Agnė Jeruševičiūtė

Kolekciniame rinkinyje – ankstyvoji Pink Floyd kūryba

manoNAUJIENA

pink-floyd

 

Pagaliau muzikos parduotuvių lentynas pasiekė kolekcinis „Pink Floyd” įrašas „The Early Years 1965-1972“, kuriame nugulė įsimintiniausios akimirkos iš grupės ankstyvosios kūrybinės veiklos. O akimirkų ne taip ir mažai. Rinkinyje – 27 kompaktai, kuriuose 11 valandų audio ir 14 valandų video medžiagos su daugiau nei 20 anksčiau neišleistų dainų, dar nematytų gyvų kolektyvo pasirodymų, dainų remiksų ir dar daug kito muzikinio gėrio.

Šios kiekvieno melomano svajonės kaina – 550 dolerių, tačiau apačioje – kiek pigesnė alternatyva – muzikinė įrašo dalis, pasiekiama „Spotify”.

 

LIV – Dream Awake

manoDAINA

Rudens pradžioje į muzikos pasaulį įžengęs naujas švedės Lykke Li projektas „LIV“ dalinasi nauja daina „Dream Awake“.

Žinių apie grupės ateities planus vis dar nėra, tad viskas, ką šiandien turime – ši melodinga baladė ir kiek anksčiau pasirodžiusi debiutinė grupės daina „Wings of Love“.

Radiohead pagaliau pasidalino „užslėptais” kūriniais

manoNAUJIENA

Minint Pirmojo pasaulinio karo pabaigą britų roko legenda „Radiohead“ į muzikos transliavimo platformas įkėlė dvi 2009 metais įrašytas, tačiau į albumus neįtrauktas dainas  „These Are My Twisted Words“ ir „Harry Patch (In Memory Of)“.

Pastaroji daina buvo įrašyta paskutiniojo Pirmąjį pasaulinį karą išgyvenusio kareivio Harry Patch garbei. Dar 2009 metais abi dainas buvo galima atsisiųsti iš grupės internetinės svetainės už simbolinę kainą – vieną svarą, o visos surinktos lėšos buvo skirtos Karališkajam Britų Legionui.

Į Vilnių atvyksta Los Andželo trio „KING“

manoNAUJIENA

Jau kitą savaitę Vilniuje pirmą kartą savo pasirodymą surengs Los Andželo trijulė „KING”. Lapkričio 16 d. gyvo garso klube „Tamsta“ grupė pristatys šių metų pradžioje pasirodžiusį debiutinį albumą „We are KING”.

„KING“  į muzikinę padangę įsiveržė dar prieš penkerius metus, kai 2011 metais išleido savo pirmąjį EP „The Story”, na o trijulės sėkmės istorija panaši į šių dienų internetinę pasaką. Visa tai dėl to, kad keletas pirmųjų kolektyvo  dainų, patalpintų muzikos platformoje „Soundcloud”, pasiekė teisingas ausis ir apie trijulės talentą prabilo tokie muzikiniai autoritetai kaip Erykah Badu, Questlove ir Prince, kuris iškart pakvietė „KING” kartu keliauti į savo turą ir asmeniškai pradėjo globoti grupę.

Įdomu ir pakankamai reta tai, kad grupės narės dvynės Paris ir Amber Strother ir  Anita Bias pačios tiek kuria, tiek prodiusuoja savo muziką, kurios stilius sunkiai telpa į vieno žanro rėmus. Galima sakyti, kad „KING“ kūryboje persipina R&B, Soul ir dream pop stiliai su aiškiai juntamais jazz, gospel ar net elektronikos prieskoniais.

Bilietai čia, o kokybiška muzika – jau kitą trečiadienį klube „Tamsta“.

​Dokumentiniame filme – Bon Iver kūrybos pradžia

manoNAUJIENA

Dar viena džiugi žinia visiems Justino Vernono kūrybos mylėtojams. Jau kitą savaitę JAV visuomeninio transliuotojo PBS eteryje pasirodys naujas daugiaserijinis filmas „Soundbreaking”, pasakojantis apie žymiausius pastarojo meto muzikos įrašus.

Jau antroje dokumentikos serijoje „Painting With Sound” bus galima išgirsti ir mūsų muzikinio guru Justino Vernono pasakojimą apie tai, kaip buvo kuriamas debiutinis „Bon Iver” albumas „For Emma Forever Ago”, neabejotinai palikęs žodžiais sunkiai apibūdinamą pėdsaką ne tik mūsų širdyse, bet ir muzikos istorijoje. Viršuje – akimirka iš būsimos dokumentinės juostos.

Beje, be Justino, istorijomis apie sėkmingiausius muzikos įrašus pasidalins ir Paul McCartney, Ringo Starr, Rick Rubin, Tony Visconti, Elton John, „Radiohead”, Beck, „tUnE-yArDs”, „Eurythmics” bei kiti muzikinių šedevrų autoriai ir atlikėjai.

Nick Cave & The Bad Seeds – Magneto

manoVIDEO

Kol mūsų grotuvuose vis dar skamba rugsėjo mėnesį pasirodęs genialus „Nick Cave & the Bad Seeds“ albumas „Skeleton Tree“, grupė dalinasi nauju, gilaus liūdesio kupinos dainos „Magneto“  vaizdo klipu.

Vaizdo klipas – tai ištrauka iš albumą lydinčio dokumentinio filmo „One More Time With Feeling“, kuriame, kaip ir anksčiau pasirodžiusiuose dainų „Jesus Alone”, „I Need You” ir „Girl in Amber” vaizdo klipuose, užfiksuotas studijoje dainą atliekantis Nick Cave.

Peter Silberman – Slips Away

manoDAINA

Amerikiečių indie rock trijulės „The Antlers“ vokalistas Peter Silberman dar kurį laiką galėtų ramiai maudytis šlovės spinduliuose, kuriuos jam atnešė puikus 2014 metais išleistas grupės albumas „Familiars”. Tačiau visų mūsų džiaugsmui, vasaros pabaigoje viename iš pirmųjų savo solinių pasirodymų Silbermanas prasitarė, kad jau įrašinėja ir pirmąjį savo solo albumą. Ir nors nei albumo pasirodymo data, nei pavadinimas dar nėra žinomas, vakar atlikėjas pasidalino nauju, nepaprastai gražiu kūriniu „Slips Away”.

Ši Antlersiškos melancholijos kupina daina mums šiek tiek gniaužia kvapą ir priverčia su nekantrumu laukti daugiau naujienų iš naują karjeros lapą verčiančio atlikėjo stovyklos.

Internete jau galima išgirsti naujausią Lambchop albumą

manoNAUJIENA
Albumo Flotus viršelis

Albumo Flotus viršelis

Paskutinį kartą apie Tenesio kolektyvą „Lambchop” rašėme dar 2012 metais, kai pasirodė jų vienuoliktasis studijinis įrašas „Mr. M”. Po ketverių metų tylos, kolektyvui skaičiuojant savo 30-uosius muzikavimo metus, pagaliau galime pasidžiaugti šviežiu, muzikos kritikų ir melomanų jau išliaupsintu nauju grupės įrašu.

„FLOTUS” (po šiuo pavadinimu slepiasi akronimas – For Love Often Turns Us Still) -tai neabejotinai grupės išskirtinį, su niekuo nesupainiojamą stilių išlaikantis albumas, tačiau šį kartą maloniai stebinantis subtiliais elektronikos garsais ir grupės sielos Kurt Wagner vokaliniais eksperimentais. Tiesa, būtent dėl aiškiai juntamos elektronikos bei vokalinių Wagnerio improvizacijų daugelis muzikinių portalų pažymi, kad įrašas akivaizdžiai panašus į naujausią „Bon Iver” darbą „22, A Million”. Ir, tiesą sakant, su tuo ginčytis būtų sudėtinga.

