Apie tai, jog dar šiemet sulauksime visiškai naujo (jau antrojo per vienerius metus!) „Red Hot Chili Peppers” albumo rašėme čia.
Panašu, kad grupė nesnaudžia. Vakar „Red Hot Chili Peppers” pasidalino naujuoju, jau antruoju singlu iš būsimo albumo. Daina „Eddie” yra skirta grupės „Van Halen” lyderiui Eddie Van Halen, iškeliavusiam anapilin 2020-aisiais.
Albumas „Return Of The Dream Canteen” pasirodys spalio 14 dieną, taigi vos po trijų savaičių. Laukiam!
Billy Corgan vedama grupė „The Smashing Pumpkins” paskelbė apie naują, itin ambicingą darbą.
Naujasis albumas vadinsis „Atum: A Rock Opera In Three Acts”. Grupės lyderis teigia, jog šis albumas bus trečioji trilogijos dalis. Pirmoji dalis, anot jo, yra dar 1995-aisiais pasirodęs legendinis „The Smashing Pumpkins” albumas „Mellon Colie and the Infinite Sadness”, o antroji – 2000-ųjų įrašas „Machina/The Machines of God”.
Šis 33 dainų albumas taipogi bus sudarytas iš trijų dalių, kurių sulauksime kas 11 savaičių. Pirmoji dalis pasirodys lapkričio 15-ąją, antroji – sausio 31-ąją, o trečioji – balandžio 21-ąją. Tą pačią kitų metų balandžio 21-ąją pasirodys ir ypatingo leidimo fizinis albumo variantas, kuriame be 33-ų operą sudarančių kūrinių bus dar ir 10 bonus track’ų.
Čia galite pamatyti naujojo „The Smashing Pumpkins” albumo viršelį ir susipažinti su dainų pavadinimais, o viršuje – pirmasis naujojo albumo šauklys, singlas „Beguiled”.
01 Atum
02 Butterfly Suite
03 The Good in Goodbye
04 Embracer
05 With Ado I Do
06 Hooligan
07 Steps in Time
08 Where Rain Must Fall
09 Beyond the Vale
10 Hooray!
11 The Gold Mask
01 Avalanche
02 Empires
03 Neophyte
04 Moss
05 Night Waves
06 Space Age
07 Every Morning
08 To the Grays
09 Beguiled
10 The Culling
11 Springtimes
01 Sojourner
02 That Which Animates the Spirit
03 The Canary Trainer
04 Pacer
05 In Lieu of Failure
06 Cenotaph
07 Harmageddon
08 Fireflies
09 Intergalactic
10 Spellbinding
11 Of Wings
Pastaruoju metu gerokai suaktyvėjusi Lietuvos roko grupė „Requiem” neleidžia nuobodžiauti.
Vakar Tomo Krivicko vadovaujama kompanija savo Facebook paskyroje pasidalino gal kiek netikėtu, bet labai gražiu Alinos Orlovos kūrinio „Mėnulis” koveriu.
Naujasis grupės albumas „Karas ir Taika” skaitmeniniu formatu pasirodys spalio 8 dieną. Nepraleiskite albumo pristatymo koncertų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Praėjusią savaitę Lietuvos atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle kartu su Ukrainos atlikėja Ira Lobanok-Krapka pristatė benrą kūrinį „Not a Pop Song”.
„War is not a pop song.
Not trending on a playlist.
War is not a lifestyle,
Though for some people now it is.”
Apie ką įra šis kūrinys spręsti galite pagal jo priedainį. Paliksime tai jums.
Praėjusį savaitgalį lietuviško roko grupė „Airija” paminėjo savo veiklos trisdešimtmetį.
„Airija” taip pat pristatė naujai suskambėjusį žymiausią savo hitą „Kasdien į karą”. Dainoje girdime ne tik grupės „Airija” muzikantus – Darių ir Asta Milerius, Kostą Radlinską ir Eimantą Belicką – bet ir Ukrainos atlikėją Aliona Enko-Olena bei lietuvį dainininką Giedrių Leškevičių.
Šiandieninių įvykių Ukrainoje fone šis kūrinys skamba itin jauriai.
Grupės „Death Cab for Cutie” lyderio Ben Gibbard pasirodymai radijo stoties „KEXP” studijoje visuomet būna labai gražūs. Neišimtis iš šis, prieš porą dienų pasirodęs įrašas.
Šį kartą Ben’as atliko keturis kūrinius, davė trumpą interviu ir tikrai maloniai pradžiugino savo gerbėjus.
Skambėjo kūriniai „Roman Candles” ir „Here To Forever” iš rugsėjo 16-ą pasirodysiančio dešimtojo „Death Cab for Cutie” albumo „Asphalt Meadows”, taip pat senesnis kūrinys „Cath…” bei grupės „Crowded House” dainos „Something So Strong” koveris.
