Kanados lyrikas Leifas Vollebekkas yra žmogus, kurio muziką mylime, žavimės ir sekame nuo pat 2017-ųjų – akimirkos, kuomet pasaulį išvydo itin trapus jo albumas „Twin Solitude”. Įrašas pateko į pretendentų laimėti prestižinį Kanados apdovanojimą „Polaris music prize” sąrašą bei buvo nominuotas muzikiniuose apdovanojimuose „Adult Alternative Album of the Year” nominacijoje.
Otavoje gimęs, smuiku, gitara ir pianinu groti mokantis Leifas studijavo filosofiją, nemažai laiko praleido Islandijoje, o grįžęs į gimtąją Kanadą visą savo polėkį ir mąstymo būdą nusprendė sudėti į muziką.
Šiandien jo muzikalumas, trapumas, svajingumas ir pasakiškas melodingumas atgimė naujame albume „Revelation”. Įrašas pasirodo praėjus 5 metams nuo paskutinio studijinio darbo – plokštelės „New Ways” išleidimo.
Tad jeigu ieškote kažko itin lyriško, svajingo ir pasakiškai tinkančio lietingo rudens dienoms, „Revelation” yra tas albumas, kurio jokiu būdu negalima praleisti.
Pagaliau! Bemaž visą pastarąją savaitę viso pasaulio muzikos mylėtojų dėmesį sukausčiusi saga apie „Oasis” atsikūrimą baigėsi. Tiksliau, viskas prasideda!
Kaip ir buvo žadėta abiejų brolių Gallagherių socialinių tinklų paskyrose, šiandien ryte buvo paskelbtos daugiau kaip 15 metų lauktos naujienos: kitų metų vasarą „Oasis” leisis į koncertinį turą ir surengs pasirodymus Kardife, Mančesteryje, Londone, Edinburge ir Dubline! Taigi, svajonės pildosi – Liamas ir Noelis atkuria „Oasis” ir vėl gros kartu!
Bilietų ieškosim jau rugpjūčio 31 dieną
1991-aisiais susikūrusi grupė „Oasis“ – viena sėkmingiausių visų laikų Jungtinės Karalystės grupių, tapusi neatsiejamu XX a. pabaigos Didžiosios Britanijos kultūriniu simboliu.
1993 m. „Oasis“ pasirašė sutartį su nepriklausoma įrašų kompanija „Creation Records“ ir po metų išleido debiutinį albumą „Definitely Maybe“, kuris užėmė pirmąją vietą Jungtinės Karalystės albumų sąraše ir tapo greičiausiai parduodamu debiutiniu albumu Didžiosios Britanijos istorijoje. Vien per pirmąją dieną buvo parduota pusė milijono kopijų.
Po metų jie išleido dar vieną studijinį įrašą „(What’s the Story) Morning Glory?” (1995), kuris itin išpopuliarėjo konkuruodamas topuose su kitu kultiniu kolektyvu „Blur”. Dešimt savaičių praleięs pirmoje Britanijos topo vietoje, „(What’s the Story) Morning Glory?” tapo vienu geriausiai parduodamų visų laikų albumų, penktuoju perkamiausiu albumu JK ir geriausiai parduodamu Didžiosios Britanijos albumu dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Broliai Gallagheriai ne tik dėl muzikos, bet ir savo rokenroliško gyvenimo būdo nuolat šmėžuodavo bulvariniuose laikraščiuose. 1996 m. „Oasis“ buvo savo šlovės viršūnėje. Tų metų vasarą paskelbus apie du koncertus Knebvorte, bilietai buvo iššluoti tą pačią dieną, o vėliau buvo apskaičiuota, kad bilietus bandė įsigyti daugiau nei milijonas 300 tūkstančių žmonių (2% Didžiosios Britanijos populiacijos). Laimingieji tikrai nenusivylė: „Oasis“ sugrojo visus didžiausius savo hitus („Wonderwall“, „Don’t Look Back In Anger“, „Champagne Supernova“ ir kt.) ir užmezgė ypatingą ryšį su parke susirinkusiais gerbėjais.
„Oasis“ pardavė daugiau nei 75 milijonus įrašų visame pasaulyje ir yra viena „perkamiausių” grupių visame pasaulyje. Brolių Gallagherių kolektyvas taip pat yra vienas sėkmingiausių Jungtinės Karalystės albumų ir singlų čartų istorijoje. Net aštuoni grupės albumai ir aštuoni singlai pasiekė topų viršūnes. „Oasis” taip pat turi tris platininius albumus JAV.
