Grupė „Toro Bravo“ susikūrė dar 1997-aisiais ir yra vieni iš pirmųjų Oi Punk stiliaus pradininkų Lietuvoje, vis dar grojantys iki šiol. Viskas prasidėjo legendiniame pankroko klube „Bombiakas“, kuris buvo įsikūręs buvusioje bombų slėptuvėje tarp Antakalnio gimnazijos ir vienuolyno. Pats esu girdėjęs daug legendų apie šią vietą. Viena iš įsimintinesnių buvo „Toro Bravo“ vokalisto Čiubo pasakojimas apie jų pirmąjį koncertą, kai susirinko tiek žmonių, jog patalpoje neliko oro ir nuo lubų varvėjo kondensatas, o vos uždegus degtuką jis iškart užgesdavo. Visgi grupės kūryba neužgeso. Praėjusių metų lapkričio 15-ąją dieną skaitmeninėse platformose pasirodė jau aštuntasis grupės albumas „Pergalių dalybos“, kurio pristatymo koncertas surengtas vasario 7-ąją, Vilniuje, klube „Narauti“.
Kadangi šią grupę klausau nuo pat paauglystės, kaskart jiems paskelbus koncertą – stengiuosi ten nuvykti. Žinau, jog laukia neeilinis energijos pliūpsnis ir atsidavimas ant scenos, kurio galėtų pavydėti ne viena Lietuvos undergroundo grupė. Neabejojau, kad ir šį kartą bus taip pat.
Vos pravėrus duris pasitiko beveik sausakimšas klubas, išsiilgęs „Toro Bravo“ kūrybos. Visus susirinkusius lengvais reggae ritmais apšildė šio žanro muzikos selektorius „Eroot“ ir lengvai belinguojant į taktą jį pakeitė grupė „tas“. Tai jauni vyrukai, kurių kūrybą akivaizdžiai yra įkvėpęs 90-ųjų laikotarpis ir ypatingai grunge stiliaus muzika. Jie visada užkuria gerą vakarėlį ir tikrai puikus pasirinkimas vakaro pradžiai. Tuo labiau, kad visai nesenai buvo pristatytas jų naujas EP „Hera, Venera ir džipsi džiazas“. Buvo galima išgirsti ir naujų „tas“ kūrinių, kurie tikrai verti dėmesio. Grupė tai-pat jau turi nemažą būrį gerbėjų, todėl pagrindinės vakaro dalies įžanga buvo tikrai užvedanti ir labai stipri.
Na ir pagaliau į sceną žengė „Toro Bravo“ – šio vakaro pagrindinės žvaigždės, kurios iš karto užkūrė publiką gabalais iš naujojo albumo. Atsargesni žmonės stovėjo kiek tolėliau, norintys gerai pasitaškyti ir pasipoginti rinkosi arčiau scenos. Kadangi „Narauti“ klubo grindys yra gana slidžios, tai linksmintis buvo dar smagiau. (šypsosi) Tačiau niekas nesutrukdė publikai pasinerti į siautulį ir kartu dainuoti tiek naujas dainas (tokias kaip „Holivude“ ar „Kas pasakė“), tiek senus hitus (tokius kaip „VG Hooligans“ ar „Tavo Vertybės“). Kai kurias dainas Čiubui padėjo atlikti ir jo sūnus Margiris. Viena iš jų buvo „Imtynės“, kuri yra duoklė kovos dvasiai ir kurią sukurti įkvėpė „Toro Bravo“ vokalisto sūnaus pergalės ant kilimo. Tai buvo viena iš gražiausių akimirkų šiame koncerte. Nors kovos dvasios bei rokenrolo prie scenos netrūko, bet kiekvienas elgdavosi solidariai ir kiekvienam parkritusiam kovos broliui ar sesei paduodavo ranką, o besibaigiant koncertui net ant scenos nebesikuklinusiems lipti gerbėjams – ištiesdavo ranką. Taip koncertas, beskambant legendinėms „Vilniaus gatvėms“ ir jas bedainuojant visiems kartu – baigėsi.
Ir kas pasakė svyra rankos? Nors grupė kalba, kad tai gali būti jau paskutinis jų albumas, tačiau tokie koncertai neleidžia tuo patikėti. Atrodė, jog patys atlikėjai mėgaujasi tuo ką daro, o žmonių atsidavimas yra begalinis. Gal mes dar tik kelio pradžioje, nors ir jau greitai galėsim švęsti grupės trisdešimtmetį? Pamatysime ateityje, tačiau kaip Čiubas viename interviu yra sakęs“ „Pankrokas vienokia ar kitokia forma neturi galiojimo pabaigos. Visada bus alternatyva alternatyvai“.