Apie tai, jog dar šiemet sulauksime visiškai naujo „Red Hot Chili Peppers” albumo, jau rašėme anksčiau. „Return of the Dream Canteen” grupei bus antrasis (ir, panašu, kad dvigubas!) albumas per vienerius metus.
O štai praėjusį savaitgalį grupė pasidalino ir pirmuoju singlu bei jam skirtu vaizdo klipu.
Daina „Tippa My Tongue” – niekuo pernelyg nestebina. Joje gerbėjai ras visus elementus, kuriais pipirai yra žinomi ir už kuriuos juos gerbėjai mėgsta. O šai vaizdo klipas – įdomus. Čia grupė kviečia žiūrovus pasinerti į keistą, spalvotą psichodelinį sapną.
Ar klausotės “Pixies”? Jei “Pixies” nežinote, bet bent kažkiek domitės alternatyviuoju roku, tai tikėtina, kad klausotės grupių, kurioms “Pixies” padarė milžinišką įtaką. “Nirvana”? “Foo Fighters”? “Radiohead”? “The Smashing Pumpkins”? “Arcade Fire”? “Weezer”? Visos šios (ir dar daugiau) grupės yra ne kartą deklaravusios meilę “Pixies” muzikai. Tas jų ikoninis sugebėjimas būti tyliems ir subtiliems vieną akimirką ir kurtinančiai garsiems kitą šiandien yra gerai atpažįstamas. Nors “Pixies” nėra itin žinomi plačiosioms masėms, britų muzikos žurnalas „NME” yra pavadinęs juos “ko gero, įtakingiausia visų laikų alternatyvaus roko grupe” ir ginčytis čia beprasmiška. “Pixies” yra legendinė grupė pačia tikriausia šio žodžio prasme, tad smagu, kad šie roko muzikos grynuoliai pagaliau aplankė ir Lietuvą. Tiesa, koncertas dėl visą pasaulį stingdžiusios pandemijos buvo net du kartus nukeltas, bet nuo to tik maloniau. Ilgai lauktas ir pagaliau sulauktas tortas, žinia, būna gerokai saldesnis nei tiesiog tortas.
Vilniaus universiteto botanikos sodas Kairėnuose yra turbūt labiausiai nuo Vilniaus centro nutolusi koncertinė erdvė. Šiltas oras ir gan tolimas kelias iki renginio vietos antradienio vakarą Kairėnuose kūrė tam tikrą mini-festivalio atmosferą. Žmonių nebuvo daug, bet nebuvo jų ir mažai. Daugiausiai – žilstelėję ir pliktelėję, bet savo šaknų dar nepamiršę vyresnio amžiaus “alternatyvščikai”, ir jaunimėlis, po poros dešimtmečių pavirsiantys tokiais pačiais žilstelėjusiais vyresnio amžiaus “alternatyvščikais”. Grupelėmis, poromis ir po vieną visi sėdėjo didžiulėje botanikos sodo pievoje, gurkšnojo gėrimus, šveitė maistą iš renginio teritorijoje išsirikiavusių furgonėlių, apžiūrinėjo “Pixies” atributiką (prie atributikos stalelio, tiesa, nusidriekė nemaža eilė, tad matyt prekyba vyko sėkmingai) ir klausėsi koncertą apšildžiusios grupės “Akli”. “Akli” yra gera grupė ir antradienio vakarą jie buvo savam stiliuje. “Akli” pasirodymai niekada nebūna prasti, nesvarbu ar jie vakaro šeimininkai, ar apšildantys. Šie muzikantai scenoje atiduoda save visu šimtu procentų. Taip buvo ir šį kartą. “Be “Pixies” nebūtų ir mūsų”, sakė “Akli” vokalistas. Nepanašu, kad tai tik gražūs žodžiai. Matyt tiesą sakė.
Pertraukos pusvalandukas. Kas į tualetą, kas prie alaus ir štai lygiai pusę devynių scenoje JIE.
Kai “Pixies” nepasisveikinę tiesiog ėmėsi pirmojo kūrinio, nejučia apėmė kažkoks keistas ilgesys. Sunku patikėti, kad Vilniaus pakrašty, gamtoje įrengtoje scenoje stovi ir groja patys tikriausi roko muzikos herojai. Tūkstančius kartų girdėti perrašytose, traškančiose kasetėse. Nuklausyti iki negalėjimo. Atrodė tarsi ne jie ten būtų, o jų antrininkai. Bet Black Francis vokalo ir Kim Deal boso (ech… Kim grupėje seniai nebėra, o bosu jau kuris laikas groja Paz Lenchantin) nesupainiosi su niekuo kitu. Gerai pažįstamos nervingos gitaros, isteriškas vokalas, kompozicijos balansuojančios ties chaoso riba, bet kažkaip vis jos neperžengiančios. Teliko pasitrinti akis ir stebėti daina po dainos tirpstantį pasirodymą.
