Mercury ‘2013 nominacijų paskelbimo išvakarės: ko tikėtis? (manoMUZIKA prognozė)

Mercury logo

Jau rytoj Londone bus paskelbti 11 muzikinių albumų, pretenduojančių laimėti „Mercury” prizą. Nuo 1992 metų kasmet vyksiančiuose apdovanojimuose „varžosi” 11 geriausių Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje išleistų metų albumų.

Nominantus laimėti šį prestižinį apdovanojimą išrenka muzikos industrijos atstovai – muzikantai, leidybinių kompanijų vadovai, muzikos žurnalistai ir kiti su šia sritimi susiję Jungtinės Karalystės gyventojai.

Šiemet „Mercury” prizas bus įteiktas 24 kartą. Kol kas akivaizdi šių apdovanojimų lyderė – britė PJ Harvey. Ji yra vienintelė atlikėja, šį apdovanojimą laimėjusi du kartus. Pirmą kartą muzikantei „Mercury” prizas įteiktas už 2001 metais išleistą albumą „Stories From the City, Stories From the Sea”. Antrasis kartas jai buvo  sėkminigas 2011 -aisiais. Tada statulėlė jai atiteko už diską „Let England Shake”. Beje, PJ Harvey kartu su grupe „Radiohead” yra dažniausiai per šiuos 24  metus minėti vardai. Tiesa, Thomo Yorke’o grupei kol kas nė sykio nėra pavykę laimėti „Mercury”.

Taigi, jau rytoj 19:30 val. (Lietuvos laiku) Londone bus paskelbti 11 albumų, pradėsiančių savotišką kovą dėl „geriausiojo” Didžiosios Britanijos disko vardo. Šis prizas – tai ne tik puiki galimybė pelnyti šlovę bei tikrai nemenką pinigų sumą, bet ir dar viena proga, garantuosianti albumo pardavimo augimą. Įrodymų, kad „Mercury” prizu pasipuošusio albumo pardavimai šokteli akivaizdžiai, toli ieškoti tikrai neverta. 2010 metais, „The XX” laimėjus „Mercury”, jau kitą dieną disko pardavimai išaugo 450 % ! Net ir praėjus trims mėnesiams po apdovanojimų ceremonijos plokštelės pardavimai buvo 74% didesni nei iki laimėjimo. 2008-aisiai „Mercury” prizą laimėjusio „Elbow” albumo „The Seldom Seen Kid” pardavimai jau kitą savaitę šoktelėjo 700 procentų. 2005 metais „Mercury” apdovanotos „Antony And the Johnsons” plokštelės pardavimai „ūgtelėjo” 175 procentais, o 2004 metais laimėjusių „Franz Ferdinand” debiutinio įrašo – 30 procentų.

Taigi, „Mercury” prizo svarba pastaraisiais metais yra nenuginčijama. Tai ne tik muzikantų ir kūrėjų ilgo ir kruopštaus darbo įvertinimas, bet ir savotiškas muzikinės mekos svarbiausio metų įrašo apdovanojimas.  „Mercury” prizo įteikimas – neabejotinai vienas svarbiausių įvykių ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir visame pasaulyje, todėl ypatingai laukiu ne tik rytdienos, kuomet bus paskelbti visi nominantai, bet ir spalio 30 dienos, mat būtent tada ir sužinosime geriausio šių metų albumo pavadinimą.

Pretendentų laimėti „Mercury” apdovanojimą paskelbimo išvakarėse, manoMUZIKA nusprendė pabandyti atspėti 9 kolektyvus, mūsų galva pateksiančius į galutinį rytojaus sąrašą.

David Bowie "The Next Day"

1. David Bowie „The Next Day”

Po dešimties metų pertraukos į didžiąją sceną anglų muzikos legenda Davidas Bowie sugrįžo su trenksmu. Liaupsių jam negailėjo nei jo muzikos gerbėjai, nei muzikos kritikai. Ar „The Next Day” galima vadinti muzikanto gulbės giesme? Nežinia. Tačiau manoMUZIKA tikrai nenustebtų, jei šį kultinį atlikėją itin mylintis britai (o kartu ir muzikos industrijos atstovai) jam skirtų „Mercury” pridėdami nerašytą kriterijų „Už gyvenimo nuopelnus”.  2010-aisiais panašioje situacijoje buvo atsidūręs legendinis Paulas Welleris. Tąkart taip pat buvo nemažai tikinčių, kad subjektyvusis kriterijus „už gyvenimo nuopelnus” suveiks, tačiau tais metais laimėjo jau anksčiau minėti „The XX”

Beje, 2002 metais Bowie jau galėjo laimėti „Mercury” už savo diską „Heathen”, tačiau tada laimė nusišypso Ms. Dynamite.

2. Disclosure „Settle”

Iki vasaros vidurio „Disclosure” neabejotinai buvo tapusi vienu labiausiai klausomų ir aprašomų Didžiosios Britanijos kolektyvu. Šio dueto ir Sam Smith atliktas bendras kūrinys „Latch” Anglijoje buvo grojamas taip dažnai, kad kai kurios radijo stotys nusprendė riboti šios dainos patekimą į savo grojaraščius. Vieni „Disclosure” vadino naujos šokių muzikos prometėjais, kiti teigė, kad grupė tiesiog atrado tai, ko Jungtinės Karalystės šokių muzikos scenoje trūko jau daugelį metų. Bet kuriuo atveju, „Disclosure” sukūrė nepriekaištingą elektroninės šokių muzikos albumą, kuris neabejotinai turėtų tapti vienu iš rimčiausių pretendentų laimėti šiemetinį „Mercury”. Situaciją lengvina ir tai, kad įvairovę nuolat norintys pabrėžti „Mercury” rengėjai, negali nepastebėti  fakto, jog paskutinį (ir, praktiškai, vienintelį) kartą šokių muzikos albumas šį prizą laimėjo dar 1997 metais. Tąkart apdovanojimas atiteko Roni Size ir Reprazent įrašui „New Forms”.

London Grammar "If You Wait"

3. London Grammar „If You Wait”

Vos vakar išleistam Londono indie pop kolektyvo albumui vėlyva pasirodymo data neturėtų sukelti jokių trūkdžių atsirasti geriausiųjų vienuoliktuke. Dar nuo praėjusių metų pabaigos (kuomet buvo pristatyta grupės daina „Hey Now„) „London Grammar“ tapo britanijos naujos pop muzikos vėliavnešiais. Kitokie, unikalūs, bet iki kaulų smegenų įsimenantys trijų bičiulių kolektyvo kūriniai jau dabar kritikų yra vadinama ta muzika, kuri potencialiai gali reprezentuoti 2013-uosius Britanijos muzikos istorijos knygose ateities kartoms. Ar taip bus iš tikrųjų? Pagyvensime – pamatysime. Britų muzikos portalas NME šį kolektyvą įvardija aiškiu „Mercury Awards” favoritu. Tuo tarpu aš šiuo klausimu esu kiek atsargesnis. Nors ir nė kiek neabejoju, kad į „potencialiųjų” vienuoliktuką „If You Wait” tikrai turėtų patekti.

4. Foals „Holy Fire” 

Jau po 2010-aisiai išleisto „Foals” disko „Total Life Forever” netilo kalbos apie galimą grupės išsiskyrimą. Aikštingas jos lyderis Yannis Philippakis nedviprasmiškai kalbėjo apie solinę savo karjerą ir tik ilgalaikė sutartis su leidėjais neleido Oksfordo indie roko pažiboms subyrėti į šipulius. Taip, „Holy Fire” per plauką nepasiekė UK TOP 40 viršūnės (ją užleisdami kino filmo „Les Miserables“ garso takeliui). Taip, vyrukai neįgyvendino senos svajonės užkariauti Anglijos, Airijos ir didžiųjų Europos šalių perkamiausių albumų topus. Tačiau svajonės gyvos tol, kol gyvi tie, kas gali jų siekti. Nelaimėję „Mercury” 2010-aisiai Oksfordo vyrai mažų mažiausiai šiemet turėtų patekti tarp vienuolikos laimingųjų, tęsiančių kovą dėl šio elitinio prizo. Juolab, kad albumas buvo tikrai geras, išbaigtas ir kritikų įvertintas itin palankiai.

Laura Mvula "Sing To The Moon"

5. Laura Mvula – Sing To The Moon

Laura Mvula šiemet sukūrė šedevrą. Steve’o Browno prodiusuotas albumas į muzikos industriją ne tik įnešė naują vėjo gūsį, bet ir dar kartą įrodė, kad soul ir R&B muzika gali skambėti taip, kaip dar niekada nėra skambėjusi. Apie šį diską anksčiau esu rašęs nemažai, todėl dabar tepakartosiu vieną esminį dalyką: kiekviena albumo daina – atskiras ir nenuspėjamas meno kūrinys. Šis diskas turėtų įtikti ir didžiausiems muzikos cinikams, ir tiesiog naujų vėjų išsiilgusiems muzikos mylėtojams. Negalėčiau patikėti, kad Jungtinės Karalystės muzikos industrijos atstovai šio albumo savo nominantų sąraše gali nepaminėti… Už naują vėją, už novatorišką požiūrį į muziką ir, žinoma, už absoliutų išskirtinumą.

