Mount Kimbie (Igno Bautrėno nuotrauka)
Mount Kimbie koncertas Mokytojų Namų Vasaros terasoje – svarbus šios vasaros pradžios akcentas. Viešėjęs Lietuvoje 2010-aisiais šis britų duetas tada tapo pagrindiniu Satta Outside festivalio vinimi, toje sovietinius laikus menančioje Šventosios estradoje vidury nakties pristatęs debiutinį savo albumą „Crooks & Lovers”. Taip buvo tada… Šiandien Mount Kimbie yra gerokai labiau subrendę kaip kūrėjai, užsiauginę dar didesnį būrį klausytojų, pasirašę sutartį su legendine elektroninės muzikos leidybos kompanija Warp Records ir pernai išleidę antrąjį savo albumą „Cold Spring Fault Less Youth“. Didžiąją dalį kūrinių iš šio albumo ir girdėsime šįvakar.
Nemokami renginiai Vasaros terasoje gali pasigirti spūstimis, ilgomis eilėmis prie baro, visais iki vieno rezervuotais staliukais ir chaosu. Kadangi šis koncertas, skirtingai nei dauguma Vasaros terasoje vykstančių renginių, yra mokamas (ir nepigus), tai ir tvarka gerokai griežtesnė, kas manoMUZIKOS kolektyvui labai patinka. Vartai į terasą atveriami lygiai 20-ą valandą vakaro, kaip ir buvo žadėta, ir būrelis iš anksto lauke jau lūkuriavusių klausytojų suleidžiami vidun. Čia mus pasitinka nedidelis prekystalis, už kurio stovinti maloni mergaitė prekiauja limonadu, pigesniais bilietais į šiemetinį Satta festivalį (mat koncertas vyksta būtent Satta festivalio organizatorių iniciatyva), bei Mount Kimbie šįvakar apšildysiančios jaunos, bet perspektyvios grupės Without Letters vinilinėmis plokštelėmis. Susigundę pigesnėmis kainomis nusiperkame bilietus ir užsidedame kalendoriuje pliusiuką – į Satta važiuosim!
Without Letters (Igno Bautrėno nuotrauka)
Šįvakar eilės – tik prie merginų tualetų, ko išvengti tikriausiai niekada ir niekur nėra įmanoma, bet prie baro spūsčių nėra. Klausytojų irgi nėra itin daug, bet tame kažkaip įžvelgiame tik pliusą. Visi, kurie čia šįvakar atėjo, akivaizdžiai iš tikro nori čia būti ir nuoširdžiai domisi Mount Kimbie muzika, o ne šiaip atklydo alaus išgerti, nes po darbo vakare neturi ką veikti. Susiradę laisvą staliuką dešinėje scenos pusėje įsitaisome ir lygiai pusę devynių į sceną žengia Without Letters.
Jauna ir perspektyvi gitarinės elektronikos grupė pristato dainas iš savo šviežio (Gegužės 7-ąją pasirodžiusio) minialbumo pavadinimu „Self-Titled”, kurį, kaip minėjau, galima buvo įsigyti prie įėjimo. Without Letters jau gerokai nutolę nuo savo nuobodokų „indie” šaknų ir kuria tikrai labai įdomią, savitą elektronikos ir roko sintezę. Neilgas, bet smagus Without Letters pasirodymas abejingų nepalieka, tik kiek pakritikuojame grupės priešakyje grojančio Fingalick vokalą, kurio mūsų subjektyvia nuomone galėtų ir nebūti. Neturime visiškai nieko prieš šio jauno talento balsą, tiesiog instrumentinė Without Letters pusė mums ir anksčiau ir dabar atrodė gerokai įdomesnė už vokalinę. Nori nenori, tekstai įpareigoja, o klausytis tokios muzikos, kokią groja šis jaunimas daug smagiau tiesiog jaučiant ir įsisavinant garso vibracijas, o ne klausant ką būtent jie nori pasakyti. Na bet ne apie tai šis rašinys… Pagroję puikų pasirodymą ir tikrai nepadarę gėdos Without Letters atsisveikina, o prie scenos kaip mat susispiečia minia Mount Kimbie gerbėjų.
Instrumentų sujungimas, greitas garso ir šviesų patikrinimas ir Mount Kimbie jau scenoje!
Mount Kimbie (Igno Bautrėno nuotrauka)
Ta akimirka, kai besibaigiant ilgam ir ištvermingam reivui lauki bet kurią akimirką iš už horizonto pasirodysiančios saulės – tobula atmosfera Mount Kimbie muzikai. Tie, kas prisimenate Mount Kimbie pasirodymą 2010-aisiais, puikiai žinote, kokią magiją šie vyrukai geba sukurti scenoje. Šiandien viskas vėl kiek kitaip – ramiau, bet gyviau. Grupės branduoliui Dominic Maker ir Kai Campos talkinantis būgnininkas Tony Kus (koncertuose grojantis su duetu nuo 2012-ųjų Spalio) įkvepia šaltai elektronikai gyvasties. Dabartinė grupės muzika – gerokai nutolusi nuo šokių aikštelėse skambėjusių debiuto kūrinių. Ji didesnė, laisvesnė, pilnesnė, šiltesnė, žemiškesnė, ir su žymiai daugiau vokalo, kuris (skirtingai nei Without Letters) papuošia kūrinius. Gyvas tokių kūrinių, kaip „Before I Move Off”, ar pernai vasaros hito „Made to Stray” atlikimas – turtingas ir įtraukiantis. Tamsai vis labiau ir labiau gaubiant Vasaros terasą dūmų kamuoliuose skęstantys muzikantų siluetai atrodo mažų mažiausiai įspūdingai, o publika tiek senus, tiek ir naujesnius kūrinius priima su vienodu entuziazmu.
Deja koncertas trunka vos kiek daugiau nei valandą, ir nuvilia garsas. Jis kartais per aukštas, kartais per žemas, kartais pernelyg duslus, o kartais visai neblogas… Koncertui pasibaigus ilgai svarstome kieno čia kaltė. Garsisto? Mokytojų namų kiemelio akustikos? Abiejų šių faktorių? Neaišku. Kartais Vasaros terasoje vykstantys renginiai būna įgarsinti visai padoriai, o kartais… Na bet kaip ten bebūtų, pamatyti Mount Kimbie gyvai tokioje mažoje ir intymioje erdvėje po atviru Birželio nakties dangumi buvo nuostabu. Duetas vėl paliko neišdildomą įspūdį, kurio nesugadino net akustiniai pokštai. Tikimės, kad muzikantams čia lankytis patiko ir išvysime (išgirsime) juos dar ir dar kartą.
O tuo tarpu…varom į Sattą kartu? Laukti juk liko vos pora mėnesių.
Mount Kimbie (Igno Bautrėno nuotrauka)