Jei tikėjotės gilios, smegenis tirpdančios ir į senuosius pankavimo laikus nukeliančios siurealistinės patirties – tikriausiai teko nusivilti. O jei dar ir kokios ilgai lauktos dainos nepagrojo, tai iš vis… Šis pasirodymas “Pixies” muzikantams tikrai nebuvo kažkuo labai išskirtinis. Per dvi koncerto valandas grupė sugrojo didelę dalį senųjų hitų ir keletą naujesnių kūrinių iš albumų, išleistų grupei vėl susibūrus po daugiau kaip dešimtmetį trukusios pertraukos. Buvo “Gigantic” ir “Bone Machine”. Buvo “Wave of Mutilation”, “Debaser”, “Here Comes your Man” ir “Monkey Gone to Heaven”. Taip, buvo ir “Where is my Mind?”, kaipgi be jos. Šitą dainavo visi.
Ko nebuvo? Nebuvo biso. Dvi valandas dalinę savo kūrybą muzikantai su šypsenomis, bet be žodžių pamojavo susirinkusiems gerbėjams ir pradingo užkulisuose. Du metus lauktas koncertas baigėsi.
Tarsi mažokai, bet nuo pasirodymo pradžios praėjo dvi valandos, o tai tikrai nėra mažai. Šiaip nepaisant jausmo, kad muzikantai čia tiesiog dirbo savo darbą, koncertas buvo puikus. Žinomų kūrinių visas glėbys. Groja jie vis dar fantastiškai ir be didelio įsitempimo. Black Francis balsas anei kiek nepavargęs ir visus savo isteriškus klyksmus jis vis dar meistriškai įvykdo. Taip, gal kažkiek trūko bendravimo su publika ar šiaip didesnio cinkelio. Na, bet gal tiesiog nereikia prisikurti per daug lūkesčių ir neliks jie neišpildyti.
***
Iš nugirsto pokalbio po koncerto:
– Žinai, man tai trūko smarvės. Tokie jau nupezę jie.
– O, Kęstai, kiek TAU metų?
– Pem du.
– “Nupezę” jis sako, bl*t…
Mic drop.
Praėjus vos trims mėnesiams po naujausio albumo „Unlimited Love” pasirodymo amerikiečių rokeriai „Red Hot Chili Peppers” gerbėjus nustebino… žiniomis apie dar vieną naują grupės albumą.
Ne, ne koncertinį įrašą ar likučius nuo „Unlimited Love” įrašų, o visiškai naują darbą!
Albumas pavadinimu „Return of the Dream Canteen” klausytojus pasieks šių metų spalio 14 dieną. Albumo prodiuseris – legendinis Rick’as Rubin’as, dirbęs ir prie „Unlimited Love” įrašų. Apie visa tai „pipirai” pranešė vakar grupės Facebook paskyroje.
Nors naująjį albumą reklamuojančio singlo dar negirdėti, neabejojame, kad jau greitai jį išgirsime. Tuo tarpu pasigrožėkite naujojo albumo viršeliu:
„Karo pradžioje muzika sustojo. Bet po kurio laiko atsirado dvi dainos. Ši – pirma. Perrašiau savo seną kūrinį iš naujo, galvodamas apie tai, ką jaučia žmonės apšaudomi raketomis, kaip bando saugoti save ir savo artimuosius. Ypač vaikus”. Taip savo Facebook paskyroje vakar rašė atlikėjas Andrius Mamontovas.
Daina „Close The Sky (She’s Praying)” nėra nauja. Pirmoji šio kūrinio versija 1996-aisiais pasirodė grupės „FOJE” angliškų dainų EP „The Flowing River”. Vėliau šis kūrinys buvo naujai įrašytas Andriaus solinio projekto „Cloudmaker” albumui.
Prėjusį penktadienį pasirodė ilgai lauktas amerikiečių funk roko grupės „Red Hot Chili Peppers” albumas „Unlimited Love”. Tai – dvyliktasis studijinis grupės darbas, ir pirmasis (nuo 2009-ųjų!) su į grupę sugrįžusiu esminiu jos gitaristu John Frusciante, kurio sugrįžimo labai laukė daugelis grupės gerbėjų.
Natūralu, jog vos išleidę naują darbą „Red Hot Chili Peppers” ėmėsi jį reklamuoti puikiais pasirodymais televizijoje. Per vieną dieną jie aplankė abu įžymiuosius televizijos „Džimius”! Laidoje „The Tonight Show Starring Jimmy Fallon” jie atliko pirmąjį albumo singlą „Black Summer”, o laidoje „Jimmy Kimmel Live” – naująjį singlą „These Are The Ways”. Smagu, kad net ir beveik į septintąjį dešimtmetį įkopę „Red Hot Chili Peppers” muzikantai dar turi parako.
Abu pasirodymus rasite žemiau, o naująjį grupės albumą – šio teksto viršuje!
Šiandien roko muzikos gerbėjų širdyse – gedulas. Šįryt pasklido žinia, jog mirė grupės „Foo Fighters” būgnininkas Taylor Hawkins. Jam buvo 50 metų. Mirties priežastis kol kas neskelbiama.
Ansčiau grojęs su Alanis Morissette, Taylor Hawkins prie grupės „Foo Fighters” prisijungė dar 1999-aisiais, albumo „There Is Nothing Left to Lose” įrašų metu. Nuo tada jis dalyvavo visuose grupės įrašuose ir koncertuose, retkarčiais gyvų pasirodymų metu perimdavo grupės vokalisto pareigas ir buvo laikomas antruoju, neoficialiu grupės „Foo Fighters” lyderiu (po Dave Ghrol, žinoma).
Italų psichodelinio doom metalo grupė „Ufomammut” dalinasi nauju singlu ir jam skirtu vaizdo klipu. Naujasis grupės albumas „Fenice” pasirodys gegužės 6 d.
Devintojo „Ufomammut” albumo pavadinimas „Fenice” – neatsitiktinis. Italų kalboje šis žodis reiškia „Feniksas” – mistinis paukštis mirties akimirką užsiliepsnojantis ir vėl atgimstantis iš savo paties pelenų. Tai – savotiška šios grupės raidos metafora. Šio albumo galėjo ir nebūti, mat trijų grupės muzikantų keliai dėl nesutarimų gan triukšmingai išsiskyrė dar 2020-ųjų sausio mėnesį. Grupė iki šiol buvo nutraukusi savo veiklą, tačiau pernai šis trio (su naujuoju būgnininku) grįžo į studiją naujų kūrinių įgyvendinimui.
Kol laikiame gegužės 6-osios – pasiklausykime naujojo kūrinio, pasižiūrėkime vaizdo klipą ir… pasigrožėkime albumo viršeliu.
Nacionalinės futbolo lygos atkrentamųjų varžybų finalo rungtynės (NFL Super Bowl) – žiūrimiausia TV transliacija Jungtinėse Valstijose. Nors vakar vakare praūžusių varžybų auditorijos skaičiai dar kol kas tik preliminarūs – panašu, jog šiemet jas stebėjo per 117 milijonų žiūrovų. Jei tai pasitvirtins – čia ir bus didžiausia auditorija per visą NFL atkrentamųjų varžybų finalo rungtynių istoriją. Supertaurės finalas, paprastai vykstantis sekmadieniais, yra laikomas neoficialia nacionaline JAV švente. Skaičiuojama, kad šią dieną amerikiečiai suvartoja daugiausiai maisto po Padėkos dienos. Nenuostabu, jog net ir nesidomintiems amerikietišku futbolu ten yra į ką paganyti akis. Supertaurės transliacijos metu galima išvysti galybę niekur nematytų, specialiai šiam renginiui sukurtų ir brangiai kainavusių reklamų, bei ilgosios pertraukos metu stebėti įspūdingą garsiausių pasaulio atlikėjų pasirodymą. NFL Supertaurės ilgosios pertraukos metu yra koncertavę tokie grandai kaip Prince, U2, Beyonce, Bruce Springsteen, Madonna, Lady Gaga, The Rolling Stones, Michael Jackson ir kiti.
Tačiau kalbama, jog vakar vykusio finalo rungtynių ilgosios pertraukos pasirodymas – geriausias per visą šio renginio istoriją. Sceną drebino legendinis hip-hopo prodiuseris Dr. Dre su įspūdingu savo draugų ir kolegų užnugariu. Kartu su Dr. Dre scenoje pasirodė Snoop Dogg, 50 Cent, Mary J. Blige, Kendrick Lamar ir Eminem.
Šį neilgą, bet itin įspūdingą pasirodymą KVIEČIAME PAŽIŪRĖTI NUSPAUDUS ŠIĄ NUORODĄ arba žemiau esantį paveikslėlį.
Dėl NFL autoninių teisių ir ribojimų pasidalinti vaizdu tiesiogiai negalime.
Labai netikėta ir šiek tiek siurealu, bet… panašu, kad šią vasarą Vilniaus miesto laukia didžiulis naujas urbanistinis muzikinis festivalis su itin ryškiais ir aktualiais tarptautiniais vardais.
Birželio 17-19 dienomis naują veidą įgavusiame Lukiškių kalėjime 2.0 vyks naujas muzikos ir menų festivalis „8 Festival”. Jame pasirodys nemažai įvairių užsienio atlikėjų, gerai žinomų ir Lietuvos melomanams.
Vokietijos elektroninės muzikos gigantai „Moderat“, melancholikas Mac DeMarco, keistos muzikos talentas King Krule, bene įdomiausia jaunosios kartos Didžiosios Britanijos grupė „Black Country, New Road“, Švedijos triukšmadariai „Viagra Boys“… ir čia tik keli dėmesio verti vardai. O festivalio line-up’as – gerokai ilgesnis ir dar ne visas atskleistas.
Ar šis naujasis urbanistinis muzikinis festivalis buvusiame kalėjime mes iššūkį kitam urbanistiniam festivaliui pramoniniame rajone? Laikas parodys 🙂
Tuo tarpu pilną festivalio line-up’ą, informaciją apie bilietus ir kitus svarbius reikalus rasite oficialioje festivalio svetainėje.
Esate „Pink Floyd” gerbėjas? Naudojatės „Spotify”, „Apple Music” ar kitomis muzikos klausymo platformomis? Šiandien yra JŪSŲ diena!
Nors „Pink Floyd” kartu kaip grupė nieko nebeveikia nuo pat 1995-ųjų metų, jie vis dar sugeba nustebinti savo muzikos mėgėjus visame pasaulyje. Štai vakar „Pink Floyd” be jokio išankstinio pranešimo legaliose muzikos klausymosi platformose tiesiog ėmė ir patalpino net 12 savo ankstyvų koncertų įrašų! Visi šie koncertai vyko nuo 1970 iki 1972-ųjų metų.
Šis laikas – vienas iš kūrybiškiausių, labiausiai intriguojančių ir smarkiausiai psichodelinių grupės karjeroje. Žymiausi albumai „The Dark Side of The Moon”, „Wish You Were Here” ar „The Wall” tuomet dar nebuvo išleisti, o ankstyvasis grupės periodas, kuriam vadovavo vėliau iš kolektyvo dėl įvairių liūdnų priežasčių pašalintas vokalistas ir dainų autorius Syd Barrett – jau praėjęs. Tai – puiki galimybė išgirsti šią legendinę grupę taip, kaip jie skambėjo savo aukso amžiaus pradžioje.
Visą naujai paskelbtų koncertinių albumų sąrašą („Spotify” platformoje, kadangi ją mėgstame labiausiai) rasite žemiau:
• Leeds University, Washington University 1971
• Grosser Saal Musikhalle, Hamburg, West Germany, 25 February 1971
• Mauerspechte Berlin Sportspalast, 5 June 1971
• Lyon, 12 June 1971; Tokyo, 16 March 1972
• Amsterdamse Bos Free Concert, 26 June 1971
• Montreaux, 18 & 19 September 1971
• KB Hallen, Copenhagen, 23 September 1971 (Vol. I)
• KB Hallen, Copenhagen, 23 September 1971 (Vol. II)
„Dub FX” yra gyvų pasirodymų virtuozas. Albumai lieka albumais, tačiau visa šio atlikėjo magija ir žavesys atsiskleidžia būtent gyvų pasirodymų metu. Šiandien sulaukėme dar vieno jo pasirodymo įrašo!
Vos prieš valandą atlikėjas savo „Youtube” paskyroje pasidalino gyvai atliktu kūriniu „Listening”. Šioje dainoje Benjamin Stanford atiduoda duoklę savo neblėstančiai meilei – Jamaikos salai ir reggae muzikai.
Antradienio vakarą (rugsėjo 14 d.) menų fabrike “LOFTAS” susirinkęs itin nedidelis būrys Andriaus Mamontovo draugų ir gerbėjų turėjo progą pirmieji išgirsti naująjį Andriaus albumą. Uždaroje perklausoje susirinkusiems klausytojams atlikėjas atviravo apie albumo kūrimo procesą ir dėkojo prie įrašų ir viršelio dizaino prisidėjusiems žmonėms.
“Perklausos yra tokie labai keisti renginiai. Su bičiuliais kalbėjome, kad šįkart aplinka labai savotiška. Pastačius čia porą vainikų ir paleidus gedulingą muziką keista būtų nuotaika”, renginio pradžioje juokėsi atlikėjas. Anot jo, muzikos klausant ne vienam, o vienoje erdvėje drauge su kitais ji suskamba kitaip, todėl tokios perklausos būna įdomios ne tik klausytojams, bet ir atlikėjams.
Jau 21-asis solinis grupės „Foje“ lyderio albumas pavadinimu “Paleisk” pasirodys šį penktadienį, rugsėjo 17 dieną. Albume rasite ne tik jau gerai žinomus singlus “Hiperbolė” bei titulinį albumo kūrinį “Paleisk”, bet ir dar aštuonias, visiškai naujas dainas. Viena jų skirta Andriaus gimtajam ir mylimam miestui Vilniui! Didžąją dalį albumo muzikos atlikėjas įrašė vienas, tačiau būgnų partijas dainoms „Paleisk“ ir „Ar girdi mane?“ įrašė jo sūnus Andrius, šiuo metu gyvenantis ir muzikuojantis Berlyne.
