Kaip ir kas mėnesį, „manoMuzika“ komanda siūlo penkis atrinktus albumus, kurių norisi klausytis vėl ir vėl. Gegužę džiaugėmės gausybe labai gražių ir gerų albumų, tačiau orai buvo prasti – galbūt todėl ir muzika skambėjo tamsiau… Siūlome penkis iš jų, kurie „užkliuvo už ausies“ mūsų komandai.

Pradėsime nuo poros lietuvių kūrėjų darbų, o tada pereisime prie užsienio atlikėjų. Gero klausymo!

Liucė – Šviesi naktis

29 minutės – tai daug ar mažai? Klausant atlikėjos Liucės albumo „Šviesi naktis“, šis pusvalandis prabėga akimirksniu. Kiekvienas kūrinys išjaustas, o dainų žodžiai su melodija atrodo tiesiog liejasi kaip vanduo arba ošia kaip jūra – labai organiškai ir tikrai. Neveltui atlikėja ne viename interviu yra sakiusi, kad jai dainų žodžiai yra labai svarbūs ir kad jie ne taip lengvai rašosi ir užtrunka, kol žodžiai randa savo vietą. Tai labai jaučiasi: kiekviena raidė, kiekviena balsė atrodo turinti savo vietą ir esanti ten, kur ir turi būti.

Kalbant apie pačią melodiją, joje netrūksta lietuviškų motyvų, paukščių čiulbėjimo ir gamtos garsų. Klausant šio albumo gali būti pačiame miesto centre, tačiau užsimerkus ir įsiklausius – melodija tave nuneša kažkur labai toli – ten, kur viskas žalia, kur gali jausti žolę po basomis kojomis ar braidyti po upę. Liucės muzika nepaprastai ramina – ji išvalo mintis kaip pabuvus gamtoje, ir viskas pasidaro taip gryna ir tikra. Net išskirti kurį nors kūrinį iš viso albumo yra labai sunku – negali nei vieno nei pridėti, nei atimti. Jie tiesiog yra savo vietoje.

Tai tikras, grynas, labai skambus, melodingas albumas, kuris tikrai pradžiugins visus lyriškos muzikos gerbėjus.

P.S. Apie Liucės koncertą/ šio albumo pristatymą galite paskaityti ir MANO ISTORIJA skiltyje.

Abii – EX ANIMO

Negaliu likti abejinga, kai mano mėgstamas elektroninio roko duetas „Abii“ dalijasi nauja kūryba. Dar praėjusių metų gegužę grupė pristatė du naujus kūrinius – „Abnorma“ ir „Arkanai“ (apie tai (rašėme čia) , o šių metų gegužę pagaliau išgirdome visą trečiąjį albumą – „Ex Animo“.

Pavyko sudalyvauti išankstinėje albumo perklausoje dainykloje „ESTRADA“, o vėliau – ir pristatymo koncerte klube „Tamsta“. Abu kartus mėgavausi ir džiaugiausi „Abii“ muzika.

Albume – devyni nauji kūriniai, kurie parodo, kaip vyrai toliau auga ir tobulėja. Dauguma albumo kūrinių – trankūs ir energingi. Trankūs būgnai, aštrūs gitaros rifai, pauzės ir įtampą dar labiau padidinantis vokalas… Tačiau tarp jų įsiterpia ir gražiai albumą išpildo trys lyriškesni kūriniai – „Nepermaldaujama“, į „Tedreba“ vedanti „Žemė po mano kojom“ ir jautriai nuskambantis „Visi Dievo vaikai šoka valsą“.

Bendrai visas „Ex Animo“ neša šiek tiek kitokią emociją, nuotaiką ir spalvą gerbėjams nei buvę albumai. Negalima sakyti, kad „Ex Animo“ yra kažkas labai skirtingo nuo „Metanoiia“ ar „Vinegar“, nes visame albume tikrai girdime išlaikytą „Abii“ stilių, grupės garsą.

Jau išankstinėje perklausoje ir klausant albumo ausinėse džiaugiausi, bet apsilankiau pristatymo koncerte klube „Tamsta“. Ir be abejonės, gyvi pasirodymai skamba puikiai ir prideda savo papildomo šarmo ir energijos.

PELICAN – Flickering Resonance

Klausydamas amerikiečių post metal kolektyvo „Pelican“ septintojo studijinio albumo „Flickering Resonance“, supratau, kad jį komentuodamas nesu objektyvus. Man iš esmės patinka post rock ir post metal žanrai, o „Pelican“ – nuo pat pirmojo jų albumo. Tad ir naujasis darbas man „suėjo“ puikiai, nors jis nėra nei itin revoliucinis, nei ypač įsimintinas.

Tai tikrai nėra pirmasis įrašas, kurį rekomenduočiau žmogui, tik pradedančiam domėtis post metal žanru. Net į rekomenduojamų albumų dešimtuką jis nepatektų. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad su šiuo albumu kažkas negerai, bet „Flickering Resonance“ labiau skirtas tiems, kurie su „Pelican“ jau seniai.

Jame rasi visus post metal standartus – sunkias, ilgas, instrumentines kompozicijas, kurios vieniems gali pasirodyti nuobodžios, o kitiems – nuostabios. Skeptikų šis darbas tikrai neįtikins. Tačiau jei mėgsti atmosferinį, bet ne depresyvų skambesį, jei tau patinka sunkios gitaros ir tamsūs atspalviai muzikoje – šitas albumas gerai veikia. Rekomenduoju.

Swans – Birthing

Sunku neatsilikti nuo „Swans“. Nuo 1982 m. grupės vokalistas Michaelas Gira ir kompanija išleido šešiolika studijinių albumų, aštuonis EP ir dešimt koncertinių albumų. Jie padarė milžinišką įtaką tokiems pogrindžio legendoms kaip „Godspeed You! Black Emperor“, „Neurosis“, „Godflesh“ ir „Napalm Death“, taip pat populiaresnėms grupėms, tokioms kaip „Nirvana“ ir „Tool“.

“Birthing” yra jau septynioliktasis studijinis grupės albumas. Septyni kūriniai ir beveik dvi valandos turinio pasitinka ausis pasikartojančiais muzikiniais motyvais, kurie kelia šleikštulį ir kartu hipnotizuoja. Šiose dainose daugiau folkloro motyvų ir akustiško skambesio. Jos organiškos, rituališkai ilgos ir kupinos industrinio, triukšmingo skambesio. Tai labai tinka šioms dainoms, nors tiems, kuriems muzika yra lengvas fonas, kurie nuolatos skuba ir neturi kantrybės, albumo tempas gali būti sunkiai įveikiamas.

Kathryn Joseph – WE WERE MADE PREY.

Ketvirtasis škotų dainininkės Kathryn Joseph albumas panardina į tokią tamsumą, kad net ši lietuviška vasara nebeatrodo tokia baisi. Tai grėsminga pasaka, kurioje „aš esu vilkas, o tu pilnas kraujo“ – kaip dainuojama pirmajame albumo kūrinyje „WOLF.“.

Ši tamsa ir išskiria naujausią albumą nuo ankstesnių K.Joseph darbų – nors šie niekuomet nebuvo pernelyg saulėti, visgi „WE WERE MADE PREY.“ pakylėja neviltį, vidinius konfliktus, išlikimo instinktą ir daugybę kitų, intensyvių, sudėtingų emocijų į kitą lygį.

O dar kai visa tai įpinta į gan minimalistinį muzikinį foną – sintezatorius, šiek tiek būgnų, pianiną… tik tiek tereikia. Ir, žinoma, vokalo – savotiško, subtiliai keisto, įsimintino, kraupoko. Jautraus, trapaus, bet kupino jėgos. Tokio, kuris persekios jus naktimis, jei neapdairiai sugalvotumėte pasiklausyti šio albumo prieš miegą.

O geriausia viso to dalis? Jau rugsėjį šios dainininkės bus galima pasiklausyti gyvai, prieš „Mogwai“ koncertą.