Floyd” gerbėjų gretose analizuodamas pasikeitusį grupės skambesį “post-watersinėje” epochoje ir ginčydamasis, kurie yra teisūs – labiau mylintys Watersą ar visgi tie, kuriuos žavi „paskutinieji” Pinkai su Gilmouru priešaky.
Visi mes būdavome teisūs, nes Pinkus, kaip ir kiekvieną kitą meilės vertą objektą, mes mylime individualiai. Ir netgi žinodami, kad dėl skonio ginčytis neverta, vis tiek leisdavomės į tokias diskusijas, kurias išgirdę nesidomintys muzika, ko gero, mus drąsiai būtų pavadinę ligoniais.
Kai reikėdavo save identifikuoti ir priskirti vienai iš dviejų stovyklų, visada pasimesdavau. Žaviuosi Davido Gilmouro vokalu, neapaskomai myliu jo kurtus albumus „A Momentary Laps Of Reason” ir „Division Bell” (vien tik ko verti juose esantys kūriniai „On The Turning Away”, „Coming Back To Life” ar radijiniu singlu tapęs „High Hopes”). Tačiau… tačiau Rogerio Waterso sukurtas ir 1983 metais išleistas „The Final Cut” yra pats mėgstamiausias mano albumas (ir vienas iš tų įrašų, kuriuos norėčiau su savimi nusinešti į anapilį), o jo 1975-ųjų daina „Wish You Were Here” arba visas LP „Dark Side Of The Moon” yra tokio lygio šedevrai, kurių klausant tūkstantąjį kartą, kiekvieną sykį kūnas pasipuošia milijonais jaudinančių šiurpuliukų.
Taip savo pasąmonėje dėliodamas „meiles” į dviejų talentų stalčiukus tiesiog pasimesdavau ir likdavau „neutralus”.
Taigi, 2018 metų rugpjūčio 26 –oji mano gyvenime – itin reikšminga. Pagaliau turėjau galimybę sutikti vieną didžiausių savo epochos idėjinių ir muzikinių stabų – žmogų, kurio kūryba mane lydi ir žavi visa gyvenimą.
R. Waterso koncertas Kaune
Apie tai, kad Rogeris Watersas leisis į didžiules koncertines gastroles, buvo parnešta dar 2016 m. spalį. Muzikantas informavo, kad keliaus po pasaulį ir savo koncertuose gros daug „Pink Floyd” muzikos, kuri bus maišoma su (tais metais dar neišleista) nauja soline kūryba.
Po 25 metų pertraukos, 2017-ais, R. Watersas išleidžia savo naują solinį diską ir… iškeliauja į turą, pavadintą „Us + Them“. Kaip „Pink Floyd” kūryboje atsitiktinumų nebūna, taip ir šis pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Didžioji dauguma grupės gerbėjų net neabejojo, kad turo pavadinimas – tai aliuzija į legendiniame 1973-ųjų metų pinkų albume „Dark Side Of the Moon” esančią dainą „Us & Them”. Tačiau tai – tik dalis tiesos. Politiniais lozungais ir itin aktyviu viešosios nuomonės reiškimu garsėjančio R. Waterso turo pavadinimas – tai kartu ir nuoroda į 2016 m. pasakytą tuometinio JAV Prezidento Baracko Obamos kalbą. Joje Amerikos vadovas kalbėjo apie emigrantus ir pabrėžė, jog nacionalizmui ir segregacijai, kurią geriausiai apibrėžia terminas „Mes ir Jie”, šiame pasaulyje tiesiog nebeliko vietos. Ne veltui viso šio turo metu ex-pinkas, taip stipriai kanda dabartiniam JAV Prezidentui D. Trumpui.
Nuo tos 2017- ųjų liepos – akimirkos, kuomet R. Watersas leidosi į savo didįjį koncertinį turą, praėjo daugiau nei metai. Tačiau politinis kontekstas nepasikeitė, o augant įtampai tarptautinėje erdvėje vis garsiau nepasitenkinimą reiškė ir Rogeris Watersas.
Jau pernai vasarą pirmųjų koncertų Šiaurės Amerikoje metu kultinis atlikėjas daug dėmesio skyrė anti-Trumpinei politikai. Ir šis faktas neliko be atsako – muzikantas po pirmųjų turo koncertų sulaukė tūkstančių pasipiktinusių laiškų (kurių nemaža dalis neapsikentę atlikėjo retorikos, metaforų ir tiesmuko kalbėjimo tiesiog išeidavo iš koncerto anksčiau laiko). Tačiau tai nė kiek nepristabdė muzikanto, kuris duodamas interviu CNN televizijai yra pasakęs, jog tie, kurie nori lengvo žanro „tuščio“ koncerto, kuriame nebūtų jokios žinutės, turėtų rinktis Katy Perry šou. Akivaizdu, kad daugiau kaip prieš pusę amžiaus subūręs vieną geriausių visų laikų grupių, R. Watersas nė kiek nemėgindamas gludinti kampų, nebeieško kompromisų ir tėškia tai, ką galvoja.
R. Waterso koncertas Kaune
Koncertas Kauno “Žalgirio” arenoje – ne išimtis. Susirinkusi publika neturėjo pagrindo skųstis nei politikos trūkumu, nei kūrinių parinkimu. Žinoma, „Pink Floyd” kūrybos niekada negana, todėl kiekvienas grupės gerbėjas savąjį setlistą, ko gero, būtų koregavęs pagal asmenines preferencijas. Aš – ne išimtis. Nors ir puikiai žinojau, kad turo metu R. Watersas į savo pasirodymą (kuris dainų prasme praktiškai nekinta visų gastrolių metu) neįtraukia 1983- ųjų albumo „Final Cut” kūrinių, vis dėlto kažkur širdies gilumoje vyliausi, kad bent jau titulinę dainą arba dramatiškąją „A Gunner’s dream” išgirsiu. Deja…
Vis dėlto, rugpjūčio 26-oji Kaune buvo neįtikėtina kelionė „Pink Floyd” kūrybos keliais. Žinoma, iki tos akimirkos, kol tais keliais, Pinkus į priekį vedė R. Watersas. Taigi, be nė vieno kūrinio iš D. Gilmouro kurto ir 1987 m. išleisto „A Momentary Lapse of Reason” ar 1994-aisiais pasirodžiusio „The Division Bell”.
Tai buvo Pinkai iki 1985-ųjų.
Tačiau dviejų valandų trukmės šou visiškai pakako klajoti sentimentų labirintais ir suvesti kūrinio garsus su tik jam skirtais prisiminimais. Koncerto metu R. Watersas sugrojo bene pusę savo legendinio 1973-ųjų albumo „Dark Side Of The Moon” (kūriniai „Breath”, „The Great Gig In The Sky”, „Money”, „Us & Them”, „Brain Damage” ir „Time”) ir beveik pusę 1975-ųjų „Wish You Were Here” (kuriame de facto buvo viso labo penkios dainos), kelis kūrinius iš kultiniu tapusio šedevro „The Wall”, nepamiršo ir po dvejų metų išleisto „Animals” su prekiniu ženklu tapusia šio įrašo kompozicija „Pigs”. Šioje sentimentalioje kelionėje visai neprastai „susiklausė” ir tie keli soliniai kūriniai iš pernai išleistos plokštelės „Is This The Life You Really Wanted?“.
Kitaip tariant, muzikos pasaulio veteranas laikėsi savo duoto žodžio ir publiką daugiausiai lepino senais gerais Pinkų kūriniais, kurių dėka ši legendinė dar 1964 metais susikūrusi Londono roko grupė ir pelnė tiek daug muzikos mylėtojų meilės.
R. Waterso koncertas Kaune
Viso koncerto metu 74-ių britas meistriškai dėliojo pasirodymo programą. Po pirmos dalies (dainų sąrašą rasite apačioje), kurią užbaigė švieselių jūroje paskendusi baladė „Wish You Were Here” ir ją palydėjęs „The Wall” himnas „Another Brick In The Wall” (kurioje mokinių rolę atliko iš Alytaus vaikų globos namų atvykę moksleiviai), buvo paskelbta 20 minučių pertrauka.
Po jos prasidėjo pagrindiniai pasirodymo triukai, apie kuriuos ir šneka visas pasaulis.
Pačioje antros dalies pradžioje iš lubų nusileido didžiuliai ekranai, kuriuose per tris pirmąsias dainas vyko „didysis politikos spektaklis”. Ekranuose buvo itin daug vaizdo projekcijų, su dabartiniu JAV vadovu, šūsnis kritikos strėlių jo politikai, kurias palydėdavo paties D. Trumpo ištartos „įsimintinos“ frazės (pvz. We will have no choice but to totally destroy North Korea; I too have a nuclear button, but it‘s a much bigger & more powerful one than his. And my button works ir kitos). Nepamiršti ir kiti prieštaringai vertinami pasaulio lyderiai (Jungtinės Karalystės premjerė Th. May, Turkijos Prezidentas Th. Erdoganas, Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu, Šiaurės Korėjos vadovas Kim Yong Unas). Ir tai tik keli veidai iš visos gausos. Kai kurie jo politiniai lozungai atrodė taiklūs, kai kurie – kontraversiški, o kai kurie – net ir visiškai prieštaraujantys mūsų užsienio politikos krypčiai, tačiau šįkart politiką paliksime nuošalyje.
Simboliška, bet politinis teatras (kurio metu scenoje muzikantai buvo užsidėję kiaulių kaukes) vyko per pirmas tris dainas – „Dogs”, „Pigs” ir „Money”. Jų metu Kauno „Žalgirio“ arenos palubėmis keliavo ir žymioji kiaulė iš 1977-ųjų metų „Pink Floyd“ albumo „Animals“ viršelio. Ant vieno rožinės kiaulės šono puikavosi užrašas „Stay Human“, ant kito – jo vertimas lietuvių kalba „Likti žmogumi“.
R. Waterso koncertas Kaune
Kai politiniu teatru, lozungais ir satyra palydėtas tris pirmąsias antros dalies dainas pakeitė „Dark Side Of The Moon” baladė „Us & Them”, ekranuose „sušvelnėjo” ir politinis kontekstas – Trumpo „auksines frazes” pakeitė socialinės problemos – skurdas, nelygybė, rasinė ir seksualinė diskriminacija, smurtas. Švelnėjant muzikos garsams švelnėjo ir vaizdai ekranuose, tarytum apeliuodami ir kreipdamiesi į klausytojo sąžinę su pasiūlymu apsidairyti aplink ir nelikti abejingiems. Beje, apie tai koncerto pabaigoje kalbėjo viso pasirodymo metu nedaugžodžiavęs Rogeris Watersas, linkėdamas visiems daugiau empatijos ir meilės vieni kitiems.
Ir nors didžiąja dalimi politinės temos dominavo antros koncerto dalies pradžioje, vizualiai tai buvo stipriausia, o kartu ir didžiausią įspūdį daugeliui paliekanti koncerto dalis. Akivaizdu, kad būtent ši kelioliką minučių trukusi akimirka ir yra tai, ką aptarinėja viso pasaulio žiniasklaida, apie ką kalba atlikėjo gerbėjai. Tačiau jei R. Waterso tikslas – provokuoti ir priversti susimąstyti, muzikantas tai pasiekia su kaupu.
Kai kurie gali sakyti, kad šis pasirodymas buvo per daug politizuotas (tokių pasisakymų įvairiuose forumuose teko skaityti visą galybę), tačiau tie, kurie bent jau šiek tiek domėjosi R. Waterso asmenybe, dėl jo politinių lozungų muzikoje tikrai neturėjo nustebti.
R. Waterso koncertas Kaune
Dviejų valandų trukmės muzikinėje kelionėje netrūko nieko – nei sentimentų, nei įprastos pinkfloydinės hipnozės, nei tos muzikos, kurią klausant negali nustoti žavėtis R. Waterso kūrybiniu potencialu. Tai buvo įsimintinas ir pasakiškai profesionalus šou, kuriame derėjo viskas – muzika, vizualizacijos, nuotaika ir nenumaldomas istorija tampančios muzikos skambesys. Toks jausmas, kad legendinis Pinkas yra tikrai atradęs sėkmingo koncerto receptą – žino kada sustoti, kada pereiti prie lyrikos, kada pasisakyti (tai, beje, jis padarė tik koncerto pabaigoje), o kada tėkštelti tokį sentimentalų garsą, kad ištikimiausi gerbėjai galėtų skruostu ridenti ašarą.
Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie paskutinę koncerto dainą – kultinį „The Wall” hitą „Comfortably Numb”. Tai buvo toks jautrus finalinis koncerto akordas, kad atrodo, nieko daugiau ir nebereikėjo.
Ko gero neverta kalbėti apie tai, kas buvo nesugrota, mat Rogerio Waterso kūrybos vaisių gausa – neišmatuojama vieno ar dviejų koncertų rėmuose. Neverta minėti ir tai, kad dainose, kuriose esame girdėti sodrų Davido Gilmouro tembrą, pastarojo niekas pakeisti negali (čia Gilmouro partijas dainavo vienas iš grupės narių). Kita vertus, šiuo klausimu labai taikliai post-koncertinėje diskusijoje pasisakė vienas geriausių šviesų dizainerių Lietuvoje Marius Selevičius. „Chebra, tai buvo Rogerio Waterso, o ne Pinkų koncertas“, – atsakydamas į teiginį, kad Gilmouro niekas negali pakeisti, rašė jis.
R. Waterso koncertas Kaune
Taigi, vėstančios vasaros sekmadienio vakarą ant scenos buvo didis žmogus, padaręs įtaką milijonams ir šimtams milijonų leidęs atrasti ir pamilti Muziką (iš didžiosios M).
Tai buvo vakaras, kai 74 metų muzikinis Dievas karaliavo Lietuvoje. O Dievams mes esame linkę nusilenkti. Tai padarė ir Lietuvos publika.
Mano manymu tai buvo geriausias kada nors Lietuvoje įvykęs koncertas. Visomis prasmėmis. Beje, nuostabi Kaune susirinkusi minia buvo vienas iš veiksnių, kuris šį mano teiginį tik dar labiau sustiprina.
Bet apie tai, ko gero, plėstis jau nebeverta.
O dabar… tiesiog dar kartą paklausykime „Dark Side Of The Moon“. Ir „Animals“. Ir „Wish You Were Here“, ir ….
R. Waterso koncertas Kaune
Queen+Adam Lambert koncertas kaune
Tai, kas nutiko penktadienį Kaune, daugeliui buvo svajonės išsipildymas. Viena geriausių ir žymiausių pasaulio grupių „Queen“ pirmą kartą apsilankė mūsų šalyje. Reto kalibro įvykis mums, jau baigiantiems išlepti nuo atvykstančių žvaigždžių. Dar ypatingiau – koncertas pilnutėlėje „Žalgirio“ arenoje įvyko tą pačią dieną, kai albumo „News of the World“ (1977) keturiasdešimtmečio proga pasaulyje pasirodė jo proginis leidimas. O tai ir yra šio „Queen + Adam Lambert“ turo priežastis. Savo pasaulines gastroles muzikantai pradėjo birželį Arizonoje, JAV, pabaigs – kitų metų kovą Australijoje. Šiemet dar mėnesį laiko iki gruodžio vidurio juos galima išvysti Europoje.
Kelionė į šį koncertą buvo ilga. Tiek grupei, tiek man. Visi žinome, kad originalią „Queen“ sudėtį sudarė keturi nariai. Dainas rašė taip pat visi keturi – daugiausia jų sukūrė Freddie’is Mercury’is ir grupės gitaristas Brianas May’us (70). Kalbant apie žmones, kuriuos pamatėme scenoje Kaune, būgininkas Rogeris Tayloras (68) yra parašęs tokias dainas kaip „Radio Ga Ga“, „The Invisible Man“, „A Kind of Magic“, „I’m in Love with My Car“ ir kitas. Tuo tarpu Brianas May’us yra „We Will Rock You“, „Who Wants to Live Forever“, „Too Much Love Will Kill You“, „The Show Must Go On“, „Hammer to Fall“, „Fat Bottomed Girls“, „Tie Your Mother Down“ – visų ir neišvardinsi – autorius. Dar daugelio dainų autoriai yra iškart keli grupės nariai arba visa grupė.
Į ką aš lenkiu? Freddie Mercury’io scenoje, deja, jau nebeišvysime (kitą savaitę sueis 26-eri metai nuo jo mirties). Bosistas Johnas Deaconas (66) jau senokai apsisprendė nebesieti savo gyvenimo su muzika. Tačiau neprieštaravo, kad likę muzikantai tęstų veiklą „Queen“ pavadinimu. Kiti du grupės nariai Brianas May’us (gitara, vokalas) ir Rogeris Tayloras (mušamieji, vokalas) ilgai buvo „palaidoję“ „Queen“, užsiiminėjo soliniais projektais ar kitokiom veiklom.
Queen + Adam Lambert koncertas Kaune
Mintį vėl koncertuoti jiems pasiūlė Eltonas Johnas po to, kai 1997-aisiais su visais trimis „Queen“ nariais Freddy Mercury’io pagerbimo koncerte Paryžiuje atliko „The Show Must Go On“ – tai buvo vos antras kartas, kai grupės muzikantai pasirodė po Freddie mirties (pirmasis, žinoma, buvo „The Freddie Mercury Tribute“ koncertas 1992-aisiais Londono „Wembley“ stadione). Nors Johnas Deaconas po renginio Paryžiuje apsisprendė, kad jam muzikos jau gana, Brianas ir Rogeris sutiko pagroti keliose apdovanojimų ceremonijose, labdaros renginiuose (tarp jų 1998 ir 2003 metais garsiuosiuose „Pavarotti & Friends“ Modenoje). Pirmą kartą pavadinimas „Queen +“ pasirodė dar 1999 metais, kai buvo išleistas albumas „Greatest Hits III“, kuriame svečiavosi Eltonas Johnas, Wyclefas Jeanas, George’as Michaelas, Montserrat Caballé.
2001-aisiais kino ekranus pasiekė filmas „Riterio žvaigždė“ (A Knight’s Tale), kuriame nuskambėjo dainos „We Will Rock You“ ir „We Are the Champions“, šiai vokalą įrašė Robbie Williamsas. Pradėjo sklisti kalbos, kad Robbie’is gali tapti naujuoju „Queen“ frontmenu – tiesą sakant, tam jis atrodė idealus kandidatas. Visgi įvykiai susiklostė kitaip, bet visa tai kryptingai, žingsnis po žingsnio artino Brianą May’ų ir Rogerį Taylorą prie apsisprendimo grąžinti „Queen“ dainas į koncertų sales ir stadionus. Ne tik jiedu, bet ir publika jautė, kad aplinkybės tam nutikti bręsta.