Jie laimėjo 17 NME, devynis Q , keturis MTV Europos muzikos ir šešis Brit Awards apdovanojimus, įskaitant vieną (2007 m.) už išskirtinį indėlį į muziką. Grupės albumas „(What’s the Story) Morning Glory. ?” pelnė statulėlę už „Geriausią pastarųjų 30 metų albumą.
Kultinė britpopo grupė „Oasis” išsiskyrė prieš 15 metų, o kalbos apie jų atsikūrimą nuo to laiko nenutilo nė akimirkai. Broliai Gallagheriai maišė vienas kitą su žemėmis, pradėjo sėkmingas solines karjeras, tačiau vienos svarbiausių šio amžiaus britų grupių fanai niekada nenustojo tikėti, kad grupė atsikurs.
Ir netgi nepaisant to, kad prieš 4 metus Noelis Gallagheris sakė, kad „Oasis” niekada neatsikurs, panašu, kad dabar grupės atsikūrimo galimybė yra didesnė nei kada nors anksčiau. Ir viso pasaulio spauda apie tai šiuo metu kalba itin garsiai. Bet dabar – apie viską nuo pradžių.
Prieš kelias dienas „The Times“, pranešė, jog yra didelė tikimybė, kad kitą vasarą broliai Gallagheriai atkurs „Oasis“ praėjus 15 metų nuo paskutinio grupės pasirodymo V festivalyje Staforde 2009 m. Leidinys taip pat teigė, kad britų popmuzikos ikonos surengs virtinę koncertų gimtajame Mančesteryje ir Londone kitų metų vasarą. Teigiama, jog „Oasis” pasirodys Heaton parke ir Vemblio stadione.
Leidinys pasidalino dar vienu gandu, esą Vemblis buvo užsakytas dešimčiai naktų būtent hito „Don’t Look Back In Anger“ kūrėjams. Jei tiesa, tai reikštų, kad jie sumuš daugiausiai koncertų šiame stadione surengusių atlikėjų rekordą. Kol kas jis priklauso Taylor Swift, kur ji pasirodė 8 kartus iš eilės.
Kad šie teiginiai galimai nėra tik gandas, patvirtino dar vienas precedentų neturintis faktas. Abu broliai savo paskyrose socialiniame tinkle „X” pasidalino vienodomis žinutėmis. Tad panašu, kad jau rytoj visi klausimai bus atsakyti ir, tikėkimės, išsipildys didžiausia šios muzikos gerbėjų svajonė.
Hito „Walking on a Dream” kūrėjai, Australijos synth pop dueatas tylėjo nuo 2016 metų – akimirkos, kai dienos šviesą išvydo jų albumas „Two Wines”. Tačiau šiandien tyla baigėsi.
Spalvingas kolektyvas „Empire of the Sun” šiandien tiek į muzikos parduotuvių lentynas, tiek ir į muzikos transliacijos platformas pasiekė savo naują albumą „Ask that God”. Tai jau ketvirtasis studijinis grupės albumas.
Jame – 12 naujų dainų ir, kaip visada, spalvinga bei abejingų nepaliekanti grupės muzika.
Grupės „Blur” lyderis šį koncertą yra pavadinęs įsimintiniausių grupės gyvenime. Muzikos kritikai negaili liaupsių šiam pasirodymui, kuris įvyko Blurams sugrįžus po 8 metų pertraukos.
Šis pasirodymas įvyko prieš metus. Kultiniame „Wembley” stadione Londone. Tiesa, jeigu kalbėtume visiškiai tiksliai – įvyko du pasirodymai (vienas šeštadienį, kitas – sekmadienį). Abu jie buvo papuošti „sold out” žyme. Abu – su 90 tūkstančių žiūrovų. Abu – neįtikėtini, su geriausiu setlistu, apie kokį tik „Blur” gerbėjai gali pasvajoti. Mes ten taip pat buvome. Abu vakarus. Ir mūsų įspūdžius galite rasti koncertų recenzijoje ČIA.
Bet, kaip kažkas sakė, geriau vieną kartą pamatyti (ar išgirsti) negu tūkstantį kartų perskaityti.
Taigi, šiandien „Blur” išleido albumą su dainomis, skambėjusiomis koncerte. Geriau net įsivaizduoti neįmanoma, mat šio pasirodymo metu nuskambėjo visos geriausios Damono Albarno ir co. dainos.
Brukline susikūręs projektas “Naturally 7” Europoje tapo žinomas tada, kai Paryžiaus metro sudainavo Philo Collinso dainos “In the Air Tonight” koverį. Epizodas akimirksniu pakerėjo muzikos mylėtojų širdis ir apskriejo dešimtis milijonų A Capella muzikos žanro mylėtojų.
Grupė susikūrė 1999-aisiais Brukline. Tąkart tai buvo noras kartu įprasminti savo meilę muzikai. Ne ilgai trukus tai tapo jų pagrindine gyvenimo veikla ir vieninteliu pragyvenimo šaltiniu. Grupė išmaišė visa pasaulį, surengė šimtus koncertų, leidosi į bendras gastroles su Michael’u Buble, surengė pasirodymus su “Coldplay”, įrašė bendras dainas su Vokietijos fenomenu Xavier Naidoo ir muzikos genijumi Quincy Jonesu ir tapo neatsiejama A Capella padangės dalimi.
Savo diskografijoje grupė turi 12 albumų. Paskutinė plokštelė “Naturally7@theMovies” pasirodė visai neseniai. Čia kolektyvo gerbėjai gali atrasti puikiai pažįstamas įvarių kino filmų garso takeliuose sukurtas dainas. Tiesa, vienas esminis skirtumas vis dėlto čia yra. Kaip ir visa “Naturally 7” atliekama muzika, taip ir ši atliekama vien tik balsais.
„Naturally 7“ pasirodymai – tai neįtikėtina muzikinė kelionė, kurioje supranti, kad balso galimybės – neribotos. Pasitelkdami vienintelį instrumentą, savo balsą, „Naturally 7“ atlikėjai kuria įvairių žanrų muziką, o jų pasirodymuose girdimi instrumentai (nesvarbu ar tai bus gitara, ar saksofonas, ar sintezatoriai) kuriami tik vokaliniu būdu.
Jau šį trečiadienį septynetas iš Bruklino surengs išskirtinį pasirodymą festivalio “Midsummer Vilnius” lankytojams. Valdovų rūmų kiemas porai valandų taps A Capella muzikos meka, kurioje skambės pačios gražiausios grupės dainos. Tai neabejotinai taps vienu svarbiausių šio festivalio muzikiniu vasaros akcentu.
Likus keliom dienom iki pasirodymo sostinėje, manoMUZIKA trumpai šnektelėjo su grupe, kuri šiuo metu keliauja po Europą.
Pirmą kartą Lietuvoje lankėtės kiek daugiau nei prieš dešimtmetį. Kokius prisiminimus apie mūsų šalį nešiojatės iki šiol?
Visų pirma, puikiai atsimename, kad visi buvo labai draugiški. Mus netgi pasikvietė į prpivatų barbeque vakarėlį, kuriame buvo labai smagu. Prisimename ir tai, kad važiuodami iš Rygos pamatėme kokia įvairialypė yra Lietuva – nuo laukų, kuriuose dirbo ūkininkai, iki itin modernaus ir novatoriško Vilniaus.
Visgi tąsyk Vilniuje praleidote nedaug laiko, mat koncertavote Kaune. Trečiadienio koncertas – pirmasis jūsų pasirodymas sostinėje. Ką žinote apie Vilnių ir kokie jūsų lūkesčiai mūsų miestui?
Vienas dalykas, kurį tikrai žinome apie Vilnių, tai faktas, kad jūs turite labai gerą krepšinio komandą. O mums tai svarbu, nes visi grupės nariai yra užkietėję krepšinio fanai (šypsosi).
Na o kalbant apie lūkesčius, mes visada siekiame išmokti kažką naujo apie žmones. Jie kiekvienoje šalyje yra labai skirtingi… Taigi, visada norime atrasti ir patirti kažką gražaus ir unikalaus. Net neabejojame, kad Vilniuje mums tai tikrai pavyks.
„Naturally 7“ Niujorke susikūrė dar 1999-aisiais. Grupės sudėtis ne kartą kito. Kas dar pasikeitė per tuos 25-erius metus? Ar galite palyginti šiandieninę grupę su ta, kuri žengė pirmuosius žingsnius dar prieš ketvirtį amžiaus?
