Alternatyvų roką grojanti grupė „Monkey Tank“ – Alanas Segalis, Mantas Imbrasas ir Vytautas Petkus – rugpjūtį pristatė savo naują albumą „Field Notes“. Antrajame grupės albume – sintezatorių garsais papildytas grupės skambesys ir 11 kūrinių. „Field Notes“ jau pasiklausymo platformose, net keletas naujų vaizdo klipų – grupės youtube kanale ir pats metas pakalbinti grupę. Su „Monkey Tank“ vokalistu ir gitaristu Mantu bei bosistu Alanu pasikalbėjome apie pakitusį grupės skambesį,
Gyvuojat jau dešimt metų. Kokie buvot pradžioje? Kokius tikslus sau tada kėlėt?
Alanas: Asmeniškai man buvo tik stuktelėjusi pilnametystė ir dar pati studijų pradžia. Manau, kad visas kolektyvas tada buvom kupini jaunatviško maksimalizmo ir gal kiekybė tada buvo svarbiau nei kokybė, bet visus tuometinius tikslus įgyvendinom – didžioji dalis festivalių ir nemažai koncertų sugrota, albumas, tada dar ir EP…
Mantas: Visi vieningai sutarėme kokia muzikine kryptimi norime eiti. Norėjom nešti alt roko vėliavą Lietuvoje, bet tuo pačiu ir neskambėti banaliai. Buvo svarbu save nustebinti. Nesivaikėm madų, bet tuo pačiu ir stengėmės neužsibūti viename skambesyje. Per dešimt metų daug visko buvo, bet tikslai liko panašūs – groti visus įmanomus koncus ir dar įrašyti kelis albumus, tik laiko kiek mažiau nei kadaise. (Šypsosi)
Grupei jau 10 metų. Kaip per tuos metus keitėsi grupė, jos tikslai, skambesys? Kas lėmė tuos pokyčius?
Mantas: Patyrėm nemažai pakilimų ir nuopuolių – savotiška karuselė. Po to kai 2016 m. išleidome savo EP „Continue“, keletą kartų bandėm save išrasti iš naujo, bet nepavyko to įamžinti. Matyt, reikėjo laiko ir neforsuoti kūrybos.
Alanas: Lygiai taip pat kaip keičiasi žmogus, keitėsi ir grupė. Atėjo branda. Tikslai nepasikeitė ir noras būti visur, skambėti visur vis dar galioja. Skambesio pokyčius lėmė tai, kad visada norėjome išbandyti elektroninius garsus savo muzikoje, o kai įvyko pasaulinė pandemija, galėjom sau leisti niekur neskubant eksperimentuoti.
Kaip per tą laiką keitėsi LT muzikos scena ir klausytojai?
Alanas: Prieš 10 metų roko muzika nebuvo tokia gyva, kokia ji yra dabar. Paaugliai ir jauni suaugę žmonės dabar atrodo visiškai kitaip – grįžo neformalai, visi išsiilgę koncertų… Geriausias pavyzdys to, kad dabar paaugliai yra labiau išprotėję nei prieš 10 metų yra tai, kad ankščiau, norint pamatyti „mosh’ą“ ar „pogą“, reikėjo groti punk rock’ą arba metalą, o dabar tą mačiau per „Solo Ansamblio“ koncertą, kur grupė toli gražu negroja sunkiosios muzikos, bet jaunimui nesvarbu. Laukiu nesulaukiu, kai mes grįšim ant scenos…
Mantas: Visiškai pritariu Alanui. Net sakyčiau, kad Lietuvos scena išgyvena alt roko aukso amžių. Tikriausiai reikėtų už tai dėkoti „ba.“ ar „jauti“, suaktyvėjusiai nostalgijai 90-ųjų muzikai… Dabar daug jaunų grupių, dauguma jų yra savaip originalios, įdomios ar bent labai nuoširdžios.
Kokia grupei ir kiekvienam asmeniškai buvo ta pertrauka ir dar besitęsiantis kovido periodas?
Mantas: Man karantinas prasidėjo gan sudėtingai – netekau darbo. Bet priėmiau tai kaip pozityvų dalyką, nes tuo pačiu gavau daugiau laiko kūrybai, įkvėpimo paieškoms ir muzikinės vizijos išgryninimui. Atrodo, kad mums reikėjo stabtelti akimirkai ir viskas susidėliojo į vietas. Tuo pačiu buvo keista matyti sustojusį pasaulį. Na, o kai atrodė, jog blogiau nebus, prasidėjo karas Ukrainoje. Tamsūs lakai.