Queen + Adam Lambert koncertas Kaune
Subręsti prireikė dar kelerių metų ir į pagalbą buvo pakviestas grupių „Free“ ir „Bad Company“ vokalistas Paulas Rodgersas. Pasivadinus „Queen + Paul Rodgers“ (kad būtų aišku, jog Paulas Rodgersas nepakeičia Freddie Mercury’io grupėje), įvyko gastrolės su geriausių grupės dainų programa. Tai buvo pirmosios „Queen“ gastrolės nuo… 1986 metų „Magic“ turo (kurį įamžino albumas „Live at Wembley“ (1990) ir kino teatruose parodytas koncertinis filmas „Hungarian Rhapsody: Queen Live in Budapest“ (2012)). Būtent su Paulu Rodgersu „Queen“ pasirodė arčiausiai Lietuvos 2008 metų rudenį Rygoje. Nors susidomėjimas Rygos koncertu Lietuvoje buvo didelis, aš į jį taip ir nenukeliavau dėl panašių priežasčių, kaip ir daugelis – nes Freddie Mercury’is nepakeičiamas. Net neįsigilindamas į tai, kad niekas jo ir nebandė pakeisti.
Netrukus Briano May’aus ir Rogerio Tayloro akiratyje pasirodė Adamas Lambertas (35). 2009-aisiais jie dalyvavo „American Idol“ finale, kuriame dainą „We Are the Champions“ atliko bendrai su konkurso finalistais – laimėtoju tapusiu Krisu Allenu ir antroje vietoje likusiu Adamu. Visgi Adamas Brianui su Rogeriu prilipo labiausiai iš visų, su kuriais tuo metu teko dalintis scena, ir po kiek laiko jie su Adamu pasirodė MTV Europos muzikos apdovanojimuose. Būtent po šio renginio jie ir prikalbino Adamą tapti naujuoju jų frontmenu.
Queen + Adam Lambert koncertas Kaune
Dar vieną galimybę pamatyti „Queen“ praleidau 2012 metais Kijeve, kai ten vykusio Europos futbolo čempionato finalo išvakarėse Nepriklausomybės aikštėje (geriau žinomoje Maidanu) jie su Eltonu Johnu surengė bendrą koncertą. Šį renginį oficialioje „Euro 2012“ fanų zonoje, Kreščiatike ir aplinkinėse gatvėse stebėjo apie ketvirtis milijono žiūrovų. Tai, beje, buvo pirmas pilnas Briano May’aus ir Rogerio Tayloro koncertas su Adamu Lambertu. Išbuvęs Kijeve kelias savaites, kurios buvo skirtos čempionato rungtynių žiūrėjimui, šio koncerto taip ir neišlaukiau, o ir abejojau ar ką nors labai pavyks tokioje minioje ir pamatyti.
2011-2012 metais „Queen + Adam Lambert“ rengė pavienius koncertus, o 2014-2015 metais jų pasaulinis turas jau apėmė penkis žemynus. Pernai vasarą grupė sugrojo keliolika koncertų Europoje ir Azijoje (pagaliau pavyko juos pamatyti Talino Dainų slėnyje!). Ir štai 2017-2018 metais jie išsiruošė į antrą pasaulinį turą, su kuriuo ir atvyko į Kauną. Po matytų koncertų Taline ir Kaune galiu tik pasidžiaugti, kad nepaisant išankstinio skepticizmo darinys „Queen + Adam Lambert“ yra išties sėkmingas. Iš esmės nutiko stebuklas, kokio niekas nesitikėjo – Brianas May’us ir Rogeris Tayloras susirado naują, jiems puikiai tinkantį frontmeną.
Queen + Adam Lambert koncertas Kaune
Tokio stebuklo nepavyko sukurti, pavyzdžiui, grupei INXS. Kai ji liko be Michaelo Hutchence’o, muzikantų ieškojimai ir eksperimentai truko net keliolika metų, kol teko pasiduoti ir išformuoti grupę. Dabartinė „Queen + Adam Lambert“ sudėtis yra gana pavykusi reinkarnacija, kurią turime branginti ir vertinti. Nes tai yra arčiausiai to, kiek mes šiame pasaulyje galime prisiliesti prie „Queen“ ir Freddie Mercury’io legendos.
Nebuvau „Queen“ ture su Paulu Rodgersu, bet, pasak buvusių, tai buvo senų rokerių formato koncertas, ko tikrai negalima pasakyti apie šį turą. Neteisinga būtų teigti, kad vietoj Adamo scenoje galėtų būti bet kas. Teoriškai taip, bet praktiškai užsidirbti Briano ir Rogerio pasitikėjimą yra velniškai sunku ir užtrunka daug laiko. Menkai tikėtina, kad kada dar atsiras tinkamas kandidatas, kuriuo būtų taip pasitikima ir jam tiek daug leidžiama.
Prieš pusantrų metų Taline manęs nepaliko mintis, kad „Queen“ muzikantai nepakankamai dirba Adamui kaip frontmenui. Smagu konstatuoti, kad dabar Kaune tokio jausmo nebebuvo. Į koncerto programą net buvo įtrauktas didžiausias solinis Adamo hitas „Whataya Want from Me“. Jis yra ne tik geras, įdomus vokalistas, kuris koncerte atlieka daug veiksmo ir tuo pačiu išdainuoja visas natas, bet ir įlieja taip reikalingo šviežio kraujo, yra šios grupės jaunystė ir teatras. Kažkuria prasme kaip Freddie’is. Kiekviename koncerte Adamas prisipažįsta esantis Freddie gerbėju (ir tai yra tiesa, nes „Bohemian Rhapsody“ jis dainavo dar ankstyvoje atrankoje į „American Idol“) ir kviečia publiką tiesiog švęsti grupę „Queen“ ir Freddie kartu.
Queen + Adam Lambert koncertas Kaune
Šių metų „Queen“ turas skiriasi nuo pernai metų koncertų ir programa, ir šou pastatymu. Grupė pristato „News of the World“ keturiasdešimtmetį, todėl ir sceniniai sprendimai atitinkami. Visą įrangą ir dekoracijas „Queen“ į Kauną atsivežė beveik dviem dešimtimis sunkvežimių. Pagrindine šou dekoracija tapo robotas „Frenkas“, būtent iš albumo „News of the World“ viršelio. Pasirodymo metu jį buvo galima išvysti ir dar kelis kartus – ne tik ekrane, bet ir išlendant iš grindų ar solo partijai į viršų pakeliant gitaristą Brianą May’ų.
Koncerto pradžioje atlikę kelių eilučių „tyzerį“ „We Will Rock You“ muzikantai sugrojo „Hammer to Fall“, „Stone Cold Crazy“, „Tie Your Mother Down“. Sušildę publiką netruko pradžiuginti ir labiau žinomais kūriniais – „Another One Bites the Dust“, „Fat Bottomed Girls“, „Killer Queen“, „Don’t Stop Me Now“, „Bicycle Race“. „Queen“ dainų sąrašas – nesibaigianti hitų virtinė! Nedažnai koncertuose pamatysi, kad mūsų publika taip gerai mokėtų jų tekstus.
Rogeris Tayloras sudainavo iš pokšto gimusią dainą „I’m in Love With My Car“. Po jos skambėjo albumo „News of the World“ kūrinys „Get Down, Make Love“ (iš viso jų šiame koncerte buvo trys). Tolimesnes dainas vėl publika mokėjo mintinai: „ I Want It All“, „Love of My Life“, „Somebody to Love“, „Crazy Little Thing Called Love“, „Under Pressure“, „A Kind of Magic“, „I Want to Break Free“.
Queen + Adam Lambert koncertas Kaune
Nesu Adamo Lamberto gerbėjas, bet negaliu nesižavėti, kaip tvarkėsi šis prieš išankstinį publikos nusistatymą pastatytas dainininkas. Adamas žino, kad jis niekada nepakeis Freddie, nebando to padaryti, dainuoja savo maniera, kuri šiek tiek nebent primena švedų grupęs „The Ark“ vokalistą Ola Salo, ir viskas puikiai veikia. Be to, Brianą ir Rogerį jis padaro laimingus, kad jie vėl gali atlikti „Queen“ dainas. Freddie mirus, jie ne tik neteko draugo, kurį laikė šeimos nariu, bet ir savo gyvenimo projekto – grupės „Queen“. Vėl pasinerti į šią magiją ne tik gerbėjams, bet ir jiems patiems, yra didelis džiaugsmas. „Queen“ muzikantai artėja prie garbaus amžiaus, o Brianui May’ui neseniai teko grumtis su sudėtinga liga, tad iš publikos pusės neleisti jiems rengti koncertų, dainuoti dainų, kurias jie yra sukūrę ar prie jų prisidėję, būtų nesąžininga.
„Love of My Life“ Brianas May’us dainavo vienas (tiksliau gausiai pritariant publikai) sau akomponuodamas akustine gitara ir uždegęs švieseles publikos mobiliuosiuose telefonuose. Taip pat pasidarė su žiūrovais stereo-selfį, kurio pasidalino socialiniuose tinkluose (žiūrėkite čia). Dainos pabaigoje prie jo iš ekrano dainuoti prisijungė Freddie Mercury’is, išspaudęs ašaras ne vienam stebėjusiam koncertą. Prieš kūrinį „Under Pressure“ įvyko dviejų būgnininkų dvikova (beje, Talino koncerte Rogeris Tayloras jos metu „rungėsi“ su savo sūnumi Rufusu, grojančiu būgnais anglų grupėje „The Darkness“, bet šį kartą tai buvo turo perkusininkas Tyleris Warrenas, pasiimtas iš oficialios „Queen“ „tribute“ grupės „Queen Extravaganza“).
Queen + Adam Lambert koncertas Kaune
Iš viso scenoje buvo šeši muzikantai, grupės sudėtį papildė bosinė gitara, klavišai ir perkusija. Dainos „A Kind of Magic“ metu pagrindinę vokalo partiją vėl atliko Rogeris Tayloras. Koncertui einant į pabaigą nuskambėjo „You Take My Breath Away“, „Who Wants to Live Forever“, Briano May’aus gitarinis kūrinys „Last Horizon“. Koncerto pabaiga atėjo anksčiau, nei publika to būtų norėjusi – vakarą vainikavo „Radio Ga Ga“ bei „Bohemian Rhapsody“. Po gausių plojimų bisui ekrane vėl pasirodė Freddie’is. Paflirtavęs su publika, jai mestelėjo „f••k you all“ tuo visus labai pralinksmindamas ir dingo iš ekrano. Biso metu nuskambėjo du didžiausi albumo „News of the World“ hitai – „We Will Rock You“ (kuris dabar jau buvo atliktas pilnai) ir „We Are the Champions“, palydėtas gausių konfeti blizgučių ir ovacijų. Žiūrovams skirstantis dar užgrojo „God Save the Queen“ įrašas.
Koncerto programa apėmė grupės kūrybą nuo 1974 iki 1989 metų. Buvo bent po dainą iš dešimties grupės albumų. Neišgirdome kūrinių iš dviejų pirmųjų albumų „Queen“ (1973) ir „Queen II“ (1974), garso takelio „Flash Gordon“ (1980) ir dviejų paskutiniųjų albumų „Innuendo“ (1991) bei „Made in Heaven“ (1995), pastarasis, kaip žinia, išleistas jau po Freddie Mercury’io mirties. Muzikantai scenoje buvo puikiai nusiteikę, jautėsi labai komfortabiliai. Santykis su publika buvo toks tarsi visi matytųsi pirmą kartą, bet būtų geri pažįstami. Koncerto metu ne kartą girdėjome lietuvišką „ačiū“, taip pat „labas vakaras“, „kaip laikotės“. Brianas May’us pasidžiaugė pirmuoju grupės koncertu Lietuvoje ir dėkojo už šiltą priėmimą. Krentant konfeti, muzikantai į sceną išsinešė ir Lietuvos vėliavą.
Queen + Adam Lambert koncertas Kaune
Be abejonės, tai buvo geriausias šių metų koncertas Lietuvoje ir, ko gero, vienas geriausių apskritai kada įvykusių mūsų šalyje. Viskas tobulai išbaigta, apgalvota, kokybiška, tačiau tuo pačiu lengva, žaisminga ir dera tarpusavyje. Nuo pirmų roboto „Frenko“ kumščio smūgių į koncerto ekraną iki paskutiniųjų „We Are the Champions“ akordų šis koncertas tapo įtraukiančiu šou, kuris nepaleidžia iki uždegamos šviesos. Iš techninės pusės pasirodymas buvo sudėtingas – scena gitaros formos, judanti apšvietimo ir vaizdo įranga, sudėtingos dekoracijos. Keli kūriniai nuskambėjo iš koncerto viduryje esančios scenos.
Klausytis „Queen“ dainų yra didelis malonumas ir grupė bei koncertą organizavusi komanda padarė viską, kad jos skambėtų kaip galima geriau. Labai džiaugiuosi apsilankęs koncertuose Kaune ir Taline ir paraginęs tai padaryti draugus. Savo gyvenime gyvai koncertuojant jau nebeišvysiu Davido Bowie’io, Michaelo Jacksono, „Nirvanos“, INXS, Leonardo Coheno… Būtų buvę labai gaila į šį sąrašą įtraukti „Queen“. Taip, Freddie Mercury’io nebėra su mumis, tačiau galimybę prisiliesti prie „Queen“ legendos gavau ir net dukart, ir tai buvo „kind of magic“.
Stingo koncertas Kaune
Pasakysiu paslaptį – lietuviai mėgsta Stingą. Per savo karjerą mūsų šalyje jau šeštą kartą apsilankęs dainininkas/boso gitaristas į savo koncertus surenka vis daugiau žiūrovų. Ir realiai pretenduoja į dažniausiai ir sėkmingiausiai Lietuvoje koncertavusio Vakarų Europos atlikėjo titulą. Praėjus penkeriems metams nuo ankstesnio koncerto į Kauno „Žalgirio“ areną sugrįžusi britų įžymybė nepaliko abejonių dėl to, kad mūsų publika jį labai mėgsta. Buvo parduoti visi bilietai viršutinėse ir žemutinėse tribūnose, ir tik parteryje, kur stovimos vietos, ne visi bilietai buvo išpirkti. Akivaizdu, Stingo publika labiau linkusi sėdėti, bet čia jau pats dainininkas nenorėjo, kad parteris būtų sėdimas.
Iš naujojo albumo į koncertą pasiėmęs keturias dainas, Stingo pseudonimu žinomas Gordonas Sumneris (66) publikai tradiciškai pateikė visus didžiausius savo ir grupės „The Police“ hitus. Jei Stingo koncertuose teko lankytis anksčiau, didžiąją dalį kūrinių garantuotai girdėjote ankstesniuose pasirodymuose. Tačiau jei aplankyti Stingo dar neturėjote galimybės, tuomet šis koncertas yra kone privalomas. Ypač jei klausėtės muzikos aštuoniasdešimtaisiais ir devyniasdešimtaisiais.
„Apšildymui“ pasiėmęs savo sūnų Joe Sumnerį (kuris su grupe „Fiction Plane“ tėvą Lietuvoje „apšildė“ ir 2006 metais „Siemens“ arenoje Vilniuje, o šiemet taip pat pradėjo solinę karjerą), Stingas paruošė programą, prieš kurią išskystų ir didžiausi skeptikai. Tokiam koncertui recenzijos rašyti beveik nereikia… Pakanka išvardinti skambėjusias dainas ir visiems viskas aišku. Bet apie jas kiek vėliau.
Stingo koncertas Kaune
Koncerto metu buvo smagu ne tik sekti setlistą, bet ir prisiminti neatliktų hitų pavadinimus. Tapo aišku, kad Stingas galėtų surengti du iš eilės vienodai sėkmingus koncertus su skirtinga programa. Neskambėjusių kūrinių rezerve liko „When We Dance“, „It’s Probably Me“, „Send Your Love“, „Moon Over Bourbon Street“, „If You Love Somebody Set Them Free“, „All This Time“, „Let Your Soul Be Your Pilot“, „Seven Days“, „Stolen Car (Take Me Dancing)“, „Brand New Day“, „This Cowboy Song“…
Tačiau visgi susitelkime ties tuo, kas buvo „Žalgirio“ arenoje, o ne ko pasigedome:) Vieną pirmųjų savo kūrinių dainininkas publikos džiaugsmui atidavė „Grammy“ apdovanotą „If I Ever Lose My Faith in You“. Atsipūtimui – „The Police“ daina „Spirits in the Material World“ ir tada pasipylė… „Englishman in New York“, „Every Little Thing She Does Is Magic“ („The Police“), „Mad About You“, „Fields of Gold“, „Shape of My Heart“, „She’s Too Good for Me“. Viena po kitos. Be galimybės atsipūsti.
Tai buvo mano ketvirtasis Stingo koncertas, tad labiausiai laukiau kas jame bus naujo, netikėto. Ir, būkime atviri, nieko naujo nebuvo. Na, gal išskyrus vieną staigmeną. Tai – Stingo tribute’as Davidui Bowie „Ashes to Ashes“, kurią dainuodamas jis net savo balsą meistriškai atitaikė pagal Bowie dainavimo manierą. Ši daina sinergiškai peraugo į kūrinį „50,000“ iš naujo Stingo albumo „57th & 9th“, kurį dainininkas pernai parašė mirus Prince’ui ir skyrė įvairių muzikos atlikėjų, kurių netekome 2015-2016-aisiais, atminimui — Prince’o, Davido Bowie’io, Glenno Frey’aus, Lemmy’io Kilmisterio.
Stingo koncertas kaune
Likusią koncerto dalį jau vienur ar kitur teko girdėti ir ne kartą. Žinoma, išskyrus kitas naujas dainas „Heading South on the Great North Road“, „Petrol Head“, „I Can’t Stop Thinking About You“. Dar nusišypsoti privertė žaismingas „Roxanne“ ir „Ain’t No Sunshine“ apjungimas į vieną kūrinį. Tai ir tiek tų staigmenų. Kita vertus, nesiginčysiu, kad tokias dainas kaip „Fields of Gold“, „Mad About You“, „Fragile“ (kuri ir pabaigė koncertą) galima klausytis be galo.
Ankstesnį kartą Stingo koncerte lankiausi 2011 metų birželį, kai iš Minsko dėl finansų krizės Baltarusijoje į Vilniaus Vingio parką buvo perkeltas koncertas su simfoniniu orkestru. Tąkart Stingas taip susiklosčius aplinkybėms per devynis mėnesius su tuo pačiu koncertu Lietuvą aplankė dukart (prieš tai 2010 metų rugsėjį buvo „Siemense“). Bet tai savaime buvo gana išskirtinis turas. Tuo tarpu kiti jo koncertai nepaisant to, kad keičiasi turų pavadinimai, yra 80-90 procentų panašūs vienas į kitą. Bet, jei jau publika mėgsta, turbūt tai niekaip nėra blogai.
Aš pats naujus Stingo įrašus sekti nustojau apie 2003 metus po albumo „Sacred Love“. Ne dėl to, kad nepatiko. Tas albumas buvo ganėtinai vykęs, nors Stingo kūrybos viršūnę man žymi albumai „…Nothing Like the Sun“ (1987), „The Soul Cages“ (1991) ir „Ten Summoner’s Tales“ (1993). Net ir dabar rašydamas tekstą juos su malonumu vieną po kito perklausiau. Tiesiog Stingas po albumo „Sacred Love“, išskyrus „Symphonicities“ (2010) su Londono karališkuoju filharmonijos orkestru, sąmoningai ar ne pasitraukė į šešėlį įrašydamas gana specifinius tolimesnius albumus. Jis tapo mažiau matomas, mažiau girdimas, mažiau grojamas radijo stočių. Turbūt mažai kas klausėtės viduramžių muzika dvelkiančio „Songs from the Labyrinth“ (2006), kalėdinio „If on a Winter’s Night…“ (2009), miuziklui skirto „The Last Ship“ (2013). Bet, kas svarbiausia, Stingas išliko vis taip pat mylimas koncertuose!
Stingo koncertas Kaune
Nesakyčiau, kad žinia pernai apie naująjį albumą „57th & 9th“ būtų mane labai sudominusi. Nors ruošiantis koncertui perklausiau dainas iš šių pastarųjų albumų, turiu pripažinti, kad darbas „57th & 9th“ yra toks, kokio gerbėjai laukė ir ilgėjosi trylika metų. Jame vėl suskambo roko gitaros, ankstesnei kūrybai būdingos melodijos ir aranžuotės. Dvyliktąjį savo albumą „57th & 9th“ dainininkas pavadino Niujorko sankryžos garbei, kurią kiekvieną dieną kirsdavo pakeliui į įrašų studiją. Albume galima išgirsti (ir scenoje pamatyti) gitaristą Dominicą Millerį, kuris kelis kartus į Lietuvą buvo atvykęs su savo soliniais koncertais.
Pernai lapkričio 12 dieną Stingas surengė koncertą Paryžiaus teatre „Bataclan“, kuris po metų pertraukos naujai atsidarė po ten surengto teroristų išpuolio. Šių metų vasarį naujojo albumo turą dainininkas pradėjo Vankuveryje, Kanadoje. Lietuva – viena paskutinių šio turo stotelių. Po pasirodymo Kaune muzikantai iškeliavo į Lenkiją, Vengriją, Makedoniją ir šią savaitę turą baigs Rumunijoje.
Kaip minėjau, tai buvo šeštasis Stingo vizitas Lietuvoje. Prisiminkime… Pirmą savo pasirodymą mūsų šalyje jis surengė dar 2001 metų birželį Vilniuje a.a. „Žalgirio“ stadione (turbūt šis koncertas man labiausiai ir paliko įspūdį iš visų Stingo pasirodymų Lietuvoje). Tuomet 2006 ir 2010 metais koncertavo Vilniaus „Siemens“ arenoje, 2011-ais Vingio parke, 2012 metais ir šiemet Kaune „Žalgirio“ arenoje. Pastarojo koncerto sėkmė neleidžia abejoti, kad praeis keleri metai ir, kai Stingas išsiruoš į kitą turą, Lietuva turėtų vėl būti jo žemėlapyje.
Kraftwerk
Ateinančių metų vasario 19 dieną Kaune koncertuos „Kraftwerk„. Daugiau kaip prieš 40 metų Vokietijoje susikūrusi elektroninės muzikos grupė savo pasirodymą surengs Kauno „Žalgirio” arenoje.
Apie tai, kad elektroninės muzikos legendos užsuks į Lietuvą buvo paskelbta oficialioje grupės facebooko paskyroje.
Savo diskografijoje turintis 13 studijinių albumų kolektyvas padarė įtaką galybei šiandienos atlikėjų – nuo Becko iki Depeche Mode.
„Kraftwerk” pasirodymas Lietuvoje – pirmasis per visą mūsų šalies nepriklausomybės istoriją.
Daugiau informacijos apie bilietus ir apie grupės koncertą – manoMUZIKOJE jau artimiausiu metu.
A. Mamontovas
Iki kultinės Lietuvos muzikos pasaulio figūros, Andriaus Mamontovo penkiasdešimtmečio liko mažiau nei pora savaičių. Tačiau būtent šianden muzikantas paskelbė dvi geras žinias: dėl praktiškai išpirktų bilietų į jo gruodžio 17 d. koncertą Siemens Arenoje skelbiamas papildomas „AM50” pasirodymas Kaune. Koncertas Kauno „Žalgirio” arenoje įvyks gruodžio 20 d. Bilietais į šį renginį „Tiketa” jau pradėjo prekiauti, todėl paskubėkite tie, kurie nori pirmieji įsigyti geriausias vietas.
Antra geroji žinia trinktelėjo it perkūnas iš giedro dangaus: grupės „Foje” lyderis išleidžia naują albumą. Tiesa, ne tokį, kokį visi esame įpratę girdėti, o elektroninį. Kurtą net penkerius metus.
