Ninja Tune

Internete – naujas festivaliui „Satta” viešųjų ryšių krizę sukėlusio brito „The Bug” albumas

Vienas iš festivalio „Satta” programos dalyvių, grupės „King Midas Sound” dalis Kevinas Martinas, geriau žinomas „The Bug” vardu, pristato savo naują albumą „Angels & Devils”.

Įrašų kompanijos „Ninja Tune” rugpjūčio 26 dieną išleidžiamas albumas žymi naują „The Bug” karjeros etapą, kuriame – daug tamsios, gilios ir gotiškos elektronikos.

Albume gausu kūrinių, įrašytų kartu su kitais atlikėjais, tokiais kaip Liz Harris iš „Grouper”, Inga Copeland, keistuoju „Gonjasufi”, hip hop inovatoriais „Death Grips” ir kitais.

Visą naują „The Bug” albumą „Angels & Devils” rasite ČIA.

Verta priminti, kad būtent nusivylusio „The Bug” žinutės socialiniuose tinkluose „Twitter” ir „Facebook” antrąją festivalio dieną uždėjo kilpą „Satta” organizatoriams, nes ją pamatė, ja pasidalino ir pakomentavo kiti „Satta” atlikėjai, įvairūs vadybininkai ir taip toliau. Kaip teigia pats „The Bug„, būtent dėl jo perspėjimo apie „nusikaltėlišką” organizatorių darbą į „Sattą” neatvyko vienas iš pagrindinių atlikėjų „Kode 9”.

Bonobo: kai muzika suvienija

Bonobo (nuotr. T. Stuko)

Svajonės pildosi. Ko gero taip reikėtų pradėti rašinį apie „Bonobo“ – grupę/atlikėją, kuris su savo penktuoju albumu „The North Borders“ „rovė stogą“ visus 2013 metus ir kurio pasirodymas padarė lygiai tą patį prieš savaitę sostinėje įsikūrusioje „Teatro arenoje”. Prireikė ne vienos dienos, kad įspūdžiai „susigulėtų“ ir galėčiau numetęs šalin bent jau emocinių išgyvenimų rūbą prisėsti ir parašyti savo įspūdžius.

Dėl „Bonobo“ pasirodymo Lietuvoje „kovojo“ ne viena koncertinė agentūra, o gandai apie jo koncertą sklandė gerokai ilgiau nei pusmetį. Todėl sulaukus oficialios žinios ir galutinio patvirtinimo apie Simono Greeno apsilankymą Marijos žemėje, visai atvirai galiu prisipažinti, kone puoliau į euforiją. Į „Bonobo“ kūrybą mano požiūris visiškai sutapo ir su viso manoMUZIKOS kolektyvo simpatijomis, mat būtent „The North Borders“ dar iki paskelbiant žinią apie šio elektroninės muzikos guru renginį Lietuvoje, buvo pripažintas geriausių metų albumu mūsų portale.

Taigi, vienos įdomiausių Jungtinės Karalystės leidybinių kompanijų – leiblo „Ninja Tune“ globojamas atlikėjas grįžo į Lietuvą (prieš keletą metų jis lankėsi viename sostinės klube, kuriame tąkart stovėjo prie DJ pulto). Šįkart jis grįžo su trenksmu, idėja ir visais lūkesčių pateisinimais. Bent jau tiems, kurie tikėjo (ir kartu tikėjosi), laukė (ir zulino jo muziką nuo a iki z) ir vylėsi išgirsti brito kūrybą kitaip – gyvai ir netikėtai.

–          PUBLIKA. 37 metų elektroninės muzikos  kūrėjo susirinko paklausyti įvairiausio plauko žmonės – nuo jaunosios „Coffee Inno“ hipsterių kartos iki solidžių dėdžių ir tetų, dienas ir naktis leidžiančių elitinėse darbovietėse. Nemažą dalį minios sudarė ir anglakalbiai, kurie, galima spėti, mainų programos dėka į Lietuvą pateko su tikslu studijuoti, pažinti ir keliauti. Bet kuriuo atveju, į akis krito (ir kartu širdies neapleido) jausmas, kad minia nusiteikusi itin pozityviai.  Stilingi, įdomūs ir, kas svarbiausia, muzikalūs žmonės (su šiaurietišku santūrumu) britų elektronikos grupei siuntė pozityvias mintis, o šie, savo ruožtu, atsidėkodami dovanojo tai, ką turi geriausio – savo kūrybą.

