Egidijus Pupelis

MGK koncertas Krokuvoje ir jo prarastoji amerikana

manoISTORIJA, manoNAUJIENA

Colson Baker dar kitaip žinomas sceniniu slapyvardžiu Machine Gun Kelly arba tiesiog MGK karjerą pradėjo kaip repo atlikėjas. Tik 2020-aisiais pasirodžius albumui „Tickets To My Downfall“ pasuko pop punk kryptimi. Šį ir po jo sekusį „Mainstream Sellout“ lydėjo didelė komercinė sėkmė. Natūralu, jog gerbėjai panašaus skambesio tikėjosi ir iš sekančio jo albumo, tačiau 2025 metų rugpjūtį pasirodęs darbas „Lost Americana“ visus kiek nustebino. Sunku šį darbą priskirti konkrečiam žanrui. Nors jame dominuoja labiau klasikinis pop skambesys, tačiau galima rasti paletę ir kitų muzikos žanrų įtakų. Kadangi pastaraisiais metais atlikėjas gydėsi nuo priklausomybių ir jo šeimyninį gyvenimą lydėjo nemažai sukrėtimų, šis jo kūrybos etapas yra pats asmeniškiausias ir tuo pačiu pats šviesiausias. Vieni kritikai „Lost Americana“ laiko gana eklektišku ir neišbaigtu albumu, kiti vertina jį dėl anksčiau paminėtų dalykų. Bet kuriuo atveju, visada įdomu pamatyti ką MGK dar sugalvos. Kadangi pasitaikė proga vasario 20-tąją būti Krokuvoje, tai nusprendžiau apsilankyti jo koncerte.

Koncertą apšildė alternatyvaus pop atlikėja Julia Wolf. Jos kūrybos buvau beveik negirdėjęs, bet mane maloniai nustebino tiek jos elegantiškos baladės, tiek sodrus balsas, kuris puikiai nuteikė belaukiant pagrindinės vakaro žvaigždės. Aišku akį kiek rėžė tai, jog savo dainas ji turėjo atlikti ant užuolaida aptrauktos scenos ir vizualiai pasirodymas atrodė gan nykus, tačiau jau darėsi įdomu kas ten taip slepiama. Vienintelis dalykas ,kurį buvo galima įžvelgti – kairiajame viršutiniame kampe kyšanti gigantiška ranka. Kam ji priklauso jau greitai sužinosime.

Po trumpos pertraukėlės užgrojus dainos „Outlaw Overture“ akordams, palydint galingam gerbėjų šūksniui, užuolaidos krito ir šou prasidėjo. Scenoje iš skęstančios Laisvės statulos burnos pasirodė Machine Gun Kelly su visa grupe. Tik MGK versijoje statula vietoje fakelo rankoje laikė cigaretę ir nosyje turėjo auskarą 🙂 Besibaigiant dainai „Starman“ atlikėjas pareiškė, jog jis padarys viską, kad ši naktis būtų geriausia gyvenime, nors tai ir yra vienintelis koncertas Europoje, kuriame nebuvo sold out.

Nuskambėjus „Don’t wait run fast“ ankstyvosios kūrybos gerbėjai galėjo pasidžiaugti kelias repo gabalais iš albumo „Hotel Diablo“. Labai smagu, jog Colson‘as vis dar neužmiršo ir šio savo kūrybos etapo. Po to galėjome džiaugtis visa palete dainų iš nesenai penkmetį atšventusio albumo „Tickets To My Downfall“. Iš publikos reakcijos buvo galima suprasti, kad šios dainos yra vienos jų mėgstamiausių. Pats koncertas atrodė tikrai įspūdingai: su aiškiai apgalvota šokėjų choreografija, instaliacijomis primenančiomis „Ozo šalies burtininką“ ar „Beždžionių planetą“, ugnies šou, lazeriais, laiku įterptais juokeliais ar net gitarų bei kepurių pasirinkimu, besitariant su salėje esančiais gerbėjais. Taip pat nuotaiką labai pakėlė gana juokingi video su tariamu MGK fanu ir jo reakcijomis į vis besikeičiančius Colson‘o kūrybos etapus. Kitame koncerte jie būtų atrodę per daug lėkšti, bet šį vakarą – atrodė laiku ir vietoje.

Aišku, koncerte netrūko ir jautrių akimirkų. Viena jų įvyko pasirodymo viduryje, kai MGK per jam paruoštą taką nuėjo į mažytę sceną su kėde publikos viduryje ir akustiškai atliko dainą „Times of my life“ ir „Sun to me“. Tikrai jautėsi, kad stengiamasi išlaikyti ryšį su publika. Dar vienu metu dalis gerbėjų iš pirmųjų eilių buvo pakviesti ir į sceną. Kita tokia akimirka – jauriai atlikta daina „Play this when I’m gone“, skirta dukroms su ekrane besikeičiančiais namų video įrašais. Labai nudžiugino ir į pasirodymą ant plūduriuojančių pakylų grįžusi Julia Wolf, kuri padėjo atlikti „Goo Goo dolls“ koverį „Iris“.

