sweden

Fever Ray – North

„Fever Ray” pasidalino kūrinio „North“ vaizdo įrašu, kurį kartu prodiusavo „Nine Inch Nails“ Trentas Reznoras ir Atticus Ross. Klipas nufilmuotas Švedijos tundroje.

Kovo mėnesį išleidusi albumą „Radical Romantics“, Fever Ray iki šiol pasidalijo „Kandy“ ir „Even It Out“ vaizdo įrašais.

Pamatykite „Amon Amarth”, šėlstančius vikingų vakarėlyje

Švedų metalo atlikėjai „Amon Amarth” išleido „Heidrun“ vaizdo įrašą, kuris prasideda tragiška naujienų laida, kurioje teigiama, kad grupė žuvo per pirotechnikos avariją scenoje. Pasirodo, kad tai ne tokia ir tragedija, nes vėliau pamatome visą grupę linksmai vakarojant Valhaloje su vikingais.

„Heidrun yra įdomus mitologinis personažas“, – pranešime spaudai sako grupės lyderis Johanas Heggas. „Tai ožka, stovinti ant Valhalos stogo ir valganti didelio medžio Lärad lapą. Jos duodamas pienas yra medus/midus, kurį Valhalos kariai geria kiekvieną vakarą.”

Be vaizdo klipo, muzikantai taip pat išleido keturių kūrinių EP pavadinimu „Heidrun“, kuriame išgirsite dainuojant tikrą gyvą ožką!

Sausį pasirodys naujas „Katatonia” albumas

Švedų sunkiosios muzikos atlikėjai „Katatonia” sausį išleis naują studijinį albumą „Sky Void of Stars“.

„Mūsų 12-asis albumas „Sky Void of Stars“ – tai dinamiška kelionė per gyvybingą tamsą. Jis gimė iš ilgesio to, kas buvo prarasta ir nerasta, iš nepasiekiamų periferijų (…). Čia nėra žvaigždžių, tik smarkus lietus” – sako atlikėjai.

Dabar kviečiame pasidžiaugti pirmuoju singlu ir vaizdo klipu dainai „Atrium”.

Ghost – Mary on a Cross

Puikios naujienos sunkiosios muzikos gerbėjams! Okultiniai rokeriai „Ghost“ dalijasi savo „TikTok“ hito filmuota medžiaga. Šiuo metu tai yra jų dažniausiai grojama daina „Spotify“, o anksčiau šią savaitę ji netgi debiutavo „Billboard Hot 100“.

„Marty on a Cross” buvo profesionaliai įrašyta koncerte Tampoje šių metų pradžioje.

Tribulation – Hamartia

Švedų sunkiojo metalo atstovai „Tribulation” neseniai pristatė vaizdo klipą dainai „Hamartia”. Tai singlas iš pernai metais išleisto jų albumo „Where the Gloom Becomes Sound”.

Karjerą pradėję kaip death metalo atlikėjai, Tribulation laikui bėgant transformavo savo skambesį. Jis transformavosi į sunkiojo metalo, gotikinio ir psichodelinio roko mišinį bei įtraukė tokias aštrias temas kaip okultinė ir antgamtinė mitologija.

Švedų rokeriai „Ghost” naujajame kūrinyje prisimena fašizmo iškilimą

Švedų rokeriai „Ghost” pasirinko puikų istorijos metą rašyti apie imperijų iškilimą ir žlugimą. Netrukus pasirodys jų albumas „Impera“. Na, o dabar kolektyvas dalinasi singlu „Twenties“.

Šiame kūrinyje susipina visi nuostabiai savitos „Ghost” kūrybos bruožai – niūrios gitaros, svaiginantis vokalos, daug teatrinės energijos, patoso ir istorijos mėgėjų dainų tekstų apie fašizmo iškilimą XX a. pradžioje. Ar tai nieko jums neprimena?

Po 40 metų pertraukos naują albumą išleido ABBA

Pirmą kartą apie savo atsikūrimą „ABBA” buvo paskelbę dar 2018-ųjų pavasarį. Vėliau kalbos aprimo, o visuomenė patyliukais kalbėjo, jog tai tebuvo viešųjų ryšių triukas.

Praktiškai lygiai po metų „ABBA” pranešė, kad rudenį pasirodys jų naujas albumas.

Deja, tiek 2018-aisiais, tiek ir po metų grupė vis nukeldavo savo atsikūrimą, teigdama, kad ji susiduria su įvairiomis techninėmis kliūtimis. Galiausiai buvo nutarta atsikurti 2020-aisiais. Tačiau šie metai buvo „sugadinti“ koronaviruso krizės.

Visgi savo 3 metų pažadus grupė ištesėjo šiemet, pasauliui pristadydama kelias naujas dainas ir patvirtindama žodžius, kad jie laikosi duoto pažado.

Dar 2018-aisiais apie savo atsikūrimą „ABBA” rašė taip: „Mes galbūt jau pasenome, tačiau muzika – nauja. Ir tai yra labai geras jausmas“.

manoMUZIKA primena, kad „ABBA“ gyvavo 1972-1983 metais. Grupė laimėjo Eurovizijos dainų konkursą, o praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio pradžioje išsiskyrė dėl nesutarimų.

Per 11 aktyvios muzikos metų „ABBA“ išleido 8 albumus. O šiandien susipažinkite su devintuoju – plokštele „Voyage”.

DNKL – Draft

į manoMUZIKOS akiratį Švedijos elektroninės muzikos trio „DNKL“ pateko prieš porą metų, išleidę dainą „Wolfhour„. Tąkart ne tik mėgavomes pristatyta daina, bet ir ieškodami daugiau naujienų apie šiuos Geteborgo talentus atradome fantastišką jų dainą „Battles„.

Nuo tos akimirkos „DNKL” – nuolatiniame mūsų dėmesio radare. Deja, nieko naujo ši grupė neišleido. Tačiau netgi ir šiam laukimui atėjo pabaiga, mat vakar švedai po poros metų pertraukos pristatė naują kūrinį „Draft”.

Kol kas neaišku, ar naujos dainos pasirodymas byloja apie būsimą albumą, tačiau akivaizdu, kad susidomėjimas grupe išaugo, o šiuo metu Šiaurės šalys mėgaujasi skleisdami žinią apie „Draft”.

Niki & The Dove: mūsų kūryba – tai saulėlydžio muzika

Niki and the Dove

Niki & The Dove

Švedijos muzikos scena per pastarąjį dešimtmetį išaugo taip stipriai, kad ne tik tapo itin populiari, bet ir vis dažniau ėmė diktuoti muzikos madas senajame žemyne. Ir šiuo atveju kalba sukasi tikrai ne tik apie „Little Dragon“ ar apie išsiskyrimą paskelbusią roko grupę „Kent“. Jose Gonzalez, „The Tallest Man On Earth„, Jonathan Johansson ar Karl X Johan – tik keli iš galybės vardų, kurie Zlatano Ibrahimovičiaus ir Karlsono gimtinę leidžia vadinti ypatingai derlinga šalimi augti ir kurti muziką mylintiems žmonėms.

Vienais mylimiausių ir klausomiausių švedų projektų šiuo metu galėtų drąsiai vadintis ir grupė „Niki & The Dove”. Šis vardas jau seniai peržengė Švedijos ribas. Daugiau kaip prieš 6 metus Stokholme susibūręs dainų autorės ir atlikėjos Malin Dahlström bei prodiuserio Gustafo Karlöfo duetas mėgaujasi tarptautine sėkme, kuria ypatingai gražią muziką ir jau netrukus ketina išleisti savo antrą studijinį albumą. Debiutinis, dar 2012 metais pasirodęs, grupės diskas “Instinct” Malin ir Gustafui atvėrė milžiniškus tarptautinius kelius, buvo itin perkamas ir mylimas melomanų. Šį įrašą įvertino ir Didžiosios Britanijos industrijos lyderiai – grupei skirta 5 vieta geriausių naujų talentų rinkimuose „BBC Sound of 2012“.

Niki & The Dove

Niki & The Dove

Išleidęs savo debiutinį albumą duetas nutilo. Tylėję daugiau kaip 3 metus 2015-ųjų pabaigoje „Niki & The Dove” pranešė kuriantys naują albumą. Šią žinią palydėjo fantastiškas naujas singlas „Play It On My Radio“. Šių metų pradžioje švedai pristatė dar vieną nuostabią baladę „So Much It Hurts“, kurią ir dabar sėkmingai „suka“ didžiosios Europos radijo stotys. Į savo laukiamiausių šių metų albumų sąrašą be jokios abejonės įtraukusi „Niki & The Dove” diską, manoMUZIKA pradėjo kelią interviu su šiuo mūsų itin mylimu Švedijos duetu link.

Kai su Malin ir Gustafu pradėjome kalbėti apie gyvenimą ir muziką, Vilniuje kalendorinį pavasarį bandė išstumti žiema, o Stokholme švietė pirmoji pavasarinė saulė. Tačiau, kad ir koks būtų buvęs oras, bendrą nuotaiką šildė kava ir, žinoma, fone skambanti „Niki & The Dove” muzika. Beje, pasibaigus interviu duetas prisipažino, kad balandžio 8 dieną (būtent tada dienos šviesą turėjo išvysti naujausias grupės įrašas) diskas „Everybody’s Heart is Broken Now” pateks tik į Švedijos muzikos parduotuvių lentynas. Visas likęs pasaulis jo turės šiek tiek palaukti.

Kas šiandieninei „Niki & The Dove” kūrybai padarė didžiausią įtaką?

Mūsų kūrybai įtaką daro daug dalykų. Kalbant apie dabartinį albumą, ko gero, turėtume pasakyti, jog žodis „miestas“ jo apibūdinimui tinka labiausiai. Miestas – tai didžiulė įvairovės, veiksmo, ritmo ir kontrastų metafora. Tai ypatingai ryškus jausmas, kuris ir buvo pagrindinis mūsų įkvėpimas.

Tiesa, tik neklausk mūsų, kodėl grupę pavadinome „Niki & the Dove”. Kaskart sugalvojame vis kitokią istoriją, bet niekada nepasakome tiesos (juokiasi).

Gerai, neklausinėsiu apie grupės pavadinimą, bet paklausiu apie naują albumą. Apie ką bus jūsų naujasis įrašas? Kuo jis skirsis nuo 2012 m. išleisto darbo „Instinct“?

Ilgai galvojome, kaip apibūdinti mūsų naują albumą. Kol sugalvojome jam tiksliausią apibūdinimą, taip pat praėjo nemažai laiko (šypsosi). Antrasis mūsų LP – tai odė laikui, kai gyvenimas buvo šokių aikštelė, o kiekvienas jausmas joje turėjo jį apibūdinančią dainą. Jeigu “Instinct” buvo iš šiaurės atslinkusi audra, tai naujasis įrašas – švelnus ir šiltas vėjas, švelniai paliečiantis tavo skruostą.

Jeigu jūsų paprašytų apibūdinti „Niki & The Dove” kūrybą trim žodžiais, kokius žodžius ištartumėte?

(ilgai mąsto) Saulėlydžio dangaus analogija.

Iki šiol grupės gerbėjai turėjo galimybę susipažinti su dviem jūsų būsimojo albumo kūriniais – pasakiškai gražiomis baladėmis „Play it on My Radio“ ir „So Much it Hurts“. Klausantis jų nepaleido jausmas, kad girdime sumodernintą ir itin stilingą atgimusią 80-ųjų synth pop muziką. Ar toks bus visas albumas?

Visų pirma, labai ačiū už gražius žodžius. Mums tai tikrai daug reiškia.

Kalbant apie visą albumą turime prisipažinti, kad jame bus gerokai daugiau įvairovės. Jame rasite ir lyrikos, ir romantikos, ir, žinoma, šokių muzikos. Jeigu reikėtų kažkokio vientiso apibrėžimo, ko gero mūsų albumo stilistiką reikėtų apibrėžti terminu „dance romance“ (šypsosi).

Labai nekantraujame šį įrašą pagaliau paleisti į pasaulį ir albume esančias dainas atlikti gyvai – scenoje jos skamba dar geriau nei įrašuose.

Papasakokite, kaip nusprendėte pradėti groti kartu.

Pirmą kartą prieš daug metų susitikome Gioteburge. Abu muzikavome ir turėjome galybę bendrų, skirtingose grupėse grojusių draugų. Porą kartų pamėginome muzikuoti drauge ir mums visai patiko. Praėjus keletui metų susitikome jau Stokholme, kur nusprendėme pabandyti kartu ne tik muzikuoti, bet ir kurti. Taip paprastai viskas prasidėjo. Smagu, kad nepakitome nei mes, nei mūsų požiūris į muziką – tiek tada, tiek ir dabar mus vienija tas pats tikslas: kurti vis geresnę muziką, kuri turi mums tapti pagrindiniu iššūkiu.

Ar per visą muzikavimo laiką jau galėtumėte įvardinti įsimintiniausią koncertą?

Tai sudėtingas klausimas, mat per ne itin ilgą „Niki & The Dove” gyvavimą mes turėjome išties daug įspūdingų pasirodymų… (mąsto). Tačiau įspūdingiausias, o jei tiksliau – keisčiausias, mūsų koncertas vyko Bristolyje, kuomet išsijungė elektra skambant dainai „DJ Ease My Mind“ ir pagrindinę vokalo partiją Malin turėjo atlikti be jokio pritarimo. Apskritai iš trijų Bristolyje vykusių mūsų koncertų, du kartus buvo dingusi elektra (kvatoja).

Kartais pagalvojame ne tik apie jau įvykusį, bet ir dar įvyksiantį svajonių koncertą. Ir čia jau, ko gero, mūsų kuriama muzika padiktavo vietos poreikį: labai norėtume saulei leidžiantis surengti pasirodymą paplūdimyje. Jeigu pažįsti organizatorius, kurie tokį festivalį organizuoja – būtinai pasidalink kontaktais (šypsosi).

Ar tokiame festivalyje norėtumėte sudainuoti su savo svajonių atlikėju?

Žinoma. Ir dėl jo mes jau taip pat esame nutarę. Tai būtu Prince‘as.

Švedijos muzikinė scena įgauna vis daugiau įtakos. Kalbu ne tik apie populiariąją muziką, bet ir apie indie kultūrą. Jonathan Johansson ar „Karl X Johan“ – tik keli vardai iš visos gausybės, kurie jūsų šalies muzikinę sceną paverčia ypatinga, įdomia ir velniškai patrauklia. Kaip manote, kodėl taip yra?

Visada malonu, kaip apie tavo šalį šneką gražiai, todėl ačiū už komplimentus Švedijai (šypsosi). Švedijos muzikantai yra tiesiog drąsūs ir pasitikintys savimi. Jie neplaukia pasroviui vardan to, kad sektų kažkam įkandin. Jie – unikalūs, kalba savo muzikine kalba ir todėl yra išskirtiniai. Tokie spindintys švyturiai, kaip „Little Dragon“, mūsų šalies muzikos rinką paverčia dar labiau išskirtine.

Tiesa, ne tik Švedija, bet ir visas Skandinavijos regionas gali didžiuotis muzikine kultūra. Jeigu reikėtų įvardinti kitų šiaurės šalių favoritus – taip pat pasirinkimų turėtume visą gausą. Vis dėlto pirmieji, „stovintys ant liežuvio galo“ šiuo metu yra Danijos grupė „Liss“. Visiems, mėgstantiems muziką, labai nuoširdžiai ją rekomenduojame.

Dar trumpam grįžkime prie Švedijos reikalų. Šiemet Stokholme įvyks vienas konkursėlis, kuriame jūsų šalies atstovams taip pat nuolat sekasi visai neprastai…

Tu čia, aišku, apie „Euroviziją“ (juokiasi). Jeigu nori paklausti, kodėl mums ten sekasi – mūsų atsakymas būtų paprastas: nežinome. Gal Švedija atrado kažkokią kūrybinę aukso gyslą (juokiasi). Tačiau jei atvirai, šis konkursas mūsų visiškai nedomina, mes net nenutuokiame, kas ten vyksta ir tikrai niekada neketinsime jame dalyvauti.

Netgi jei…

Jokių išlygų ir jokių jeigu (pertraukia kvatodami)

Na ir pabaigai, ką norėtumėte pasakyti Lietuvoje gyvenantiems „Niki & the Dove” gerbėjams, šiuo metu skaitantiems jūsų interviu?

Žinome, kad Lietuva gali didžiuotis gražiais paplūdimiais. Taip pat žinome ir tai, kad koncertavome visai netoli – Latvijoje esančiame „Positivus“ festivalyje. Todėl labai tikimės, kad kažkada galėsime sugroti ir Vilniuje.

O dabar tiesiog esame velniškai laimingi,  kad greit pasirodys mūsų albumas. Mums jis labai patinka, todėl nuoširdžiai tikimės, kad jį pamėgs ir Lietuva!

Ačiū už pokalbį!

Niki & The Dove – Play it on my Radio

Švedijos synth pop/dream pop duetas „Niki & The Dove” po ilgos pertraukos sugrįžta į viešumą. Daugiau kaip prieš 3 metus išleidę savo debiutinį įrašą „Instinct”, švedai nutilo gan ilgam. Šiandien ilgai trunkančią tylą nutraukė nauja grupės daina „Play in on my Radio”. Jei šis kūrinys taps pirmuoju naujojo albumo šaukliu – galime tikėtis gražaus, lyriško ir išskirtinio dėmesio verto naujojo disko.

 

Karl X Johan – A Better Tomorrow

Pernai Švedijos elektroninės muzikos duetas „Karl X Johan“ buvo pažadėjęs šių metų balandžio pabaigoje išleisti savo debiutinį albumą. Deja, dainų „Flames” ir „Get It All” atlikėjai ne tik nepadovonojo taip laukiamo įrašo, bet ir nei patys, nei jų leidybinė kompanija „Emotion” šiuo klausimu atsisakė ką nors komentuoti.

Laikas ėjo, o albumo vis nebuvo. Ir tik birželio pabaigoje duetas, kurio debiutinį įrašą manoMUZIKA įvardijo vienu laukiamiausių šiais metais, padovanojo… savo naują dainą.  Jokių žinių apie albumą, jokių naujienų apie tolimesnę veiklą. Tiesiog dar viena nauja (ir, žinoma, nbso online casino reviews labai neprasta) daina. Jau tapo įprasta, kad duetas „iškepa” po vieną kūrinį per metus. Tiesa, šįkart tikimės, jog kūrinio „A Better Tomorrow” pasirodymas reikš dar vieną rimtą žingsnį naujojo albumo link, kuris, tikimės, pasirodys dar šiais metais.

Beje, kalbėdami su skandinaviškos muzikos portalo JAJAJAMUSIC žurnalistu ir paklausti apie būsimą albumą, dueto nariai buvo lakoniški:  „Anksčiau ar vėliau albumas tikrai bus. O kai jis bus įrašytas, esame tikri, kad tai bus gerokai geresnis įrašas, nei kada nors esame ką nors sukūrę”.

 

Švedės Lykke Li naujausias albumas perklausai

Švedų atlikėja Lykke Li, savo kūryboje jungianti indie rock, dream pop, elektronikos ir soul stilius, lieka ištikima melancholijai. Kalbama, jog trečiasis Lykke Li albumas „I Never Learn“ yra paskutinė konceptualios albumų trilogijos dalis. Debiutinis „Youth Novels“ buvo išleistas 2008 metais, o antrasis įrašas „Wounded Rhymes“ pasirodė 2011-taisiais.

Šiandien, likus savaitei iki oficialaus pasirodymo, jau galima perklausyti visą Lykke Li albumą štai ČIA.

Lykke Li albumo „I Never Learn“ viršelis

 

iamamiwhoami – Fountain

Švedų synth pop atlikėjos „iamamiwhoami” muziką nuolat lydi ir jai skirti vaizdiniai – šios daininkės vaizdo klipai dažniausiai būna verti dėmesio, originalūs ir kerintys. Ne išimtis ir vaizdo klipas skirtas naujausiam jos singlui „Fountain” – čia surinkti gamtos vaizdai užgniaužia kvapą. Drąsiai teigiame, jog kol kas tai vienas gražiausių šių metų video klipų.