Visas naujas albumas buvo sukurtas ir įrašytas koronaviruso pandemijos metu. “Šis albumas pasirodo praėjus metams po mano paskutiniojo albumo. 2020-aisiais mūsų gyvenimas tarsi sustojo. Nereikėjo su niekuo susitikti, koncertuoti, keliauti. Užsidarius namuose atsirado daug daugiau laiko galvoti apie naujas dainas, eksperimentuoti su jų instrumentuotėmis, rašyti tekstus. Man tai buvo puikus laikas kurti, nes kūrybai reikia ramybės. Daug dirbau prie šių dainų. Natūralu, kad albume atsispindi nuotaikos, kuriomis ilgą laiką gyvenome”, kalbėjo atlikėjas.
Paklaustas ar šį albumą lydės naujuosius kūrinius pristatantis koncertinis turas, Andrius neslėpė nuogastavimo. “Šiuo metu rengti didelius koncertinius turus yra kiek neatsakinga. Bijau, kad sugalvojus kažką grand ir įdomaus teks nusivilti, jei netikėtai planai bus sujaukti. Koncertai – organiškas dalykas. Nukelti jų neįmanoma. Nukėlus koncertus dingsta entuziazmas, krinta nuotaika. Pasikeičia jausmas, kuriuo gyvendamas sugalvojai vieną ar kitą koncerto detalę ir vėliau tai nebeatrodo gerai”, sakė atlikėjas. Nepaisant to jis neatmeta galimybės surengti kelis nedidelius, akustinius koncertus ir patikrinti naująsias dainas tokiu intymesniu būdu.
Grupės „Foje“ lyderis sakė, jog naujasis albumas rugsėjo 17 d. pasieks ne tik muzikos transliacijos platformas, bet bus išleistas ir kompaktinio disko pavidalu. Vinilinių plokštelių kolekcionieriai itin riboto tiražo plokštelės sulauks prieš pat Kalėdas.
Vieniems Egidijus Dragūnas yra atlikėjas žemiau plintuso. Kitiems gi jis yra mолодец čiūvas, sako viską kaip yra. „SEL” tikrai nėra dažnas svečias manoMUZIKOS portale, tačiau abejingų mūsų tarpe Egidijus taip pat nepalieka. Nieko čia keisto. Na, gi juk visi apie „selą” turi vienokią arba kitokią nuomonę. Ypač tie, kurie niekada nėra buvę „SEL” koncerte. Ta nuo „SEL” prekės ženklo neatsiejama frazė “Daug garso ir šviesų” jau tapo savotiškai komišku renginių folkloru. Šį posakį visi, kas netingi, drožia jau daugybę metų dar palydėdami jį skambiu juoku. Juokinga frazė, taip. Bet kas gi iš tiesų po ja slepiasi? Aš asmeniškai labai nemėgstu girti arba peikti to, ko gerai nežinau ir nemačiau savo akimis. O “Daug garso ir šviesų” skamba kaip kažkas, kas man turėtų visai patikti, arba mažų mažiausiai būti įdomu! Tad praėjusį šeštadienį kartu su 15,000 žmonių patraukiau į Vilniaus Kalnų parką. Grynai antropologiniais tikslais.
Šio koncerto laukiau jau nuo pernai rudens. Lygiai metus. Pernai metais turėjęs vykti renginys dėl pandemijos buvo nukeltas į šiemet. Na ir kaip gi be skandalo? Šioks toks skandaliukas iš tiesų buvo. Renginio išvakarėse Facebook’e pasirodė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjo Karolio Žukausko įrašas, skambiai prasidėjęs klausimu “SEL’as bankrutuoja?”. Šis kalbėjo, jog „SEL” komanda Vilniaus miesto biudžetui yra skolingi apie 9000 Eurų, o nesumokėjus leidimas koncertuoti išduotas nebus. Skandalas prieš pat koncertą? Yes! Juk skandalai yra nemaža „SEL” brendo dalis. Jei Egidijus aktyviai neieško skandalo, skandalas jį susiranda pats. Man kažkaip net smagiau nuo to pasidarė. Įdomu, ar įvyks koncertas, ar vis dėl to neįvyks.
Spoiler alert. Koncertas įvyko.