Pabaigoje nuskambėjo vienos populiariausių dainų iš naujojo albumo „Cliché“ , „Sweet Coraline“ ir „Vampire Diaries“, kuriomis koncertas baigėsi. Nors visi turi skirtingas nuomones apie šį atlikėją, bet galiu pasakyti, kad tai buvo vienas geriausių koncertų, kuriame teko apsilankyti. Tokio atsidavimo publikai ir pasirengimo koncertui dažnai neišvysi, tad esu labai patenkintas, jog po šiokių tokių dvejonių vis tik nusprendžiau čia atvykti.

Toro Bravo: Kas pasakė svyra rankos?

manoISTORIJA, manoNAUJIENA

Grupė „Toro Bravo“ susikūrė dar 1997-aisiais ir yra vieni iš pirmųjų Oi Punk stiliaus pradininkų Lietuvoje, vis dar grojantys iki šiol. Viskas prasidėjo legendiniame pankroko klube „Bombiakas“, kuris buvo įsikūręs buvusioje bombų slėptuvėje tarp Antakalnio gimnazijos ir vienuolyno. Pats esu girdėjęs daug legendų apie šią vietą. Viena iš įsimintinesnių buvo „Toro Bravo“ vokalisto Čiubo pasakojimas apie jų pirmąjį koncertą, kai susirinko tiek žmonių, jog patalpoje neliko oro ir nuo lubų varvėjo kondensatas, o vos uždegus degtuką jis iškart užgesdavo. Visgi grupės kūryba neužgeso. Praėjusių metų lapkričio 15-ąją dieną skaitmeninėse platformose pasirodė jau aštuntasis grupės albumas „Pergalių dalybos“, kurio pristatymo koncertas surengtas vasario 7-ąją, Vilniuje, klube „Narauti“.

Kadangi šią grupę klausau nuo pat paauglystės, kaskart jiems paskelbus koncertą – stengiuosi ten nuvykti. Žinau, jog laukia neeilinis energijos pliūpsnis ir atsidavimas ant scenos, kurio galėtų pavydėti ne viena Lietuvos undergroundo grupė. Neabejojau, kad ir šį kartą bus taip pat.

Vos pravėrus duris pasitiko beveik sausakimšas klubas, išsiilgęs „Toro Bravo“ kūrybos. Visus susirinkusius lengvais reggae ritmais apšildė šio žanro muzikos selektorius „Eroot“ ir lengvai belinguojant į taktą jį pakeitė grupė „tas“. Tai jauni vyrukai, kurių kūrybą akivaizdžiai yra įkvėpęs 90-ųjų laikotarpis ir ypatingai grunge stiliaus muzika. Jie visada užkuria gerą vakarėlį ir tikrai puikus pasirinkimas vakaro pradžiai. Tuo labiau, kad visai nesenai buvo pristatytas jų naujas EP „Hera, Venera ir džipsi džiazas“. Buvo galima išgirsti ir naujų „tas“ kūrinių, kurie tikrai verti dėmesio. Grupė tai-pat jau turi nemažą būrį gerbėjų, todėl pagrindinės vakaro dalies įžanga buvo tikrai užvedanti ir labai stipri.

Na ir pagaliau į sceną žengė „Toro Bravo“ – šio vakaro pagrindinės žvaigždės, kurios iš karto užkūrė publiką gabalais iš naujojo albumo. Atsargesni žmonės stovėjo kiek tolėliau, norintys gerai pasitaškyti ir pasipoginti rinkosi arčiau scenos. Kadangi „Narauti“ klubo grindys yra gana slidžios, tai linksmintis buvo dar smagiau. (šypsosi) Tačiau niekas nesutrukdė publikai pasinerti į siautulį ir kartu dainuoti tiek naujas dainas (tokias kaip „Holivude“ ar „Kas pasakė“), tiek senus hitus (tokius kaip „VG Hooligans“ ar „Tavo Vertybės“). Kai kurias dainas Čiubui padėjo atlikti ir jo sūnus Margiris. Viena iš jų buvo „Imtynės“, kuri yra duoklė kovos dvasiai ir kurią sukurti įkvėpė „Toro Bravo“ vokalisto sūnaus pergalės ant kilimo. Tai buvo viena iš gražiausių akimirkų šiame koncerte. Nors kovos dvasios bei rokenrolo prie scenos netrūko, bet kiekvienas elgdavosi solidariai ir kiekvienam parkritusiam kovos broliui ar sesei paduodavo ranką, o besibaigiant koncertui net ant scenos nebesikuklinusiems lipti gerbėjams – ištiesdavo ranką. Taip koncertas, beskambant legendinėms „Vilniaus gatvėms“ ir jas bedainuojant visiems kartu – baigėsi.