Postiljonen: mūsų muzika – kelionėms ir sentimentaliems prisiminimams

Postiljonen (nuotr. facebook profilio)

Švedijos dream pop kolektyvas „Postiljonen“, šiemet išleidęs debiutinį albumą „Skyer“, iškart šovė į šio žanro muzikos mylėtojų širdis. Grupė, kurios pavadinimas, išvertus iš švedų kalbos reiškia „paštininką“, tapo žinoma ne tik Skandinavijos regione, bet ir visame senajame žemyne.

Vienoje Stokholmo muzikos mokykloje prieš dvejus metus susipažinusi Joelio, Marijos ir Danielio trijulė šiandien džiaugiasi pramušusi globalizacijos sienas ir kasdien sulaukianti vis daugiau susidomėjimo savo kūryba.

Labai rami, svajinga ir melodinga dream pop garsų prisodrinta muzika nepalieka abejingų, išgirdusių „Postiljonen“ darbo vaisiui. Kaip vienas grupės narys Joelis Nyströmas Holmas sako, švedų dainų klausyti galima visada ir visur – nuo vakarėlių įžangų iki ramios rytinės kavos akimirkos.

Taigi, šiandien manoMUZIKA pristato pokalbį su vienu didžiausių pastarųjų metų Skandinavijos muzikiniu atradimu – puikiu Švedijos kolektyvu „Postiljonen“. Saulėtą, bet žvarbią sekmadienio popietę kalbiname grupės narį Joelį.

manoMUZIKA: Skandinavijos muzikos scena kasdien sulaukia vis daugiau dėmesio iš viso pasaulio melomanų. Prisipažink, ar sunku skandinaviškoje muzikos rinkoje atrasti išskirtinę tik sau priklausančią vietą?

Joelis: Visada galvojau, kad jeigu muzikoje atrasi kažką  unikalaus ir savito, žmonės tiesiog negalės nepastebėti. Skandinavijos regionas tam labai tinka. Jis novatoriškas ir kūrybiškas. Tad atsakymas į šį klausimą būtų gan paprastas: jeigu sugebi būti novatoriškas ir išskirtinis – patys žmonės tavo muzikai tikrai suras vietą.

Kada nusprendėte pradėti groti grupėje? Kaip supratote, kad jums trims lemta pradėti muzikuoti kartu?

Susitikome muzikos mokykloje Stokholme 2011 metais. Ir, tiesą sakant, praktiškai iškart pradėjome kurti. Kurdavome visada, kai tik būdavome kartu. Tačiau apčiuopiami rezultatai pasirodė tik maždaug po pusmečio. Pernai supratome, kad kartu galime siekti dar daugiau. Nuo tos akimirkos viskas kasdien tik rimtėjo… (šypsosi)

Na o jeigu šiandien tavęs paprašytų pristatyti grupę penkiais žodžiais…?

Sunkus klausimas (galvoja). Pop. Nostalgija. Miela. Didelis. Draugai. Kažkodėl į galvą šauna būtent šie žodžiai, tačiau reiktų ilgai galvoti, kad pristatymas būtų tiklsus…

Kodėl pasirinkote dream pop muziką kaip pagrindinį savo kūrybos žanrą?

Tiesą sakant, mes nesirinkome (juokiasi). Ji tiesiog tapo mūsų muzika. Kai sukūrėme pirmą dainą (kurios dar niekas niekada negirdėjo), supratome, kad tai yra mūsų muzika. Kiekvienas iš mūsų trijulės augo ir brendo su skirtingais muzikiniais stiliais – nuo hip hopo iki folko. Todėl galbūt tai ir yra savotiškas mūsų skirtingų patirčių rezultatas.

Pakalbėkime apie dream pop stilių. Nesunku pastebėti, kad pastaraisiais metais šio žanro lyderiais buvo tituluojamas Baltimorės duetas „Beach House“. Tačiau po to, kai „Postiljonen“ išleido „Skyer“, Europos tinklaraščiai ir muzikos industrijos atstovai ėmė džiūgauti, esą Europoje gimsta naujieji dream pop karaliai. Kaip apibūdintum šiandieninę „Postiljonen“ vietą po saule?

Žinai, nelabai galiu pasakyti kur mes esame dabar, tačiau prisipažinsiu, kad muzikiniuose portaluose ir tinklaraščiuose rasti „Postiljonen“ vardą šalia tokių grupių yra neapsakomas jausmas. Jaučiame, kad einame teisinga linkme. Džiaugiamės padidėjusiu dėmesiu. Jis ypač išaugo po to, kai išleidome „Skyer“. Apskritai labai smagu, kai žmonėms patinka tai, kas tau pačiam labai rūpi.

Kaip pasidalinate vaidmenimis grupėje? Ar kiekvienas turi savo atskirą rolę?

Viską darome kartu, todėl visų rolės yra visiškai lygios. Kartu kuriame, rašome žodžius, miksuojame. Tai yra pagrindinis grupės principas, nes visi esame įsitikinę, kad tai labai svarbu.

Kaip manai, kuriuo metu ir kur „Postiljonen“ įrašų klausytis geriausia? Kada galima geriausiai pajusti jūsų muziką?

Kai kurie žmonės sako, kad mūsų muzikos geriausia klausytis prieš ir po vakarėlio. Manau, kad tai labai geras komplimentas. Šok arba ilsėkis! (juokiasi). Asmeniškai aš manau, kad mūsų kūryba – tai gražių prisiminimų ir kelionių muzika. Kita vertus, kiekvienas muziką pajunta skirtingais būdais. Jeigu nori linguoti į taktą kartu su „Atlantis“ 5 valandą ryto arba ramiai gerti kavą ryte ir klausytis „Supreme“ – mums tai labai patinka. Jeigu žmonės, klausydamiesi mūsų muzikos kažką pajunta – galime teigti, kad pasiekėme savo tikslą.

Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria „Postiljonen“?

Kalbant verslo terminais, pagrindinis mūsų iššūkis – išlikti šioje mėsmalėje kuo ilgiau (juokiasi). Netrukus pradėsime kurti naują muziką, o tai – dar vienas didelis iššūkis. Turėsime iš naujo atrasti save ir sukurti ką nors dar geresnio. Kita vertus, manau, kad labai svarbu nekreipti dėmesio į spaudimą ir klausytis savęs, nepersistengti. Tokiu atveju viskas turėtų būti gerai. Visada stengiamės būti nuoširdūs – ir prieš save, ir prieš savo klausytoją. Manau, kad tai ir yra mūsų stiprybė.

Ar turite svajonių atlikėją ar prodiuserį su kuriuo labai norėtumėte dirbti?

(mąsto) Ko gero nepasakytumėme „ne” ir Miley Cyrus (juokiasi). Jeigu rimtai, būtų smagu įrašyti dainą su Švedijos vaikinais „Kite“.

Jei jau prašnekai apie Švedijos atlikėjus, tai gal galėtum įvardinti savo muzikinius favoritus iš visos Skandinavijos?

Kad jų tikrai yra labai daug. Bet jeigu paminėti būtina kelis – tebūnie šie: Niva, Mø, Korallreven, The Radio Dept, Alice Boman, Kite.

Yra vienas klausimas, kurį užduodame visiems manoMUZIKOS kalbinamiems atlikėjams, todėl negaliu neužduoti ir tau. Kas tave labiausiai nuvilia muzikos industrijoje?

Labiausiai nuvilia savanaudiškumas ir jausmas, kad nežinai kuo gali pasitikėti…Pradžioje galvojome, kad visi yra mums malonūs todėl, kad jiems patinka tai, ką ir kaip mes kuriame. Tačiau vėliau supranti, kad viskas, ką jie darė – tai verslas ir pinigai, o jų pagalba buvo toli gražu ne dėl to, kad jie myli gražią ir nuoširdžią mūsų muziką…

Esate buvę Lietuvoje. Kokios mintys apninka kai išgirstate mūsų šalies vardą?

Tiesą sakant, nedaug žinome apie Lietuvą, bet pernai grojome „Insanitus“ festivalyje Kaune. Tai buvo vienas įsimintinausių vakarų mūsų grupei. Puiki šalis, puiki publika. Mums labai patiko.

Ačiū už pokalbį