Bonobo (nuotr. T. Stuko)

–          MUZIKA. Tai, kas vyko „Bonobo“ koncerto metu Teatro arenoje, galėtų būti įvardinta muzikiniais burtais. Didžiąją Simono Greene‘o muzikos dalį norisi klausytis atsisėdus kur nors paplūdimy stebint besileidžiančią saulę, tačiau šįkart buvo kitaip. Pasirodymas tiko ir lyrikams, ir šokių muziką mylintiems ir netgi ritmenbliuzui neabejingiems melomanams. Koncertas buvo ir lyrikos, ir džiazo improvizacijos ir stilingos house muzikos mišinys. Tačiau net ir pats įnoringiausias kritikas neatrastų akimirkos, kurios metu būtų galima suabejoti jos subtilumu ar profesionalumu. Žinoma, buvo keista išgirsti Grey’aus Reverend partiją kūrinyje „First Fires” atliekančią Greeną „The North Borders” ture lydinčią dainininkę, tačiau tai anaiptol nebuvo trūkdis. Veikiau – išskirtinumas, kuris tapo dar vienu įrodymu, kad Bonobo muzika neturi sienų, o jos grožis, net ir pakeitus tam tikrus atlikimo elementus, išlieka toks pats subtilus ir grynas.

–          JAUSMAS. Galiu atvirai prisipažinti, kad viso renginio metu neapleido pasididžiavimo mūsų šalimi jausmas. Faktas, kad Vilniuje koncertuoja nuostabus, tačiau (būkim biedni, bet teisingi) nišinis atlikėjas, kurio pasiklausyti susirenka sausakimša keletą tūkstančių žmonių talpinanti arena, vedė iš proto. Tai iškalbinga žinia, į kurią atkreipti dėmesį turėtų daugelis mūsų šalies „promoterių“. Akivaizdu, kad tokį muzikinį skonį turintys lietuviai yra ne tik išalkę, bet ir galintys lankytis tokio pobūdžio koncertuose. Tai savo pasirodymu pernai įrodė Nicolas Jaar. Šiemet tai dar sykį pakartojo Bonobo.

„Bonobo“ koncertas sostinėje buvo medus melomanų ausims ir širdims. Be viso idėjinio užtaiso, šis renginys kartu žymi ir savotišką atskaitos tašką: tai dar vienas įrodymas, kad Lietuva tikrai nebėra tamsusis Europos muzikinis užkampis. Tampame didesni. Labiau matomi. Ir, kas svarbiausia, apie mus sužino vis daugiau muzikantų ir muzikos mylėtojų.

Net neabejoju, kad nuostabų pasirodymą mūsų šalies publikai padovanojęs Simonas Greenas ir grupė apie Lietuvą ir lietuvius išsinešė pačius šilčiausius įspūdžius. Publika buvo tikra ir nuoširdi. O tokių dalykų suvaidinti tikrai neįmanoma… Bonobo kūryba suvienijo. Suartino. Ir subūrė. Į vientisą ir darnią visumą vasario 20- oji sukvietė kelis tūkstančius atvirų muzikinės kokybės ištroškusių širdžių, kurios plakė vienu ritmu ir kartu su Bonobo kvietė muziką pasilikti gerokai ilgiau. Ilgiau nei girdi ir jaučia širdis bei egzistuoja muzikinis laikas… 

Bonobo (nuotr. T. Stuko)

 

 

Debiutinis britų muzikos prodiuserio „Illum Sphere” albumas transliuojamas internete

Žymaus Mančesterio klubo „Hoya:Hoya” ir to paties pavadinimo muzikos įrašų kompanijos savininkas Ryanas Hunnas, geriau pažįstamas „Illum Sphere” vardu, vasario 11 dieną pristatys savo debiutinį albumą „Ghosts of Then and Now”.

Šį albumą išleis muzikos įrašų kompanija „Ninja Tune„, žinoma kaip patikimas kokybiškos ir išliekamąją vertę turinčios muzikos šaltinis. Taip taip, manoMUZIKA mėgsta „Ninja Tune”.

Visą debiutinį „Illum Sphere” albumą rasite ČIA. Transliaciją pristato „Pitchfork”.

Raffertie – Touching

Dar vienas naujas vardas Lietuvoje iš mūsų itin mylimo leiblo „Ninja Tune“, leidžiančio „„Fink„, BonoboGrey Reverend, „Letherette” ir kitą elektroninį ir akustinį gėrį! Susipažinkite – „Raffertie„.

Vos prieš porą savaičių išleidęs savo debiutinį albumą „Sleep Of Reason”, šis elektroninės muzikos talentas šiandien pristatė ir albumo singlą „Touching”.

Tamsus, gilus ir daug elektroninės muzikos prieskonių turintis darbas tikrai neturėtų palikti abejingų tokio stiliaus muzikos mylėtojų.

Machinedrum – Eyesdontlie

Jau ateinantį savaitgalį Lietuvoje vykstančiame festivalyje „Satta Outside” kartu su Jimmy Edgar (kaip duetas „JETS„) koncertuosiantis amerikiečių elektroninės muzikos prodiuseris „Machinedrum” vos prieš kelias valandas pristatė muzikinį video savo naujausiam singlui „Eyesdontlie”.

Nauja „Machinedrum” albumo „Vapor City” laukiama pasirodant rugsėjo 30 dieną, Jį išleis muzikos įrašų kompanija „Ninja Tune„.

Video kūrė Weirdcore.

Letherette – After Dawn (Bibio Remix)

Vienas įdomiausių Jungtinės Karalystės leiblų „Ninja Tune” („globojantis” tokius atlikėjus kaip „Fink„, „Bonobo” ar Grey Reverend) pristato naują dainą. Tiksliau tariant, dainos, kuri singlo pavidalu išvys dienos šviesą rugpjūčio pabaigoje, remiksą. Taigi, siūlome jums dar du puikius „Ninja Tune” atlikėjus – kompaniją „Letherette„, kuriuos galėsite išgirsti „Satta Outside” festivalyje, ir jų dainos „After Dawn” remikso autorių (daugeliui melomanų puikiai pažįstamą) Bibio.

Apačioje – originali dainos „After Dawn” versija.

Birželį – penktasis Fink albumas

Britų kilmės muzikos talentas Fin Greenall, prisistatantis sceniniu pseudonimu “Fink“, muzikuoja jau 10 metų.

Dainų kūrėjas, atlikėjas, gitaristas, didžėjus bei prodiuseris per aktyvų kūrybos dešimtmetį spėjo išleisti keturis savo albumus, parašyti dainas John Legend bei Ximena Sariñana , prodiusiuoti Martin Taylor , Amy Winehouse, Michael Pitt bei Robert Belfour  ir padirbėti su tokiais muzikos vardais kaip „Bonobo„, „Zero 7„, „Professor Green” ir daugeliu kitų.

Paties Fink atliekamą muziką galima apibūdinti kaip bliuzo, dub, folk, indie stiliaus mišinį.

Penktasis studijinis albumas „Perfect Darkness“, vainikuosiantis Fink kūrybos dešimtmetį,  pasirodys šių metų birželio 13 d. Darbą išleis britų nepriklausoma įrašų kompanija „Ninja Tune

 Daugiau detalių apie albumą kol kas nepateikiama.

Viršuje – Fink kūrinys „Sort of Revolution“ iš paskutiniojo atlikėjo albumo, pasirodžiusio prieš kelis metus, tokiu pačiu pavadinimu.