AUTISM singlo „Immersion“ vizualas

Vilniečių Post Rock / Post Metal grupė „AUTISM“ savo pirmąjį albumą „The Crawling Chaos“ išleido 2013m., o pernai pasirodė jau trečiasis grupės albumas „Have You Found Peace?“. Šiandien grupė pristato savo naujausią singlą „Immersion“, kuriam savo vokalą „paskolino“ Andrius iš „RED WATER“ projekto. Savo minimalistine kompozicija grupė kalba apie nerimą, vidines dvejones ir siekia perteikti beviltiškumo jausmą nardant nerimo ir laikino palengvėjimo bangose. Pakalbinome grupę apie muziką, kinematografiją jų kūryboje ir naujausią singlą.

Savo muziką apibrėžiat, kaip instrumental Post Rock / Post Metal ir einate tuo keliu nuo grupės pradžios, tik vis daugiau vokalo išgirstame…

Karolis Lapėnis: Nemanau kad galime save laikyti konservatyviai nusiteikusia grupe ir laikytis vieno stiliaus rėmų. Evoliucija yra juntama nuo pat pirmojo albumo iki naujausios kūrybos ir su kiekvienu mūsų albumu ji yra natūraliai neišvengiama. Pradėjome įkvėpti Post Rock, vėliau pradėjome „sunkėti“, todėl būtų buvę keista neprirašyti Post Metal, tačiau nėra svarbu, kaip vadinti.

Tomas Daniševskis: Šalia gitarinių melodijų dar atsirado ir ambient’o inkliuzų, kurių vis daugėja mūsų kūrybiniame procese. Pirmi balso ir muzikos eksperimentai prasidėjo dar 2012-ais metais single „Savant Syndrome“. Ten buvo nusamplintas balsas iš BBC dokumentinės laidos apie savanto sindromą turinčius žmones. Po metų „The Crawling Chaos“ albume, kurio instrumentinę dalį užpildė Lovecrafto apsakymo „skaitymas“. Tas balso naratyvas vienokia ar kitokia forma yra nuo pat pradžios, tačiau vokalas, kokį visi įpratę girdėti, atsirado tik „Have You Found Peace?“ albume.

Karolis Lapėnis: Taip, pirmas tikras vokalo partijos apsireiškimas buvo „Have You Found Peace?“ albume, kur geras mūsų draugas Krzysztof Traczyk iš lenkų Post Black grupės „Rosk“ prisidėjo ne tik su įkalbėtais monologais, bet ir viename iš kūrinių atsirado reali ir tikrai reikšminga vokalo partija. Panašu, kad čia evoliucija nesustoja – toliau laikomės aiškių, konkrečiai skambančių ir sunkių rifų, bet muzika įgyja daugiau disonansinių garsų ir lengvo Post Rocko nelieka nė kvapo.

Jums vokalas svarbu? Ar išgirsime jo daugiau būsimame/kitame Jūsų albume?

Tomas Daniševskis: Šiuo metu būsimas albumas mums yra kiek abstrakti sąvoka, nes jis tarsi yra suplanuotas, bet jo dar nėra. Kol kas visas dėmesys sukoncentruotas į kelis singlus ir tikimės tame procese išsigryninti visas tarpines detales. Panašu, kad kryptis kardinaliai nesikeis, o vokalinių įstojimų tik daugės.

Karolis Lapėnis: Mums vokalas tampa vis svarbesnis, ką galite pastebėti ankstesniame albume, o galutinį naujojo albumo rezultatą geriau išgirsti patiems nei dabar viską iškloti. (šypsosi)

Kokiai auditorijai skiriate savo kūrybą?

Karolis Lapėnis: Nematau prasmės ar naudos skirstyti savo auditoriją į tipus. Lietuvoje ji per maža. Mūsų koncertuose lankosi visi, kurie prijaučia sunkesnei muzikai. Už Lietuvos ribų – koncertuose sutinkame ir vien tik post’ą pasiklausyti susirinkusių klausytojų, kurie puikiai žino šią sceną ir mus lygina su kitomis panašiomis grupėmis, vertina šio stiliaus rėmuose, tačiau vis teik savo kūrybą skiriame, tiesiog, tiems, kurie jos klausys.

Papasakokite daugiau apie singlą „Immersion“ ir atskleiskite truputį ateities planus…

Karolis Lapėnis: „Immersion“ bus tikrai kitoks nei ankstesnė mūsų kūryba. (šypsosi)

Tomas Daniševskis: Apie albumą dar nelabai yra ką pasakoti. Jis bus, bet kada ir koks – sunku pasakyti. Kol kas esame susikoncentravę į singlų leidimą. „Immersion“ – naujas mūsų kūrinys, kuris tapo pirmuoju singlu po „Have You Found Peace?“ albumo. Medžiagos yra daugiau ir šiuo metu dirbame prie jos galutinių aranžuočių. Manau, jog greitai išgirsite dar naujos kūrybos.

O „Immersion“, kaip Karolis minėjo, yra kitoks nei ankstesnė mūsų kūryba, nors tie skirtumai, galbūt, matomi tik mums. Tai elementari grupės evoliucija ir mūsų noras pabandyti kažką kitaip, nei darėme anksčiau.

Albumuose kalbate psichologinėmis temomis – nerimą, savivertę, kompleksus… Kodėl tokios pasirinktos temos?

