Koncertas apie kurį reikia parašyti. Tokiomis eilutėmis norisi pradėti šio vakar vykusio „Two Feet” koncerto apžvalgą. Ilgai neatidėliojant, kol įspūdžiai karšti, kaip koncerto metu buvęs oras „Lukiškių kalėjime”. Kai atrodo, atmosfera gali bet kada įsiliepsnoti ar nuo temperatūros ar nuo susirinkusių žmonių ar nuo karštos muzikos. Bet gal pradėkime nuo pradžių.
Išgirdus apie paskelbtą „Two Feet” koncertą buvau labai nustebinta. Atrodė, kad tai nišinė grupė, ir šio atlikėjo muzika nėra žinoma plačiam žmonių ratui. Bet pasirodo aš klystu. Tai parodė sold out’as. Visą vakarą bandžiau įminti mįslę – ar šis atlikėjas tikrai Lietuvoje yra populiaresnis nei aš maniau, ar tiesiog labai gerai suveikė „8 Days a Week” komunikacija ir reklama? Atrodytų karštas rugpjūčio vakaras… Pasirodymą lengvai buvo galima praleisti mirkstant ežere ar jūroje ir mėgaujantis laisvadieniu! Bet ne, tik atėjus į „Lukiškių kalėjimą” pasitiko žmonių eilė. Tos eilės buvo visur kur bepasisuktum – prie barų, kurių buvo ne vienas, prie maisto, ir t.t. Atstovėjus eilę prie baro norint atsivėsinti nuliūdino kambario temperatūros gėrimas. Barmenės teigimu, šaldytuvas tiesiog nespėja atšaldyti visų gėrimų, kurie šluojami, nes žmonės nuo karščio gelbėjosi visais įmanomais būdais.
Atskiro paminėjimo nusipelno koncerte susirinkusi publika. Šį karštą rugpjūčio vakarą pasijaučiau, kaip gerame festivalyje. Atrodytų susirinko visa madingiausia Vilniaus publika. Palyginau susirinkusią minią su prieš mėnesį „Valdovų rūmų” kieme į „Fink” koncertą susirinkusia publika. Šį kartą matėsi, kad žmonės tikrai žino kur atėjo, o ne gavo bilietą dovanų ar atėjo, nes turi festivalio abonementą. „Lukiškių kalėjimo” erdvė labai tiko „Two Feet” muzikai.
Koncertas prasidėjo nuo apšildančių atlikėjų. Atvykus į pasirodymo teritoriją pasitiko DJ muzika. Vėliau visus neblogai išjudino energingoji Bec Lauder. Mergina nustebino savo energija, bendravimu ir dainomis, kurios labai tiko įsivažiuojant į „Two Feet” koncertą.
Ir pagaliau, lygiai kaip skelbta 20:30 „Two Feet” pasirodė scenoje. Matėsi, kad grupė tikrai maloniai nustebinta susirinkusios publikos gausa. O ir minia „Two Feet” pasitiko su gausiais šūksniais ir plojimais. Tai dar kartą patvirtino mano žodžius. Žmonės tikrai žinojo, kur susirinko, o ne atsitiktinai ėjo pro šalį. Aš pati nusprendžiau telefoną padėti į šalį ir visą dėmesį skirti veiksmui ant scenos. Ir tai buvo geriausias sprendimas! Mane pagavo muzikos banga. Nuo trečios grupės dainos aš jau nebefiksavau skambančių dainų eiliškumo, o tiesiog mėgavausi skambančia muzika, projekcijomis, šviesomis ir bendru puikiu vaizdu. Pasigirdus pirmiesiems „I Feel Like I’m Drowning” akordams pasirodė telefonų kamerų jūra. Atlikėjas pats skatino minią nesidrovėti ir dainuoti kartu.
Po koncerto iš draugų išgirdau keletą pastebėjimų. Vienas iš jų – apie neįpatingai gerą koncerto garsą. Pati to nepastebėjau būdama šalia scenos. Taip pat kai kam „Two Feet” muzika galėjo pasirodyti vienoda ir kiek nuobodoka, bet man koncertas tikrai paliko puikų įspūdį. Po savaitgalį Budapešte vykusio „Sziget” festivalio „Two Feet” grupei šis „Lukiškių kalėjime” vykęs koncertas turėjo būti graži stotelė tęsiant turą po Europą. Tikiuosi mūsų šalis ir Vilniaus miestas jam paliks neišdildomą įspūdį, po kurio norėsis dar ir dar kartą grįžti ir pasirodyti tiems, kurių šiandien nebuvo.