Publika
Sutikite, kad „SEL” garsiai klausosi ir tuo mėgaujasi toks labai savotiškas kontingentas. Publika šioje mano patirtyje vaidino ne ką mažesnį vaidmenį nei pats atlikėjas. Buvo labai smalsu pažiūrėti ne tik į vaizdą ant scenos, bet ir žmones, susirinkusius pamatyti šį reginį. Tad kokie gi žmonės sudarė tuos 15,000 klausytojų? Įvairūs. Buvo šeimų su vaikais. Buvo tie, kam per keturiasdešimt, kurie, matyt, „SEL” mėgsta dar nuo “Kontrolinio šūvio” triumfo laikų. Buvo net ir vyresnio amžiaus žmonių, ramiai linguojančių į taktą ant medinių Kalnų parko estrados suolų. Bet vis dėl to absoliuti dauguma susirinkusių – gražios merginos papūstom lūpytėm ir Swarovskiais padabintais nageliais… ir girti jų vyrai. Tokio kiekio koncertui dar neprasidėjus jau gerokai išgėrusių ir gan agresyviai nusiteikusių žmonių vienoje vietoje aš seniai nebuvau matęs. Atmintyje iškilo ankstyvais 2000-aisiais vykdavę rugsėjo pradžios koncertai, kuomet Vilniaus kiemuose alaus priliuobęs jaunimėlis kreivais šniūrais traukdavo į Vingio parką ir porelėmis voliodavosi žolėje klausydamiesi itin eklektiško “Amberlife”, “Cisco Kid” ir “Chumbawamba” line-up’o. Tik, kad čia nebe jaunimėlis. Na, bet nenoriu peikti publikos. Suprantu, kad „SEL” koncertas – retas reiškinys ir grupės gerbėjai į jį renkasi kaip į šventę. O švęsti ši publika mėgsta. Kam nepasitaiko.
Perteklius
Nors vartai į renginį atsivėrė 18:00 val., koncertas prasidėjo tik apie 22:00 val. Iki tol minią įvairiais klubiniais hitais kaitino didžėjus. Į sceną įžengus muzikantų grupei o jų priekyje Egidijui visi pašėlo ir nenurimo iki pat koncerto pabaigos.
Esminis man viso koncerto galvoje kirbėjęs angliškas žodis, apibūdinantis vaizdą scenoje yra “EXCESS”. Perteklius. Perteklius visko, ko tik gyvame kokios nors grupės pasirodyme galima norėti. Daug garso? Tikrai taip. Daug šviesų? Belekiek. Reikia pripažinti, kad ką jau ką, bet savo brendą „SEL” išties nuoširdžiai pateisina. Vienas iš Irvine Welsh romano “Traukinių žymėjimas” herojų, kalbėdamas apie heroino sukeliamą kvaitulį, yra pasakęs taip: “Take the best orgasm you’ve ever had, multiply it by a thousand, and you are still nowhere near it”. Kažkas panašaus yra ir „SEL” pasirodymas. Prisiminkite patį vizualiai įspūdingiausią kokios nors savo mėgstamos grupės pasirodymą. Dabar padauginkite scenoje matytą vaizdą dešimt kartų… ir tikriausiai vis vien neįsivaizduosite visų vizualinių „SEL” koncerto sprendimų. Stroboskopas. Lempos. LED ekranai. Ugnis. Lazeriai. Fejerverkai. Ir taip visas dvi valandas. Perteklius.
Ar įspūdinga? Be abejonės! Ar skoninga? Nebūtinai.
Muzika
Nuo 1993-ųjų grupė „SEL” yra išleidusi 11 albumų, o taip pat daugybę singlų bei geriausių kūrinių rinkinių. Nepaslaptis, jog grupės siela Egidijus Dragūnas nėra vienintelis „SEL” dainų autorius. Per beveik tris dešimtmečius prie „SEL” muzikos ir tekstų yra dirbęs visas pluoštas žinomų atlikėjų ir prodiuserių, tad sukauptas hitų bagažas yra išties nemenkas. Didelė dalis hitų skambėjo šeštadienį Vilniaus Kalnų parke. “Parašyk man laišką iš Paryžiaus”, “Ten, kur sapnai”, “Sweet ateitis”, “Tavo akyse”, “Lyja”, “Aš žiūriu į tave, pasauli”, “Kam tu meldies”… Scenoje taip pat pasirodė atlikėjas Soliaris, su kuriuo Egidijus atliko dvi bendras dainas „Tik Tok“ ir „Skrendu“, bei atlikėja Vilija Matačiūnaitė, kuri kartu su Egidijumi atliko dainą „Tai mano kelias“. Ko trūko? Deja, nebuvo nei vieno kūrinio iš 1998-aisiais metais išleisto nuostabaus albumo “Guma”, kuris yra vienas geriausių lietuviškos pop muzikos pavyzdžių. Bet to gal trūko tik man. Didžioji dalis publikos atrodė maksimaliai patenkinti ir kartu dainavo kiekvieną žodį.