Karolis Lapėnis: Temos – sudėtingos ir įtraukiančios. Verta apie jas kalbėti ir tuo labiau įgarsinti. Šios temos nagrinėjamos kino industrijoje, literatūroje, muzikoje ir yra ne tik mums patiems aktualios. Tai yra paslaptinga, traukia ir tikrai aktualu auditorijai. Negaliu pasakyti kad užsiimame edukacinę poziciją, tačiau manau kad tai įgarsinti ne vien įdomu, bet ir svarbu.

Nuosekliai vizualams renkatės tamsias ir kiek bauginančias nuotraukas. Tai įvaizdžio dalis? Kiek svarbus Jums Jūsų įvaizdis?

Tomas Daniševskis: Man albumų vizualinė dalis buvo visada svarbi. Matyt, tai grafinio dizainerio profesinės ligos požymiai. Visada mėgau tamsios estetikos ir minimalios kompozicijos fotografiją. Nuo „Film Noir“ albumo, viršeliuose vyrauja tamsi žmogaus figūra. Tai tikrai netyčia, bet tik tokią vizualinę formą matau, galvodamas apie temas, kurias bandome paliesti savo muzikoje.

Karolis Lapėnis: Įvaizdis yra svarbus tiek, kad auditorijai būtų įdomu dalyvauti mūsų koncertuose. Tikslas – išlaikyti nuoširdų ir paprastą įvaizdį, bet neišeiti ant scenos su „pantalonais“ ir šlepetėmis.

Jūsų kūryba kinematografiška. Patys taip pat manote? To siekiate?

Tomas Daniševskis: Galvodamas apie mūsų dainų kompozicijas, visada įsivaizduoju kaip tai galėtų atrodyti vaizdo klipe. Vėlgi – perofesinė liga, o ir nemažai įkvėpimo ateina iš vizualių dalykų – kino filmų, fotografijos, paveikslų ar net kompiuterinių žaidimų.

Karolis Lapėnis: Sakyčiau, kad mūsų kūryba yra netyčia kinematografiška. Kurdamas muziką negalvoju apie kažkokį filmą, bet viso to rezultatas tinka prie kinematografiško įvaizdžio. Galutinis vaizdas yra labai konkretus ir kino tema yra labai tinkamas būdas atspindėti bendrą nuotaiką.

Jūsų kūriniams labai tiktų ir net norėtųsi vaizdo klipų, bet jų kūriniams nekuriate. Toks grupės sprendimas?

Karolis Lapėnis: Tikrai nesame užsispyrę nekurti vaizdo klipų. Geri vaizdo klipai kainuoja pinigus ir laiką. Nenorime daryti blogo produkto, o planų vaizdo klipui ateičiai tikrai yra.

Tomas Daniševskis: Mūsų kūriniai dažnai yra kur kas ilgesni, nei standartinis visiems įprastas formatas. Sukurti įdomų ir kokybišką vaizdo klipą „ilgmetražei“ dainai, kuris atspindėtų mūsų viziją ir patiktų mums patiems – sunkus uždavinys. Kol kas tam neturime reikiamų resursų.

Kas Jums svarbiausia kuriant muziką? Kokios muzikos patys klausote?

Tomas Daniševskis: Pastaruoju metu bandome prodiusuoti savo kūrybą, kuriame po kelias tos pačios dainos versijas, įrašinėjame ir ieškome geriausio skambesio. Tai sulėtino kūrybinį procesą, tačiau tuo pačiu atsisakėme „ai bus gerai“ mentaliteto. Dėl klausomos muzikos – pastaruosius du metus jos klausausi vis mažiau, ji tampa foniniu atributu. Mieliau renkuosi klausytis podcast‘ų, nors jau antrus metus iš eilės mano klausomiausių grupių sąrašo viršuje – Eminem’as. (šypsosi)

Karolis Lapėnis: Grupėje man svarbiausia aiškios rolės – kas sukuria stuburą, kas aranžuoja, kas ritmą galvoja ir t.t. Kurti efektyvu, kai visi dirba savo darbus ir žinome ko iš kiekvieno tikėtis. Dar pastebėjau, kad labai svarbu muzikos „žodynas“ – t.y. reikia klausytis muzikos ir semtis įkvėpimo būtent iš jos, nes tai padeda nepasimesti visoje muzikos stilių ir nuotaikų masėje. Pastebėjau kad šiame etape visi labai skirtingos muzikos klausomės. Mane dažnai įkvepia post metal, post hardcore, doom, sludge stilių atlikėjai arba retro new wave, ar klasikiniai reikalai – Šopeno kūryba patinka ir tam tikri elementai padaro įtaką muzikos nuotaikai.

Kam daugiausia dėmesio skiriate savo albumuose?

Tomas Daniševskis: Anksčiau man buvo svarbu, jog albumai turtėtų kažkokią koncepciją, naratyvą. Ypač, kai albumų stuburas buvo instrumentinė muzika, nes tik turint stiprų konceptą buvo galima išsiskirti iš visos post muzikos jūros. Šiai dienai visas konceptualizmo entuziazmas yra išblėsęs. Dabar įdomiau susikoncentruoti į produkciją ir atskirų dainų aranžuotes.

Naujausias grupės darbas pasiklausymo platformose: