Evelina Bondar

Santigold – Banshee

Nuotaikingu kūriniu su mumis dalinasi amerikietė Santi White, labiau žinoma „Santigold“ slapyvardžiu. „Banshee” – tai jau trečiasis kūrinys iš vasario 26-ą dieną pasirodysiančio trečiojo jos albumo, „99¢“. Kaip tik tai, ko Jums trūko šį penktadienį. Tikrai tikrai 🙂

 

Amanda Palmer feat. Anna Calvi – Blackstar (David Bowie cover)

Pasaulis vis dar gedi dėl metų pradžioje kovą su vėžiu pralaimėjusio atlikėjo David Bowie netekties. Kūrybingoji Amanda Palmer pagarbą šio dainininko legendai išreiškė išleisdama jo koverių mini-albumą. Jame, be Amandos, galima išgirsti ir jos vyro, rašytojo Neilo Gaimano, balsą, bei britų dainininkę Anną Calvi. Kartu su Amanda Palmer ji atliko dainą „Blackstar“. Atsakydama į klausytojo padėką savo feisbuko paskyroje, Amanda parašė paprastai: „Tai padėjo mums. Būtent todėl tai ir padarėme”. Tikimės, kad padės ir Jums.

 

Patrick Wolf – S.O.S. (Sermon of Soil)

Šių metų vasario-kovo mėnesiais britų dainininkas Patrick Wolf dalyvavo projekte „Night Songs“, surengdamas išskirtinius pasirodymus išskirtiniuose Anglijos dvaruose. Daina „S.O.S. (Sermon of Soil)“, nufilmuota Osterley House, Londone, yra šio projekto dalis. Tai pirmoji nauja Patrick’o Wolf’o daina per ketverius metus ir pirmoji jo karieroje, parašyta pagal užsakymą.

Beck – Dreams

Naują singlą pristatė šiandien amerikiečių dainininkas, prodiuseris ir multiinstrumentalistas Beck, kartu užsimindamas, jog naujos dainos skirsis nuo ankstesniojo jo albumo, „Morning Phase“, melancholiškų nuotaikų. Paklausykit, kaip jam pavyko.

Owen Pallett Varšuvoje: smuiko ir „loopo” magija

Owen Pallett

Kad anksčiau ar vėliau turėsiu apsilankyti Oweno Palleto koncerte, supratau peržiūrėjusi jo pasirodymą „Youtube“. Kartą. Ir dar kartą. Ir dar. Ir vis dar neatsibodo.

Mažai žinomas Europoje kanadietis multiinstrumentalistas dažnai yra vadinamas „antro plano genijumi“. Jis koncertuoja su „Arcade Fire“, kartu su šios grupės nariais buvo nominuotas Oskarui už garso takelį filmui „Her“. Jo smuiką galima išgirsti aibėje pop ir indie įrašų: nuo Robbie Williams iki Franz Ferdinand, Snow Patrol ar The National.

https://www.youtube.com/watch?v=eXp4ZDJHO1s

Ir nors karts nuo karto jį galima išvysti koncertuojant Europoje, prie Lietuvos priartėjęs dar nebuvo. Ar esant tokioms aplinkybėms galėjau praleisti du vienintelius jo koncertus Varšuvoje? Nė už ką.

Į įvykio vietą atvykstu ankstėliau – užimti pozicijas. Pasirodo, visai be reikalo. Likus pusvalandžiui iki koncerto, salėje (koncertas vyko bare/kavinėje/įrašų parduotuvėje/mini klube „Pardon, To Tu“), dydžiu primenčiančioje standartinę lietuvišką svetainę, yra vos keli žmonės. Ir šuo.

Apsidžiaugusi („Dieve, koncertas atrodys lyg jis grotų specialiai man“), po to nuliūdusi („Jis bankrutuos ir daugiau niekada neatvažiuos į Rytų Europą“) stebiu pamažu besirenkančius žmones. Atėjus koncerto valandai, salytė beveik sausakimša.

Ir štai prasideda. Ironiškai, nuo dainos „That’s when the audience died“, iš tų laikų, kai Owenas dar kūrė po Final Fantasy slapyvardžiu. Po dar kelių solo sugrotų dainų („Pagrojau kelias senas dainas, dabar paklausysite tikros muzikos“), ant scenos užlipa grupės nariai, Robbie Gordon ir Matt Smith.


Kalbama nedaug, to ir nereikia. Plyšta smuiko stygos, užstringa „loopas“, per visą sceną nuskrenda būgno lazdelės, bet niekas nesutrukdo šiai magiškai valandai. Virš valandos trūkęs koncertas užbaigiamas „This Is The Dream Of Win & Regine“ (skirta Win‘ui Butleriui ir Régine Chassagne iš „Arcade Fire”).

Girdžiu pokalbių nuotrupas („Bet tai wow“, „Dar niekad nemačiau taip kankinamo smuiko“). Ačiū dievui, kitas koncertas jau šįvakar. Jei suskubsite, galite į jį dar suspėti.