skandinaviškas pop

When Saints Go Machine: nepamirškite – kažkur paslėptame slėnyje tikrai ganosi trikojis arklys

When Saints Go Machine“ – tai dar vienas puikus Skandinavijos kolektyvas, kurio muziką žmonės apibūdina labai įvairiai. Nuo synh pop iki alternatyvaus postroko elementų savo kūryboje turinčios grupės nariai, panašu, kad sau atrado kur kas priimtinesnį apibūdinimą, pavadindami savo muziką tiesiog „Alternativiąja popmuzika“.

"When Saints Go Machine" (nuotr. grupės archyvo)

Diskografijoje turinti du albumus, grupė iš Kopenhagos nėra išsikėlusi sau svieto lygintojo tikslų, tačiau pripažįsta, kad pirmas rimtas žingsnis tarptautinėje rinkoje jau yra žengtas: pasirašyta sutartis su nepriklausoma leidybine kompanija „!K7”, kurios dėka “When Saints Go Machine” tapo žinomi ne tik Danijoje, bet ir už jos ribų. Būtent šis leiblas šiemetinį danų albumą “Konkylie” išleido visoje Europoje, o jo atgarsiai pasiekė ir Jungtines Amerikos Valstijas, kur grupė tapo itin mėgiama indie muzikos portalų lankytojų.

Sakyti, kad jau dabar “When Saints Go Machine” raško populiarumo vaisius ir maudosi šlovės vandenyse būtų mažų mažiausiai naivu. Tačiau lygiai taip pat naivu būtų teigti, kad šie ‘alternatyvios popmuzikos’ atstovai yra nežinomas vardas muzika besidominčių žmonių pasąmonėje.

Ne vienas apie kokybišką muziką rašantis tinklalapis (ar tinklaraštis) pernai metais išleistą grupės plokštelę “Konkylie” įtraukė į geriausių 2011- ųjų albumų sąrašus, o neretas melomanas šiuos unikalius danus įvardino kaip vieną didžiausių pastarojo laikmečio atradimų.

Tiesa ta, kad “When Saints Go Machine” – iš tiesų unikalus, nepakartojamas ir bent jau kol kas analogų muzikos padangėje tikrai neturintis kolektyvas. Tie, kas išgirsta pirmą kartą – nelieka jam abejingi ir nori klausytis jų daugiau, na o tie, kas įsigilina – įsirašo kolektyvo pavadinimą į savo muzikinę užrašų knygutę ir, įsigiję viską, ką iki šiol danai yra išleidę, ima laukti dar vieno muzikinio stebuklo.

Prisipažįstu, praėjusių metų gegužę išleistas “When Saints Go Machine” diskas “Konkylie” nepaliko abejingo ir manęs. Pradžioje jų muzika atrodė keista, kiek vėliau – įdomi, o po to tapo tiesiog nebeatskiriama mano 2011 metų dalimi. “Suvalgiau” viską, ką jie išleido ir supratau: jie groja taip gerai, kad dviejų albumų man negana. Ėmiau laukti stebuklo ir aš…

Belaukdamas stebuklo nusprendžiau pakalbinti “When Saints Go Machine” vokalistą ir idėjinį lyderį Nikolajų Manuelį Vonsildą. Perdavęs šiltus ‘daniškus’ linkėjimus visiems manoMUZIKOS skaitytojams, Nikolajus sutiko šnektelti ir apie savo grupę, šiandieninėje muzikos rinkoje žengiančią vis tvirtesnius žingsnius.

ALTERNATYVUSIS ‘POP’ IR LAIMINGI LEIDĖJAI

 

Vienintėlė danų grupė, kurią iki šiol manoMUZIKA kalbino yra „Efterklang„…

Geras jūsų pasirinkimas. Tai velniškai geras kolektyvas. „Efterklang” vyrukai – tikrai labai draugiški ir, kas be ko, puikūs muzikantai. Visuomet pasišnekame, kai su jais susitinkame kur nors mieste.

Sakyk, ar sudėtinga būti muzikantu Skandinavijoje? Visgi šio regiono muzika tampa vis įtakingesnė Europos muzikos rinkoje.

Tiesą sakant, niekada apie tai negalvojome. Esi teisus sakydamas, kad šiuo metu yra labai daug gerų skandinaviškų grupių, kurios populiarios visame pasaulyje. Tačiau užduodame sau paprastą klausimą: kodėl mums nebūti viena iš jų (juokiasi)?

