J. Viewz: šiandien muzikos vartotojas turi pasirinkimo laisvę ir tai yra nuostabu!!!

J. Viewz (nuotr. Shelly Carmel)

Kai pačioje vasaros pradžioje dienos šviesą išvydo J.Viewz darbas „Salty Air“, ko gero, ne vienas žmogus, išgirdęs šį kūrinį, pagalvojo: „Tikrai turime šių metų paplūdimio, saulės, vasaros, karščio ir laisvės himną“…

Tai tik keli epitetai, vyraujantys muzikos portaluose ir tinklaraščiuose, apibūdinantys vieną geriausių chillwave stiliaus kūrinių, išleistą itin „derlingais“ 2011 metais.

Net šešerius metus brandintą antrą studijinį albumą „Rivers And Homes“ rugsėjo pradžioje išleidęs J.Viewz, tikrai niekuo nenusileidžia panašią muziką grojantiems ir šiemet savo naujus albumus pristačiusiems „Toro Y Moi“, „Active Child“ ar „Neon Indian“. Priešingai, savo muzikoje supynęs ne tik chillwave, electro ar bedroom pop stilių muziką, J. Viewz siela Jonathanas Daganas sako, kad jo kūryboje galima išgirsti ir Philo Collinso, ir „INXS“, ir kitų panašaus kalibro atlikėjų.

Tad kas vis dėlto yra J. Viewz: projektas, grupė, ar solinis atlikėjas? Kad ir kaip besistengumėme jį apibrėžti – visi apibūdinimai puikiai tinka. Idėjinis J.Viewz lyderis – trisdešimtmetį kitąmet švęsiantis Bruklino prodiuseris Jonathanas Daganas. Jis pats kalbėdamas apie savo grupę sako, jog J.Viewz galima vadinti grupe, tačiau tai labiau projektas, nei kolektyvas, mat jame dalyvauja galybė žmonių. Visgi visą muziką nuo „a“ iki „z“ kuria pats Jonathanas ir tik labai „spaudžiamas“ jis prisipažįsta, kad iššifravę grupės pavadinimą gautumėme žodžių junginį „Jonathan‘s Viewz“ (liet. Jonathano požiūris).

Remiksavęs Moby, Nina Simone, „Pink Floyd“ ir kitų puikiai pasauliui pažįstamų atlikėjų kūrinius, Daganas atvirauja:  „Šiuo metu mano tikrasis kūdikis yra J. Viewz. Viskas, ką aš darau, yra J. Viewz. Tai – mano dabartis ir, labai tikiuosi, ateitis. Tai mano ir kaip kūrėjo, ir kaip prodiuserio svajonė“.

Kad į savo naująjį (vadinkime jį tiesiog projektu) projektą muzikantas žiūri labai atidžiai, parodė ir jo „Work in Progress“ idėja. Tai internetinis tinklalapis, kuriame Jonathanas kiekvieną mėnesį dalinosi naujais savo sukurtais kūriniais (kurie, kaip vėliau paaiškėjo, rugsėjo mėnesį tapo sudėtinėmis albumo „Rivers And Homes“ dalimis). Prodiuseris ne tik dalinosi dainomis, bet ir laukė savo klausytojų reakcijos, bendravo su jais bei kūrė naują, vasarą priminsiantį ankstyvo rudens šedevrą.

„Noriu kurti tik tai, kas iš tiesų yra tikra.  O tikra yra tai, kas nuoširdu. Būtent tai yra priežastis, dėl kurios nuoširdumo suplanuoti neįmanoma“ – tai žodžiai, kuriuos ištaria Jonathanas pokalbio metu, paprašytas pakomentuoti savo grojamą muziką. Ši frazė puikiai tiktų apibūdinant ne tik J.Viewz kūrybą, bet ir patį Daganą, kuris, bent jau man, pasirodė itin paprastas, mielas ir tikrai labai nuoširdus žmogus. Išsamiai pasakojantis apie savo gyvenimo ir muzikos filosofiją, dėstantis asmeninį požiūrį į muzikos verslą ir meilę projektui, J. Viewz (Jonathanas) manoMUZIKAI.lt skyrė visą valandą.

Taigi viskas prasidėjo tada, kai Marijos Žemės laikrodžiai išmušė 11 valandą vakaro. Čia ganėtinai stipriai lijo, o ten, Niujorke, centriniam laikrodžiui išmušus 3 valandą dienos, skaisčiai švietė rudeniška saulė ir krito pirmieji pageltę medžių lapai.

