Foals
Paskutinę liepos dieną sostinės Kalnų parke įvyksiantis britų roko grupės „Foals“ koncertas – neabejotinai vienas laukiamiausių, įdomiausių ir trankiausių šios vasaros įvykių. Tie, kurie buvo jų koncertuose, puikiai žino, kad ekstazė, į kurią savo pasirodymuose žiūrovus panardina šis Oksfordo penketas, yra analogų neturintis jausmas. „Kažkas tarp gilaus tranzo, euforijos ir orgazmo“, – taip apie „Foals“ koncertą Londone pristatinėjant 2010-ųjų metų albumą „Total Life Forever“ rašė vienas Jungtinės karalystės leidinys. Ir tai buvo tik pradžia… Nuo tos akimirkos praėjo daugiau kaip 7 metai. Yannio Philippakio muzika evoliucionavo dar labiau, pasirodymai tapo gerokai brandesni, o patiriama ekstazė juose – kur kas didesnė. Tačiau kalbant apie hitų „Spanish Sahara” ar „My Number” kūrėjų kūrybą, muziką ir polėkį būtina juos „išrakinėti” iki kaulų smegenų, todėl iki pat „Foals” koncerto Vilniuje, manoMUZIKA Jus supažindins su svarbiausiais šios Oksfordo grupės komponentais. Šįkart straipsnis apie tai, kaip viskas prasidėjo, vyko ir kas apskritai yra grupė „Foals”.
Ko gero ne visi žino, kad grupės „Foals” įkūrėjas nėra Yannis Philippakis. Dar 2005- aisiais kolektyvą įkūrė projekto „Youthmovies” lyderis Andrew Mearsas. Būtent jis į naują grupę pasikvietė Yannį Philippakį, Jacką Bevaną ir Liną Simoną – tris vaikinus, tuo metu grojusius post roko projekte „The Edmund Fitzgerald”.
Pirminėje „Foals” gyvavimo stadijoje Yannis ir Jimmy Smithas grojo gitaromis, Walteris Gerversas bosu, o Jackas Bevanas būgnais.
2006-aisiais grupė išleido savo pirmą singlą „Try this on your Piano”. Nesulaukę didelės sėkmės „Foals” kūrė toliau, tačiau Andrew Mearsas, nematydamas projekto ateities, nusprendė palikti grupę ir sutelkti dėmesį savo pagrindiniam savo muzikiniam„vaikui” – grupei „Youthmovies”.
Kaip parodė ateitis, pastarasis faktas buvo puikus šansas, kuriuo nepriekaištingai pasinaudojo graiko ir Pietų Afrikoje gimusios Ukrainos žydės šeimoje augęs Yannis.
Yanniui perėmus vokalisto pareigas, „Foals” pradėjo dirbti dar aktyviau. Grupė vis ilgesniam laikui užsidarydavo studijoje, o visus savaitgalius leisdavo koncertuodama vietos vakarėliuose. Neilgai trukus kolektyvą pastebėjo prieš porą metų Londone sukurto leiblo „Transgressive Records” atstovai, kurie passisodino Yannį prie airiško viskio butelio ir pasiūlė pirmąją istorijoje grupės sutartį. Praėjo metai ir 2007-ųjų balandį buvo išleisti pirmieji oficialūs kolektyvo singlai „Hummer” bei „Mathletics”. Šių dviejų dainų dėka „Foals” vardas pradėjo skambėti ne tik Oksfordo apylinkėse, bet ir gerokai už jų ribų. Apie indie roko grupę ėmė rašyti muzikiniai leidiniai, jai dėmesį pradėjo rodyti vietos radijo stotys, o pogrindžio drabužiai, panašu, per kelias dienas jiems tapo tiesiog per ankšti.
Tačiau Yannis ir kompanija į vis didėjantį dėmesį Jungtinėje Karalystėje regis nekreipė dėmesio. Susikrovę lagaminus ir ant pečių užsimetę savo instrumentus Anglijos vaikinai nusipirko lėktuvo bilietus ir išvyko į Niujorką. Šiame galimybių ir nuolat žibančių šviesų mieste susitikti jiems pasiūlė čia įsikūrusios įrašų kompanijos „Sub Pop” vadovas.
Viskį ir sodos vandenį mėgstantys Britanijos vyrai, perskridę Atlantą sukirto rankomis su visame pasaulyje vis populiarėjančio leiblo galva ir gavo visai neprastą prodiuserį – grupės „TV on the Radio” narį Dave’ą Siteką, su kuriuo ir sėdo įrašinėti savo debiutinio albumo „Antidotes”. Nors „Antidotes” buvo sėkmingas albumas, Yannis ir kompanija neliko patenkinti Siteko darbu, todėl grįžo į Londoną, užsidarė savo studijoje ir ėmė įrašinėti sukurtų dainų remiksus. Po daugelio metų viename interviu grupės lyderis sake, kad po Siteko prisilietimo prie disko, įrašas ėmė skambėti taip, tarytum jis būtų sukurtas ne kokiame nors didmiestyje ar indie roko mekoje, o svajingame didžiajame kanjone. Beje, pasimetę debiutinės plokštelės įrašų pinklėse britai žengė žingsnį, kurio iki šiol nesupranta daugelis muzikos rinkos analitikų – „Foals” į Jungtinėje Karalystėje išleistą debiutinį albumą neįtraukė savo pirmųjų dviejų juos išppopuliarinusių kūrinių (dainos „Hummer” ir „Mathletics” atsirado tik pakartotinai išleistame albume albume Amerikoje).
Anapus Atlanto „Antidotes” nė nepateko į perkamiausiųjų topus, tačiau gimtinėje albumas užkopė ant trečio UK TOP 40 laiptelio. Vien tik per pirmąją savaitę Jungtinėje Karalystėje disko buvo parduota daugiau kaip 25 tūkstančiai kopijų. Tai leido grupei „Foals” tapti žinomu ir pakankamai garsiu debiutu, į kurios koncertus bilietai buvo parduodami ypatingai greitai ir kurios muziką kasdien atrasdavo vis daugiau žmonių.
Nepraėjus nė porai metų „Foals” nusprendė kūrybinių idėjų semtis Švedijoje, todėl išvyko į Gioteborgą, užsidarė „Svenska Grammofon” studijoje ir įrašė savo antra albumą „Total Life Forever”, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, ir tapo esminiu raktu tolimesnėje grupės istorijoje. Yannis ir kompanija nusprendė atsisakyti savo buvusio prodiuserio ir sukirto rankomis su Luke’u Smithu – žmogumi, kuris yra dirbęs su tokiomis grupėmis „Depeche Mode” ar „Everything Everything”. Beje, Smithas jau 2013-aisiais prisipažins, kad „Total Life Forever” yra vienas įdomiausių, unikaliausių ir sėkmingiausių išliekamą vertę turinčių albumų, kurį jam yra tekę prodiusuoti.
„Total Life Forever” promo kampanija prasidėjo ankstyvą 2010-ųjų žiemą. Vasario mėnesį „BBC Radio 1“ eteryje debiutavo lyriškai mistinė „Spanish Sahara” – daina, kuri iškart tapo „karščiausiu įrašu pasaulyje” ir sukėlė milžiniškus grupės gerbėjų lūkesčius.
Albumas pasirodė gegužės mėnesį. Jį palydėjo 14 koncertų didžiausiuose Europos miestuose. Metų pabaigoje „Total Life Forever” susišlavė šūsnį „NME” muzikos apdovanojimų (tapo geriausiu metų albumu, o „Spanish Sahara” pripažinta geriausia metų daina), buvo nominuotas „Q” ir „Brits” nominacijoms. Negana to, plokštelė pateko tarp dvylikos geriausių Jungtinės Karalystės albumų ir tapo kandidate laimėti prestižinį „Mercury” apdovanojimą.
Perkamiausiame Didžiosios Britanijos albumų tope „Total Life Forever” pakilo iki 8 vietos, o šį albumą jau buvo galima rasti ir didžiausių pasaulio valstybių geriausiai parduodamų plokštelių čartuose.
Taip žingsnis po žingsnio Oksfordo penketas tapo neatsiejama pasaulinės roko muzikos scenos dalimi. Jiems lenkėsi ne tik indie roko gerbėjai, bet ir muzikos kritikai. „Foals” tapo itin paklausia muzikos festivalių preke, kuriai dažnu atveju buvo lipinamos ir „headlinerių” (pagrindinių muzikos žvaigždžių) etiketės.
2013-eji ir 2015-ieji grupei buvo taip pat ypatingi. Būtent šiais metais dienos šviesą išvydo „Foals” albumai „Holy Fire” ir “What Went Down”. Abu diskai, kuriuos kaip ir pirmuosius du, išleido kompanija „Transgressive Records”, buvo itin populiarūs ir mėgstami. Jungtinėje karalystėje Yannio Phillipakio kompanija pasiekė 2 perkamiausių albumų čarto vietą, o į aukščiausius topų dešimtukus su savo plokštelėmis grupė įkopė tokiose šalyse kaip Australija, Olandija, Airija, ar Šveicarija.
Grupė grojo didžiausiose pasaulio scenose, o savo meilę jai ne kartą yra išreiškę šūsnis žymiausių pasaulio atlikėjų nuo Noelio Gallagherio iki „Foo Fighters” sielos Dave’o Grohlo. Tačiau apie tai ir dar daugiau – jau netrukus galėsite sužinoti portale manoMUZIKA.
Akivaizdu, kad paskutinė liepos diena Vilniuje bus ypatinga. Tai renginys ir reginys, kurio praleisti muziką mylintiems ir ja gyvanantiems tiesiog negalima.
Bilietai į vienintelį grupės „Foals” koncertą – ČIA.