Manau, kad mums pasisekė dėl to, kad esame grupė iš šio šiaurės regiono. Todėl atsakysiu paprastai: bent jau mums būti skandinavišku kolektyvu nėra sunku.

Ar „When Saints Go Machine” turi tikslų (ne tik Skandinavijoje, bet ir už jos ribų)?

Turim daug tikslų (galvoja). Tačiau pagrindinis – susirasti kuo geriau atrodančias merginas, uždirbti daugiau pinigų nei turi karalienė ir aprūpinti ateitimi mūsų vaikus (juokiasi).

Jei rimtai, tai mūsų didysis tikslas yra kurti muziką, kuri rūpi žmonėms.

Žinau kaip jūs susikūrėte, tačiau niekada negirdėjau apie TĄ lemtingą žingsnį, kurio dėka tapote žinomi užsienyje. Ar turite slaptą receptą kaip patekti į tarptautinę rinką?

Tikrai ne. Mums prireikė labai daug laiko, kad būtumėme pastebėti. Kiek atsimenu, “!K7” (grupės leidybinė kompanija – aut. past) išgirdo mūsų muziką „myspace“ tinklalapyje ir nusprendė apsilankyti “When Saints Go Machine” koncerte. Taigi, jiems patiko koncertas, atmosfera ir kūriniai kuriuos išgirdo (tiek mūsų pasirodyme, tiek ir mūsų profilyje „myspace“) .

Apskritai kalbant apie “!K7” galiu pasakyti, kad mums labai pasisekė. Kai pradėjome su jais kalbėtis apie leidybą – pasidalinome savo ateities vizija, kurios link mes norime judėti. Jiems patiko ir jie pažadėjo įdėti daug darbo, kad ta vizija taptų realybe.

Beje, negaliu nepaminėti ir dar vieno labai svarbaus fakto: “!K7” dirba labai geri žmonės

"When Saints Go Machine" (nuotr. grupės archyvo)

Ar esate patenkinti “Konkylie” pasirodymu pasaulyje? Ar galėtum sakyti, kad tai – sėkmingas albumas?

Į šį tavo klausimą atsakyti nėra lengva, kadangi nėra vieno universalaus albumo „sėkmės mato“. Mums, kaip grupei, tai buvo geras albumas ir esame laimingi jo pasirodymu ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Todėl jei šis matas tinka – tuomet, be abejo, galiu sakyti, kad “Konkylie” – sėkmnigas diskas.

O ar galėtum palyginti “Konkylie” su pirmuoju “When Saints Go Machine” albumu?

“Ten Makes a Face” (pirmasis grupės studijinis albumas – aut.past) buvo savotiškas pažintinis darbas. Stengėmės pažinti vienas kito galimybes ir daug eksperimentavom.

Tuo tarpu “Konkylie” tapo mūsų ‚tikruoju‘ įrašu. Visi žinojome ko norime, todėl siekėme sukurti muziką, kurią norėjome pajusti patys. Šiame albume kiekviena daina turi didžiulę prasmę ir tą pačią vieningą idėją.

Kaip apibūdintumėte savo muziką?

Mes ją vadiname alternatyvia pop muzika. Tačiau kiekvienas gali ją vadinti taip, kaip nori. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad mūsų kūryba būtų gero teksto, stiprios melodijos ir keistų prieskonių mišinys

TIKSLAS – ATRASTI TVIRTĄ VIETĄ PO SAULĘ

 

Kas jus įkvepia?

Mus įkvėpia viskas, kas mus supa. Jei kalbi apie muziką konkrečiai, tai kiekvienas iš mūsų išsirinkome po „grupę – mūzą“: „Sun Ra“, „Daft Punk“, Patti Smith ir „Les Baxter“.

Ką įvardintum kaip geriausią iki šiol įgyvendintą „When Saints Go Machine“ darbą?

Nežinau. Manau, kad pats geriausias dalykas yra faktas, kad mes ir toliau gyvename muzika.

Jei galėtum išsirinkti tris muzikantus ir/arba prodiuserius, su kuriais norėtum dirbti – kuriuos rinktumeisi?

lgai nemąstyčiau (juokiasi). Laurie Anderson, Rickas Rubinas ir Geoffrey Barrowas

Kokius Danijos kolektyvus mėgsti ir ką galėtum parekomenduoti Lietuviams?

Turime tikrai daug gerų grupių. Tačiau jei prašai mano nuomonės, ko gero išskirčiau „Thulebasen“, „Monkey Cup Dress“, „Choir of Young Believers“, „Xander“

Ką apskritai manai apie šiandieninę muzikos rinką?

Žinai, vis mažiau ir mažiau galvojame apie industriją kaip apie visumą. Mūsų tikslas – atrasti čia kad ir mažytę, bet tvirtą savo vietą. Be abejo, kaip atlikėjai turime žinoti rinkoje veikiančias schemas, tačiau stengiamės susikoncentruoti tik į muziką, o ne į tai, kas vyksta aplink.

Pastaruoju metu ypatingai išaugo kova su piratavimu. Ką pats apie tai manai? Ar siuntiesi muziką nelegaliai?

Labai retai. Nelegaliai muziką siunčiausi keletą kartų. Tačiau jei išgirstu ką nors man patinkančio – visuomet einu į parduotuvę ir perku fizinę laikmeną, mat noriu paremti man patinkančią grupę. Tiesa, esu senamadiškas ir dažniausiai perku vinilinę plokštelę.

NORI PAMATYTI LIETUVĄ

 

Kokie buvo tavo įsimintiniausi praėjusių metų įvykiai?

Nissenenmondai” pasirodymas Kopenhagoje ir “Portishead” koncertas Roskildes festivalyje

"When Saints Go Machine" (nuotr. grupės archyvo)

Geriausių tavo 2011 metų albumų top 5?

St. Vincent – strange mercy

Iceage – New Brigade

Colin Stetson – New History Warfare vol. 2 Judges

Björk – Biophilia

Shabazz Palaces – Black Up

Apie ką pirmiausia pagalvoji kai išgirsti žodį “Lietuva”?

Apie savo gerą bičiulį šokanti su tradiciniais daniškais apdarais gražiose Vilniaus senamiesčio gatvėse (juokiasi)

Tiesą sakant, labai norėčiau apsilankyti jūsų šalyje, tad jeigu Baltijos šalių koncertų organizatoriai parodytų susidomėjimą – manau, kad tikrai atvažiuotumėme ir ne tik surengtumėm koncertus, bet ir pamatytumėm jūsų šalį bei susipažintumėm su jos istorija.

Gal pabaigai nori ką nors perduoti “When Saints Go Machine” fanams Lietuvoje?

Žinoma. Ačiū, kad mūsų klausotės (juokiasi). Ir nepamirškite, kad kažkur paslėptame slėnyje tikrai stovi trikojis arklys…

 

 

 

Feldberg – Lietuvos istoriją žinantys Islandai su skandinaviškos pop muzikos prieskoniu

Kai muzikinėse diskusijose kalba pasisuka Islandijos link, ko gero didžioji dalis diskusijos dalyvių mintyse ištaria Björk ir „Sigur Rós“ vardus. Tačiau tie, kuriems ugnikalnių ir mistikos šalis asocijuojasi ne tik su nuostabia gamta, unikalia kalba ir nuoširdžiais žmonėmis, puikiai žino, kad viso labo apie 300 tūkstančių vietinių gyventojų turinti valstybė garsėja unikalia muzika ir…. Puikių grupių kiekiu. Fenomenalu, tačiau šalis kurioje gyvena mažiau žmonių nei Kaune, pasauliui dovanoja tokią galybę geros muzikos, kuria sunku būtų pasigirti net ir gilias muzikines tradicijas turinčiai tautai. Žinoma, toks Islandų produktyvumas, pasak mano pašnekovo, taip pat turi pagrindimą: ilgos naktys ir pakankamai atšiaurus mikroklimatas verčia žmones ieškoti laisvalaikio ir “šildymosi” būdų. O Juk ne daug kas šildo geriau negu muzika…

"Feldberg" (nuotr. grupės archyvo)

Būtent todėl Islandų nestebina faktas, kad vienas atlikėjas gali groti dviejose, o kartais net ir trijuose kolektyvuose. Šalyje, kurioje ‘visi vieni kitus pažįsta’ muzika tapo ne tik kultūriniu varikliu, bet ir gyvenimo būdu, neatsiejamu nuo šviesiaplaukių ir nuoširdžių Atlanto vandenyno šalies žmonių kasdienybės.