6. King Krule „6 Feet Beneath the Moon”

Rugpjūčio pabaigoje išleistas devyniolikmečio debiutinis įrašas toli gražu nepasiekė aukštumų britų tope. Tačiau nežiūrint į tai, kritikai Archie Samuelį Marshallą (toks yra tikrasis King Krule vardas – aut past) krikštyja Didžiosios Britanijos muzikos viltimi. Kad jam netrūksta kitokio – savito ir unikalaus požiūrio į muziką – nepaneigs niekas. Tačiau kol kas Archie dar nėra iki galo apsisprendęs kuria kryptimi žengti. Ko gero tai ir daro „6 Feet Beneath the Moon” įdomiu albumu. Tai – eksperimentinis, vis dar ieškojimuose skęstantis diskas, kuriame muzika (ačiū jos dievui) taip pat yra labai įvairi. Jaunieji Anglijos hipsteriai King Krule tiesiog dievina. Labai tikėtina jį pamatyti ir rytojaus galutiniame vienuoliktuke.

Deptford Goth "Life After Defo"

7. Deptford Goth „Life After Defo”

Galbūt daugelis mane pavadins avantiūristų, tačiau po pastarųjų metų „džeimsbleikiškos” manijos šis jaunuolis yra vienintelis kažką panašaus padoriai sukūręs Didžiosios Britanijos gyventojas. Galima būti dar drąsesniu: „Life After Defo” – savalaikis ir veržlesnis albumas nei tamsos dainiumi vadinamo Jameso Blake’o įrašai. Čia dera viskas – ir elektronika, ir stilizuotas R&B, ir dubstep, ir netgi švelni indie pop muzika. Šis „Deptford Goth” diskas – tikrai išskirtinis ir atskiro elektroninės muzikos mylėtojų dėmesio vertas įrašas, kuris, manau, taip pat turi visai neprastas galimybes tapti vienu iš pretendentų laimėti šiemetinį „Mercury”

8. Laura Marling „Once I Was an Eagle”

Taip, ji subrendo. Taip, ji gerokai patobulėjusi. Tačiau ar „Once I Was An Eagle” – yra albumas, vertas „Mercury” prizo, tikrai nesu tuo tikras. Kita vertus, čia svarbus ir britų meilės/nemeilės faktorius. Laura Marling britai tiesiog dievina. Be kita ko, Laura Marling – ypatingai produktyvi muzikantė. Metų pradžioje išleidusi „Once I Was An Eagle”, šiandien ji prisipažįsta, jog naujas jos diskas turėtų pasirodyti…dar šiemet. 2008 ir 2010 metais ji jau buvo nominantų sąraše. Tada jai laimėti nepavyko, tačiau prietarais tikintys žmonės gali sakyti, kad „trečias kartas nemeluoja”. Ar nemeluos jis šįkart – sužinosime jau labai greitai. Bent jau britų lažybų kontoros jos galimybes triumfuoti šiemet vertina tikrai neprastai.

9. Daughter „If You Leave”

Daughter "If You Leave"

Ar jau atėjo lakas grynai indie grupei tapti vienu iš galimų „Mercury” prizo nominantu? Į tai atsakys tik laikas. Bet kuriuo atveju, jei reikėtų išrinkti vieną britų grupę, kuri šiemet turėtų parako tai padaryti – ja, be jokios abejonės, taptų Londono trijulė „Daughter„. Šiemet išleidę savo debiutinį albumą „If You Leave” jie šovė tiesiai į kritikų širdis. Ne vienas britų muzikos apžvalininkas „If You Leave” pavadino sėkmingiausiu šiemet išleistu leiblo „4AD” albumu.  Apskritai grupei „Daughter” savo muzikinėje kategorijoje – tiek muzikinio stiliaus, tiek ir muzikinės komunikacijos prasme – Europoje prilygti gali tikrai ne daug kolektyvų. Šie metai – „Daughter” metai. Tikėkimės, kad grupei pavyks pramušti ne tik indie muzikos vandenų, bet ir „Mercury” nominantų sienas.

Tad apie rytojaus „Mercury” sąraša trumpai tiek. Galiu visai atvirai prisipažinti, kad „Mercury” apdovanojimų paskelbimas ir po to kiek daugiau nei mėnesį besitęsianti muzikinė karštinė man prilygsta kalėdoms… Sukyla azartas, o laukimo akimirkos tampa vienomis įdomiausių per visus muzikinius metus. Laukiu ir džiaugiuosi, kad laukti liko tikrai nedaug.

 

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Privalomi laukeliai pažymėti *