Tiesą sakant, metams bėgant mes vis geriau išmokstame pamoką, kaip iš tiesų būti grupe. Tai ateina su patirtimi ir mokymusi iš savo klaidų. Tampame vis didesni profesionalai ir niekada nenustojame augti ir tobulėti – tai yra kertinis grupės principas.
A Capella žanras turi itin gilias tradicijas JAV. Tačiau Europoje jis nėra toks populiarus kaip jūsų gimtinėje. Ar tai jaučiate savo pasirodymų metu? Kuo apskritai skiriasi jūsų koncertai JAV ir senajame žemyne?
Tiesą sakant, mums kaip atlikėjams, didelio skirtumo (kur koncertuoti) tikrai nėra. Ko gero taip yra todėl, kad pats A Capella žanras yra labai įvairialypis. Taigi, muzikos mylėtojai visame pasaulyje pakimba ant šio žanro kabliuko ir nori jo klausytis. Mes tai vadiname tiesiog „vokaliniu žaidimu“.
Visgi, ar turite vietą, kurioje koncertuoti jums patinka labiausiai. Na, pavyzdžiui, Japonijoje žmonės taip pat pamišę dėl A Capella muzikos. Ar galėtumėte įvardinti patį įsimintiniausią koncertą ir pasakyti, kas jums, kaip grupei, apskritai pasirodymą paverčia išskirtiniu?
Mums patinka visi žemynai, visos šalys. Jie, natūralu, turi ir privalumų, ir trūkumų. Todėl kalbėti apie vieną – patį pačiausią – pasirodymą taip pat būtų sudėtinga. Esame turėję neįtikėtinų pasirodymų įvairiuose pasaulio miestuose.
Koncertai ypatingais tampa tada, kai skirtingi dalykai nutinka jau paties pasirodymo metu. Būtent dėl to kiekvieną savo pasirodymą mes stengiamės paversti kitokiu, netikėtu, ypatingu.
Populiariausios ir mylimiausios Jūsų dainos yra kitų grupių ar autorių sukurti kūriniai (tokie kaip „Fix You“, „Feel it (in the air tonight)”, „More than words“). Visgi ką jūs patys labiausiai mėgstate – atlikti koverius ar originalias savo pačių dainas?
Mes turime tris kategorijas dainų. Pirmoji – koveriai, tokie kaip „Coldplay“ „Fix You“, grupės „Extreme“ daina „More than Words“ ir kiti. Antroji kategorija – originalios dainos („Wall of Sound“, „Another You“ ir t.t.). Trečioji – hibridai (arba pirmosios ir antrosios kategorijų miksas). Ir tai yra tokios kompozicijos kaip „Feel it (In the Air tonight), „Jericho”, „Galileo”. Ir mums, kaip grupei, visos šios kategorijos yra laba mielos.
Tačiau mums patiems daugiausia pasitenkinimo teikia atliekant originalias dainas. Bet nepaisant to, mėgstame viską, ką atliekame.
O ką girdėti šiuo metu labiausiai mėgsta jūsų publika? Ką labiausiai mėgstate dainuoti jūs patys?
Šiuo metu publikai labiausiai patinka mūsų kino filmų garso takelių programa, pavadinta „Naturally7@theMovies“. Jiems patinka Axel F, James‘o Bondo muzika, „Staying Alive”, Eminemo „Loose Yourself“ ir kita galybė kūrinių. Na o mums patiems… mes visada mėgaujamės atlikdami „Fix You“, Simon & Garfunkel dainų miksą, naują savo originalią dainą „Follow the Leader“ ir, žinoma, galybę kitų.
Iš kur semiatės įkvėpimo? Ar galėtumėte įvardinti atlikėją ar grupę, padariusią jums didžiausią įtaką?
Anksčiau semdavomės įkvėpimo iš daugybės atlikėjų. Tačiau dabar esame vieni patys sau. Jaučiame, kad esame savo kelyje, todėl patys brėžiame kur ir kaip turime eiti. Taip pat mes jau esame įkvėpmu kitiems atlikėjams ir grupėms, ir jie nori daryti tai, ką darome mes arba bent jau išgyventi tiek, kiek, kaip grupė, išgyvename mes. O kartu mes esame pakankamai ilgai – net 25 metus.
Tuomet papasakokite kokių atlikėjų klausotės?