Šiandien, kalbėdami apie Islandijos muzikinę sceną ir vardindami šios šiaurės šalies muzikinius pasidižiavimus, tikrai nuošalyje negalime palikti grupės “Feldberg” , praėjusio dešimtmečio pabaigoje tapusios ryškia Islandijos muzikos dalimi.

Einaro Tönsbergo ir Rósos Birgittos duetas 2009 metais išleido savo debiutinį albumą “Don’t Be A Starnger”. Po metų “Feldberg” nominuojami net trims prestižiniams Islandijos muzikos (IMA) apdovanojimams,  o už daina “Dreaming”atsiima statulėlę “Geriausio metų kūrinio” kategorijoje. Jau netrukus “Dreaming” tampa neoficialiu Islandijos himnu, mat būtent šis kūrinys yra pirmasis, suskambantis “Icelandic Airways” lėktuvuose šiems nusileidus Reikjavike, o duetu pradeda domėtis įvairios leidybinės kompanijos už šalies ribų. 2011- ųjų metų pradžioje “Felbderg” pasirašo sutartį su nedideliu Airijos leibluSmalltown Records”, kuris išleidžia debiutinį dueto diską Jungtinės Karalystės, o tuo pačiu ir viso senojo žemyno rinkai.

Taip grupė tampa vis labiau žinoma ir, be jokios abejonės, mylima…

Lyrišką, kokybišką ir labai mielą ausiai pop/dream pop muziką kuriančios grupės idėjinį ir kūrybinį vadą Einarą Tönsbergą užklupau dirbantį prie naujų jo ir Rosos dainų, kurios bus įtrauktos į dar šiemet pasirodysiantį antrą “Feldberg” studijinį albumą. Dar kartą pagrindęs “nuoširdžių ir mielų islandų” mitą, muzikantas su manoMUZIKOS skaitytojais mielai sutiko pasidalinti mintimis apie savo šalį, muziką, polėkį ir …. Ir nepabijojo pademonstruoti savo istorinių, su Lietuva susijusių žinių.

Sveikas gyvas, Einarai, kaip laikaisi?

Puikiai. Esu studijoje (Reikjavike).  Bandau užbaigti du naujus ateinančio albumo kūrinius. Visada smagu sukurti, įrašyti ir sudėlioti taškus ant naujos muzikos “i” (juokiasi).

Gal jau žinai kada pasirodys naujas “Feldberg” albumas?

Ketiname albumo įrašus užbaigti birželį. Tada jau viskas priklausys nuo mūsų leidėjų. Tikiuosi, kad rudens pradžioje albumas bus padėtas muzikos parduotuvėse (tiek Islandijoje, tiek ir Didžiojoje Britanijoje).

Pasirašėte sutartį su airių leidybine kompanija “Smalltown Records”, kuri jūsų debiutinį albumą “Don’t Be A Stranger” Jungtinėje Karalystėje išleido praėjus dviems metams ( 2011 m. vasarą) nuo jo oficialios pasirodymo datos jūsų gimtinėje. Ar nebuvo nuobodu tiek laiko dainuoti tas pačias dainas?

Logikos klausime yra (juokiasi)

Tai ir yra pagrindinė priežastis kodėl man taip patinka nauja muzika (juokiasi).

O jei rimtai, pasakysiu tik tiek, kad jeigu žmonėms tos dainos patinka ir jie jų tikisi, manau, kad nėra nieko blogo jeigu jas dainuojame vėl ir vėl…

Kurią “Feldberg” dainą labiausiai pamilo Jungtinės Karalystės gyventojai?

You And Me” ir, žinoma, “Dreaming”.

Vasarą leidotės į pirmą rimtą Europinį turą. Kaip sekėsi?

Buvo puiku. Koncertavome Vokietijoje, Anglijoje ir Prancūzijoje.

Ko gero pats geriausias koncertas įvyko Paryžiuje, mat tame pačiame renginyje pasirodė dar kelios Islandų grupės. Kartu pristatėme savo šalies muziką.