 Sveikas Jonathanai, kaip laikaisi?

Sveikas. Laikausi puikiai. Niujorke saulėta diena, todėl skųstis tikrai negaliu

Saulėta??? Lietuvoje prasidėjo ruduo. Lyja. Ir kasdien darosi vis vėsiau, todėl tikrai nuoširdžiai tau pavydžiu.

Čia irgi tuoj atšals, tačiau tokią dieną kaip ši – jausmas nuostabus. Mieste šurmuliuoja gerai nusiteikę žmonės, o Niujorkas vis dar kvėpuoja vasara.

Tuomet papasakok, kaip praleidai formalią kalendorinę vasarą?

Mano vasara… (mąsto) Žinai, jaučiuosi taip, lyg jos nė nebūtų buvę. Baigiau įrašinėti albumą ir labai tikėjausi, kad galėsiu kuriam laikui nuo visko pabėgti. Tačiau atsirado galybė koncertų,  tad atėjus rudeniui supratau, kad vasara praėjo nepastebėta, o visi darbai dar tik prasideda.

Bet kuriuo atveju panašu, kad Tavo vasara nenuėjo veltui… Įrašei nuostabų albumą, kuris, nė neabejoju, šių metų topuose tikrai atsidurs gana aukštose pozicijose.

Ačiū tau. Labai miela girdėti.

Pradėkime viską nuo pradžių. Kadangi Lietuvoje J.Viewz nėra ypatingai gerai žinomas vardas, papasakok, nuo ko viskas prasidėjo ir kodėl nusprendei suburti grupę?

Viskas prasidėjo seniai. Turėjau grupę „Violet Vision”, kurioje kartu su bičiuliu grojome elektroninę muziką. Išleidome du albumus, o po antrojo supratau, kad man reikia šiek tiek atokvėpio, laisvės… Turėjome sutartį su įrašų kompaniją, kuri po antro mūsų albumo pasirodymo sėdėjo ir laukė (taip atsitinka su visomis įrašų kompanijomis: vos išleidus albumus – jos sėdi, laukia ir stebi pardavimų rezultatus). Ilsėjausi nuo „Violet Vision” ir pradėjau kurti vienas… Tada supratau labai keistą dalyką – man reikėjo poilsio nuo muzikos tam, kad toliau kurčiau muziką.

Tokia buvo J. Viewz pradžia.

Sunku J. Viewz vadinti tiesiog grupe. Tai labiau projektas, nei grupė. Dirbu su galybe žmonių. Praktiškai kiekviena albume skambanti daina yra įrašyta su skirtingais atlikėjais.

Puikiai atsimenu tą akimirką, kai išvažiavau pailsėti į Ispaniją. Sėdėdamas viename Barselonos bare sulaukiau netikėto skambučio iš įrašų kompanijos. Jie iš kažkur buvo gavę J. Viewz dainos „Room For Me, Room For Sweets” demo įrašą ir paklausė, ar galėtų jį įtraukti į chillouto rinkinį, kuriame greta mano dainos turėjo atsirasti Sinead O’conor, „Massive Attack”, „Air” ir kitų nerealių grupių kūriniai. Aš, žinoma, sutikau (juokiasi). Po to panašių skambučių vis daugėjo.

Pradėjau suvokti, kad turėti tik nešiojamą kompiuterį jau buvo nebegana. Paskambinau keliems pažįstamiems ir pasakiau: „gal norite groti gyvai”? Jie sutiko ir taip atsirado gyva J. Viewz sudėtis.

Atsidūriau keistoje situacijoje: vis dar buvau „Violet Vision” narys, tačiau sukūriau naują darinį, kuris pradėjo augti. Žinoma, palikau „Violet Vision” ir pasirinkau J. Viewz.

J. Viewz albumo „Rivers And Homes” viršelis

Ar nebuvo sunku paruošti visų J.Viewz kūrinių aranžuotes gyviems instrumentams, kurie, kaip sakei, buvo sukurti elektroninę muziką grojančios grupės?

Suktas klausimas (juokiasi). Buvo ne tiek sunku, kiek įdomu. Pirmame albume „Muse Breaks” (išleistame 2005 metais) dominavo lounge ir chillout muzika, todėl aranžuodamas jį žinojau, kad man tereikia švelnaus trimitininko ir lengvo gražaus vokalo tam, kad muzika „suskambėtų”. Tačiau tada išsikėliau sau klausimą: „Nejaugi man to pakaks”? Išaugau klausydamas „Nine Inch Nails”,  „Front Line Assembly”, „Young Gods” ir kitų panašaus stiliaus grupių, todėl prisiminęs savo praeitį supratau, kad noriu visas savo dainas interpretuoti iš naujo, suteikti joms papildomos energijos, naują skambesį ir didžiulį polėkį.

Tai buvo tikras iššūkis. Įraše skambėjo chilloutas, o žmonės, apsilankę mano koncertuose, gaudavo energijos dozę.

Kai kurių kurinių originaliose versijose skambėjo po dvylika skirtingų instrumentų, todėl jų visų pritaikyti gyvam grojimui buvo tiesiog neįmanoma. Tačiau turėdami galybę variantų, kaip groti gyvai, sugebėdavome tuos kūrinius atlikti puikiai.

Žinai, mano „ofisiniai” draugai visada sakydavo, kad darbo metu jie klausosi chillouto. Todėl man, tiek kaip kūrėjui, tiek kaip atlikėjui, teko rimtas iššūkis – sugebėti tą muziką, kurią mano bičiuliai laiko fonine, paversti tuo akstinu, kuris privers juos eiti į mano koncertą.

Esu tikras, kad tavęs to klausia visi muzikos žurnalistai, tačiau negaliu nepaklausti ir aš. Prieš šešerius metus buvai išrinktas iš galybės kandidatų tam, kad sukurtum legendinės Nina Simone dainos remiksą. Ką tai tau reiškė?

Man pasiūlė didžiulį sąrašą potencialių kūrinių, kuriuos reikia remiksuoti ir jame buvo vienintėlė daina, kurios aš nebuvau girdėjęs. Pasirinkau būtent ją…

Pats puikiai žinai, kad Nina Simone turi kažką neapsakomai nuostabaus savo balse, todėl vien ši idėja mane varė iš proto. Tai buvo nepaprastai intymus darbas.

Neseniai remiksavau Moby kūrinį „The Day”, o dirbant prie jo mane vėl apsėdo tas gerasis jausmas… Jausmas, kai atsisėdi studijoje ir turi galybę skirtingų failų, iš kurių reikia sukurti naują žinomo kūrinio remiksą, yra pasakiškas.

Taip išeina, kad dirbi milijonus darbų: remiksuoji kūrinius, esi Violet Vision” įkūrėjas, J. Viewz lyderis. Prisipažink, kuri iš šių veiklų tau yra mieliausia?

Šiuo metu mano tikrasis kūdikis yra J. Viewz. Viskas, ką aš darau, yra J. Viewz. Tai – mano dabartis ir, labai tikiuosi, ateitis. Galiu daryti tai, ką noriu – būti savimi, turėti partnerius, kurti tūkstančius žanrų. Tai mano kaip kūrėjo ir kaip prodiuserio svajonė.

Klausantis ką tik išleisto J.Viewz albumo Rivers And Homes” galima išgirsti tiek seną gerą aštuoniasdešimtųjų pop muziką, tiek naują chill wave bei bedroom pop stilių skambesį. Kas vis dėlto darė šiam albumui didžiausią įtaką?

Aš dievinu muziką. Visada noriu klausytis jos labai daug. Ypač dirbdamas. Tačiau to padaryti negaliu, nes mano darbas – tai muzikos kūrimas. Todėl atsakyti yra pakankamai sunku.

Sėdėdamas bare galiu išgirsti lyriškąjį Rufus Wainwright, o išėjęs į gatvę – kažką visiškai priešingo. Prieš kelias dienas buvau „Flying Lotus” koncerte, o kitą dieną apskritai neišgirdau nieko naujo. Tad galiu pasakyti tiek, kad vieną dieną išgirdęs net ir didžiausią stebuklą, kitą dieną galiu jį tiesiog pamiršti, todėl manau, kad rimtos įtakos man nepadarė niekas.

Tiesa, galiu papaskoti gan įdomų faktą. Prieš įrašinėdamas albumą gavau iš draugų dovaną – audio kasečių grotuvą. Klausiausi ir galvojau, kiek visgi daug kažkada kasetės reiškė muzikiniame pasaulyje… Ir nusprendžiau panaudoti tą grotuvą. Todėl, kad ir kaip pasirodytų keista, tačiau visų pirma „Rivers And Homes” aš rašiau į kasetę, o po to iš kasetės jį grąžinau atgal į kompiuterį.

Kodėl?

Nežinau (juokiasi). Kasečių grotuvas man priminė vaikystę, todėl tai buvo savotiškų sentimentų išsiliejimas kūrybinėje erdvėje. Pajutau, kad tai, ko klausiausi anksčiau, ir tai, kas anuomet mane žavėjo, šiame albume (kūrybinėje jo išraiškoje) tiesiog pozityviai sprogo. Jame iš tiesų galima atrasti sąlyčio taškų su Philu Collinsu ar „INXS”. Tai buvo mano mėgstama vaikystės muzika.

Papasakok, kiek laiko ir kur įrašinėjai Rivers And Homes”?

Albumą beveik metus įrašinėjau Brukline (Niujorke).

„Work In Progress” idėja buvo albumo atsiradimo veidrodis. Turėjau tokio pavadinimo internetinį tinklalapį, į kurį kiekvieną mėnesį įdėdavau po naują J.Viewz dainą. Taigi galiu pasakyti, kad kūrinio sukūrimui ir įrašymui skirdavau maždaug po mėnesį.

Ar pats kaip kūrėjas esi patenkintas savo albumu?

Pirmasis J.Viewz albumas buvo išleistas 2005-aisiais. Nuo to laiko iki „Rivers And Homes” praėjo šešeri metai. Nesu suinteresuotas muzikos kiekybe, tad per tuos šešerius metus įrašiau nemažai dainų. Deja, dauguma jų manęs netenkino, todėl neketinau išleisti pilno albumo tol, kol nebūsiu visiškai patenkintas viskuo, kas jame bus. Todėl į tavo klausimą galiu atsakyti paprastai: esu tikrai patenkintas „Rivers And Homes” (juokiasi).

Jei atvirai, man būna labai apmaudu, kai klausytojai išleidžia pinigus pirkdami grupės albumą, kuriame yra vos viena gera daina. Tai – neteisinga. Todėl kūriau ilgai – t.y. tol, kol albumas tapo toks, koks jis yra dabar. Ir manau, kad tai – vienas geriausių sprendimų mano gyvenime.

Kita vertus, aš neįsiliejau į rutiną ir dėl to džiaugiuosi.

Galvodamas apie „Rivers And Homes“ aš visada bandau įsivaizduoti, kaip vyksta albumo išleidimo procesai visame pasaulyje turint sutartis su didžiosiomis įrašų kompanijomis. Į studiją atvyksta grupė, užsidaro ten šešiems, septyniems mėnesiams ir kuria. Įrašo albumą, atiduoda savo įrašų kompanijai, kuri porą mėnesių tvarko leidybos ir vadybos reikalus. Rezultatas toks, kad kolektyvas išleidžia metų senumo darbą ir pavadina jį nauju. Šiek tiek neteisinga, ar ne?

Ko gero taip…

Su J.Viewz viskas buvo kitaip. Kiekvieną kartą viskas buvo nauja. „Work In Progress” dėka aš buvau nuolatiniame sąlytyje su gerbėjais ir tai buvo nuostabus jausmas. Kas mėnesį jiems dovanojau naujas dainas, o jie man – savo meilę mano kuriamai muzikai.

Manau, kad gali būti, jog kito albumo įrašymo procesas bus panašus.

Gal jau turi kažkokių rimtų ateities planų?

Užteko pasvajoti apie kitą albumą ir tu jau klausi (juokiasi).

Ne, kol kas apie kitą albumą negalvoju. Tuoj pradėsime koncertinį turą, todėl šiuo metu tobuliname gyvus pasirodymus. Taip pat turiu kelis rimtus remiksus, kuriuos reikia paruošti pakankamai greitai.

Gali būti, jog kitų metų pradžioje išleisiu naują EP (aut. past. nepilną albumą). O tada jau galvosiu apie naujo albumo įrašus… „Work In Progress” tik prasidėjo (juokiasi).

Kaip manai, kokiu būdu žmonės sužino apie J.Viewz muziką? Visgi turi tuziną peržiūrų savo Youtube kanale ir tūkstančius gerbėjų savo facebook profilyje.

Uždavei klausimą, kurį aš sau užduodu kasdien. Atsakyčiau labai paprastai – NEĮSIVAIZDUOJU. Noriu tikėti, kad mano muzika dalinasi draugai iš lūpų į lūpas.

Štai prieš kelias dienas man parašė laišką Kelly Scar (viena iš vokalisčių, su kuria aš dirbu) ir pranešė, kad dainą „Oh Something’s Quiet” „vimeo” puslapyje peržiūrėjo 3,5 milijonai žmonių. Tai – neįtikėtinas skaičius man.

Tai daugiau nei visos Lietuvos gyventojai!!!

J. Dagan (J. Viewz) (Nuotr. Billy Kidd)

Maža jūsų šalis. (juokiasi)

Man pačiam neįtikėtinai keista (o kartu, žinoma, ir malonu) dėl tokio peržiūrų skaičiaus.

Aš nesu Justinas Bieberis, todėl tokie skaičiai mane ne tik ypatingai džiugina, bet ir labai stebina.

Ką galvoji apie šiandienines radijo stotis?

Puikus klausimas. Žinai, manau, kad yra labai daug gražaus toje muzikoje, kuri nepatenka į radijo stočių grojaraščius. Tai ypač pajuntu savo  koncertų metu, kuomet į juos susirenka tie žmonės, kuriems tikrai rūpi mano muzika. Jie jaučia tavo muziką, o tu iš jų gauni grįžtamą ryšį.

Niekada neturėjau tikslo, kad mano kūrinys būtų grojamas radijo eteryje. Mano tikslas – tiesiog kurti muziką. Aš apskritai nežinau, ar turiu kitų muzikinių tikslų. Mano kūrybinis gyvenimas – tai spontanika. Ko gero, vienintėlis tikras mano, kaip muzikanto, tikslas – tai išlikti autentišku visada ir visur. Ir daryti tik tai, kas yra iš tiesų tikra. O tikra yra tai, kas yra nuoširdu. O nuoširdumo suplanuoti, juk, tikrai negali.

Ar galėtum įvardinti atlikėją, kurio remiksą svajoji kada nors sukurti?

(juokiasi) Manau, kad mano mėgstamiausiems atlikėjams tikrai nereikia remikso. Kažkada svajojau dirbti su tais, kuriuos dievinu, tačiau vėliau supratau, kad geriau liksiu nuošaly tiek aš su savomis idėjomis, tiek jie su savo nuostabia muzika. Man nereikėtų liesti jų muzikos.

Buvau didis „Nine Inch Nails” gerbėjas, bet, ko gero, negalėčiau lyginti savo muzikos su jų (juokiasi). Manau, kad šnektelti su jais būtų smagu, tačiau kurti remiksus jų kūriniams, ko gero, ne.

Paprastai to klausiame visų savo pašnekovų, todėl paklausiu ir Tavęs. Ar yra dalykų, kurie tave muzikos versle liūdina?

(mąsto) Ne. Aš tikrai laimingas dėl visos muzikos industrijos ir, manau, kad pasaulyje šiuo klausimu yra įvykęs stebuklas.

O kaip su piratavimu?

Tiesą sakant, aš tikrai nesu didelis piratavimo priešininkas. Gyvename amžiuje, kai vieno mygtuko paspaudimu galime pasiekti tiek žmonių, kiek geriausiais savo laikais, po ilgo darbo studijoje ir viešumoje pasiekdavo „The Beatles” ar Elvis.

Kiekvienas turi savo galimybę. Nereikia būti susietam sutartimi su agentūra tam, kad taptum žinomas.

Nuostabu žinoti, kad pasaulyje yra galybė muzikos ir ta muzika yra nemokama. Šis faktas leidžia džiaugtis. Nereikia nei pirkti, nei siųstis muzikos tam, kad ją turėtum. Ši situacija yra labai panaši į buvimą parke: ateini, pamatai gražų medį ir juo žaviesi. Žaviesi juo ne dėl to, kad jį turi, tačiau dėl to, kad jį matai. Taigi su internetu yra panašiai: atsirandi ČIA, klausai muzikos ČIA ir ja mėgaujiesi taip pat ČIA. Tai – pats nuostabiausias su muzika susijęs dalykas.

Beje, yra galybė būdų, kurių dėka atlikėjas šiais laikais gali uždirbti. Todėl teigiantys, kad piratavimas atima didžiausią muzikanto pajamų dalį, yra tikrai neteisūs.

Tad aš džiaugiuosi dėl muzikos verslo evoliucijos. Šioje evoliucijoje svarbiausią vietą okupuoja būtent pasirinkimo laisvė.

Man vis dar keista, kad žmonės moka pinigus tam, kad turėtų muziką. Juk tu negali tiesiog turėti muzikos.

Kodėl negaliu? Jei atvirai, aš esu tas, kuris išleidžia krūvas pinigų tam, kad įsigytų norimus albumus. Ir man tai teikia velnišką malonumą.

Suprantu. Tačiau tokių žmonių yra mažuma. O tu už savo mėgstamos grupės diską, ko gero, sumokėsi kad ir visus savo pinigus, nes paprasčiausiai esi melomanas. Tai – pateisinama. Tokiems kaip tu aš sukūriau specialią savo „Rivers And Homes” albumo pakuotę su didžiule ir kokybiška medžiaga viduje.

Visada žinojau, kad jei jau leisiu savo albumą CD pavidalu, tai jis bus tikras ir labai kokybiškas. Visgi jeigu žmonės moka pinigus už albumą, jie turi jausti, kad atlikėjas įdėjo nemažai darbo tam, kad albumas būtų iš tiesų vertingas.

Vartotojas turi gauti kokybę. Jei moki už kompaktinę plokštelę, jos vertė turi būti pagrįsta.

Visgi aš sutinku, kad mokėti už koncertą yra normalu, tačiau mokėti už sukurtą muziką…? Abejoju…

J. Viewz lyderis Jonathan Dagan (Nuotr. Billy Kidd)

Bet, juk grupės ir atlikėjai praleidžia metus įrašinėdami savo albumus, išnaudodami savo kūrybinį potencialą, sukišdami savo laisvą laiką. Ir visa tai jie daro tam, kad koks žmogus, įsijungęs failų dalinimosi programą, nelegaliai parsisiųstumėme jo įrašą?

Na taip, tu teisus. Tačiau tokiu atveju albumo pirkimą reikėtų suprasti ne kaip pelno gavimą, o kaip savotišką paramą. Aš, žinodamas, kad mano albumą (nesvarbu kokiame pavidale) perka žmogus, suvokiu tai kaip savotišką padėką ar paramą. Jei jis perka, vadinasi jam patinka mano muzika. O tai tarsi savotiška paskata eiti į priekį ir toliau daryti tai, ką pradėjau. Bet vėlgi šiandien, kaip jau ir sakiau, mes turime pasirinkimo laisvę, ir tai yra labai svarbu.

(staiga Jonathanas susimąsto ir su pagyvėjimu šūkteli) Beje, sugalvojau atsakymą į tavo klausimą apie muzikos industriją!!!

Aš nesu nusivylęs muzikos industrija dėl to, kad jei dabar būtų ankstyvieji devyniasdešimtieji ir tu gyventum amerikos vidury bei mokytumeisi koledže, o tavo visi kursiokai klausytų „Metallicos” – tu irgi būtum priverstas klausytis „Metallicos” vien dėl to, kad, neturėdamas interneto, tu negalėtum atrasti kažko, kas tau yra arčiau širdies.

Dabar aš galiu rinktis. Tai – nuostabu.

Ir pabaigai: ar žinai ką nors apie Lietuvą?

Neeeee…. Nedaug. Žinau vieną vienintėli faktą, kad pas jus yra labai daug karštų merginų (juokiasi).

Tiesa. Tačiau pasirodo, kad šį faktą žino visi. Beje, iš kur tai sužinojai tu?

Neprisimenu. Matyt, koks nors bičiulis pasakė (juokiasi).

Tuomet pasakyk ką nors tiek Lietuvos merginoms, tiek ir visiems likusiems, kurie čia klausosi J.Viewz.

Būsiu paprastas, bet nuoširdus: ačiū, kad klausotės. Tai nuostabu, nes gyvenu savo svajonėje. Gyvenu dėl to, kad šalia yra žmonių, kurie klausosi mano muzikos.

Ačiū už pokalbį.

Ačiū tau.

Pabaigai. Atlikėjas J.Viewz dovanoja išskirtinę galimybę portalo manoMUZIKA.lt skaitytojams nemokamai atsisiųsti du kūrinius iš naujausio jo albumo „Rivers and Homes“: „Salty Air“ ir „Oh, Something’s Quiet“!

J. Viewz – Salty Air by manoMUZIKA
J. Viewz – Oh, Something’s Quiet by manoMUZIKA

3 Komentarai apie “J. Viewz: šiandien muzikos vartotojas turi pasirinkimo laisvę ir tai yra nuostabu!!!

  1. olegas sako:

    apie piratavimą su juo surasčiau bendrą kalbą :)

  2. Atgalinis pranešimas: Moliūgų pyragas «
  3. U. sako:

    Skanios dienos, ačiū už pripažinimą! Linkėjimai atgalios:)

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Privalomi laukeliai pažymėti *