Metų pabaigoje be Kalėdų ir Naujųjų metų yra dar viena smagi šventė – ta diena, kai reikia sudarinėti geriausių albumų bei dainų sąrašus. Man tai yra tikra šventė, nes prisimenu muziką, kuri šiais metais man sukėlė geriausias emocijas. Ir nors 2014 nebuvo tokie stiprūs kaip 2013 ar 2012, tačiau vertos muzikos buvo pilna. Dėl to išsirinkti 15 mėgstamiausių dainų ir albumų buvo sunki užduotis. Sunki, bet miela. Šiuos metus aš tikriausiai prisiminsiu dėl stiprių ir įdomių hip hopo įrašų – jų tope yra keli, bet dar daugiau teko palikti už penkioliktuko ribų. Taip pat nemažą įspūdį paliko girdėti indie pop albumai. Kaip ir kiekvienais metais buvo atradimų, bei šiokių tokių nusivylimų apie kuriuos galbūt ir nesinorėtų rašyti. Norisi rašyti vien apie gerus įspūdžius palikusius albumus, todėl pristatau mano subjektyvia nuomone penkiolika geriausių šiuometinių įrašų :
manoALBUMAI 2014:
15. The Preatures – Blue Planet Eyes.
Australų indie pop roko kolektyvas pateikė labai smagų debiutą. Lengvai įsimenami priedainiai ir žavingas vokalistės Isabella Manfredi balsas pakelia nuotaiką ir kelia šypseną. „Blue Planet Eyes“ muzika labiausiai subalansuota klausytis vasaros metu.
14. La Roux – Trouble In Paradise.
„La Roux“ savo skambesį keičia į gerąją pusę – daugiau organikos, daugiau gyvų instrumentų. Penkerių metų pertrauka jai išėjo į naudą – visos albumo dainos yra išbaigtos ir unikalios.
13. Owen Pallet – In Conflict.
Dėl „Owen Pallet“ muzikinio talento klausimų nekyla – jis jau įrodė, kad labai gerai supranta, kaip reikia kurti dainas. „In Conflict“ rasite daugybę gerai sukaltų ir išpildytų melodijų. O šiai muzikai žavesio šį kartą suteikia netikėtai atviri ir asmeniai Owen Pallet tekstai.
Vidutino amžiaus vyriškis dainuojantis paprastas akustines dainas apie savo asmeninį gyvenimą. Atrodytų, jog nieko ypatingo, tačiau tos paprastos melodijos leido mėgautis jo pasakojamomis istorijomis. O istorijos tikrai ilgos – „Sun Kill Moon“ šio albumo dainoms parašė virš 5000 žodžių!
11. FKA twigs – LP1.
Nė vienas šiais metais girdėtas albumas nesugebėjo taip gerai panaudoti tylos ir muzikinių pauzių, kad sukurtų unikalią atmosferą, kaip „LP1“. „FKA twigs“ sugebėjo sukurti įrašą, kuris yra aistringas, tačiau tuo pačiu metu ir labai… baugus
10. Jizue – Shiori.
Puikią instrumentinę nu-jazz/post-rock muziką kuriantis kolektyvas iš Japonijos nenuvylė ir šiais metais. “Shiori” yra albumas pilnas įdomių ir skaidrių melodijų, bei nepakartojamai skambančių pianino garsų.
Trijų vaikinų komanda iš New Yorko pristatė vieną įdomiausių 2014 metų hip hopo albumą. Švelnūs industrial beatai labai gerai derinasi su eksperimentinėmis ir avantgardinėmis melodijomis. Daugelio dainų temos – apie miestą, brendimą ir pirmuosius žingsnius suaugusių pasaulyje.
8. The War On Drugs – Lost in The Dream.
Ko reikia tikėtis iš grupės, kurios lyderis klausosi „Bruce Springsteen“ ir krautrocko? Kažko panašaus į naujausią „The War On Drugs“ albumą „Lost In The Dream“. Be įdomių gyvenimiškų temų šis albumas pasižymi ir puikiomis instrumentuotėmis, kurios šiek tiek primena klasikinį roką.
7. Death From Above 1979 – The Physical World.
10 metų – po tokios pertraukos naują albumą išleido “Death From Above 1979”. Tai buvo mano laukiamiausias šiuometinis įrašas, nes šio dueto debiutinis albumas “You’re A Woman I’m A Machine” yra mėgstamiausias mano visų laikų albumas. “The Physical World” manes tikrai nenuvylė – tai vis dar tie patys DFA1979 tik šiek tiek rimtesni ir mažiau agresyvus, bet ir toliau kuriantys noise/dance punk muziką, kurios beveik nebeliko.
Pagaliau ši škotų trijulė susilaukė pelnytos sėkmės. “Mercury” prizo laimėtojai pristatė dar vieną įdomų, kelis žanrus jungiantį įrašą. Galbūt ne toks stiprus kaip 2013 metų įrašas “Tape Two” šiuometinis „Dead” vis tiek turėjo kelis labai stiprius kūrinius – “Low”, “Dip”, “Get Up”, “War”.
Tikriausiai labiausiai nustebinęs 2014 metų albumas – net ir praėjus geram pusmečiui po jo išleidimo klausydamasis “Gist Is” aš vis dar randu naujų ir įdomių garsų. Stebina ir šios grupės sugebėjimas apgauti klausytoją – jie nesilaiko standartinių dainų struktūros, todėl labai sunku nuspėti kuria linkme pasuks kūrinys. Iš pradžių tai šiek tiek nervino, tačiau po kurio laiko būtent nenuspėjamumas pradėjo žavėti.
Apie šį įrašą šiais metais buvo prirašyta labai daug, todėl nieko naujo nepasakysiu. Puikus synthpop albumas su kerinčiomis melodijomis ir puikiai sugrotomis bosinės gitaros partijomis.
3. Run The Jewels – Run The Jewels 2.
Ryšys tarp Killer Mike ir El-P yra sunkiai nusakomas – atrodo, kad jie bendrautų mintimis. Todėl nenuostabu, kad jų antrasis projekto „Run The Jewels“ albumas buvo dar geresnis nei pirmasis. Šį kartą jie rašė ne tik dainas, kurios buvo skirtos sunaikinti konkurentus („We run our brand where destruction’s the number one commitment“), bet ir nagrinėjo asmeninių išgyvenimų temas („Сrown”).
Šiame tope jau buvo vienas puikus indie pop albumas – Owen Pallet „ In Conflict“. Kishi Bashi ji pralenkė išleisdamas pompastiškesnį ir ambicingesnį įrašą. Šiltos ir netgi šiek tiek saldžios melodijos pilnos pozityvumo ir gerų emocijų = puiki vasarinė muzika.
1. Freddie Gibbs & Madlib – Pinata.
Šiais metais teko išgirsti daugybę puikių hip hopo įrašų, bet niekas neprilygo Freddie Gibbs ir Madlib bendram projektui „Pinata“. Iš pirmo žvilgsnio du skirtingi atlikėjai nepaisydami savo skirtumų pristatė albumą pilną eksperimentinių Madlib melodijų, kurios labai gerai derinosi su Freddie agresyviais posmeliais. Dėkui, kultūros barui „Kablys“, kad ilgai nelaukė ir jį atsivežė dar šiais metais.
manoDAINOS 2014:
Young Fathers – Dip.
„Brute force and ignorance/The bitterest truth is better than the sweetest lies.“ Klausiausi visus metus ir neatsibodo.
Colours Of Bubbles – Flags.
Nemanau, kad dar yra kita Lietuvoje grupė, kuri savo koncertui užbaigti turėtų geresnę dainą nei „Flags“.
Vince Staples – Turn.
Metų beat‘as.
Future Islands – Back In The Tall Grass.
Turiu naujieną – „Seasons“ nėra geriausia šio albumo daina. Šio titulo nusipelnė „Back In The Tall Grass“ – geresnės bosinės gitaros melodijos šiais metais negirdėjau.
The War On Drugs – An Ocean Between The Waves.
Geriausia šiuometinė gitaros partija prasideda nuo 4:21.
Freddie Gibbs & Madlib – Harolds.
Noriu pavalgyti keptos vištienos iš Harold‘s. Freddie teigia, jog nieko skanesnio nėra.
Clipping – Story 2.
Math hip hop? Nežinau ar toks stilius egzistuoja, bet Clipping ji galėjo sukurti būtent šia daina. Vietoj įprasto 4/4 tempo mes gauname 5/4, 6/4 ir kitas variacijas. Ne ką mažiau įdomi ir pasakojama istorija.
Adult Jazz – Springful.
Pavasarinė topo daina : „So let us join up and be springful /Your prevision is more than a mouthful/So let us join up and be peaceful/Your prevision is more than unfaithful.“
Jizzue – Shiori.
Šios dainos klavišinių partija – 10/10.
Boots – Mercy.
Antrojo dainos pusėje įvykstanti melodijos transformacija iki dabar kelia šiurpuliukus.
Domas Strupinskas – Nicotine.
Įsivaizduoju, kad šis kūrinys labai gerai skambėtų kokiame nors rimtame Holivudo trileryje.
Angel Olsen – Windows.
Dar viena pavasarinė daina: „Won’t you open a window sometime/what’s so wrong with the light /what’s so wrong with the light/wind in your hair, sun in your eyes.“
The History of Apple Pie – Jamais Vu.
Indie roko kolektyvo iš Anglijos šiuometinis perliukas – įdomus roko kūrinys su shoegaze priemaišomis.
Ratking – Canal.
Puiki dainos atmosfera bei pasakojimas apie gimtajį miestą.
Elle G – Black Rock Road.
Trečia Lietuvių daina tope! Elle&G turėtų dažniau kurti dainas – „Black Rock Road“ yra puikus įrodymas, kad jos tai sugeba daryti.
Kas kartą šypteliu pamačiusi draugų reakciją į mano nuolatinį reikalavimą: „Nagi, kodėl nutilo muzika?“ Artimųjų tai senokai nebestebina, o aš savotiškai džiaugiuos, jog šiuo klausimu esu nebepataisoma.
