Albumai, kuriuos išgirsti būtina: Rugpjūtis, 2020

albumai_rugpjutis

Vasara suskaičiavo paskutines savo dienas ir pasibaigė. Atėjo ruduo. Telefonas praneša, jog nuo rytojaus – dešimt laipsnių šalčiau nei šiandien.

Pasiilgsime vasaros, tačiau muzikos mėgėjams ruduo anaiptol nereiškia liūdesio ir nuobodulio. Ruduo mums visų pirma yra koncertų ir naujų albumų pasirodymo metas. Tiesa, nežinia kiek ilgai, dėl visame pasaulyje susiklosčiusios epidemiologinės situacijos, dar galėsime džiaugtis gyvais koncertais, bet albumai… Albumai – kita kalba! Jų leidyba nesustojusi ir tikimės, kad naujų mūsų mėgiamų grupių įrašų ilgai laukti nereikės.

O tuo tarpu dalinamės keliais vasaros pabaigoje pasirodžiusiais albumais, kurių jokiu būdu negalima praleisti.

 

Disclosure „ENERGY“

2013-aisiais “Disclosure” debiutas “Settle” šovie tiesiai į dešimtuką. Brolių Lawrence’ų kuriama specifinio braižo house muzika, subtiliai balansuojanti plonyte riba tarp kokybiškos elektronikos ir radio-friendly pop džiugino melomanus ir pykdė melosnobus. Abejingų “Disclosure” tuomet tiesiog nepaliko ir buvo aišku, jog šis pavadinimas ilgam įeis į elektroninės muzikos istoriją kaip komerciškai sėkmingos, bet nebanalios muzikos pavyzdys. Nors nuostabusis antrasis grupės albumas, 2015-aisiais išleistas, R&B ritmų įtakotas “Caracal” pažėrė net penkis singlus, galime teigti, kad tos natūralios pirminės sėkmės grupei pakartoti nepavyko. Bet štai, po dar penkerių metų pertraukos ir kelių puikių EP “Disclosure” vasarą užbaigia trečiuoju albumu “ENERGY”.

“Disclosure” visada žavėjo savo gebėjimu net ir pačiam elementariausiam house’o ritmui suteikti savitą atspalvį. Būtent toks yra trečiasis “Disclosure” darbas “ENERGY” – gražus bandymas grįžti prie šaknų. Bandymas, kuris gal ir nestebina, bet tikrai maloniai nuteikia. Vasarišką atmosferą šiame albume kuria gausūs world muzikos motyvai, sujungiantys kūrinius į bendrą, gražią, saulėtą visumą, o visa puokštė kviestinių vokalistų (tarp jų tokie grandai kaip Kelis ir Common) suteikia “Disclosure” garsams dar daugiau spalvų. Šiame albume į “Disclosure” muziką sugrįžo taip pasiilgtas greitis, bet pop muzikos prieskonis niekur nedingo. Todėl šis darbas, kaip ir debiutas puikiai tinka tiek šokiams festivalyje, tiek posh-iniam auksinio jaunimo vakarėliui, tiek ir individualiam klausymui ausinėse dviračiu riedant miško takeliais. Kiekvienam pagal skonį ir pasirinkimą…

Gal ir galima broliams Lawrence’ams prikaišioti, jog šį kartą jie nepasiūlė nieko itin inovatyvaus, tačiau… “Disclosure” vardas jau seniai yra elektroninės muzikos istorijos dalis. Dviratis važiuoja. Kuriems galams jį remontuoti?

 

Angel Olsen „Whole New Mess“

Iš Misurio valstijos kilusi Angel Olsen pasižymi neįprastu produktyvumu. Naujasis, rugpjūčio pabaigoje išleistas albumas „Whole New Mess“ – jau penktasis jos karjeroje. Kadangi šios atlikėjos muzikinė karjera prasidėjo 2009 metais, nesunku paskaičiuoti, kad jos įrašai išleidžiami maždaug kas du metus.

Šis naujasis, penktasis albumas pasirodė tik po metų pertraukos. Pirmosios albumo dainos nustebina savo trumpumu nesiekdamos trijų minučių. Tik spėdamos įsibėgėti jos pasibaigia. Kūriniai stebina ne tik savo ilgiu, bet ir akustiniu atlikimu. Priešingai nei senesni įrašai naująjame albume skamba tik Angel Olsen balsas ir gitara. Atlikėja nusprendė jį įrašyti be grupės. Šis sprendimas sukuria jaukią, intymią atmosferą ir kartais atrodo, kad dainos atliekamos kažkur šalia sėdint namų svetainėje. Taip pat naująjame įraše išgirsite ne tik naujuosius kūrinius, bet ir senų dainų iš 2019 metais išleisto albumo „All Mirrors“, tačiau jie skamba visiškai kitaip. Kartais net sunku suprasti, kad tai tos pačios dainos.

Klausydami „Whole New Mess“ turbūt pajausite neįprastą aidą puošiantį atlikėjos balsą. Tai ne specialūs efektai, o natūralus aidas, kuris atsirado įrašinėjant albumą bažnyčioje. Atlikėja kartu su garso režisieriumi Michael’u Harris’u praleido 10 dienų katalikų bažnyčioje Vašingtone, kuri buvo paversta įrašų studija. Bažnyčios koridoriai buvo panaudoti, kad išgauti šį smagų efektą, kuris tiesa sakant labai gerai klausosi ir suteikia albumui tą jaukumą ir artumą. Naująjame įraše atlikėjos balsas atsiskleidžia visu gražumu ir tikrai turėtų patikti visiems šios amerikietės muzikos gerbėjams.