Kaip jau esame rašę anksčiau, kolektyvas niekada nėra turėjęs pastovios sudėties, tačiau tą patį galime pasakyti ir apie grupės muzikinį stilių. Pradėję nuo alternative country, „Lambchop” į savo kūrybą vis labiau įsileidžia Soul, R&B, o paties Wagnerio teigimu, ir Hip-Hop garsus. Ir mūsų manymu, jiems tai daryti sekasi puikiai.

FLOTUS – tai švelnus, šiltas, subtilus ir kaip visada instrumentalus, tačiau šįsyk su nemaža elektronikos ir synth garsų doze albumas.

Na o gera žinia ta, kad paspaudę ČIA albumą perklausyti galite jau dabar:

Oficiali naujos plokštelėspasirodymo data numatyta jau šį penktadienį.

Beje, jau kitų metų pradžioje Lambchop pradeda naujojo albumo pristatymo turą Europoje, deja, bet Lietuva į turo sąrašą, bent jau kol kas, nėra įtraukta.

Poliça LOFTE: pustuštes erdves džiuginantis profesionalus konceptualumas

manoISTORIJA
Nuotr. Menų Fabrikas Loftas

Nuotr. Menų Fabrikas Loftas

„Poliça” į Loftą atvažiavo su savo turo „kaltininku”, kovo pradžioje pasirodžiusiu trečiuoju albumu  „United Crushers”. Nors norėčiau manyti kitaip  (bet kitaip manyti tiesiog negaliu) tikėtina, kad ketvertukas „Lofte” daugiau gėrio sėklų paliko nei išsivežė.

Apmaudu, tačiau bene geriausius koncertus melomanams rengiančioje vietoje tuščios erdvės netrūko. Na o nuo koncerto vidurio jos ir daugėjo. Nors atrodė, kad viena gražiausių albumo dainų  – „Lime Habbit“ arba kiek senesnės „Lay Your Cards Out“ bei „Wandering Star“ publiką užkabino, nežinantys jų muzikos kažko vis pasigesdavo… Vieniems pritrūko vaibo, kitiems – kantrybės. Todėl tiek vieni, tiek kiti slapčia (ir nelabai) ėjo lauk. Nuo to, tiesą pasakius, man buvo tik geriau, nes jau buvau besierzinanti dėl tuščio bambėjimo už nugaros.

Tiesa, buvo ne taip ir mažai absoliučiai nuoširdžių ir nurautų „Poliça” fanų, mintinai mokėjusių visų dainų žodžius. Bet jų buvo per mažai, todėl tuščioms „Lofto” pakampėms teko liūdėti. Nepaisant to, „Polica” vokalistė Channy Leaneagh dėkodama publikai už šiltą priėmimą ne kartą paminėjo,kad sugrįžti į Vilnių tikrai norėtų…

nuotr-menu-fabrikas-loftas_1

Ir tai buvo tik mažytis lašelis visoje grupės nuoširdumo jūroje. Channy visiškai puikiai ištarė keletą lietuviškų žodžių, po koncerto mielai pasirašinėjo ir fotografavosi, o kadangi pati „Poliça” turi labai aiškią muzikinę politiką, dar ir trumpai šnektelėjo apie albumo koncepciją ir dainose užkoduotas žinutes. Tiesa, buvo ir bisas su sena gera „Amongster“. Tai buvo delikati razina visiems muzikos mylėtojams ir tiems, kurie atviromis širdimis ėjo klausytis grupės „Bon Iver” lyderio Justino Vernono nuolat liaupsinamo kolektyvo iš Minesotos.

Taigi, taip rudenėjančiam Vilniui Loftas dovanojo melancholišką ir tamsią synth pop dozę. Gaila, kad daug kas, nežinodami grupės muzikos, tiesiog praleido šį muzikos desertą.

Ir nors tai nėra TA mano muzika  (nes paslėptas melodijas man nėra taip lengva surasti, o kai kurie jų eksperimentai tiesiog per sunkūs mano ausims) kiekviena pasirodymo akimirka buvo verta būvimo ten.

Taigi, pamatyti „Poliça” tikrai reikėjo. Gailėkitės tie, kurie to nepadarė.