Gal Naujųjų šventė visai ant nosies, o gal tai, jog neretam indie scena asocijuojasi tik su verksmingu indie folku, ėmė ir suformavo norą padovanoti Jums „INDIE JOY“ manoMIKSĄ.
Surinkome tirščiausius pozityvios, ritmingos ir šviesios muzikos pavyzdžius su visais būtinais džiaugsmingo indie atributais – plojimais, švilpavimais, šūkavimais, šokčiojimais, žvangėjimais ir caksėjimais.
Tikimės, jog šis mielas triukšmas pakels Jūsų nuotaiką besiruošiant nerti į savaitgalį, kurio viduryje, kaip žinia, iš naujo pradėsime 366 dienų kelionę.
Lai ji būna tokia pati naiviai vaikiška ir tvarkingai chaotiška kaip ir šios 36 minutės.
Kas kartą šypteliu pamačiusi draugų reakciją į mano nuolatinį reikalavimą: „Nagi, kodėl nutilo muzika?“ Artimųjų tai senokai nebestebina, o aš savotiškai džiaugiuos, jog šiuo klausimu esu nebepataisoma.
Muzika mane lydi valantis dantis, vedžiojant šunį, važiuojant automobiliu, gaminant valgyti, rašant projektą, glostant brangiam žmogui galvą, dėliojantis rytdienos planus. Tai pirmoji užduotis nubudus ir paskutinis darbas prieš užmerkiant akis. Nežinia, ar protingi dėdės psichologai sugebėtų čia įžvelgti tylos ar vienatvės baimę, man viskas atrodo kur kas paprasčiau – geros muzikos yra smarkiai daugiau negu sugebu aprėpti ir pajėgiu išklausyti. Laikas tyloje yra tam tikra jo švaistymo forma. Gėrio niekada nebūna per daug, tiesa?
Šie metai išties buvo gausūs muzikine prasme, apie tai aikčioja visi muzikiniai portalai, laidų vedėjai, muzikos kritikai ir mylėtojai, manoMUZIKOS komanda – ne išimtis.
Visgi, kai reikia tą gausą sudėlioti į norus ribojantį topą, susiduriama su keblumu „klausomesnis“ versus „vertesnis“. Šią dilemą išsprendžiau paprastai: kol virš mano lovos nekabo įvertinimas „Gerbiamai muzikos kritikei už nuopelnus tėvynei“, galiu sau leisti vadovautis paprastų mirtingųjų žmonių paprastais mirtingaisiais kriterijais. Dabar šypteliu, mat tokia pompastika ir savikritikos stoka man nė kiek nebūdinga. Šiaip ar taip, noriu pasakyti tik viena – asmeniniuose subjektyviuose topuose atsispindės albumai ir dainos, dažniausiai prasisukę mano grotuve. Nesiimsiu spręsti, kuris geresnis ar prastesnis, per mažai košės suvalgyta. Tikslas, ko gero, vienintelis – dalintis ir tikėtis, kad kažkuris tiek man gerų emocijų suteikęs įrašas kažkam kitam taps netikėtu atradimu.
Skaičiusiems pastarosios savaitės manoBLOGO įrašus dabar teks išvysti dar vieną tokį patį vyrkavimą – nepaprastai fantastiškai beprotiškai sunku yra viską sugraduoti ir sutalpinti tik į 10 lentynų. Nustatyti prizinių vietų laimėtojus ir savom rankom kažkam išdalinti medalius anaiptol nėra smagu – greičiau šventvagiška. Pabūsiu taisyklių laužytoja ir surašysiu 10 albumų ir dainų be išdavikiškų skaičiukų. Tebūnie.
manoALBUMAI 2011
Fink – „Perfect Darkness“
„Bon Iver“ – „Bon Iver“
Ben Howard – „Every Kingdom“
„NewVillager“ – „New Villager“
J.Viewz – „Rivers and Homes“
Ane Brun – „It All Starts With One“
Laura Marling – „A Creature I Don‘t Know“
Radiohead – „The King Of Limbs“
Feist – „Metals“
St. Vincent – „Strange Mercy“
manoDAINOS 2011
Vėlgi trumputis pasibėdavojimas apie tai, jog 100 dainų surašyti būtų kur kas mažiau skausminga negu 10. Bet įkvėpiam, iškvėpiam ir važiuojam: dešimtukas kūrinių, šiais metais skambėjusių mano ausyse tiek, kad prikelta iš miego galėčiau bet kurio žodžius padeklamuoti, o jų skambesį atpažinti iš pusės pirmosios natos. Lažinamės?
Konkursas baigėsi, o mes skubame pradžiuginti penkis laiminguosius, atrinktus burtų keliu, kurie netrukus rankose laikys „You Already Have A Home“ albumą.
Dėkojame gausiam būriui norinčiųjų, džiugu, jog „The Late Call“ muzika sugebėjo atrasti vietos lietuvaičių ausyse.
Taigi… Pasitelkus nepriklausomą ir nesuinteresuotą burtų traukimo ekspertę… Šį kartą likimas nusišypsojo…
Edvinui Gogeliui, Tautvydui, Stalinui, Mantui Dranseikai bei Ignui Rėkašiui.
Nuoširdžiai spaudžiame dešinę laimėtojams, su Jumis netrukus susisieksime.
Na, o savo ruožtu manoMUZIKA prisiekia visais šventaisiais, jog tai tikrai ne paskutinės geros muzikos dalybos mūsų portale.
Australų fenomenas Nickas Cave po koncerto šį savaitgalį „Meredith Music Festival“ Australijoje sukėlė nemažą sąmyšį muzikos mylėtojų tarpe, mat tai galėjo būti paskutinysis grupės „Grinderman“ pasirodymas.
Nick Cave
Klausimų ir diskusijų banga nuvilnijo po Nicko žodžių koncerto gale: „Tiek iš Grinderman. Baigta. Pasimatysime po kitų dešimties metų, kai būsime dar senesni ir bjauresni“. Tuomet kolektyvo nariai ramiai paliko sceną, o klausytojams teliko spėlioti, ar Cave kalbėjo rimtai.
manoMUZIKA primena, jog muzikanto, dainų kūrėjo, scenarijaus autoriaus ir aktoriaus Nicko Cave grupė „Grinderman“ buvo antrasis muzikinis projektas, sukurtas 2006-aisiais, kuriame be paties atlikėjo buvo Warrenas Ellisas, Martynas Casey bei Jimas Sclavunosas. Visgi pirmuoju smuiku Cave muzikinėje karjeroje visuomet grojo dvidešimt septintus metus skaičiuojanti grupė „Nick Cave and the Bad Seeds“.
„Grinderman“ ketveriukė spėjo išleisti du pilnus studijinius albumus: „Grinderman“ 2007 metais bei „Grinderman 2“ praėjusiais metais. Šio savaitgalio pasirodymas buvo paskutinė stotelė grupės koncertiniame ture po Australiją.
Trečius metus gyvuojantys niujorkiečiai „Phenomenal Handclap Band“ kitų metų vasario 6 dieną planuoja išleisti trečiąjį albumą „Form and Control“.
Įrašo pristatomoji daina ir pirmasis vaizdo klipas – viršuje.
Pasakodami apie video siužetą ir dainos priešistorę, vienas iš grupės įkūrėjų paatviravo: „Būdami paaugliais labai daug laiko praleisdavome vietiniame parke pavadinimu „Father James Park“, kuriame mūsų netrukdė nei tėvai nei kiti suaugę. Susitikdavome ten kaip įmanoma dažniau ir tiesiog leisdavome laiką drauge ilsindami galvas. Naujoji daina ir yra apie tą problematišką, sutrikusį, bet triukšmingą paauglystės periodą“.
„Jaunas ir talentingas“ – į šią kategoriją drąsiai galima įtraukti ir britą Samą Beetoną, debiutavusį 2007-iasiais su darbu „First Takes“. Tuomet dainų kūrėjui ir atlikėjui buvo devyniolika metų. Po metų Samas išleido pilną studijinį albumą „No Definite Answer“, kuris Jungtinės Karalystės perkamiausių albumų tope pasiekė dvidešimtuką.
Tiesa, kuria Beetonas nuo 15-os, o per trumpą, bet aktyvų muzikavimo periodą spėjo užsitarnauti pripažinimą, leidosi į koncertinius turus su „The Script“, Jamesu Morrisonu ir kitais.
Gal kiek nuolaidžiaudami muzikos kritikai brito kūrybą vadina soft rock, akivaizdžiai vengdami banalių asociacijų su mūsuose kiek neigiamą prasmę turinčiu pop žanru. ManoMUZIKA, nenorėdama per daug lįsti į diskusijas, Samo muziką apibūdintų kaip „saikingai saldoką“ – lyg pusė šaukštelio cukraus balintoje kavoje.
Dalinamės naujausiu Beetono darbu – „Under The Fence“ (viršuje) ir primename itin gerai orą už lango atspindintį kūrinį – „My Doll“ (apačioje).
Penkių vyrukų projektas „Sad Baby Wolf“ yra visiškai šviežias, tačiau jo nariai toli gražu nėra naujokai scenoje.
Pagrindiniai kolektyvo subūrėjai Marty Crandallas bei Nealas Langfordas yra buvę žymios amerikiečių indie roko grupės „The Shins“ nariai. Pastarieji, pasitelkę dar tris muzikantus – Jasoną Wardą, Seaną McCulloughą bei Maury Crandallą, subūrė visiškai naują kolektyvą, pavadino jį „Sad Baby Wolf“ ir šio mėnesio pradžioje pristatė pirmąjį savo „blyną“ – 2 kūrinių singlą, kurį siūlo atsisiųsti nemokamai (nuoroda viršuje, spustelėjus žodelį „download“).