Ir kas pasakė svyra rankos? Nors grupė kalba, kad tai gali būti jau paskutinis jų albumas, tačiau tokie koncertai neleidžia tuo patikėti. Atrodė, jog patys atlikėjai mėgaujasi tuo ką daro, o žmonių atsidavimas yra begalinis. Gal mes dar tik kelio pradžioje, nors ir jau greitai galėsim švęsti grupės trisdešimtmetį? Pamatysime ateityje, tačiau kaip Čiubas viename interviu yra sakęs“ „Pankrokas vienokia ar kitokia forma neturi galiojimo pabaigos. Visada bus alternatyva alternatyvai“.

„Sielos“ koncertas: Baltas šerkšnas lauke haliucinacijos galvoje

manoISTORIJA, manoNAUJIENA

Kiek keista suvokti, jog grupė „Siela“, susikūrusi dar 1990-ais metais, pernai šventė 35-ąjį gimtadienį. Mintyse net pasijuokiau, kad grupei tiek pat metų kaip ir man. (šypsosi) Ir nors visi mes bėgant metams daugiau ar mažiau keičiamės, tačiau smagu girdėti, jog „Siela“ yra vienas iš gerųjų pavyzdžių kaip galima likti ištikimiems savo skambesiui bei jame tobulėti. Tai, jog ši formulė puikiai veikia, įrodė ir sausio 31-ąją į Menų fabriką „Loftas“ sugūžėjusi sausakimša salė gerbėjų ir laukusi naujojo albumo „Haliucinacijos“ pristatymo. Apsidairius aplink buvo galima įsitikinti, jog šis koncertas pritraukė ne tik senuosius gerbėjus, bet ir nemažai jaunimo, o tai tikrai labai maloniai džiugina. Pasirodo, jog gotikinis rokas gyvas ne tik senukų širdyse, bet atrado kelią ir į jaunas širdis.

Šiaip ne taip radę geresnes vietas koncerto stebėjimui ir bandydami sušilti nuo lauke tvyrančio šaltuko laukėme vakaro herojų. Scena buvo aptraukta juodu šydu, kuris žadindamas vaizduotę nenukrito net ir suskambus pirmiesiems dainos „Haliucinacijos“ akordams, tačiau pro plyšius jau buvo galima matyti lazerius ir ryškias šviesas, kurios bylojo, kad muzikinei bei vizualinei kelionei pasiruošta stipriai. Besibaigiant pirmajai dainai, sceną slėpusi užuolaida pagaliau nukrito ir Aurelijui Sirgedui pasisveikinus su publika galėjome pilnai pasinerti į tamsos bei šviesos pasaulius jungiančios muzikos garsus bei atsiduoti jų tėkmei.

Pirmiausiai buvo atlikta nemažai dainų iš naujojo albumo – „Baltas Šerkšnas“, „Vizijos Keistos“ ar vos prieš daugiau nei savaitę pasirodęs singlas „Akmeny gėlės“. Šis kūrinys buvo įrašytas su Igoriu Kofu todėl publika, tiesiog, ūžė, kai scenoje jis pasirodė kartu su grupe „Siela“ ir įnešė dar daugiau energijos bei užsidegimo vakaro pasirodyme. Nors jo ir taip netrūko, nes lazerių šou, vizualiniai sprendimai, nuostabios šviesos bei vyrų atsidavimas vakarui buvo fantastiškas. Tiesą sakant, šviesų kartais netgi buvo per daug, nes jos net akindavo, tačiau, vakarui įsibėgėjant ir programai pereinant prie jau laiko išbandytų kūrinių, akys apsiprato arba apšvietimas tapo kiek nuosaikesnis, nes užsimerkti taip dažnai jau nebetekdavo.

Visi traukė mintinai mokamas „Sielos“ dainas – „Tavęs man reikėjo“, „Euforija“, „Štormai“ ar jau klasika tapusią ir net neužkietėjusiems grupės fanams puikiai žinomą kūrinį „Pirmos meilės liga“. Vienas iš šalia stovėjusių grupės gerbėjų kartu dainavo beveik kiekvieną dainą. Tokia akimirka leidžia suprasti, kiek daug ši grupė davė Lietuvos muzikos scenai ir kiek dar vis duoda. „Siela“ sujungia kartas, nespaudžia stabdžių ir toliau lepina nauja kūryba bei stipriais koncertais. Tikra euforija būti tokioje masėje žmonių, kuri kvėpuoja ir linguoja vienu ritmu bei ploja ir šaukia ačiū nuskambėjus paskutiniesiems kūriniams „Paskutinis herojus“ ir „Ji svajoja“.