 

PVRIS „Use Me“

Amerikiečiai „PVRIS“ rugpjūčio pabaigoje išleido savo trečiąjį albumą „Use Me“. Elegantiškas grupės pop-rockas pasižymėjo euforiškais priedainiais bei rafinuotu sintezatorių ir gitarų mišiniu, bet trečiasis albumas kiek kitoks. Pirmą kartą visus kūrybinius albumo aspektus valdė vokalistė Lynn Gunn, todėl skambesys tapo romantiškesnis ir linkstantis į alt-pop ir akustinę pusę. Skiriama daugiau dėmesio vokalui ir ritmui.

„Use Me“ – tai 11-a gaivių, šviesių ir pajudėti skatinančių kūrinių, puikiai tinkančių atsisveikinti su išeinančia vasara ir pasitikti rudenį. Pirmuosius du šio albumo kūrinius grupė pristatė prieš metus, tačiau viso albumo išleidimas užsitęsė.

Albume atlikėja reflektuoja į pastarųjų metų asmenines turbulencijas – depresija, pažeistą balsą, pasitikėjimo savimi praradimą ir atgavimą. Klausant albumo kūrinius iš eilės tarsi susidėlioja visa albume pasakojama istorija ir emocijų amplitudė, prasidedanti „Gimme a Minute“, o pasibaigianti „Wish You Well“. Albume yra ir liūdesio bei nostalgijos, bet ir daug muzikoje užslėpto pozityvumo. Asmeniniai favoritai būtų „Hallucinations“ ir „Wish You Well“, bet tikiu, kad rasite savo.

 

The Microphones „Microphones in 2020“

2020-aisiais įmanoma viskas. Tad kai amerikiečių dainininkas ir prodiuseris Phil Elverum atgaivino savo projektą „The Microphones“, paskutinį kartą išleidusį albumą prieš 17 metų, niekas pernelyg nenustebo. Ir kodėl turėtų? Šiemet matėm ir žymiai keistesnių dalykų.

Ir vis dėl to, tai tobulas albumas 2020-iesiems. Jį sudaro vienas vienintelis 44-ių minučių kūrinys – ilgas, sraunus, besikeičiantis, bet vis dėl to vienas. Intro trunka taip ilgai, jog nekantriausieji pradeda manyti, jog albumas bus instrumentinis. Šio albumo nerasite net Spotify – teks pėdint į bandcamp arba Youtube, kur muziką ir lėtai dėliojamus žodžius lydi ir P. Elverumo dėliojamų nuotraukų prezentacija. Albume „Microphones in 2020“ jis žvelgia atgal, apmąsto savo gyvenimą, karjerą, asmenybės pasikeitimus, muzikos kūrimo procesą ir dainuojančius mikrofonus – daugybę, daugybę dalykų. Ir nors juo labiausiai apsidžiaugė tikrieji P. Elverumo, „The Microphones“ ar „Mount Eerie“ fanai, sugebėsiantys išnarplioti bent keletą sąsajų ir intertekstų, apdainuojami dalykai yra iš esmės bendražmogiški. Tad nenurašykite jo, jei „Microphones“ pavadinimą girdite pirmą kartą gyvenime.

Apibūdindamas šį albumą P. Elverum sakė, jo tikslas nebuvo „atsakyti į klausimus“. Greičiau parodyti, kaip viskas yra. Arba gali būti? Tikroji visų dalykų būsena jam primena krioklį – o šis albumas yra tikrų tikriausias Viktorijos krioklys.

 

Thou A Primer of Holy Words“

Dar visai neseniai rašėme apie „Thou“ –  kolektyvo iš Luizianos – išleistą „Nirvanos“ koverių albumą „Blessings of the Highest Order“. Visgi grupė ties tuo nesustoja
ir  toliau „kepa“ albumus: rugpjūtį šie sludge metalo atlikėjai išleido įvairių kitų grupių koverių albumą pavadinimu „A Primer of Holy Words“. Klausytojai čia ras neįprastai skambančias „Black Sabbath“, „Alice in Chains“, „Pear Jam“, „Soundgarden“ ir kitų gerai žinomų sunkiosios muzikos atlikėjų dainas.

Šiek tiek išsiplečiant apie pačius „Thou“ ir jų atliekamą stilių, amerikiečiai apibūdinami kaip  eksperimentinio doom‘o,  stoner bei sludge metalo atstovai.  Kalbėdamas apie grupės stilių, „Allmusic“ kritikas Gregory’as Heaney pareiškė, kad grupės skambesyje susimaišo šiurpinantis doom‘o sunkumas su slegiančia juodojo metalo atmosfera, suteikiančia  muzikai monolitinį, atmosferišką skambesį.

„A Primer of Holy Words“ – tai visiems roko klausytojams gerai žinomų dainų rinkinys, kuris skamba kiek kitaip: rūstus fonas kūriniams tik prideda žavesio. Ar idėja išgirsti klasikines „Black Sabbath“ melodijas, atliekamas su pilnai „atsuktais“ stiprintuvais ir šiurpinančiu riaumojimu, kelia jūsų susidomėjimą? Jei taip, „Thou“ čia viskuo pasirūpins. Labai rekomenduoju bent jau paklausyti kiek neįprastai skambančios „Soundgarden“ žymiosios dainos „Fourth of July“ arba „Black Sabbath“ kūrinio „Lord Of This World“. Geri įspūdžiai – garantuoti.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Privalomi laukeliai pažymėti *