Mes mėgstame tuos atlikėjus, kurie savo žanre galėtų būti vadinami tam tikrais pradininkais. Tad klausomės tokių atlikėjų kaip „Coldplay“, Kendrick Lamar, Bruno Mars, Lauryn Hill, The Jacksons, „Her“, Sting, „Take 6“, Bobby McFerrin, Jodeci, Rakim, ir dar visos galybės kitų
Na gerai, ir pabaigai – paskutinis klausimas. Ko festivalio „Midsummer Vilnius“ lankytojai gali tikėtis iš jūsų pasirodymo?
Tikėkitės netikėtumo ir pasiruoškite kelionei, kurios, mes esame tikri, jūs neužmiršite ilgai. Taigi, labai laukiame susitikimo su jumis, todėl sakome: susitiksime jau netrukus
Vos prieš porą savaičių manoMUZIKA rašė, kad Jamie xx pagaliau paskelbė apie savo naujo albumo pasirodymą. Tąkart kartu su žiniomis apie itin laukiama įrašą atlikėjas pasidalino ir nauja daina „Treat Each Other Right”.
Šiandien atėjo metas išgirsti dar vieną naujo albumo šauklį – kūrinį „Life”, kurį Anglijos muzikantas įrašė drauge su Švedijos žvaigžde Robyn.
Priminsime, kad Naujasis Jamie xx albumas, „In Waves” dienos šviesą išvys jau rugsėjo 20 dieną.
Grupė „Coldplay“ paskelbė apie savo naujo albumo pasirodymą. Naujas grupės įrašas vadinsis „Moon Music“ ir bus išleistas vinilo formatu, pagamintu iš 100 procentų perdirbtų plastikinių butelių.
Šis įrašas – 10-asis studijinis grupės albumas – bus išleistas spalio 4 d., o pirmasis singlas „feelslikeimfallinginlove“ pasirodys jau šį penktadienį (birželio 21 d.).
„Moon Music” prodiusavo Maxas Martinas (dirbęs su tokiais vardais kaip Taylor Swift, The Weeknd, Katy Perry).
Kiekvienoje albumo vinilinėje kopijoje bus devyni perdirbti PET plastiko buteliai, kurie buvo surinkti iš atliekų. Teigiama, kad tai neleis pagaminti daugiau nei 25 kubinių tonų neapdoroto plastiko ir leis 85 % sumažinti CO2. emisijas, palyginti su tradiciniu 140 g vinilu.
CD leidimai bus pirmieji pasaulyje, kurie bus išleisti „EcoCD“, sukurtu iš 90% perdirbto polikarbonato, gaunamo iš vartojimo atliekų.
Apie Giedrę Kilčiauskienę rašyti yra lygiai taip pat lengva kaip ir sunku. Ji yra ta muzikos figūra, su kuria mano kartos žmonės žengė į pilnametystę ir be kurios (bent jau tuometinė Vilniaus paauglių karta) neįsivaizduoja savo kasdienybės.
„Pabandyk“, „Gera mylėtis“, „Muzika“ – tai tik kelios kultinėmis mano amžiaus žmonių gretose tapusios dainos, be kurių sunku įsivaizduoti nepriklausomos Lietuvos muzikos pasaulį. Ir tai yra priežastis, dėl kurios apie Giedrę kalbėti lengva.
Priežastys, dėl kurių apie ją kalbėti sunku yra kelios. Visų pirma, ji yra žmogus, kuris scenoje sukasi jau daug metų. Visų antra, Giedrės „muzikiniame portfelyje“ yra tiek daug nuostabių projektų, kad kiekvienam iš jų būtų galima skirti išsamius istorinius straipsnius. Visi tie projektai – labai skirtingi, turintys kitas spalvas, kiek kitokį muzikinį polėkį ir žanrą.
Bet… Bet čia ir vėl grįžtame prie teiginio, kodėl apie Giedrę kalbėti yra lengva. Be išimties visus projektus, į kuriuos ji įdeda širdį ir sielą, vienija keli terminai. Viskas, prie ko prisiliečia atlikėja, yra MUZIKALU. TIKRA. PROFESIONALU. ĮDOMU. NAUJA.
Ir visiškai nesvarbu ar kalbame apie kutlinę „Empti“, ar apie nuostabų polėkį turėjusius „Pieno lazerius“, ar apie šiuo metu Lietuvoje itin mylimą ir klausomą Giedrės solinę kūrybą. Pora eilučių aukščiau įvardyti žodžiai galioja visiems jiems be išimties.
