Kaip paimti svetimą dainą ir sudainuoti jos koverį taip, kad ji taptų „tavo”? Tori Amos, ką tik į pasaulį paleidusi Kendricko Lamaro dainos versiją tikrai yra perkandusi šią paslaptį. Paklausykite, kaip skamba jos „Swimming Pools (Drank)”.
Koveris yra skirtas naujajam Trevoro Horno koverių albumui „Echoes: Ancient & Modern”.
Florence Welsh balsas yra ne kartą lyginamas su Tori Amos, tad šis koveris nieko neturėtų nustebinti. Stebina gal tik tai, kad jis neatsirado anksčiau. Puiki dainos „Cornflake Girl“ versija (iš 1994-ųjų Tori Amos albumo „Under The Pink“), įrašyta RAK studijoje, Londone, nusipelno Jūsų dėmesio ir meilės.
Yoav albumo „A Foolproof Escape Plan“ viršelis
Yoav Sadan, scenoje atpažįstamas vardu Yoav, yra iš Izraelio kilęs ir Pietų Afrikoje augęs dainų kūrėjas bei atlikėjas, garsėjantis savitu muzikos atlikimo stiliumi. Daugumą dainų Yoav atlieka vien tik akustine gitara, papildyta vokalu. Gitara jis sugeba sukurti ir imituoti būgnų, boso, klavišinių ir kitų instrumentų garsus.
Po debiutinio albumo „Charmed & Strange“ 2008-aisiais pasirodymo atlikėjas leidosi į koncertinį turą su Tori Amos, o prie antrojo albumo „A Foolproof Escape Plan“, išleisto praėjusiais metais, dirbo žymus amerikiečių prodiuseris Joey Waronkeris, kurio „sąskaitoje“ – Thom Yorke („Radiohead“), „Beck“, „Smashing Pumpkins“ ir „R.E.M.“ vardai.
Viršuje esantis kūrinys „Yellowbrite Smile“ yra iš antrojo Yoav įrašo.
Tori Amos (nuotr. iš toriamos.com)
Džiugias žinias apie planuojamą išleisti dvyliktąjį Tori Amos albumą „Night Of Hunters“ manoMUZIKA skelbė prieš porą mėnesių.
Rudeniui neįsibėgėjus dainų kūrėja bei atlikėja vakar pagaliau pristatė savo ilgai lauktą įrašą. Pasakodama apie naująjį albumą Tori Amos kalbėjo: „Tai yra 21 amžiaus dainų ciklas, įkvėptas klasikinės muzikos, skaičiuojančios daugiau nei 400 metų. Pasirinkau dainų ciklo formą tam, kad galėčiau papasakoti nuoseklią, modernią istoriją. Joje pagrindinį vaidmenį atliekanti moteris atsiduria „mirštančiuose“ santykiuose. Vieną naktį ji iš naujo atranda save ir, lydama klausytojo, leidžiasi į savo gyvenimo istorijos kelią, kurioje persipina muzika ir emocijos. Viena iš pagrindinių albumo temų yra medžiotojas ir medžiojamasis (auka). Ir kaip abu jie egzistuoja visuose mumyse“.
Ko gero, geriausia naujiena, jog visą „šviežiausią“ atlikėjos darbą galite perklausyti nemokamai ir visiškai legaliai portale „Drowned In Sound“.
Tie, kurie neprotingai daug laiko praleidžia ieškodami naujos muzikos, greičiausiai pasąmonės vingiuose turi susiformavę savą atrankos ir paieškos sistemą. O, galų gale, ir pati sąvoka „nauja muzika“ kiekvieno žodyne skirtingą spalvą įgauna. Žinau tik tiek, jog manojoj vidinėj sistemėlėj „muzika“ yra pavojingos svarbos raktinis žodis, kuris, gal kiek per skambiai, bet galėtų būti prilyginamas ginklui. Įrankis atkreipti dėmesį, priežastis apturėti bemiegę naktį, vėl nespėti pavalgyti, pavėluoti susitikti, apsižioplinti už vairo, rūšiuoti draugus pagal tai, kokie įrašai guli šalia jų lovų, ir begalę kitų dalykų, kuriuos vardinant, tiesą pasakius, peršasi išvada apie ligos diagnozę, o ne nekaltą hobį.
Visgi, grįžtant į pradžią, jeigu jau visai atvirai, manosios profaniškos paieškos vyksta kur kas padrikiau nei norėtųsi. Visagalio interneto ir, kur kas rečiau, radijo dėka yra „prafiltruojamas“ , švelniai pasakius, nemažas kiekis kūrinių. Ribotas valandų skaičius paroje čia kiša koją, slenkstis tarp „geras, išsisaugom ir pasidedam“ bei „nevertas dėmesio – kitas“ išauga, o laikas jam susiformuoti – sutrumpėja. Ir taip kone kasdien. Žinoma, kartais iškyla suirzęs klausimas: tai kada gi visomis tomis radybomis ramiai pasidžiaugti? Bet vos nusisukus apetitas užriaumoja ir tuomet išlenda neviltis, jog nieko naujogero nebesugebu rasti. Tokiais badmečiais gelbėja senasis dėsnis „jeigu ne Mahomedas pas kalną, tai kalnas pas Mahomedą“ ir juodą nusivylimo akimirką netikėčiausiu būdu mane pasiekia patys geriausi atradimai. Šviežiausias iš jų – LIA ICES iš Bruklino.
Išgirdus amerikietės prikimusį, lengvai svajingą, bet stiprų ir ne „kičinį“ vokalą, mintyse suplūdo „Cat Power“, „Bat For Lashes“, Tori Amos, Feist palyginimai, smalsumas vylingai „pastatė ausis“ ir po jos albumų perklausos dūšia suspurdo: „Taip! Šviežia. Įdomu. Nenuvalkiota. Kokybiška. Potencialu.“
Lai nesuklaidina stiprų pop prieskonį turintis sceninis pseudonimas, ši mergaičiukė nieko bendro su masiniu vartojimu ir populiariąja mėsmale neturi. Muzikos kritikai, išklausę debiutinį Ices albumą „Necime“, pasirodžiusį 2008-aisiais, bei šiais metais išleistą antrąjį darbą „Grown Unknown“, amerikietės kūrybą priskiria indie rock, experimental pop bei avant pop muzikos žanrų mišiniui.
Beje, tikrojo savo vardo bei pavardės Lia neatskleidžia vildamasi, jog ir ateityje žmonės domėsis jos kuriama muzika, o ne lįs į asmeniškumus traukdami į viešumą „nešvarius marškinius“. Tai, jog atlikėja „vietą po saule“ ketina išsikovoti talentu, o ne žinutėmis bulvarinėje spaudoje, be abejo, irgi džiugina.
Kalbant apie priešistorę, Ices susidomėjimą muzika padėjo suformuoti tėtis. Dviejų metukų Lia jau šoko pagal Buddy Holly dainas, o penkerių ėmė groti pianinu, tačiau vėliau būsimoji atlikėja pasinėrė į teatrą, vaidybą bei šokius, kur muzika ją lydėjo tik antrajame plane, ir kelias iki jos pačios kūrybos buvo ilgas, lėtas ir, kaip ji pati teigia, tebėra iki šiol besiformuojantis.
http://www.youtube.com/watch?v=AyMTeEtctkk
Debiutinis amerikietės įrašas buvo labiau eksperimentinis darbas – teatrališkumo, ritmo ir banguojančių melodijų mišinys, o besiruošdama antrajam „blynui“ Lia Ices nusprendė susikurti idealią izoliuotą terpę kūrybai. Dainų kūrėja bei atlikėja nuvyko į nuošalią vietą Vermonte (JAV), išsinuomavo kajutę laive, kur vienintelė šiluma sklido nuo besikūrenančio židinio, ir šitaip, toli nuo miesto šurmulio, tik gamtos ir vandens apsuptyje „gimė“ „Grown Uknown“.
Ko gero, ne veltui šis antrasis įrašas buvo išleistas po itin gerbiamo indie leiblo „Jagjaguwar“ „sparneliu“, investuojančio tik į vertus dėmesio atlikėjus ir po savo stogu talpinančio tokius grandus kaip „Bon Iver“, „Gayngs“, „Volcano Choir“, „Ladyhawk“, S. Carey ir begalę kitų. Ir, ko gero, tikrai ne veltui prie albume esančio kūrinio „Daphne” nagus prikišo vienas iš indie muzikos ikonų – Justin Vernon iš „Bon Iver“.
Ir išties, įrašas susilaukia teigiamų kritikų įvertinimų, o mano nuojauta kažkodėl kužda, kad Lia Ices ateityje taps svarbiu vardu indie muzikos scenoje. Visgi, nors potencialas yra užkoduotas kiekvienoje dainoje, atlikėjos muzikinės brandos ir kokybės driokstelėjimo dar teks truputį palaukti. Na, o kol kas – meilė avansu ir akylas amerikietės kūrybos sekimas.