„Solo Ansamblis” – grupė, kuri kiekvieną kartą padovanoja ne tik garsą, bet ir vaizdą. Ar tai būtų mažesnio kalibro pasirodymas Vilniaus „Downtown Forest” hostelyje, ar Kalnų parko šturmas su draugais ir bendražygiais „ba.” – kiekvienas „Solo Ansamblio” pasirodymas scenoje nevyksta šiaip sau. Visada viskas suderinta, apgalvota iki smulkmenų ir žiūrovui pateikta su galimybe pajusti, patirti ir pagalvoti. Todėl, ir ne tik todėl, „Solo Ansamblio” koncertus mes labai mėgstame. Nenuostabu, kad bilietus į koncertą didžiausioje sostinės erdvėje po stogu – „Twinsbet” arenoje – įsigijome vos grupei paskelbus apie šį renginį. O kaip seniai tai buvo… Per tą laiką grupė ir naująjį albumą spėjo išleisti! Bet apie albumą kiek vėliau.
Ilgai laukėme šio renginio. Pagaliau tas gegužės pradžios vakaras ėmė ir atėjo. Ir portalo „manoMUZIKA” bendraautoriai kartu su didžiule minia juodai vilkinčių melomanų nukeliavo į „Twinsbet” areną pažiūrėti ką gi „Solo Ansamblis” paruošė šį kartą. Kad šios grupės muzika mums patinka – nėra klausimų. Bet žinia, jog „Solo Ansambliui” vaizdas yra beveik taip pat svarbu, kaip ir garsas. Tad buvo tikrai įdomu, kaip gi grupė sugalvos apipavidalinti savo kūrybą didžiausioje sostinės arenoje.
Visų pirma apie areną. Yra nusistovėjęs kažkoks juokingas concert-goer’ių folkloras, jog garsas ten skamba „kaip skardinėje”. LOL. Tarsi labai daug taip kalbančių asmenų klausytųsi muzikos skardinėse ir apie tai išmanytų… Tai va, norim pabrėžti, kad nieko panašaus „Twinsbet” arenoje su garsu nenutinka, jei garsisto pareigas užima žmogus, žinantis ką daro. Taip, susitvarkyti su didelės erdvės įgarsinimu reikia mokėti. O kai moki – tai viskas ir pavyksta. Tad žinokit, kad arenos aplenkti nereikia. Ypač kai ten vyksta liūdni šokiai!
Kas dėl koncerto… Na, nekursim intrigos. Iškart pasakysim, kad tai buvo patys nuostabiausi ir geriausi liūdni šokiai ever.
Taip, patys pačiausi liūdni šokiai ever.
Ir jeigu ten nebuvai, tai nebuvai. Šis reiškinys daugiau nepasikartos.
Tai jokiu būdu nereiškia, jog „Solo Ansamblio” kažkaip nebėra, kad čia buvo kulminacija ir tokio lygio show jie niekada daugiau nebeparodys. Anaiptol. Manome, jog šis koncertas kaip tik yra pati „Solo Ansamblio” piko pradžia. Koncertas „Twinsbet” arenoje parodė, jog „Solo Ansamblis” šiandien neabejotinai yra viena iš pačių svarbiausių ir įdomiausių lietuviškos alternatyvios scenos grupių. Ir labai džiugu, kad jie net nesiruošia sustoti.
Kalbant apie šį „Solo Ansamblio” koncertą neišvengiamai reikia kalbėti ir apie naująjį albumą „Scenos”. Su albumu jau turėjome progą susipažinti kovo pabaigoje, o jį lydėję singlai mus pasiekė dar anksčiau. Tiesa, singlai iš pat pradžių neįtikino. Bet tokia jau yra „Solo Ansamblio” kūryba. Mes prie to pripratę. Ji nebūtinai prilimpa iš karto. Kartais jai reikia laiko atsiskleisti ar tam tikros nuotaikos, kurią ji geba atliepti. Panašiai įvyko ir šį kartą. Klausant visą albumą nuo pradžios iki pabaigos viskas sukrito į savo vietas ir naujieji kūriniai tikrąja to žodžio prasme sužydėjo. „Scenos” be jokios abejonės yra vienas įdomiausių šių metų lietuviškos muzikos albumų (beje, išleistas labai gražioje pilkai-žalioje splatter plokštelėje!). O metai dar net neįpusėjo!
Bet grįžkime prie koncerto! Scenografija – nereali. Daug šviesų ir spalvų, ko anksčiau šios grupės pasirodymuose nebūdavo. Gerokai mažiau dūmų, o tai reiškia gerokai ryškesni visų grupės narių veidai – ir scenoje, ir ekranuose. Na ir puikiai apgalvotas setlistas! Per savo karjerą „Solo Ansamblis” sukaupė pavydėtinai didelį hitų bagažą, kuris koncerto vakarą nepaliko abejingų.
Vos grupei įžengus į sceną suskambo pirmasis vakaro ir naujojo albumo kūrinys „Scenos“. Antrasis – „Oda”. Šią dainą visi traukė kartu! Maloniai stebino faktas, jog kūrinių iš naujojo albumo tekstus klausytojai jau mokėjo mintinai ir dainavo juos ne ką mažiau nei senųjų hitų tekstus. Ar tai „Tekstai užrašai”, ar „Meilės mašina”, ar „Eskalatorius į dangų”… Priedainiai buvo dainuojami ne tik su grupe, bet ir už ją. Na o „Fosforinis baseinas” ištaškė visus maksimaliai.
Mes du vandeny
Vandeny, iš esmės
Iš esmės, vandeny
Nejudančių arenoje nebuvo. Kažkuriuo metu pakilo net ir sėdimose vietose sėdėję žiūrovai. Tikrų tikriausi liūdni šokiai pačia gražiausia ir geriausia to prasme!
Dar koncerte skambėjo „Švelnūs jausmai“, „Juoda juoda juoda juoda naktis“, „Slidu“, „Šermukšnis“, „Baloje“, „Tendencija“, „Parke“, „Moteris“, „Transatlanta“, „Nuobodu“… bet, žinoma, kad koncertas vien tuo baigtis negalėjo. Totali vyšnia ant torto buvo bisas. Skambėjo dvi bene gražiausios grupės dainos – „Įstriži žiburiai“ ir „Neturėjom dainos“. Nereikia net pasakoti kas tuo metu dėjosi salėje. Tos euforijos žodžiais nenupasakosi.
Tai tiek. Viskas buvo labai, labai, labai įspūdinga ir profesionalu. Patys geriausi liūdni šokiai. Šis vakaras nebepasikartos. Bet jų bus daugiau! Ir jeigu šį kartą jums labai nepasisekė ir šią liūdnų šokių šventę jūs praleidote, tepaskatina šis tekstas jus nueiti į kitą „Solo Ansamblio” koncertą, kad ir kur jis vyktų. Pamatyti šią grupę gyvai yra būtina.
Žemiau – koncerto akimirkos:
