vasaros festivaliai

Latvijos festivalis „Positivus“ skelbia pirmąsias grupes – tarp jų „Friendly Fires“ ir „SBTRKT“

Šiandien tiesioginiame Rygos radijo stoties „Radio 101“ eteryje Latvijos muzikinio festivalio „Positivus“ organizatoriai paskelbė pirmuosius šios vasaros renginio atlikėjus ir grupes. Specialioje laidoje buvo paskelbti 8 vardai, tarp kurių pirmiausia į akis krenta britų grupė „Friendly Fires“ ir po kauke besislepiantis elektroninės muzikos atlikėjas „SBTRKT“.

Be šių, jau puikiai pažįstamų ir šių metų festivalių programose itin dažnai aptinkamų vardų, Latvijos Salacgrivos pajūrio mieste vyksiančioje muzikos šventėje pasirodymus surengs Estijos pasididžiavimas „Ewert and the Two Dragons“, jaunoji britų muzikos viltis Jamie N Commons, kaip pritariančioji grupės „Bombay Bicycle Club“ vokalistė išgarsėjusi ir su šia grupe turą surengusi Lucy Rose, JAV grupė „Givers“, elektroninių rokerių trijulė „Vondelpark“ ir grupė „Cashier No.9“.

Primename, jog didžiausias muzikos ir meno festivalis Baltijos šalyse „Positivus“ šiais metais liepos 20-21 dienomis jau šeštąjį kartą  vyks tradicinėje vietoje – Latvijos pajūryje Slacgrivoje. Per šešerius renginio gyvavimo metus čia pasirodė daugybė žymių pasaulyje grupių ir atlikėjų, o festivalio programa ir dalyvių skaičius auga kiekvienais metais. Apačioje – pristatomasis jau paskelbtų festivalio grupių vaizdo klipas.

Roskildės festivalyje artėjančią vasarą koncertuos Björk ir Bon Iver

Vienas didžiausių Europos muzikinių festivalių „Roskilde“ skelbia pirmuosius dalyvių vardus. Šią savaitę renginio organizatoriai oficialiai pranešė, jog artėjančią vasarą festivalio scenoje pasirodymus surengs Islandijos muzikos ikona „Björk“ ir visus šiuos metus muzikos pasaulyje itin girdimi ir tiek melomanų, tiek muzikos kritikų puikiai vertinami bei, žinoma, portalo manoMUZIKA.lt labai mylimi „Bon Iver“.

Festivalio "Roskilde" logotipas

Jau 42-ąjį kartą Danijoje rengiamame festivalyje dalyvaus daugiau nei 170 atlikėjų ir menininkų iš viso pasaulio. Be minėtų „Björk“ ir „Bon Iver“, taip pat jau patvirtinti JAV hip hop atlikėjų „Royce Da 5’9“, „Wiz Khalifa“ ir „Yelawolf“ pasirodymai. Pirmieji pagrindiniai festivalio vardai tikrai nenuvilia, o visas dalyvių sąrašas bus atskleistas iki kitų metų gegužės mėnesio.

Primename, kad praėjusią vasarą aštuoniose renginio scenose pasirodė „Iron Maiden“, „Kings of Leon“, „Arctic Monkeys“ ir daugelis kitų, o festivalyje apsilankė daugiau 130 000 žmonių. „Roskilde 2012“ vyks kitų metų liepos 5-8 dienomis.

Viršuje artėjančio festivalio pristatomasis vaizdo klipas.

Keturios nuostabios Rock Werchter 2011 dienos

Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, bilietai man ir mano draugams iš Lietuvos į Rock Werchter 2011 buvo nupirkti dar sausio mėnesį, kai tik buvo paskelbti headlineriai, nes jau buvo aišku, kad, kaip ir kasmet, festivalis bus nuostabus.

Ir tai pasitvirtino su kaupu! Viskas buvo puiku, išskyrus du dalykus. Visų pirma, oras. Buvo velniškai šalta. Tačiau sprendimą radome akimirksniu: belgiškas alus buvo pakeistas nelegaliai prasinešamu lietuvišku suktiniu, kuris labai gelbėjo ir šildė. Antra problema – dvi scenos. Atrodo, kad tai – anaiptol ne problema, tačiau kai privalai rinktis, ką žiūrėti – „Linkin Park“ ar „Beady Eye“, „Underworld“ ar „Coldplay“, Brandoną Flowersą ar „Grinderman“, pasirinkimas būna ypatingai sunkus. O kas bus kitąmet, kuomet, kaip žada organizatoriai, scenų bus 3 ar net 4? Ir kaip teks tuomet rinktis, jei vienu metu gros 4 atlikėjai, kurių pasirodymus žūtbūt reikės pamatyti?

Bet iš tiesų tai smulkmenos, palyginus su tuo, ką pamatai, išgirsti ir patiri per tas nuostabias keturias dienas.

Mano asmenine nuomone, geriausi šiais metais buvo „Kings of Leonpenktadienio headlineriai! Viskas buvo puiku ir nepriekaištinga. Tai jau trečias Rock Werchter, kuriame juos matau ir su kiekvienais metais jie tobulėja. Beje, turiu prisipažinti, kad juos aš ir „atradau“ per Rock Werchter 2008. Žinojau ir buvau klausiusi, bet iš tiesų „išgirdau“ tik tą lietingą šeštadienio pavakarę 2008 m. O 2011 m. jie jau buvo vieno vakaro headlineriai ir turbūt geriausia grupė šiųmečiame festivalyje.

Ketvirtadienio pagrindinės žvaigždės – „The Chemical Brotherstaip pat buvo nerealūs. Tai tikrai buvo geriausias ketvirtadienio pasirodymas (iš to, ką mačiau) ir „cheminiai broliukai“ tikrai yra verti pačių geriausių žodžių. Nors ir lijo, nors ir šalta buvo, skambant jų muzikai („Do it Again“, „Hey Boy Hey Girl“, „Horse Power“) neįmanoma buvo atsitraukti nuo to, kas vyko ant scenos – muzikos, garsų ir šviesų efektų.

Chrisas Martinas (Colplay); Ben Houdijk nuotrauka

Tuo tarpu šeštadienio žvaigždės – „Coldplay“nebepaliko tokio įspūdžio, kokį buvau susidariusi prieš dvejus metus tame pačiame „Rock Werchter“. Nors ir šiemet buvo gerai, ir dainos skambėjo puikiai – tiek senos, tiek naujos („Every Teardrop is a Waterfall“, „Hurts Like Heaven“ ar „Charlie Brown“) – ir rodėsi, kad Chrisas Martinas labai stengiasi, kažko visgi trūko. Kita vertus, kai galvoji apie šią grupę, norom nenorom projektuojami lūkesčiai yra milžiniški…

Sekmadienio vakaro žvaigždės man nedaug ką tesako. Tai buvo „Iron Maiden“. Kaip anglai sako, ne mano arbatos puodelis, bet iš muzikinio smalsumo buvo įdomu pažiūrėti. Ir turiu pasakyti, kad nebuvo blogai, nors jų pabaisos atrodė  šiek tiek juokingai.

Bet kuriuo atveju, galiu drąsiai teigti, kad šiemet Rock Werchter 2011 grojo visa galybė puikių grupių. Pvz., „Kasabian“ ar „Kaiser Chiefs“. Abiejų pasirodymai buvo nerealūs, ypatingai „Kaiser Chiefs“, kurie, mano įsitikinimu, verti kokios nors apdovanojimo, pvz., „Geriausias live pasirodymas“, nes juos festivalyje matau jau antrą kartą ir antrą kartą jie mane sužavi nerealia energija. Smagus buvo ir Brandono Flowerso, kuris kažkodėl nebuvo priimtas į pagrindinę sceną, bet grojo palapinėje, pasirodymas. Bet už tai kaip grojo! Visa palapinė kilnojosi tada, kai jis vieną po kitos ėmė „kalti“ „The Killers dainas („Read My Mind“, „Jenny Was a Friend of Mine“, „Mr Brightside“), kurios skambėjo kitaip – šviežiai ir labai naujoviškai.

Nedaug galiu pasakyti apie kitus grandus – „The National“ ir „Arctic Monkeys. Nors viskas ir buvo gerai, bet vėlgi, kažko šiek tiek trūko. Gal ir čia kalti per dideli lūkesčiai ir per aukštai iškelta reikalavimų kartelė (visgi abu kolektyvus buvau mačiusi jau anksčiau ir tie pasirodymai buvo nuostabūs). Visgi negaliu nustoti žavėtis Matto Berningerio drąsą – jis nepabijojo nerti net ir į 80-tūkstantinę Rock Werchter minią per „Terrible Love“.

Labai gailiuosi, kad nespėjau pamatyti „White Lies. Tiksliau – spėjau pamatyti tik paskutines tris dainas. Kas matė jų visą pasirodymą, sakė, kad jie buvo nuostabūsi. Visiškai tuo tikiu ir graužiuosi nepamačiusi jų koncerto.

Grinderman; Ben Houdijk nuotrauka

Taip pat galėjau iš naujo įvertinti „Beady Eye“, ir PJ Harvey pasirodymus. Įspūdžiai nepasikeitė nuo to, kai mačiau jų solo koncertus ir juos aprašiau savo ankstesniuose straipsniuose. Džiaugiuosi, kad gavau progą pirmą kartą pamatyti gyvai „Eels“ ir „Queens of the Stone Age. Abi grupės buvo vertos dėmesio.

Tuo tarpu pabaigai palieku šio festivalio atradimą – dievus iš Mančesterio „Elbow. Pagaliau aš juos „išgirdau“! Ir tuo labai džiaugiuosi. Mačiau juos ir ankstesniame Rock Werchter, bet tuomet jie nepaliko tokio įspūdžio. Tuo tarpu šiemet jie sužibėjo. Ir muzika puikiai skambėjo, ir Guyaus Garvey charizma bei bendravimas su publika žavėjo, ir apskritai buvo sukurta labai jauki ir smagi atmosfera.

Ir kaip visada, praėjus keturioms nuostabioms Rock Werchter dienoms, aš jau kitą dieną pradedu jo ilgėtis. Ką gi, laukiam Rock Werchter 2012!

 

Viršuje – dalis „Coldplay” pasirodymo šiemetiniame „Rock Werchteryje”

ManoMUZIKA apie muziką, vasaros festivalius ir būsimus interviu

Kaip gerai, kad pasaulyje yra muzika.

Ko gero taip reikėtų pradėti šį blogo įrašą. Jis, kaip ir visi kiti ManoMUZIKOS įrašai nutolti nuo muzikos negali. Čia tikrai nebus rašoma apie statybas, apie krepšinį. Na, gal kartais apie futbolą arba tenisą. Bet ir apie tai – tik labai išskirtiniais atvejais…

Šįvakar, kai ausinėse nepailstamai skamba Owen’p Pallet’o daina „Lewis Takes Off His Shirt”, noriu bent jau trumpai žvilgterėti į kelis man labai svarbius dalykus – t.y. į muziką, kuri neseniai papildė mano fonoteką; festivalius, kuriuos vasarą turės galimybę išvysti Lietuvos žmonės (apie juos trumpai) ir kelis ManoMUZIKOS ateities planus.

Taigi, pradžioje apie festivalius.

Šiemet didieji vasaros festivaliai tikrai nepagailėjo gardaus kąsnio tiems, kam nepakanka Rihannos, Enrique Iglesias, Jason DeRulo ir kitų „bling bling” atlikėjų, šiandieniniame muzikos pasaulyje „puošiančių” populiariąsias radijo stotis.

Visų pirma, šiemet, kaip, beje, ir pernai bei užpernai, man teks „likti ant ledo”, nes aplinkybės sukrenta taip, kad nepavyks pamatyti nei vieno muzikinio renginio. Vienu atveju teks sudalyvauti iškilmingame renginyje (kurio dėka teks praleisti Rock Werchter’į), kitu atveju, asmeninių įvykių dėka negalėsiu važiuoti į kaimyninę Latviją stebėti kaip „braliukus” šokdina „Royksopp” ar gitaras pjausto „Editors”. Tačiau visiems tiems, kas dar nesuplanavo vasaros, drąsiai galiu ištarti: JEIGU TIK GALITE, NAUDOKITĖS PROGA, NES TOKIŲ FESTIVALIŲ KAIP ŠIEMET DAR NEBUVO!!!

Praėjusių metų "Rock Werchter" festivalis

Rydamas karčią nevilties piliulę ir degdamas juodu pavydu stebėjau  kaip šiemet būdavo pildomi didžiųjų vasaros fesitvalių sąrašai ir galvodavau: TAI – PASAULIO PABAIGA. Belgijoje, šalia pat Werchterio miestelio, liepą įvyks ko gero visų muzika besidominčių žmonių svajonių išsipildymas. Vieno savaitgalio metu bus galima pamatyti ELBOW, KINGS OF LEON, COLDPLAY, TWO DOOR CINEMA CLUB, BEADY EYE, JAMES BLAKE, THE NATIONAL, KASABIAN, KAISER CHIEFS ir dar visą galybę pačių „kiečiausių” muzikos vardų. Todėl už sąlyginai mažą kainą (apie 700 litų) per tris dienas galima bus išvysti ir išgirsti šiandieninę muzikos enciklopediją. Tad jeigu neturite ką veikti ir galvojate apie lengvą pakeliavimą po beneliukso šalis (o jei negalvojate – pagalvokite), nepraleiskite progos išvysti ko gero didžiausio muzikos reginio šią liepą.

Tie, kas nenori traukti taip toli, gali „užmesti akį” į vis labiau lietuvių mėgiamą „Heineken’o” openerį kaimyninėje Lenkijoje. Čia festivalio rengėjai taip pat nepatingėjo patuštinti piniginės ir į didžiąją muzikos sceną pakvietė THE NATIONAL, FOALS, COLDPLAY, CUT COPY, THE STROKES, THESE NEW PURITANS ir dar visą eilę tų atlikėjų, kurie tiek šiuos, tiek ir praėjusius metus pavertė muzikaliai neįtikėtinais. Gal visa savo sąrašo esybe „Heineken’as” ir neprilygs „Rock Werchteriui”, tačiau lenkai su savo sąrašu neabejotinai pretenduos jei ne į geriausio, tai į vieno geriausių šių metų vasaros festivalio titulą.

Braliukai iš kaimyninės Latvijos taip pat neprastai pasistengė, todėl tie, kam nesvetimi vardai BEACH HOUSE, TUNNG, ROYKSOPP ar JAMES – įdėję mažai pastangų gali gauti taip pat neblogą rezultatą. Vien tik ko verti anglai THE EDITORS, kurie šįmetinį „Positivus’ą” pavers tokiu roko lauku, kokio dar Latvija nėra mačiusi.

Žodžiu, ši vasara melomanams bus auksinė, o tie cinikai, kurie visus metus zyzė, teigdami, kad nei lietuviai, nei mūsų kaimynai neleidžia realizuoti muzikinių svajonių ir pamatyti pasaulinio lygio kokybiškų atlikėjų, turės užsičiaupti ir naudotis kiekviena pasitaikiusia proga. Nes proga iš tiesų yra unikali. Ši vasara žada muzikos užkratą visiems metams.

Ir netgi nepaisant to, kad degu juodu pavydu tiems, kas jau yra tikras savo apsilankymu vasaros festivaliuose, kartu labai džiaugiuosi ir linkiu neišdidomu muzikinių įspūdžiu.

Jei netingėsite – būtinai pasidalinkit jais su mumis;)

Pažadai ir ateitis

Prasikalus pirmosioms pavasario žibutėms ir Nagliui (tas kur Šulja) neprognozuojant rimto atšalimo, norėčiau pasidžiaugti ir augančia ManoMUZIKA skaitytojų auditorija. Džiugu, kad skaitot, džiugu, kad dalinatės ir, žinoma, džiugu, kad užeinat. Kaip ir rašiau, tikrai nepretenduojame tapti muzikos meka Lietuvoje, tačiau tikimės, kad tai, ką darome (o darome tai vedami gražios idėjos) pasieks bent jau muzikines širdis tų, kuriems muzika yra svarbi.

Taigi, per pastaruosius keleta mėnesiu, dalindamiesi muzika, muzikinėmis naujienomis, rašiniais ir interviu su tikrai žinomais (arba žinomais nišinei rinkos daliai) atlikėjais, nežadame sustoti. Kalbinę S.CAREY, BOMBAY BICYCLE CLUB, NewVILLAGER, ROCKAPELLA, THE AIRBORNE TOXIC EVENT, jau netrukus pateiksime Jums dar daugiau interviu su puikiai pažįstamais ir dėmesio vertais atlikėjais ir grupėmis. Galiu išduoti mažą paslaptį (nors anokia čia paslaptis), kad jau labai greitu laiku

Netrukus portalas ManoMUZIKA.lt dovanos išskirtinį interviu su britų super grupe "The Editors"

ManoMUZIKA.lt atsiras interviu su labai mūsų mylima danų super grupe EFTERKLANG ir su kolektyvu iš Didžiosios Britanijos, kuris išleido tris albumus, iš kurių du pastarieji šoko tiesiai į UK albumų TOP 40 viršūnę…

Gerai, jei dar bandote spėlioti, nustokite, nes verčiu visas kortas ant stalo – tai grupė EDITORS. Išsamus, ilgas ir tikrai įdomus pokalbis bus pateiktas čia – portale ManoMUZIKA – visiems tiems, kurie myli, nori ir tiki, kad gera muzika gali išgelbėti pasaulį;) Na, galbūt taip stipriai ir nevertėjo sakyt, tačiau, kad muzika gali tikrai daug – net neabejoju.

Beje, EDITORS ir EFTERKLANG – tai tik dar vieno etapo pradžia, kadangi jau praktiškai susitariau dėl pokalbių su dar keliais tikrai dideliais vardais, kurių mintis, tikiuosi, labai nuoširdžiai skaitysite čia ir Jūs. Tad startavę (labai iš lėto, bet tikslingai) nežadame sustoti ir gyvendami muzika, ja (visomis formomis) dalinsimės su Jumis.

….

Išsiplėčiau. Galvojau dar pasidalinti mintimis apie tą muzika, kuri neseniai papildė mano CD fonoteką, tačiau įtariu, kad to, bent jau šiame įraše daryti nebeverta, nes įrašas ir taip ganėtinai ilgas. Galbūt pasakysiu tik tiek, kad didžiąją mano muzikinio laiko dalį okupavo ELBOW albumas „Build A Rocket, Boys”, kuris, net neabejoju, nei kiek nenusileidžia ankstesniam, MERCURY apdovanojimą gavusiam „The Seldom Seen Kid”. Nepaisant to, kad mano bičiulis Tomas, kuris klausosi puikios muzikos ir taip pat dievina ELBOW, sakė, jog jam naujas albumas nėra taip arti širdies, man Ilgas laukimas tikrai pateisino lūkesčius. Perklausiau „Build A Rocket, Boys” ir eilinį kartą įsitikinau, kad ELBOW – TOBULI.

Tad tiek…bent jau šiam vakarui:)
Trumpai, paprastai ir nuoširdžiai.

Nors, jei atvirai, sėsdamas rašyti norėjau „išsilieti” kur kas stipriau…;)

L.

P.S. kad ir kaip simboliška bebūtų, baigiant blogo įrašą ausinėse skamba pirmos Justin’o Vernon’o (mano visno didžiausių muzikinių dievų) grupės DeYARMOND EDISON daina „Conuistador”.