Grupė nusilenkė ir bent šį kartą haliucinacijos baigėsi. Teko palikti „Loftą“ ir vėl išeiti į gatvę, kur karaliavo baltas šerkšnas ir mintys, kad jau laukiu jų naujojo albumo fiziniu formatu. Vinilas turėtų pasirodyti Vilniaus knygų mugėje. Neabejoju, kad ten sutiksiu ir daugiau žmonių, kurie sudalyvavo šiose gal kiek ir keistose, bet labai įspūdingose grupės „Siela“ vizijose.

Atefiina. Viskas bus gerai?

manoATRADIMAS, manoISTORIJA

Šis koncertas man akį užkabino visai atsitiktinai internete pamačius kvietimą į meninę programą „Tren Infernal“, kurios vykdytojas „Atefiina“. Tad labai ilgai nesvarstęs nusprendžiau įsigyti bilietus į šią kelionę ir sausio 24-osios vakarą jau laukiau šalia dainyklos „Mello“, kol kontrolierius patikrins bilietus ir galėsiu ramiai mėgautis koncertu.

Apie Beno Piliponio projektą „Atefiina“ išgirdau praėjusį pavasarį, kai jie išleido savo debiutinį albumą „Viskas bus gerai“ ir dėmesį iškart patraukė savitas skambesys, jungiantis metalą, pankroką ir elektronikos garsus. Visas šis savitas kokteilis puikiai susijungia į tai, ką pats Benas vadina bedroom emo stiliumi ir tikrai visose dainose puikiai girdėti daug kančios, skausmo ir maišto prieš nusistovėjusias normas. Nors man asmeniškai emo stilius labiau asocijuojasi su šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje išpopuliarėjusiomis grupėmis „My Chemical Romance“, „Paramore“ ar „Jimmy Eat World“, bet kiekviena karta panašius jausmus išreiškia skirtingomis priemonėmis ar garsais ir tai yra puiku, nes muzika yra gyvas organizmas ir keičiantis laikams turi keistis ir ji pati.

Visada prieš einant į jaunų grupių koncertus galvoje kirba mintis ar publikoje nesijausiu kaip senis, nes keletą kartų yra pasitaikę, jog buvau vos ne vyriausias. Aišku, tokiais atvejais visada gali pasidžiaugti, jog nereikės stumdytis eilėje, norint nusipirkti bokalą šalto gėrimo. (šypsosi) Tačiau šį kartą taip nebuvo. Labai džiaugiausi, jog į koncertą buvo susirinkusi įvairi publika ir maloniai nustebino nemažai atlikėjų iš kitų grupių, atėjusių palaikyti jaunesnių kolegų.

Nors didžėjus tikrai šauniai apšildė publiką, bet vos tik pritemus scenai ir pasigirdus traukinio bildesiui palengva sklindančiam iš žemės visi pradėjo rinktis arčiau scenos, kad nepavėluotų į kelionę. Ir štai, pasirodžius pagrindiniam sąstato mašinistui bei užgrojus „Valandos“ akordams, vakaras prasidėjo. Atlikus dar porą dainų ant scenos pasirodė būtybė iš debiutinio albumo viršelio, kuri turbūt simbolizuoja mumyse esančius jausmus, kurie nebūtinai būna vien geri ar blogi, tačiau tai tik mano interpretacija, Bet kuriuo atveju tai atrodė tikrai įspūdingai. Po to užgrojus „Dyzelinius antakius“ su „Atefiina“ jau kartu dainavo visa salė.

Apskritai publika tikrai buvo įsijautusi ir tikrai paleido savo jausmus bei emocijas ir pasidavė kelionės tėkmei net nežinodami, kada ji baigsis. Kaip jau teko pastebėti Beno kūryboje jis tikrai nevengia bendrų projektų su kitais atlikėjais, todėl buvo smagu scenoje išvysti tiek „Šėtono močią“ su kuria kartu buvo atlikta daina „Xes“, tiek Luką Malinauską iš „McLoud“ bei išgirsti jų jau hitu tapusią „Privati valda“. O pabaigoje, tarsi palinkėjimas tiek patiems sau, tiek pasauliui, kuris šiuo metu eina iš proto, du kartus suskambėjo daina pavadinimu „Pasveik“.

Ir nors pasauliui palinkėčiau pasveikti, tačiau niekam nelinkėsiu leisti ištrūkti „Atefiina“ iš jūsų ausų ar akių obuolių, nes tikiu, jog sekanti stotelė gali būti dar didesni dalykai ir dar didesnės arenos bei apdovanojimai, nors kaip ir visi jauni atlikėjai jis sakė jų nenorintis ir jo tikslas tiesiog kurti muziką žmonėms. Tad galiu tik palinkėti kurti, o mes lauksim kur mus išleis šitas traukinys. (šypsosi)

P.s. Koncerto video galima rasti ir youtube platformoje.