Šį trečiadienį (birželio 12 d.) sostinės Mokytojų namų kiemelyje įsikūrusioje „Vasaros terasoje“ Giedrė Kilčiauskienė pristatė naują albumą „Kiaurai sielas“. Tai jau ketvirta studijinė muzikantės solinė plokštelė. Kartu, tai įrašas, kuris pasirodo praėjus porai metų nuo paskutinio nuostabaus jos albumo „Dykumos ir gatvės“.
Naujasis įrašas – dar viena išskirtinė muzikinė pasaka visiems muzikos mylėtojams. Muzikos žanrų ir nuotaikų įvairovė – sunkiai nusakoma. Ir tas gražus albumo nenuspėjamumas klausytoją priverčia perklausyti albumą nuo pirmos iki paskutinės dainos (be jokios galimybės tiesiog spustelėti mygtuką „next“). Plokštelėje „Kiaurai sielas“ galima rasti visko – ypatingai jautrių ir trapių, ašarą spaudžančių garsų (dainos „Rytoj“, „Buvo pražuvo“); Roisyn Murphy kūrybą primenančią (ir publiką ištaškiusią) „Išdalinau“, Giedrės gerbėjų jau spėtas pamėgti „Tą naktį grojo Tomas Boo“, „Trečia para“ ar „Aš normaliai“, tru stepo ritmu prisodrintą „Daugiau niekuomet“ ar rimtu šokių aikštelių himnu pretenduojančią tapti titulinę albumo dainą.
Albumas įvairus, daugiasluoksnis, įdomus ir nenuspėjamas.
Toks buvo ir Giedrės pasirodymas. Naujas ir dar mažai girdėtas dainas keitė populiarieji Giedrės kūriniai. Koncerto pabaigoje muzikantė prisipažino, kad sudėlioti koncerto setlistą jai padėjo klausomiausių jos dainų sąrašas spotify platformoje. Ir vis dėlto, reikia pripažinti, kad net ir naujas Giedrės Kilčiauskienės albumo dainas publika sutiko ne ką mažiau šiltai nei seniai pažįstamus kūrinius.
Žinoma, paskutinės pasirodymo dainos ištaškė galutinai. Koncerto pabaigai Giedrė pasirinko kultines „Empti“ dainas „Gera Mylėtis“ ir „Pabandyk“, bei „Pieno Lazerių“ hitą „Dėmesio“. Atrodė, kad jeigu virš mokytojų namų kiemelio būtų egzistavęs stogas, jis tikrai kilnotųsi.
Kartu tai buvo nuostabus šio tūkstantmečio pradžios flashbackas, kuomet minioje žmonių jautiesi visiškai savas, nes šalia tavęs esantys tavo kartos atstovai, lygiai taip pat kaip ir tu, visas tas paauglystės dainas traukia mintinai. Kitaip tariant, „kaip senais gerais laikais…“.
Manau, kad publika yra dar vienas faktorius, kuriuo Giedrė galėtų ir turėtų didžiuotis. Ji pasiekė tašką savo muzikinėje karjeroje, kuriame galima drąsiai teigti, kad jos auditorija augo kartu su ja ir jos muzika – nesvarbu, ar tai būtų kultinė „Empti“, ar dabartinė jos solinė karjera. Toli gražu ne kiekvienas atlikėjas gali pasigirti tokia lojalia, brandžia ir, kartu, drauge augusia publika.
Beje, smagu buvo ir tai, kad toje pačioje minioje buvo nemažai jaunosios kartos atstovų. Tai yra pats geriausias įrodymas, kad Giedrės muzika – it pasakiškas desertas – sujungia visas kartas. Ko gero tai ir yra didysis muzikos tikslas – būti išgirstai, būti pamėgtai ir būti klausomai.
Akivaizdu, kad Giedrė turi užtikrintą vietą mūsų šalies muzikos istorijoje. Akivaizdu dar ir tai, kad jos muzikiniai sparnai dar nėra išskleisti iki galo, mat jos (ir jos komandos) kūrybinis potencialas kartais atrodo tiesiog neišsemiamas. Todėl kiekvienas jos albumas – tai ne tik didžiulis džiaugsmas sielai, bet ir kartu postūmis dar labiau laukti kitų, naujų jos kūrybos vaisių.
Ir netgi nepaisant to, kad pasirodyme Vilniuje aš neišgirdau savo mėgstamiausios Giedrės dainos („Šventos ramybės uostas“), kuri, manau, yra apskritai viena gražiausių pastarojo dešimtmečio dainų Lietuvoje, akivaizdu, kad jos muzika yra ta, kuri tikrai laisvai praeina kiaurai sielas.
Ir tai yra pats didžiausias džiaugsmas kiekvienam muziką mylinčiam žmogui.
Skaičiuojame likusias dienas iki fenomenaliojo Jacobo Collier pasirodymo sostinės kalnų parke ir geriame visą naują muziką, kuria tik jis dalinasi.
Praėjusią savaitę muzikantas surengė koncertą Los Andžele. Čia įsikūrusiame „The Greek Theater” J. Collier be savo dainų atliko ir legendinią Simon & Garfunkel kompoziciją „Bridge Over Trouble Water”. Tiesa, tai jis padarė ne vienas. Drauge su britu ant scenos lipo kultinis R&B atlikėjas John Legend ir dainininkė Tori Kelly.
Nuostabi, netikėta, subtili, o kartu ir labai muzikali šios dainos versija – visų jūsų dėmesiui.
Šokių muzikos mylėtojams Prancūzijos duetas „Justice” – itin svarbus vardas. Todėl daugelis jų jau dabar laukia balandžio pabaigoje pasirodysiančio projekto albumo „Hyperdrama”.
Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki jo pasirodymo, duetas dalinasi savo nauja daina „Incognito”. Tai paskutinis kūrinys, kuriuo grupė pasidalino iki naujo albumo pasirodymo.
Praėjusių metų balandį Lietuvoje itin mylimas britų atlikėjas FINK ir „LowSwing Records“ prodiuseris Guy Sternbergas susitiko drauge įrašyti ypatingą muzikinę sesiją.
Per 2 dienas kartu su svajonių muzikantų grupe, kurią sudarė fenomenalus bosistas Timas Lefebvre’as (labiausiai žinomas iš Davido Bowie albumo „Black Star“) ir būgnininkas Earlas Harvinas („Tindersticks”, Seal, Jeff Beck) įrašė keletą mėgstamiausių FINK lyderio Fino Greenalo kūrinių iš Davido Bowie ir „The Smiths” repertuaro bei kelias Guy’aus Sternbergo prodiusuotas dainas „iš „Soundgarden” ir „Little Feat” sąrašo.
Šis unikalus įrašas, sukurtas garsiojoje Londono „Air Studios”, įšleistas 33RPM 140gr įrašuose bendradarbiaujant su pirmaujančiu HiFi gamintoju Brinkmann Audio.
Tiems, kurie nori pajusti kaip skamba naujasis įrašas – viršuje legendinės „Soundgarden” dainos „Black Hole Sun” koveris.
Kurį laiką nuostabiomis naujomis dainomis mus „maitinusi” JAV roko grupė „Bleachers” pagaliau išleido naują albumą.
Pilna plokštelė, pavadinta taip pat kaip ir grupė, nuo šiandien yra prieinama ne tik fizinių laikmenų megėjams, bet ir tiems, kurie muzikos klausosi internetinėse platformose.
Naujasis amerikiečių albumas – jau ketvirtasis grupės diskografijoje. Jame galima rasti 14 dainų, kurių gretose – ir jau gerbėjams pažįstami „Modern Girl”, „Alma Mater”, „Tiny Moves” ir „Me Before You”.
Priešpaskutinę vasaros dieną melomanai turės nuostabią progą švęsti – muzikos parduotuves pasieks naujas „Nick Cave & the Bad Seeds” albumas „Wild God”. Jis pasirodys praėjus 5 metams nuo paskutinio grupės įrašo „Ghosteen”.
Pranešime spaudai, kalbėdamas apie naująjį įrašą Nickas Cave’as teigė: „Tikiuosi, kad albumas turės tokį poveikį klausytojams, kokį jis padarė man. <…>Tai sudėtingas įrašas, bet taip pat giliai ir džiaugsmingai užkrečiantis. Kai kuriame albumą, niekada neturime pilno plano . Įrašai veikiau atspindi juos kūrusių ir įrašinėjusių autorių emocinę būseną. Atrodo, kad esame laimingi”.
„Tai gilus įrašas, tačiau kartu džiaugsmingas ir užkrečiantis”, – pridūrė muzikantas.
Pasidalinęs šiomis žiniomis muzikantas pasidalijo ir pirmuoju naujojo albumo kūriniu – tituline daina „Wild God”.
Praėjo penkeri metai nuo akimirkos, kai britų indie roko grupė „Kaiser Chiefs” pasauliui padovanojo savo albumą „Duck”. Šiandien yra ta diena, kai Leedso penketas savo gerbėjus nudžiugino naujuoju įrašu.
Tiesą sakant, dėl albumo pavadinimo grupė galvos ilgai nesuko ir pavadino jį tiesiog „Kaiser Chief’s Easy Eighth Album”.
Naująjį įrašą prodiusavo buvęs „Rudimental” narys Amir Amor. Jame – 10 naujų britų dainų.
Vadinti „Kaiser Chiefs” klasikine britų indie roko grupe jau tikrai nebegalima. Šis albumas – ne išimtis. Išties labai smagu klausytis, kaip Lydso penketas geba derinti klasikinį, su niekuo nesumaišomą kaiserchiefsišką indie roką su 9-ojo dešimtmečio funk pop garsais.
Ir netgi nepaisant to, kad pats įrašas iš pirmo skambesio gali pasirodyti kiek eklektiškas, po antros perklausos jį „prisijaukinti” tampa gan lengva. Akivaizdu ir tai, kad šis įrašas gyvuose koncertuose turėtų skambėti itin pakiliai, tad tiems, kurie mėgsta šį kolektyvą, naujasis „Kaiser Chief’s Easy Eighth Album” turėtų būti gan rimta paskata juos pamatyti gyvai.
Du simboliniai britiškos roko muzikos kultūros vėliavnešiai – viename. Turbūt taip galima pavadinti naująjį Liamo Gallagherio ir „The Stone Roses” gitaristo Johno Squire’o koloboraciją.
Pristatydami vieną dainą po kitos, duetas pagaliau pasidalino ir pilnu studijiniu albumu. Plokštelei įnoringų pavadinimų ieškota nebuvo – ji pavadinta tiesiog „Liam Gallagher & John Squire”.
Naujame albume – 10 dainų, kurias atliko dvi britiškos kultūros ikonos.
„Oasis” frontmenas ir „The Stone Roses” gitaristas netrukus leisis ir į koncertinį turą, kuriame pristatys savo naująjį įrašą. Turas prasideda Glazge jau po 2 savaičių.
Britas Jacob Collier išgyvena tikrą pakilimą. Vis daugiau ir daugiau melomanų atranda jo muziką, o šiandiena bus dar viena puiki proga tai padaryti to dar nepatyrusiems.
29-erių metų britas šįryt į muzikos parduotuves ir muzikos transliacijų platformas pristatė savo naujausią albumą „Djesse Vol. 4”. Tai jau penktas studijinis muzikanto įrašas, pasirodantis praėjus 4 metams po ketvirtojo darbo „Djesse Vol.3”.
Naujasis albumas – labai įvairus ir muzikalus, nepaliksiantis abejingų ne tik tų, kurie muzikoje ieško gylio, bet ir tų, kurie muziką vertina per prizmę „gražu-negražu”. Plokštelėje yra ir už širdies velniškai griebiančių dainų (anksčiau jau girdėta „Little Blue” ar „Summer Rain”), ir iš koto tiesiog verčiančių kūrinių, tokių, kaip „100,000 Voices” ar „Wherever I Go”. Čia rasite ir acapella dainų (nuostabioji „Bridge Over Trouble Water”), ir netgi choralą primenančių kūrinių.
Albume „Djesse Vol. 4”, kurį prodiusavo pats talentingasis muzikantas, – net 16 dainų. Pagirtinas produktyvumas! Kviestinių atlikėjų sąrašas čia taip pat daugiau nei įspūdingas. J. Collier atliko kūrinius su tokiais atlikėjais kaip „Coldplay” vokalistas Chrisas Martinas, John Legend, John Mayer, JAV gospelo žvaigždė Kirkas Franklinas ir būrys kitų.
„Djesse Vol. 4” neabejotinai papuoš 2024-uosius metus ir taps nuostabia muzikine vyšnia ant torto melomanų kolekcijoje.
Beje, nežinantiems primename, kad fenomenalųjį Jacob Collier bus galima gyvai išvysti ir Vilniaus Kalnų parke. Čia talentingasis muzikos genijus liepos 20 dieną pristatys savo naująjį albumą.