Pranešime teigiama, kad A. Mamontovas visą gyvenimą žavėjosi tokiais atlikėjais kaip Isao Tomita, Vangelis ir Jean- Michel Jarre, todėl įrašinėti elektroninę muziką ir būti „žmogumi – orkestru” – sena jo svajonė. Albumas, kuris vadinasi „Memories Of Something That Never Happened“, buvo kuriamas ir tobulinamas 5 metus ir tik dabar yra atiduodamas klausytojų teismui. Pasak muzikanto, šis įrašas – tarsi muzika nenufilmuotam filmui ar nepastatytam spektakliui. Tai – savotiškas pabėgimas nuo tradicinio Andriaus Mamontovo.
Beje, naują albumą gali įsigyti ne visi. Jį atlikėjas dovanoja tiems, kurie įsigijo bilietus į jo koncertus Vilniuje arba Kaune. Norintys gauti dovanų naujausią A. Mamontovo įrašą turėtų apsilankyti interneto svetainėje www.andriusfoje.lt ir tuščiame laukelyje suvesti aštuonženklį turimo bilieto numerį.
Vieno populiariausių Lietuvos atlikėjo Andriaus Mamontovo muzikinė karjera prasidėjo prieš 33 metus Antakalnio vidurinėje mokykloje. Čia jis drauge su bendraminčiais sukūrė grupę „Sunki muzika“, kuri neilgai trukus buvo pervadinta į „Foje“. Per 14 savo gyvavimo metų kultinis šalies kolektyvas išleido 9 studijinius, 3 koncertinius ir kelis geriausių dainų albumus. „Foje” laimėjo visus įmanomus to meto muzikinius apdovanojimus. Iki šiol oficialiai yra parduota daugiau kaip 200 000 šios grupės albumų kopijų – tai yra vienas geriausių visų laikų rezultatų Lietuvoje.
Dar grodamas grupėje „Foje”, Andrius Mamontovas pradėjo ir savo solinę karjerą. Pirmas jo solinis debiutas – 1995 metais išleistas albumas „Pabėgimas” – iki šiol vadinamas vienu geriausių albumu nepriklausomoje Lietuvoje. Daugiau kaip 30 metų aktyviai muzikinėje veikloje dalyvaujančio atlikėjo diskografijoje – 13 studijinių solinių albumų ir dar 21 muzikinis apdovanojimas.
Nuotr. atlikėjos Facebook profilio
Spalio 13 dieną Lietuvoje koncertuos Nelly Furtado. Kanados atlikėja Kauno „Žalgirio” arenoje pristatys savo naujausią albumą „The Ride”.
Muzikantė išgarsėjo 2000-aisiais metais išleidusi savo debiutinį įrašą „Whoa, Nelly!”. Jame buvo galima rasti ir atlikėją į populiarumo aukštumas iškėlusius kūrinius „I’m Like a Bird” bei „Turn Off The Lights”.
Ir nors paskutinę kovo dieną pasirodysiantis N. Furtado albumas „The Ride” bus jau 6 jos diskografijoje, vienas populiariausių muzikantės įrašų – 2006-aisiais išleista plokštelė „Loose” ir joje esantys kūriniai „Promiscuous”, „Maneater”, „All Good Things (Come to an End)” ir „Say It Right”.
Nuo 2013 metų gyvuojantis ketvertas „Wolfsome” 2016 metais išleidęs savo debiutinį albumą „ORIGIN.412” pasirodo „LRT Opus Ore” renginių serijoje.
Modernus klasikinio roko ir bliuzo mišinys gimęs Kaune „LRT Opus” studijoje atlieka dvyliką kūrinių, kurie leis dar geriau susipažinti su šios puikios grupės kūryba.
Pilnas pasirodymo dainų sąrašas:
1. Home
2. Treasures
3. I’ll take everything
4. Run
5. Sunset
6. Sugar
7. Gospel
8. Greetings of the sun
9. Electrified
10. Little man
11. 9-5
12. I was young
Insanitus (organizatorių nuotr.)
Jau galite įsigyti bilietus į trečius metus Lietuvos laikinojoje sostinėje vyksiantį elektronikos ir indie muzikos festivalį „Insanitus“! Renginyje, apie kurio naujienas Jus nuolat informuos portalas manoMUZIKA.lt, šiemet pasirodys tuzinas dėmesio vertų kolektyvų, kurių gretose bus galima rasti ir mūsų labai mylimą Švedijos prodiuserį “Niva” bei britų grupę “Breton”.
Iš muzikantų, pasirodysiančių šiemetiniame “Insanitus” sąrašo vertėtų išskirti ir vokietį “Phon. O”. Vyrukas, dar deviniasdešimtųjų pradžioje pradėjęs groti su savo bičiuliu “Apparat„, šiandien, kaip solo atlikėjas jau turi sutartį su dukteriniu “Monkeytown” muzikos įrašų kompanija “50 Weapons”. Beje, “Modeskeletor” vokietį įvardina vienu geriausių šių laikų elektroninės muzikos projektu.
Festivalio pradžia – spalio 11 diena, tačiau dar iki festivalio oficialioje “Insanitus” rezidencijoje įsikurs šeši menininkai iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Vokietijos ir Vengrijos. Jie dvi savaites j kurs įvairių medijų darbus, kurių galutinį rezultatą publikai pristatys pirmąjį festivalio vakarą.
Anot organizatorių, spalio 12 dieną „Insanitus“ rezidencija taps keturių erdvių (live, bass, techno ir new) arena, kurioje pasirodys pusšimtis atlikėjų ir didžėjų.
Bilietais jau dabar prekiauja „Bilietų pasaulis“.
NIVA
Breton
Phon.O
Šį kartą „Kaunas Acoustics“ savo objektyvuose pamatė ir mums parodė jaunąjį vilnietį Marką Palubenką. Kauno senamiestyje saulėtą ir šiltą dieną buvo nufilmuotas akustinis muzikanto dainos „Love“ vaizdo klipas, kuriuo dalinamės ir mes.
Video entuziastų kompaniją „Kaunas Acoustics“ gimtajame Kaune vėl „pagavo“ vieną lietuviškos muzikos grupę. Šį kartą jų vaizdo technikos ieškikliuose atsidūrė „Biplan“, kurie tikrai ypatingoje vietoje, šalia Žaliakalnio funikulieriaus, atliko savo dainą „Plius minus (viskas bus gerai)“.
Ypatingas atlikimas, pasitelkiant į pagalbą grupės koncertuose rečiau naudojamus instrumentus, jau laukia ir Jūsų dėmesio.