2024-uosius pradedame nuo skolos atidavimo – ir nieko nedelsdami dalinamės sąrašu dainų, kurios nepaleido manoMuzika.lt narių grotuvų, virtualių pleilistų ar šiaip, įkyriai zvimbė ausyse. Net trisdešimt pačių mylimiausių, pačių grojamiausių, pačių manomuziškiausių dainų – šiame pleiliste. Skirtingos kaip baltos mišrainės ingredientai, bet gražiai sugulančios į vieną visumą – šį portalą. Kaip visuomet, tikimės, kad galėsite čia atrasti sau kažką savo, kažką girdėto, o gal ir kažką naujo.
Metų albumai
Kadangi gruodis po truputėli pradeda ristis į antrąją pusę, manoMUZIKA, tradiciškai (jau 6 metus) pradeda dėlioti savuosius taškus ant i ir ė. Geriausių albumų TOP 15 mes įprastai skelbiame praktiškai prieš pat Kalėdas, todėl dažniausiai „ikikalėdinis” laikas būna skirtas asmeninėms topų apžvalgoms. Tačiau… tačiau kadangi mM kolektyvas pastaraisiais metais stipriai išaugo, nusprendėme į vieną straipsnį „sutalpinti” visus čia rašančius autorius ir pasidalinti jų geriausiais penkiais 2016-ųjų albumais bei viena (pačia pačiausia) nueinančių metų daina.
Taigi, visų mūsų asmeniniai metų favoritai – Jūsų ausims, teismui, akims ir, žinoma, muzikinėms širdims.
Liudas
LIUDAS ZAKAREVIČIUS
Dominykas
DOMINYKAS DIMAVIČIUS
Ugnė
UGNĖ JANELIAUSKĖ
Ignas
IGNAS BAUTRĖNAS
Evelina
EVELINA BONDAR
Inga
INGA BAUTRĖNIENĖ
Paulius
PAULIUS KASIULYNAS
Ieva
IEVA ČEPAITĖ
Agnė
AGNĖ JERUŠEVIČIŪTĖ
Kristina
KRISTINA PETRAUSKAITĖ
Domantė
DOMANTĖ TIRYLYTĖ
Gruodžio mėnesio antroje pusėje susidėlioti metų mėgstamiausių sąrašą man yra savotiška tradicija, kurios ištikimai laikausi, bet pastebiu, kad su kiekvienais prabėgančiais metais darausi vis įnoringesnis. Štai pernai metams dar nesibaigus aš jau pakankamai aiškiai žinojau kas užims pirmąsias topo vietas, o šįkart teko gerokai ilgiau pasukti galvą. Per 365 dienas pasirodė tikrai ne vienas ilgai lauktas diskas, bet pradėjus sudarinėti šį penkioliktuką ėmė atrodyti, kad 2014-ieji nebuvo tokie vaisingi, kokių tikėjausi. Galvojau, dvejojau, bet kaip ir kiekvienais metais sąrašą pabaigus teko jį trumpinti ir braukyti pavadinimus, kad pernelyg neišsiplėsčiau.
Sakiau tai pernai, sakau ir šiemet – kiekvienas muzikinis topas yra kažkuo subjektyvus. Toks yra ir manasis. Teisingos muzikos 2014-aisiais išleista gerokai daugiau nei penkiolika albumų ir penkiolika kūrinių, bet žodžius „teisinga muzika” kiekvienas supranta savaip.
Štai mano „teisingieji”:
manoALBUMAI 2014
1. Fink „Hard Believer”
2. Aphex Twin „Syro”
3. Pink Floyd „The Endless River”
4. This Will Destroy You „Another Language”
5. Mogwai „Rave Tapes”
6. Tycho „Awake”
7. Low Roar „0”
8. Andy Stott „Faith in Strangers”
9. The Bug „Angels & Devils”
10. Machinedrum „Vapor City Archives”
11. SOHN „Tremors”
12. FKA twigs „LP1”
13. S. Carey „Range Of Light”
14. James Vincent McMorrow „Post Tropical”
15. Ministry of Echology „Notes & Quotes”
manoDAINOS 2014
Pink Floyd „Louder Than Words”
Bon Iver „Heavenly Father”
https://www.youtube.com/watch?v=A2CbQpo-8CE
Fink „Too Late”
Bonobo „Return To Air”
Burial „Lambeth”
S.Carey „Crown The Pines”
Low Roar „I’ll keep coming”
Mogwai „Simon Ferocious”
The Acid „Basic Instinct”
DARKSIDE „Gone Too Soon”
XXYYXX (feat. Vanessa Elisha) „Unknown”
The Antlers „Hotel”
Damon Albarn „Heavy Seas Of Love”
James Vincent McMorrow „Glacier”
Ásgeir „Heart-Shaped Box” (Nirvana cover)
Muzika
Kaip ir kiekvienų metų gruodį, taip ir šiemet, kalendoriui pradėjus skaičiuoti paskutinius metų akordus, manoMUZIKOS kolektyvas ima dėlioti muzikinius taškus ant „i”. Ateina metas peržvelgti nueinančiuosius ir išskirti tuos reiškinius, be kurių 2014- ieji nebūtų tokie muzikalūs, pozityvūs ir, žinoma, nuotaikingi.