Alanas: Aš pasinėriau į muziką – jos klausimą ir kūrimą. Ieškojau įvairių žanrų – punkroko, metalo, techno – negirdėtų grupių. Aišku, kompiuteriniai žaidimai, serialai ir filmai buvo neatsiejama pandemijos dalis, kaip ir, turbūt, daugumai.
Kuo dar gyvenate be muzikos? Kokius hobius turite?
Mantas: Karantino įkvėptas, kartu su būgnininku Vytu vėl pradėjau važinėti riedlente. To nedariau tikriausiai nuo tada, kai įrašinėjom dar pirmąjį albumą. O šiaip manau mūsų pomėgiai yra eiliniai geekų dalykai – komiksai, sci-fi filmai, kompiuteriniai žaidimai… Va, per savo 10-mečio minėjimą, kartu perėjom naują vėžliukų nindzių žaidimą. (juokiasi)
Alanas: Aš neseniai išbandžiau banglentes ir labai patiko. Manau, jog tai bus mano naujas pomėgis, bet pritarsiu Mantui, kad mes esam totalūs geekai/nerdai.
Rugpjūtį pristatėte savo antrąjį albumą „Field Notes“. Kaip sekėsi jį kurti?
Mantas: Lėtai, ramiai, be spaudimo… Karantinas labai pagelbėjo ir kūrybai turėjome daug daugiau laiko nei įprastai. Buvom gal šiek tiek įstrigę prie poros dainų, bet tikrai ne daugiau.
Alanas: Albumas rašėsi labai smagiai. Buvo neįprasta, nes visas dainas rašėm klaviatūra (aš kartais kompiuterio klaviatūra), savo naujai įrengtoje studijoje, prietemoje, po darbų ir savaitgaliais. Parašius dainos pagrindą, susijungdavome gitarą, bosą ir ant pagrindo lupdavom naujas partijas arba pakeisdavom sintezatorių skambesį į gitarų. Sukūrėm labai daug dainų ir kiekviena daina turėjo po keletą variantų. Į galutinį leidinį nugulė mūsų manymu geriausios dainos.
Apie ką albumas? Kas buvo svarbu jį kuriant?
Alanas: Kai įsijungi „Animal planet“ ir matai kokį gyvūnėlį, kuris bando išgyventi toje laukinėje aplinkoje, o žmogus sodriu balsu komentuoja ką jis daro… Mūsų albume tas gyvūnėlis esame kiekvienas iš mūsų, o tas balsas – albumas.
Mantas: Garso prasme mums buvo svarbu išlaikyti dinamiką. Norėjom „didelio garso“ albumo, su smarkiais, melodingais, kabinančiais priedainiais. Stengėmės įtraukti tiek „sunkių“, tiek „lengvesnių“ ar lėtesnių kūrinių. Na, o kalbant apie žinutes – nevengėm sunkių temų apie priklausomybes, netektis, socialinių tinklų absurdą ir pan. Tikimės, kad klausytojas kuriam, galbūt, sunku – išsirėks kartu ir ras moralinę užuovėją šiuose kūriniuose.
Kito ir Jūsų skambesys šiame albume…
Mantas: Įtraukėme daug naujų garsų – naudojom tiek įvairius styginius instrumentus, tiek sintezatorius, kitus klavišinius bei būgnų mašinas. Skambesys tapo „susintetintas“, bet gerąja prasme. Kažkaip pavyko sujungti visa tai su gyvais instrumentais į vieną tvirtą „garso sieną“.
Kokie tikslai dabar? Kuria muzikine kryptimi norite eiti?
Alanas: „- Ką veiksime šią naktį, Makaule?
– Tą patį, ką ir kiekvieną naktį – bandysime užvaldyti pasaulį“
*įterpkite muziką* krepšt (juokiasi)
Mantas: Dabar pagrindinis tikslas kuo daugiau groti/ koncertuoti ir supažindinti klausytojus su naujais mumis. Visgi, visuomet buvom ne studijinė, o gyvo pasirodymo grupė, tad nekantraujam vėl lipti ant scenos.
Artimiausias koncertas įvyks spalio 20 d., Lofto didžiojoje scenoje. Jame pristatysime savo naujausią albumą „Field Notes” ir tai bus didžiausias mūsų koncertas up to this date, tad laukiam visų ir kiekvieno! Tą vakarą scenoje pasirodys ir grupė „dadcap” (emogaze / post-punk).
Na, o tada judėsim toliau link sekančio albumo. Viziją jam jau turim. (šypsosi)
O dar nespėjusiems išgirsti albumo: