Sausio mėn. albumai

Visai neseniai pradėjome skaičiuoti naujus metus. Jie ir vėl bus kitokie. Metų pradžia vis dar skęsta pandemijoje, tačiau džiugina tai, jog atsigavimo ženklai – vis ryškesni ir garsesni.

manoMUZIKA tęsia savo tradiciją ir šįkart atsigavimo veiksmų ieško muzikoje. Taigi, Jūsų dėmesiui – 4 sausio mėnesį išleisti albumai, kuriuos išgirsti, mūsų galva, tiesiog būtina.

RHYE „Home”

Prieš 8 metus nuostabus Milosho projektas „Rhye“ pasauliui padovanojo pasakišką debiutinį albumą „Woman“. Jame esantys tokie kūriniai kaip „Open“, „The Fall“ ar „3 Days“ taip užbūrė tomečio pasaulio romantikus, kad neilgai trukus „Rhye“ tapo neatsiejama grožio, švelnumo, intymumo ir ramybės dalimi.

Jeigu norite kažko romantiško, švelnaus ir tikrai neprimityvaus – „Rhye“ visada bus tinkamas pasirinkimas.

Taip nuo 2013-ųjų žingsnis po žingsnio Miloshas ir jo svajinga kompanija būrė ištikimų romantikų fanų bazę. Trys albumai ir nuosaiki meilė muzikai, kurioje persipina ir R&B, ir pop, ir, kartais, lengvo džiazo muzika nuolat didėjo. Natūralu, mat nuo tokios muzikos tiesiog neįmanoma pavargti.

Ketvirtasis, sausio mėnesį pasirodęs “Rhye” albumas “Home” – ne išimtis. Tai dar vienas pasakiškas švelnaus intymumo muzikinis triumfas. Nuo pirmosios (apskritai vienos gražiausių šių metų dainų) “Come In Closer” iki paskutiniosios “Holy” klausantis Milosho naujos plokštelės nepleidžia jausmas, kad geriau būti tiesiog negali. O jei dar mylimas žmogus šalia – bendra harmonija yra tiesiog pasakiška.

Taigi, 13 naujų dainų, kurias sukūrė Miloshas yra dar viena pasakiška būtinybė, kurią turi turėti kiekvienas melomanas. “Home” – ypatingai švelnus muzikinis grožis, papuošiantis kiekvieno melomano fonoteką. Beje, spalvotas vinilas yra ne tik nuostabiai skambantis, bet ir velniškai gražiai atrodo.

SHAME „Drunk Tank Pink”

2018-aisiais grupė “Shame” iš pietų Londono išleido debiutinį albumą “Songs of Praise” ir uraganu įsiveržė į tarptautinę roko muzikos sceną. O šių metų pradžioje nenuoramos išleido antrąjį darbą “Drunk Tank Pink”.

Jauni, pašėlę, veržlūs… “Shame” darė (ir daro!) nemenką įspūdį. Tokių jaunų, puikiai susigrojusių ir žinančių ką ir kodėl daro grupių yra reta. Tas per kraštus besiliejantis ir nuo scenos į minią kriokliu besiritantis jaunatviškas maksimalizmas tiesiog negali nežavėti. “Drunk Tank Pink” nėra bandymas pakartoti debiutą. Anaiptol. Veikiau tai natūralus judėjimas pirmyn ir rimtas pareiškimas. “Shame” nesivaiko madų. Jie YRA mada. Tiesą sakant “Shame” kažkuo labai primena savo tėvynainius “Arctic Monkeys” karjeros pradžioje. Galbūt tai net nėra atsitiktinumas. Juk grupę prodiusuoja James Ford (nagus prikišęs tiek prie “Arctic Monkeys”, tiek ir prie “Foals”). Nepaisant to “Shame” nėra kažkokia antraeilė “Arctic Monkeys” kopija. Oi ne… “Shame” – grubesni, alkanesni ir piktesni. Šie vaikinai yra gerokai labiau linkę į nihilizmą ir tai pernelyg gerai atsispindi jų muzikoje.

Žinoma, tai ką daro “Shame” nėra negirdėta. Pirmąjį šio tūkstantmečio dešimtmetį vyravusio muzikinio post-punk revival judėjimo įtaka (prisiminkime “Interpol” ar “The Strokes”) yra gana stipriai jaučiama jų muzikoje. Tačiau “Shame” viską daro kitaip. Gerokai intensyviau, nei jų pirmtakai. Kaip kitaip? Paklausykit ir įvertinkit patys!

PASSENGER „Songs For The Drunk And Broken Harted”

Britų atlikėjas, dainų autorius ir muzikantas Michael David Rosenberg geriau žinomas, kaip „Passenger“ pasižymi nepaprastu produktyvumu. Hito „Let Her Go” atlikėjas kiekvienais metais pradžiugina savo gerbėjus nauju albumu. Taip nutiko ir šemet. 2020 liepos mėnesį pristatęs albumą „Patchwork” atlikėjas nesustojo ir po nepilnų metų pristatė naująjį darbą.

Naujasis diskas pavadinimu „Songs for the Drunk and Broken Hearted” pasirodė sausio 8 d. Visas naujojo albumo dainas parašė pats Michael David Rosenberg. Jos artimai susijusios su jo gyvenimu ir sukurtos atlikėjui būnant vienišam. Kaip sufleruoja albumo pavadinimas „Songs for the Drunk and Broken Hearted” kūriniai yra apie išsiskyrimus, skausmo malšinimą alkoholiniuose gėrimuose ir gyvenimo sunkumus. Kaip sako pats „Passenger”: „Manau, kad gyvename labai keistame pasaulyje ir visi mano išgyvenami potyriai, skyrybų skausmas sukasi aplink mano galvos smegenų dėžutę ir patenka į ją. Taip gimsta dainos.”

Kas įdomu, visas naujojo albumo (tiek plokštelės, tiek kompaktinio disko) įpakavimas yra padarytas iš 100 proc. perdirbamų medžiagų. O visas pelnas, kuris bus surinktas už šio albumo pardavimus atiteks ne pelno siekiančiai organizacijai, kuri besivystančiose šalyse dirba tam, kad atkurtų natūralius miškų naikinimo sunaikintus kraštovaizdžius. O už kiekvieną fizinę albumo kopiją parduodamą per „Passenger” oficialią parduotuvę, bus pasodintas medis.

Kam patinka šio atlikėjo dainos šiuo albumu tikrai nenusivils. Naujasis diskas vientisas, lyriškas, nuspalvintas puikiai atpažįstamo vokalo. Jame nėra aštrių gitarų skambesių, būgnų ritmų ar įmantrios melodijos. Romantiškas, gražių, švelnių melodijų prisotintas darbas tikrai patiks tiems, kam patinka šis atlikėjas ir jo kuriama muzika.

GOAT GIRL „On All Fours”

2015 m. keturios londonietės susibūrė į post-punk kolektyvą „Goat Girl“ ir 2018 m. pristatė savo debiutinį albumą „Goat Girl“. Sausio pabaigoje išgirdome jau antrąjį grupės darbą – „On All Fours“, kurį išleido „Rough Trade“.

Savo antrajame albume keturios londonietės nenutolo nuo savęs – toliau kalba apie matomas pasaulio problemas, jas įvilkdamos į mažas kasdienines gyvenimiškas istorijas, tačiau skambesys tikrai pakito. 13-kos kūrinių „On All Fours“ savo skambesiu skiriasi nuo debiutinio „Goat Girls“ albumo. Pirmajame albume girdėti daugiau stiprių ir nenuilstančių gitarų, o antrajame albume moterų ketveriukė atskleidžią naują, švelnesnį savo skambesį. Albume jaučiama daugiau elektroninės muzikos įtakų ir visame albume moterys hipnotizuoja. Klausant natūraliai norisi pasiduoti, panirti ir tiesiog klausyti. Šiam panirimui rekomenduočiau „Anxiety Feels“ „Once Again“ ir „A-Men“.