Metų pradžioje rašiau apie laukiamiausius šių metų įrašus. Šiandien atėjo metas įsitikinti ar jie buvo verti laukimo ir ar jie pateko į mano 2014- ųjų „geriausiųjų” sąrašą. manoMUZIKOS „geriausius” metų albumus paskelbsime prieš pat šventes, o šįkart – asmeniniai mano favoritai.
GERIAUSI METŲ ALBUMAI
Grafa, kurioje tikrai nebuvo sunku išskirti asmeninių geriausiųjų trejetą, tačiau tolimesnius albumus sudėlioti į vientisą visumą – nelengva užduotis. Kadangi didžiąją šių metų dalį mane lydėjo lyrika (kartais susimaišiusi su elektroniniais garsais), tai atsispindi ir mano favoritų sąraše. Mano „Geriausiųjų” sąraše šiemet vietos rado ne tik akustinė lyrika, bet ir keli lietuviški albumai bei vienas kitas pop-muzikos vandenyse smagiai plaukiojantis įrašas.
Visgi, kad ir kaip bebūtų, šiemet „Fink” mano lyderių penkioliktuke tikrai neturėjo lygių.
1. FINK „Hard Believer” (Ninja Tune; EN)
2. SOHN „Tremomrs” (4AD; EN)
3. JAMES VINCENT McMORROW „Post Tropical” (Vagrant Rec, IE)
4. CHET FAKER „Built On Glass” (Downtown Rec; AU)
5. S. CAREY „Range Of Light” (Jagjaguwar, USA)
6. CHROMEO „White Woman” (Last Gang Records, CA)
7. PINK FLOYD „Endless River” (Parlophone, EN)
8. HOW TO DRESS WELL „What Is This Heart”(Weird World Records, USA)
9. KELE „Trick” (Lilac Rec, EN)
10. DAMIEN RICE „My Favourite Faded Fantasy„ (Warner Bross, IE)
11. ANTLERS „Familiars” (Transgressive rec, USA)
12. BEISSOUL & EINIUS „Laikas paikas” (LT)
13. SAM SMITH „In The Lonely Hour” (Capitol Rec; EN)
14. BIPLAN „Visi keliai veda prie jūros” (M.P.3; LT)
15. DAN BODAN „Soft”(DFA Records; GER)
GERIAUSIOS METŲ DAINOS
FINK „Too Late”
EELS „Mistakes of My Youth”
SYLAS „Shore”
DNKL „Battles”
BEN WATT „Spring”
LAPSLEY „Station”
SEEKAE „Test & Recognise” (Flume remix)
KARL X JOHAN „Better Tomorrow”
JAMES VINCENT McMORROW „Gold”
RY X „Love Like This”
PINK FLOYD „Louder Than Words”
BRIAN ENO + CARL HYDE „Daddy’s Car”
A Rush Of Blood To The Head
Vakar radijo stoties „BBC Radio 2” eteryje paskelbtas klausytojų išrinktas geriausių šimtmečio albumų šimtukas. Sąrašo, kurį rinko radijo stoties klausytojai, viršūnėje įsitaisė „Coldplay” 2002-aisiais metais išleistas diskas „A Rush Of Blood To The Head”. Šis įrašas aplenkė „Keane” darbą „Hopes And Fears”, „Duran Duran” plokštelę „Rio”, „Pink Floyd” legendinį darbą „Dark Side Of The Moon” ir kitus albumus.
„BBC Radio 2” vadovo Jeffo Smitho teigimu, „tai, kad šimtuke galima rasti muzikos nuo Frank Sinatra iki Emeli Sande, yra geriausias įrodymas, jog šioje radijo stotyje muzikos įvairovė yra labai didelė, o geriausiųjų sąrašas pagrindžia faktą, kad eteryje galima išgirsti ir muzikines legendas, ir kokybiškus muzikos naujokus”.
Taip atrodo „BBC Radio 2” klausytojų išrinktas geriausių šimtmečio albumų aukščiausias dešimtukas
1. Coldplay ‘A Rush Of Blood To The Head’ (2002)
2. Keane ‘Hopes and Fears’ (2004)
3. Duran Duran ‘Rio’ (1982)
4. Pink Floyd ‘The Dark Side Of The Moon’ (1973)
5. Dido ‘No Angel’ (1999)
6. The Rolling Stones ‘Sticky Fingers’ (1971)
7. The Pet Shop Boys ‘Actually’ (1987)
8. The Beatles ‘Sgt Pepper’s Lonely Hearts Club Band’ (1967)
9. U2 ‘The Joshua Tree’ (1987)
10. Queen ‘A Night At The Opera’ (1975)
Foals "Holy Fire"
Pirmadienį savo trečią studijinį albumą „Holy Fire” išleidusį britų indie roko grupė „Foals” – pekeliui į Didžiosios Britanijos perkamiausių albumų sąrašo viršūnę. Tai paaiškėjo vakar vakare, kuomet oficiali Jungtinės Karalystės topų kompanija paskelbė, kad Oksfordo rokeriu naujosios plokštelės jau dabar yra nupirkta 7000 vienetų daugiau nei antroje vietoje šiuo metu esančio kino filmo „Les Miserables” („Vargdieniai”) garso takelio. Skirtumas tarp „Holy Fire” ir dar žemiau esančių Jake Bugg’o ir Emeli Sande įrašų bei Fleetwood Mac albumo „Rumours” išskirtinio leidimo – dar didesnis.
Taigi, žvelgiant į vakar gautą išankstinę pardavimų ataskaitą, abejonių dėl šios savaitės Jungtinės Karalystės perkamiausių albumų sąrašo karalių praktiškai nebekyla.
Beje, manoMUZIKA primena, kad nepaisant to, jog abu prieš tai išleisti „Foals” albumai Didžiojoje Britanijoje buvo parduoti auksiniu (daugiau nei 100 tūkstančių kopijų) tiražu, nei diskui „Total Life Forever”, nei debiutinei 2007 metais išleistai grupės plokštelei „Antidotes” nepavyko pakilti iki pirmos albumų sąrašo vietos.
Tad iš anksto sveikiname „Foals” su dar vienu puikiu pasiekimu!
Visų laikų perkamiausių Didžiosios Britanijos albumų sąraše Adele įrašas „21” jau aplenkė legendinį „Pink Floyd” diską „Dark Side Of The Moon” ir atsidūrė 7 vietoje.
Tai jau antrasis albumas, kurį Anglijos muzikos diva pralenkia šiemet. Maždaug prieš mėnesį manoMUZIKA rašė apie pirmą sėkmingą šių metų Adele žingsnį šiame tope už nugaros paliekant Michaelo Jacksono plokštelę „Bad”.
Adele albumo "21" viršelis
Iki šiandien jau yra parduota 4,14 milijonų albumo „21” kopijų. Nuo 6 vietos visų laikų geriausiai parduodamų albumų sąraše, kurioje šiuo metu yra „Dire Straits” įrašas „Brothers In Arms”, Adele teskiria 12 tūkstančių parduotų albumo kopijų.
Aukščiausias populiariausių albumų penketukas iki šiol išlieka nepakitęs. Jame jau ilgą laiką lyderiauja „Queen” rinktinis diskas „Greatest Hits”.
Pilnas visų laikų geriausiai parduodamų Didžiosios Britanijos albumų top 10
01 GREATEST HITS – QUEEN
02 SGT PEPPER’S LONELY HEARTS CLUB BAND – THE BEATLES
03 GOLD: GREATEST HITS – ABBA
04 WHAT’S THE STORY MORNING GLORY – OASIS
05 THRILLER – MICHAEL JACKSON
06 BROTHERS IN ARMS – DIRE STRAITS
07 21 – ADELE
08 THE DARK SIDE OF THE MOON – PINK FLOYD
09 BAD – MICHAEL JACKSON
10 GREATEST HITS II – QUEEN
Vokietijos techno ir minimal įrašų leidybos ir platinimo kompanija „Kompakt“ paskelbė jau praėjusių, 2011-ųjų metų geriausius leidinius ir melomanams dovanoja iš šių įrašų sudarytą nemokamą perklausą.
Kompanijos internetinėje svetainėje rašoma, jog geriausių metų įrašų dvidešimtukas išrinktas balansuojant tarp oficialių pardavimų skaičių, asmeninių nuomonių bei skonių, kompanijos muzikinės politikos ir idealistinės pozicijos. Tačiau pirmoje top‘o vietoje pamatyti Wolfgang Voigt įrašą „Kafkatrax 3“ yra gana keista. Būtent vokiečių elektroninės muzikos pionierius Wolfgang Voigt ir yra šios įrašų kompanijos įkūrėjas ir siela. Šiaip ar taip tikrai dėmesio vertas leidinių sąrašas pateikiamas apačioje, o viršuje galite rasti kai kurių šių įrašų kūrinių perklausą.
Primename, jog prieš 13 metų Kiolne įsikūrusi kompanija „Kompakt“ šiuo metu rūpinasi tokių atlikėjų kaip „Walls“, „Foals“, „WhoMadeWho“ ir kitų elektroninės muzikos kūrėjų įrašų leidyba bei savo ir dar daugiau nei 30 elektroninės muzikos leidybinių kompanijų įrašų platinimu.
"Kompakt TOP 20 records"
2011- ieji. Kokie jie? Tai klausimas, į kurį atsakyti kaskart giliau ir giliau neriant į muzikos vandenis, darosi vis sunkiau. Viena vertus dėl to, kad šie metai buvo ypatingai derlingi. Kita vertus, matyt dėl to, kad šie metai muzikos rinkai padovanojo labai daug pozityvių proveržių, o man asmeniškai padėjo atrasti daug neatrastų turtų paslėptuose indie lobynuose.
No Music - No Life
Ir netgi nežiūrint į tai, kad 2011- ieji buvo kupini geros (tiek naujos, tiek ir senos) muzikos, jeigu manęs kažkas paprašytų ištarti vienintelį vardą, reprezentuojanti mano 2011- uosius, neabejotinai sakyčiau, kad šie metai priklauso „Bon Iver“. Ilgai lauktas naujas albumas, visus lūkesčius (kurie buvo tikrai dideli) pranokusi Justino Vernono kūryba ir metų gale aplankytas grupės koncertas – tai vientisas ir išbaigtas Viskonsino berniukų triumfas mano muzikinėje sąmonėje. Neatsimenu kada kas nors mano muzikinę kasdienybę būtų spalvinęs taip stipriai, kaip šiemet tai darė „Bon Iver“.
Tad apie juos tiek.
Tačiau prieš pristatydamas savo šių metų geriausius, norėčiau šiek tiek paatvirauti .
TOPAI. Prisipažinsiu, kad jie mano gyvenime visą laiką užėmė ypatingą vietą. Buvau vienas iš tų, kurie senais gerais laikais (tada, kai Lietuvoje pirmą kartą pasirodė MTV) turėdavo specialius sąsiuvinius, į kuriuos kruopščiai rašydavo kiekvieno savaitgalio topus. Tai būdavo ritualas, tradicija ir savotiškas mano asmeninio tapatumo rodiklis. Muzika sirgau, muziką sekiau ir muziką mylėjau (tikrai ne mažiau nei myliu dabar). Senais gerais laikais, kai M-1 negrojo šūdo, o „Radio Centre“ LTduką vesdavo Gytis Jurgelevičius, šių dviejų radijo stočių topai taip pat turėjo kassavaitinę vietą mano užrašuose. Žodžiu, ta praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio muzikinio atgimimo banga mano sieloje, tobulėjime ir laukime buvo tikrai ypatinga.
Kiek vėliau, jau studijų metais, aš ir pats atsiradau radijuje. Ir tie topai, apie kuriuos savo įraše kalbėjo Saulius – buvo mano idėja;) Negalėjau susitaikyti su mintimi, kad tai, ko reikėjo man – tapo nereikalinga praeities dabarčiai. Topas, kuriame pagrindiniais smuikais grieždavo tikrai dėmesio verti atlikėjai, neįsivažiavo ir galų gale, rusišką muziką ir sms žinučių generuojamus pinigus pamėgę radijo stoties savininkai jį „užlenkė” (argumentas buvo paprastas: TAI NEĮDOMU KLAUSYTOJAMS). Supratęs, kad negaliu vesti laidų, kuriose žmonių protas bukinamas beviltiška muzika, o liaudis apgaudinėjama raginimais siųsti 5 litus kainuojančias sms žinutes, mečiau šitą radiją (kurios ir dabar nenoriu prisiminti) ir išėjau į kitą, kurioje be laidų vedimo dar turėjau progos tikrąja to žodžio prasme liestis prie muzikos. Taip be ‚didžėjavimo‘ tapau ir muzikos redaktoriumi. Tai buvo žavu, mat tada, kai Stereophonics‘ų „Dakota“ negrojo niekas – grojome mes. Kai niekas nežinojo olandų „Kane“ – mūsų grojaraštyje buvo „Rain Down On Me“. Aš velniškai tuo didžiavausi… Didžiavausi ir jaučiausi it mažas vaikas, turėdamas užantyje tai, ko neturi kiti kiemo berniukai. Didžiavausi ir paslapčia džiaugiausi, kad dirbu puikioje terpėje, kurioje galima dalintis ne tik ta muzika, kurią jau yra pamėgęs pasaulis, bet ir ta, kuri į Marijos Žemę neatkeliauja dėl mega radijo stočių įvesto „formato“ termino. Taigi, čia, tikrai puikiame kolektyve, praleidau puikius ketverius metus, kurie muzikine prasme davė taip pat labai daug. Kiek vėliau buvo ir dar pora radijo stočių, tačiau supratęs, kad atėjo laikas „parišti” radijo stotis, pradėjau galvoti apie kažką prasmingesnio.
Meilė muzikai sulig išėjimu iš radijaus nesibaigė, todėl mano pašto dėžutė, į kurią ateidavo nauji „Q“ ir „NME“ numeriai bei kompaktinių diskų lentyna, kurią nuolat pildė nauji diskai, turėjo atrasti vietą ir muzikinėje ‚rašymo‘ išraiškoje.
Priklausomas nuo muzikos
Pradėjau rašyti blogą riešutai.blogspot.com. Žinoma, apie muziką;) Kiek vėliau panašų blogą pradėjo rašyti ir Dominykas (;D), su kuriuo mus vienijo bendras vardas – „Ąžuoliukas“. Susėdom. Pašnekėjom. Ir nusprendėme griebti jautį už ragų. Taip atsirado naujas portalas manoMUZIKA.lt. Tiesiog mylėdami muziką supratome, kad vienijant pajėgas ja dalintis su kitais, kuriem ji rūpi, yra veiksmingiau. Kiek vėliau visagalio feisbuko dėka aptikau Ugnę (U.), kurios muzikinis skonis ir minčių raiška mane taip pavergė, kad brūkštelėjau jai laišką ir pasiūliau jungtis prie mūsų. Tapome „šventąja manoMUZIKOS trijule“, su kuria ėmėme kurti kur kas didesnius planus. Profilio Muzika.Muzika.Muzika dėka atradau Živilę (Z.), kuri dirbdama Briuselyje ir lankydama koncertus taip pat prisijungė prie mūsų ir pradėjo mus džiuginti koncertų recenzijomis iš Europos sostinės. Ugnė atrado Igną (I.). , kuris išpuoselėto skonio dėka manoMUZIKOJE dalinasi Niujorke vykstančių koncertų apžvalgomis, aš pasiūliau kartkartėmis „apsireikšti” Godai (G.) ir taip mes įgavome savotišką ‚tarptautinį – globalesnį‘ mastą.
Galiausiai nusprendžiau brūkštelti savo senam geram bičiuliui Sauliui (S.), su kuriuo ilgą laiką mindėme to paties Vilniaus Universiteto fakulteto žemę, dirbome kartu pirmame (sumautame) radijuje ir išgėrėme ne vieną stiklą viskio, diskutuodami būtent apie muziką, jos ateitį, turinį ir raišką. Saulius prisijungė prie mūsų ir štai jau kurį laiką yra vienas pagrindinių manoMUZIKOS straipsnių autorių.
Štai kodėl nusprendžiau paatvirauti. Tiesiog norėjau papasakoti kaip gimė manoMUZIKA – mylimas mūsų kūdikis, kurio šypsena kaskart vis stipriau paįvairina mano kasdienybę. ManoMUZIKA tapo neatskiriama mano gyvenimo dalimi.
…Tikiu (tiksliau, noriu tikėti), kad žmonės gauna iš mūsų kažką daugiau nei vien tik padriką minčių raišką….
Taigi, be šios įžangos negalėjau pradėti savo topų apžvalgos. Žinau, kad turiu problemą ir kai kurių (man labai svarbių) dalykų tiesiog nemokų išdėstyti trumpai;)
Taigi, mano šių metų topai.
manoALBUMAI TOP 10
Bon Iver albumas "Bon Iver"
Didžiausias šių metų džiaugsmas yra tai, kad net trijų atlikėjų – „Wild Beasts“, „Fink“ ir „J. Viewz“ interviu pavyko gauti ir padovanoti juos Lietuvai. Tai neįkainojamas jausmas ir potyris man – žmogui, gyvenančiam muzika ir dievinančiam šiuos atlikėjus. Tikiuosi, kad taip pat tai buvo ir geras kąsnelis visiems skaitytojams (kurie taip pat neabejingi muzikai).
manoDAINOS top 10
1. Bon Iver – Holocene
Šie metai yra tiesiog Justino Vernono laikas. Negaliu su savimi padaryti absoliučiai nieko, mat esu beprotiškas jo talento gerbėjas. Apie „Bon Iver” rašiau jau tūkstančius kartų. Ko gero rašysiu dar kur kas daugiau. Kalbant apie „Holocene” galiu pasakyti tik tiek, kad ši daina yra vienas tų kūrinių, kuris gali parodyti kaip skamba tobulybė…Tai – vienas gražiausių ne tik šių metų, bet ir pastarojo dešimtmečio darbų. Žinoma, man…;)
2. Wild Beasts – Albatross
Ši Kendalio grupė sukūrė šedevrą „Smother”, kuriame kiekvienas daina – aukso vertės. Visgi „Albatross” yra šedevras šedevre. Pirmasis singlas, pristatęs šiemetinį pabaisų diską bent jau man buvo pats geriausias.
3. J. Viewz – Salty Air
J. VIewz atsiradimas mano gyvenime yra tapatus kūrinio „Salty Air“ išgirdimui. Seniai negirdėjau tokio vasariško, šilto, kabinančio, vežančio ir smagaus kūrinio. Jei reiktų rinkti visų laikų karštos vasaros himną, ko gero nė nesuabejočiau aukščiausią poziciją skirdamas „Salty Air“.
4. Fink – Yesterday Was Hard On All Of Us
Jei galėčiau – sukurčiau skiltį manoLYRIKA;) Kiekvienas „Fink“ albumas prilygsta stebuklui, todėl jo „Perfect Darkness“ – neabejotinai buvo vienas laukiamiausių šių metų diskų. Kūrinys „Yesterday Was Hard On All Of Us“ buvo ta daina, kuri netgi esant visam prastam albumui galėtų atpirkti visas jo kaltes. Laimei, diskas buvo nuostabus, o ši daina – neįtikėtina.
5. Yeasayer – I Remember
Nesu ypatingai didelis amerikietiško roko mylėtojas, tačiau „Yeasayer“ su savo „I Remember“ iškirto iki pat pašaknų. Neabejotinai vienas ryškiausių kūrinių mano pirmame šių metų pusmetyje.
6. NewVillager – Lifehouse
Nauja grupė. Naujas garsas. Naujas požiūris ir kitaip skambanti muzika. To pakako, kad „Lifehouse“ parakas, sprogęs dainoje „Lifehouse“ ją leistų įvardinti viena geriausių mano metų dainų.
7. Ben Howard – Old Pine
„Mumford And Sons“ grąžino indie folką, o štai lyrikos pliūpsnį į jį žybtelėjęs Benas Howardas, regis, sugebėjo šį subžanrą sugebėjo modifikuoti taip stipriai, kad nuoširdumas ir jautrumas, įprasmintas kūrinyje „Old Pine“ tiesiog dominavo keistuose muzikiniuose mano 2011- uose.
8. James Vincent McMorrow – We Don‘t Eat
Manau, kad tai – viena geriausių klasikinių pop baladžių, kuri romantine prasme pralaužia visus įmanomus barjerus ir įsiskverbia taip giliai į sielą, kad nepajusti šios muzikos yra paprasčiausiai neįmanoma
9. Heavenly Beat – Sudday
Neabejotinai rudens pradžios depresiją praskaidrinantis „Beach Fossils“ bosisto John Peña kūrinys
10. Destroyer – Kaputt
Dano Bejaro (aka „Destroyer“) įsiveržimas į mano šių metų muzikinę kasdienybę buvo labai stiprus. Titulinė daina su visu šiuolaikiškai skambančia 80-ųjų pop muzika ir jos atgimimu tiesiog negalėjo likti nepamatyta. Apskritai „Kaputt“ buvo vienas labiausiai ‚nuzulintų‘ mano šių metų albumų
Su dainomis, tiesą sakant, turėjau rimčiausių problemų, mat gerų kūrinių šiemet buvo išleista toks didžiulis tuzinas, kad išskirt 10 yra ypatingai sudėtinga. Beje, šiemet turėčiau likimui padėkoti ir už tai, kad leido man atrasti tokius indie šedevrus kaip „Heavenly Beat“, „A Lull“ ir .t.t
Justinas Vernonas atlieka kūrinį "I Can't Make You Love Me"
ManoREMIKSAI TOP3
1. Bon Iver – I Can‘t Make You Love Me
2. James Blake – A Case Of You
3. Toro Y Moi – At A Glance (šitas remiksas – kiek senesnis, tačiau jį atradau tik šiemet)
Tai va tokie tie mano metai.
Svarbūs. Idėjiški. Kūrybiniai. Ir, žinoma, muzikalūs;)
Jau labai greitai – visos manoMUZIKOS išsamus didelis ir objektyvus metų top 30.
Viršuje rasite grupės „Coldplay“ vokalisto Chriso Martino atliekamą tada dar nebaigtos, o šiuo metu tik pora kartų atliktos ir jau numarintos dainos „Wedding Bells“ fragmentą. Paklausykite jos. Kodėl? Atsakymą tuoj parašysiu.
Mano muzikinių top’ų istorija
1993. Tėtis man padovanojo seną rusišką kasetinį magnetofoną. Tokia dovana reiškė tai, kad galėjau pats rinkt kasetes ir jų klausyt. Manasis magnetofonas šlykščiai rudas, su kasetine deka iš viršaus ir vienu garsiakalbiu. Bet prisijungus prie televizoriaus buvo galima įsirašyti muzikos. Taip atsirado pirmasis mano fonotekos įrašas iškalbingai solidžiu, flomasteriu sukeverzotu pavadinimu „TOP 12“. Būtent „TOP 12“ (ne 20, ne 10) tik todėl, kad tuo metu iš televizoriaus įrašinėjant kažkokį užsienietiškos muzikos „TOP 20“ į abi kasetės puses tilpo tik dvylika dainų. Pamenu, jog skambėjo „4 Non Blondes – What’s Up“, „Ace Of Base – All That She Wants“ ir, žinoma, „Pet Shop Boys – Go West“.
Pirmasis mano grotuvas
1997. Per vieną komercinių Lietuvos radijo stočių, kuri gana gerai girdėjosi atšiauriam Lietuvos pakraščio miestelyje, tuo metu buvo transliuojama laida „UK TOP 40“. Tradicinis sekmadienio ritualas nuo 17 iki 20 valandos. Vien laidos vedėjo balsas man tuo metu asocijuodavosi su naujausia muzika ir visiškai kita muzikine kultūra. „R. Kelly – I Believe I Can Fly“, „Spice Girls – Wannabe“, „Meredith Brooks – Bitch“ ar „Chumbawamba – Tubthumping“ tais sekmadieniais skambėjo dažnai. Ir garsiai.
2003. Dirbu radijo stotyje. Ji tokia nedidelė ir labai keista. Sekmadieninį „TOP 15“ veda mano bičiulis ir, po galais, turbūt niekada jokia radijo stotis netransliavo tokių gerų top‘ų, subalansuotų pagal mūsų, pirmakursių studenčiokų skonį. Žinoma, balsuojančių ne visada būdavo, ne visada ten viskas preciziškai apskaičiuota, bet topai buvo geri. Labai. Apskritai, kai eteryje sekmadienio popietę paleidi 10 minučių trukmės „Aphex twin – Windowlicker“ ir atsidaręs studijos duris lauke rūkai cigaretę su arbata, tokio radijo „TOP 15“ negali būt blogas…
2009. Kita radijo stotis. Ten daug muzikos ir ilga top‘ų istorija. Sentimentalu, bet sandėlyje dar ir dabar ten mėtosi dėžės su tūkstančiais laiškų, atvirukų ir įvairiausių apipavidalintų niekučių su žmonių top‘ais. Toks rankdarbių rinkinys. Atrodo, jog visai Lietuvai kažkada mirtinai rūpėjo kas bus tą ar kitą savaitę jų mėgstamos radijo stoties top‘o pirmoje vietoje. Dabar taip nėra ir, turbūt, niekada nebebus…
Bet ir nereikia. Dabar kiekvienas galim susidaryt savo top‘us, savo reitingus ir sudėliot muziką į lentynas. Ar to reikia? Nežinau. Man – taip. Jums gal ne. Tik žinau, kad po keleto metų bus žiauriai smagu prisimint 2011-uosius ir jų muziką. Ir dar… Kartu prisiminsiu ko šių metų mano top‘e nėra. Nepateko dėl vienų ar kitų, bet tą akimirką svarbių priežasčių. Akimirkos žavesys. Tik tiek. Apčiuopiamos naudos jokios, bet objektyviau pažvelgt į prabėgusius 12 muzikinių mėnesių tai padeda. Po velnių, be to juk pirmą kartą sudarinėju savo TOP‘ą. O tai irgi šį tą reiškia…:) Pradedam!
2011 metų ALBUMŲ TOP 10
Subjektyvumas čia sumišęs su žiupsneliu saikingo objektyvumo. Šiaip ar taip šie metai buvo labai turtingi muzika ir naujais įrašais, tad jei muzikai laiko būčiau skyręs daugiau, net neabejoju, jog šis sąrašas būtų gerokai pasikeitęs. Ir dar, tos vietos sąlyginės. Jei kas nors man nežinant apverstų top‘ą aukštyn kojom ir pasiūlytų po juo pasirašyt, turbūt nė kiek nesudvejočiau. Beje, paspaudę ant kiekvieno pavadinimo, rasite visą informaciją apie albumą.
1. Snow Patrol – Fallen Empires
2. Radiohead – The King Of Limbs
3. Florence and the Machine – Ceremonials
4. Wild Beasts – Smother
5. Apparat – The Devil‘s Walk
6. Bombay Bicycle Club – A Different Kind of Fix
7. M83 – Hurry Up, We’re Dreaming
8. James Blake – James Blake
9. When Saints Go Machine – Konkylie
10. Bon Iver – Bon Iver, Bon Iver
Kai kurie šiame dešimtuke esantys įrašai ilgai laukti ir pateisinę lūkesčius, kai kurie – tiesiog puikūs 2011-ųjų atradimai, šiuos metus nuspalvinę netikėtomis ir šviežiomis muzikinėmis spalvomis. Kodėl „Snow Patrol“ pirmi? Todėl, kad būtent tokio albumo iš jų tikėjausi, todėl, kad man jis patinka kaip vientisas kūrinys ir, galiausiai, jame yra puikių ir tikrai išskirtinių dainų. Tarp šių metų atradimų būtinai noriu išskirti „Bombay Bicycle Club“ ir „When Saints Go Machine“. Nėra ką daug pasakoti, tiesiog išgirskite juos.