Žinia, kai savo užnugaryje turi profesionalių muzikantų komandą, profesionalias vokalistes bei tūkstančių tūkstančius kainuojantį apšvietimą, reikia labai nedaug, kad pasirodytum svieto karalium. Panašiai yra ir su Egidijumi. Man visą koncertą kliuvo jo vokalas – tas monotoniškas, prastai besigirdintis jo repavimas buvo turbūt mažiausiai įdomi viso renginio detalė. O bet tačiau reikia pripažinti, kad charizmos iš Egidijaus neatimsi! Į jį yra be galo įdomu žiūrėti, mėgsti tu jo asmenybę ar ne, o tai yra svarbu kiekvienam artistui. “Kiek čia jūsų daug susirinko! Uždekite šviesas! Ei, dangau, pašviesk man!”, sako jis ir iš už Kalnų parko estradą juosiančio miško staiga iššauna baltas fejerverkas, nušviečiantis visą telefonų švieselėmis pasidabinusią minią. Puiki iš anksto numatyta akimirka. Laiku ir vietoje.
Koncertas baigėsi fejerverkų lietumi ir gausi gerbėjų armija apleido Kalnų parko teritoriją. Nuotaika besiskirstant buvo pakili, bet kai kuriems dalyviams kelias namo buvo vingiuotas, o sekmadienio rytą labai skaudėjo galvas. Matyt nuo pernelyg intensyvaus mirgėjimo.
Ar man patiko? Taip. Tiesą sakant patiko.
Ar kartočiau? Ačiū, bet gal ne šiemet 🙂
Šiaip ar taip, “Daug garso ir šviesų” dabar man turi tikrą, apčiuopiamą prasmę. Kalbėdamas apie tai, rimtai ar juokais, nuo šiol turėsiu savo argumentuotą nuomonę, o ne vien kitų žmonių įspūdžių kratinį, kaip buvo iki šiol. O tai juk ir buvo esminis šio mano antropologinio “tyrimo” tikslas. Mission accomplished.
Vakar vakare muzikos pasaulį apskriejo liūdna žinia. Mirė reggae ir dub muzikos vizionierius, prodiuseris ir atlikėjas Lee „Scratch” Perry. Jo gyvybė užgeso Lucea ligoninėje, šiaurės vakarų Jamaikoje. Jam buvo 85 metai.
Perry buvo ne tik tikrų tikriausias reggae ir dub muzikos pradininkas, bet ir itin ekscentriška ir unikali asmenybė. Jis gimė mažame Jamaikos kaimelyje 1936-aisiais, muzikinę karjerą kaip asistentas reggae muzikos įrašų studijoje pradėjo 1950-aisiais. Nuo tada per beveik septynis dešimtmečius Lee Perry dirbo ne tik su tokiais legendiniais reggae muzikos atlikėjais kaip Bob Marley, Peter Tosh ar „The Congos”, bet ir įvairiais kitų žanrų atlikėjais, neabejingais Perry kuriamai muzikinei magijai – „Beastie Boys”, „The Clash”, „The Orb” ir kitais. Jamaikos sostinėje Kingstone Lee „Scratch” Perry įkurtoje „Black Ark” garso įrašų studijoje užgimę darbai laikomi reggae muzikos etalonais. „Bob Marley & The Wailers” albumas „Soul Rebel”, Max Romeo albumas „War Ina Babylon”, Junior Murvin albumas „Police & Thiefs” ir t.t. Sąrašas ilgas…
Aprašyti visų spalvingos Lee „Scratch” Perry asmenybės niuansų yra tiesiog neįmanoma. Jau vien ko vertas jo tikėjimas, kad ant magnetinių juostų pučiami kanapių dūmai gilina juostose įrašytų kūrinių garsą ir suteikia jiems magijos! O magijos Perry gyvenime buvo daugiau nei apstu. Ir ne tik šviesios magijos. Tiesą sakant įtikėjęs, kad jo žymiąją „Black Ark” studiją apsėdo piktosios dvąsios (apsėdimas prasidėjo nuo „The Congos” debiutinio albumo „Heart of The Congos” įrašo sesijų) jis 1978-aisiais sudegino šią studiją iki pamatų. Tokių istorijų apie šį žmogų yra daugybė.
Kaip kartą viename interviu pasakė ilgametis Bob Marley bendražygis ir draugas Bunny Wailer: „Scratch’as nemokėjo groti. Jis nemokėjo išgauti nei vienos natos nei vienu instrumentu. Bet jis žinojo ir jautė, kada mūsų išgautas garsas yra TOBULAS!”
Kviečiame prisiminti šią legendinę asmenybę ir pažiūrėti dokumentinį filmą „The Upsetter: The Life and Music of Lee Scratch Perry”, kuris geriausiai atskleis koks žmogus jis buvo.