Prisipažink, ar sunku būti muzikantu Islandijoje? Juk ši šalis – absoliutus fenomenas: joje viso tik trys šimtai tūkstančių gyventojų, o pasauliui jau esate pristatę tiek daug geros muzikos…

Žinai, islandai turi tokią nerašytą taisyklę… Mūsų šalyje labai ilgos žiemos, vėjuotos dienos ir tamsios naktys…todėl dar mokyklose besimokantys vaikai turi sugalvoti kaip praleisti savo laisvą laiką. Taip išeina, kad negalėdami žaisti lauke jie susirenka, muzikuoja kartu ir “pagimdo” naujas grupes.

Beje, yra visiškai normalu, kad Islandijoje tas pats asmuo groja net keliuose skirtinguose kolektyvuose.

Visai kaip ir tu?

Matau, kad puikiai viską žinai apie mane (juokiasi). Taip, visai kaip aš.

 

"Feldberg" (nuotr. grupės archyvo)

Jei jau prakalbome apie kitą tavo projektą, tuomet paklausiu ar ketini išleisti kažką naujo su “Eberg” (aut. past. – solinio Einaro projekto pavadinimas)?

Žinoma. “Eberg” taip pat nuolat juda pirmyn. Netrukus islandijoje pasirodys naujas šio mano projekto EP.

Na o jei paprašyčiau palyginti šiuos du projektus ir įvertinti jų svarbą tau, kaip kūrėjui. Kuri būtų svarbesnė?

Sunku atsakyti. Tiek “Eberg”, tiek ir “Feldberg” yra dvi neatskiriamos mano sielos dalys. Tai tarsi du skirtingi vaikai, kuriuos abu vienodai myliu.

“Feldberg” – labiau komercinis projektas, prie kurio dirba nemažai žmonių. Su juo, kaip žinai, mums pavyksta save pristatyti pasauliui. Tuo tarpu “Eberg” – daugiau eksperimentinis darinys, kuris man taip pat labai rūpi.

Galiu visai atvirai prisipažinti: ilgai klausiausi ir “Feldberg”, ir “Eberg”. Klausydamasis bandžiau jas palyginti ir man nepavyko. Toks jausmas, kad tai – du visiškai skirtingi kolektyvai. “Eberg” tikrai turi tą “specifinį” islandiško muzikinio tapatumo prieskonį.  Tuo tarpu ”Feldberg”, bent jau mano akimis, linksta skandinaviškos pop muzikos link.

Esi visiškai teisus. “Feldberg” turi ne islandiškos, o skandinaviškos muzikos prieskonį, “atkeliavusį” į mūsų muziką iš Švedijos ir Norvegijos.

Kai tik nusprendėme imtis “Feldberg” veiklos, klausėmės “Cardigans”. Todėl nepaisant to, kad norėjome būti absoliučiai unikalūs, tikrai negalime paneigti, kad ta grupė mums padarė nemažą įtaką.

Kol kas nesate ypatingai populiarūs Lietuvoje. Tačiau jei paprašyčiau tavęs trumpai pristatyti savo grupę, kokia būtų ta prezentacija?

…Na ir užklausei (galvoja ir juokiasi)…

Sakyčiau, kad “Feldberg” – tai šiek tiek susukta šampaninė pop muzika

Tai yra pirmas toks “Feldberg” muzikos apibūdinimas, kurį esu girdėjęs!!!

(juokiasi)

Rimtai… Muzikos kritikai ir žinovai jūsų grojamą stilių apibūdina labai įvairiai – nuo dream pop ir pop rock iki skandipop, tačiau niekas nesakė, kad tai – “susukta šampaninė pop muzika”.

(juokiasi). Tu mane prigavai, tad toks apibūdinimas buvo mano spontaniška improvizacija.

Iš tiesų mūsų muzika turi galybę apibūdinimų. Kai kuriems žmonėms apskritai nesvarbi stilistika. Jie tiesiog vadovaujasi “patinka/nepatinka” kriterijumi.

Beje, o kaip tu? Kaip tu apibūdintum “Feldberg” muziką?

O dabar tu prigavai mane…

(juokiasi)

Tiesą sakant vieningo apibrėžimo rasti negalėčiau. Sakyčiau, kad tai gražus pop roko ir dream pop mišinys, pagardintas skandinaviškos pop muzikos prieskoniu.

Skamba gerai (surimtėjęs). Tai – gan tikslus mūsų muzikos apibūdinimas.

Žinau istoriją kaip jūs su Rosa pradėjote muzikuoti kartu. Tačiau prisipažink, ar tada, kai kūrei savo pirmą dainą (jau kaip būsimo projekto “Feldberg” siela) ir supratai, kad kūriniui reikės moteriško vokalo, Rosos balsas buvo toks, apie kurį tu ir svajojai?

Tiesą sakant visiškai nežinojau Rosos iki tol, kol  man jos prireikė. Kurį laiką gyvenau Jungtinėje Karalystėje ir grįžęs į Islandiją težinojau tris vokalistes, kurios galbūt būtų galėjusios man padėti. Tačiau visos trys to padaryti tiesiog negalėjo (viena buvo išvykusi į laidotuves, kita atostogavo kažkur Islandijos salose, o trečia tiesiog dirbo).  Supratau, kad turiu vienintelę išeiti – paskambinti savo bičiuliams ir paprašyti rekomendacijos. Visi, kuriems skambinau, ištarė tik vieną vardą. Ir tas vardas buvo Rosa.

Rosa turi nuostabų, neįtikėtiną balsą, todėl vos tik jai pabandžius padainuoti, apniko jausmas, kad ta daina sukurta kaip tik jai.

Todėl į tavo klausimą galiu atsakyti vienareikšmiškai TAIP. Rosos vokalas buvo toks, apie kurį buvo galima tik pasvajoti.
„Gauti” Rosą buvo laimingas ir netikėtas atsitiktinumas.

"Feldberg" (nuotr. grupės archyvo)

Beje, o Rosa vis dar yra elektro dj?

Žinoma. Tai jos aistra.

Kaip ji reagavo į tokius gyvenimiškus pasikeitimus, kai grojant elektro tenka dainuoti lengvuose lyriškuose kūriniuose (kurie neabejotinai skiriasi nuo jos grojamos muzkos)?

Matai, ji yra melomanė. Ji myli muziką, ja domisi, ja gyvena ir ją puikiai išmano. Ji nėra įnikusi vien tik į elektro. Rosos idealė – Billie Holiday.

Manau, kad tai yra nuostabu. Jos muzikinis akiratis yra labai platus ir džiaugiuosi, kad ji savo muzikiniais atradimais pasidalina pavyzdžiui su manimi.

O tu pats ar turi muzikinių idealų?

Vaikystėje buvau apsėstas “Depeche Mode”. Juos tiesiog dievinau. Ir, turiu prisipažinti, kad jie ir dabar yra mano muzikiniai autoritetai.

Papasakok šiek tiek plačiau apie savo ateities planus. Pokalbio pradžioje minėjai apie šiemet pasirodysiantį albumą. Gal jau žinai ką darysi po to?

Norėčiau leistis į koncertinį turą ir reklamuoti naują diską. Tačiau kol kas stengiuosi susikoncentruoti į naujo albumo dainas ir negalvoti apie pašalinius dalykus. Noriu, kad mūsų naujas įrašas būtų kaip įmanoma geresnis.

Bet koncertuoti būtų smagu…norėčiau apvažiuoti Europą ir užsukti į Lietuvą.

Beje, kažkada vienas mano geras bičiulis parodė vieno Lietuvos miestelio nuotrauką (nepyk, bet tikrai neatsimenu miesto pavadinimo). Vaizdas buvo nuostabus. Todėl tikrai labai norėčiau apsilankyti jūsų šalyje ir ne tik surengti koncertą, bet ir ją pamatyti.

Beje, o ar žinai kad Lietuviai turi sentimentų ir silpnybių Islandijai?

Nejaugi?

Tikrai taip. Beveik prieš 22 metus mes tapome nepriklausomi….

(Einaras mane nutraukia ir greitakalbe išpyškina). Taip taip, jūs išsivadavote iš sovietų sąjungos, o mes buvome pirma valstybė, kuri pripažino jūsų nepriklausomą šalį.

Oho…tavo istorinės žinios tikrai puikios.

(juokiasi) šiek tiek domiuosi istorija. Tačiau, jei atvirai, labai didžiuojuosi, kad mano šalis buvo pirmoji, pripažinusi tavo šalį.

Mes irgi labai didžiuojamės ir labai džiaugiamės, kad Jūs buvote tie pirmieji, kurie padėjo mums pralaužti istorinius ledus.

Ačiū tau už smagų pokalbį.