2011 metų SINGLŲ TOP 10
Išrinkti 10 metų singlų yra dar sunkiau nei 10 albumų. Jei reikėtų nurodyti jų 100 – manau, viskas būtų daug paprasčiau. Bet top‘as yra ir visai natūralu bei logiška, kad didelė dalis jame esančių kūrinių yra iš albumų dešimtuko. Tačiau anaiptol ne visi. Pirmoje vietoje esantis nuostabus „Wild Beasts“ darbas „Thankless Thing“ lydėjo mane keletą mėnesių beveik kiekvieną dieną. Ir jo net nerasite grupės naujausiame įstabiame įraše „Smother“. Tad klausydami „Thankless Thing“ prisiminkite, kad „Laukinės pabaisos“ šiais metais sukūrė dar beveik tuziną puikių kūrinių. O štai „Bon Iver“ singlas „Holocene“ yra tas kūrinys, kuris apsigyveno mano grotuve labai pamažu, tačiau itin tvirtai. Justino Vernono talentu neabejoju, tačiau „prisijaukinti“ „Bon Iver“ man reikėjo daug laiko ir dar truputį reikia. O toliau vardai ir pavadinimai kalba patys už save. Perklausyti visą „TOP 10“ galite tiesiog čia.
Grupė "Wild Beasts" (nuotr. grupės archyvo)
1. Wild Beasts – Thankless Thing
2. Bon Iver – Holocene
3. Snow Patrol – This Isn’t Everything You Are
4. M83 – Midnight City
5. Bombay Bicycle Club – Lights Out, Words Gone
6. J.Viewz – Saulty Air
7. Apparat – Black Water
8. Radiohead – Lotus Flower
9. Modeselektor feat. Thom Yorke – Shipwreck
10. When Saints Go Machine – Add Ends
Va toks dešimtukas. Daug lyrikos ir neišvengta elektronikos. Bet jei tai būtų top 50 ar top100, manau, jog šių ingridientų proporcijos išliktų labai panašios. Daug, labai daug naujų ir puikių kūrinių buvo 2011-aisiais ir visus juos išgirsti, paminėti bei surašyti turbūt nesugebėtų niekas.
2011 metų KOVERIŲ TOP 3
Ir paskutinė top‘o dalis, kuri man, prisipažinsiu, buvo pati paprasčiausia. Galbūt todėl, kad šiais metais į koverius ypatingo dėmesio nekreipiau, galbūt todėl, kad juos visada stengiuosi vertinti gana atsargiai, o galbūt todėl, jog yra aiškus ir neginčijamas (subjektyviu žvilgsniu) lyderis. James Blake šiais metais nuveikė daug, labai daug ir tai tikrai nėra geriausias jo metų kūrinys, tačiau visvien labai sėkmingas. „Birdy“ žavi savo amžiumi ir paprastumu, o Ryan Adams tieiog pataikė laiku ir vietoj. Viskas paprasta – trejetukas apačioje.
"James Blake"
1. James Blake – A Case Of You (Joni Mitchell cover)
2. Birdy – Skinny Love (Bon Iver cover)
3. Ryan Adams – Wonderwall (Oasis cover)
Ten, kur būna pabaiga
Tokie buvo mano muzikiniai metai. Ar Jūsų panašūs? Tikiuosi, kad taip, nes man jie muzikine prasme buvo velniškai geri. Vėl grįžau į muzikos pasaulį kaip aktyvus klausytojas, išlindau iš kitų formuojamų grojaraščių, nuomonių ir muzikinių naujienų bei atradau daug gėrio. O juo smagu dalintis.
Tiesa, kodėl tas Chriso Martino klipas stūkso viršuje? Todėl, kad kai 2009 metais jis pasirodė, buvo užuominų apie naująjį albumą ir atrodė, kad jei jis bus įrašytas tokiais ir panašiais garsais – bus kažkas fantastiško. Atrodė, bet taip neįvyko. Naujasis „Mylo Xyloto“ daugeliui tapo vienu didžiausių metų nusivylimų ar net prilygo katastrofai. Man šis įrašas – keleto nuostabių dainų rinkinys, tarp kurių įsprausta ir keletas nesąmonių. Tiesiog taip.
Minoru pabaigti yra blogai. Todėl tikiu, jog tokios neišsipildę „kolplėjiškos“ viltys mano ir Jūsų grotuve paliko vietos daugeliui kitų naujų, puikių, skambių, lyriškų, gražių muzikos garsų, kurie 2011-uosius ryškiai pažymės muzikos pasaulio istorijoje. Daug geros muzikos Jums 2012-ais!
Panašu, kad ne tik Europa, bet ir JAV vertina unikalią muziką. Tokias išvadas galima daryti po to, kai tapo aiškus šios savaitės perkamiausių Amerikos albumų sąrašas, kurio antroje vietoje atsidūrė grupės „Bon Iver” albumas „Bon Iver”.
„Billboard” paskelbus topo vietas, paaiškėjo, kad Viskonsino grupės albumo per pirmąją jos pardavimų savaitę buvo nupirkta 104 000 vienetų ir to pakako, kad kolektyvas užkoptų ant antrojo laiptelio.
ManoMUZIKA primena, kad Jungtinėje Karalystėje „Bon Iver” antrasis albumas šią savaitę debiutavo ketvirtoje vietoje.