Beje, debiutinį sutrumpintą albumą (EP) grupė žada kritikams ant stalo „patiekti“ 2012 metų pavasarį.
Gimęs Anglijoje, o augęs Prancūzijoje dainų kūrėjas bei atlikėjas Piersas Faccini pirmąjį savo albumą drauge su grupe „Charley Marlowe“ išleido prieš vienuoliką metų, tačiau netrukus po to kolektyvas išsiskirstė.
Šiemet, prieš porą mėnesių, Faccini pristatė penktąjį savo solinį studijinį darbą „My Wilderness“. Išgirdusi albumo pristatomąjį kūrinį „Tribe“, manoMUZIKA Piersą Faccinį mintyse pasidėjo į Beno Harperio ir Patricko Watsono lentyną.
Perklausykite kūrinį viršuje ir nuspręskite, ar tam pritariate.
Ar pamenate manoMUZIKA.lt pažadą šiais metais apdovanoti Jus dar vienu puikiu dainų rinkiniu?
Mes pamename ir džiūgaujam, jog prieššventinį periodą vainikuoja lyrikos meistrų iš Švedijos, auksinės baladės „Fribourg“ autorių ir neabejotinai vienos iš nuoširdžiausių mūsų kalbintų grupių – „The Late Call“ albumas „You Already Have A Home“.
Šįkart visi mus skaitantys turi galimybę laimėti… Oho, net 5 CD! Kaip? ManoMUZIKA turi Jums tik vieną paprastą klausimą – „Ar tikrai norite?“
Tie, kurie dabar palinkčiojo galvą, turi kelis pasirinkimus: nuo gruodžio6 dienos iki gruodžio 13 dienos, 23 valandos 59 minučių po šia žinia arba mūsų „Facebook“ profilyje po žinia apie konkursą komentaruose parašyti „Noriu!”.
Ir viskas? Ir viskas. Gruodžio 14-tąją penki burtų keliu išrinkti laimingieji, tikimės, džiugiai suplos rankomis, nes Naujieji juos pasitiks kokybiškais garsais. O juk geros muzikos niekada nebūna per daug, tiesa?
Viršuje – „The Late Call“ „vizitinė kortelė“, kurią rasite dovanojamame CD.
„Said The Whale“ yra penkiukė iš Vankuverio (Kanada), grojantys indie roką nuo 2006-tųjų.
Šiemet kolektyvas „nuskynė“ „Juno Awards“ apdovanojimą už geriausią naują metų grupę, apie juos „CBC“ sukūrė dokumentinį filmą „Winning America“, mėnesio pradžioje kvintetas pristatė EP „New Brighton“, o šiuo metu itin smarkiai ruošiasi savo trečiam studijiniam albumui „Little Mountain“, kuris turėtų pasirodyti 2012 metų pavasarį.
Prieš perklausant viršuje esančią „Camilo (The Magician)“ dar vertėtų žinoti, jog oficialiame grupės interneto puslapyje „Said The Whale“ dovanoja kūrinį „Lines“ iš šviežiausio EP.
Ir tiek. Dabar jau galima pasimėgauti gana pirmadienišku kūriniu: kai pradžioje viskas atrodo juoda ir beviltiška, tačiau vėliau, dažniausiai netikėtai, viskas išsisprendžia. Svarbiausia – kantriai išlaukti, tiesa?
Kai anglų elektroninės muzikos korifėjai „Depeche Mode“ susibūrė 1980-aisiais, tuo metu grupę sudarė 4 asmenys: Dave Gahanas (pagrindinis vokalistas), Martinas Gore (klavišininkas, gitaristas, vokalistas, dainų kūrėjas), Andy Fletcheris (klavišininkas) bei Vince Clarke (klavišininkas, dainų kūrėjas). Pastarasis kolektyvą paliko po metų, pasirodžius debiutiniam albumui „Speak & Spell“, mat išsiskyrė jo ir likusių grupės narių kūrybinės vizijos.
Po ketverių metų Vince drauge su Andy Bellu subūrė grupę „Erasure“, kuri, kaip ir „Depeche Mode“ gyvuoja iki šiol. Šiemet „Erasure“ išleido keturioliktąjį studijinį albumą „Tomorrow‘s World“, na, o „Depeche Mode“ „sąskaitoje“ – prieš trejetą metų pristatytas dvyliktasis įrašas – „Sounds of the Universe“.
Šiemet, po 30 metų pertraukos, Vince Clarke bei Martinas Gore paskelbė, jog vėl imasi kurti kartu naujai suburtoje grupėje „VCMG“.
„Prieš kokius metus laiko kaip iš giedro dangaus gavau elektroninį laišką iš Vince, kuriame buvo paprastai ir aiškiai parašyta: „Ketinu kurti techno albumą. Ar domina bendradarbiavimas?“. – apie naujos grupės pradžią pasakojo Martinas. – „atrašiau jam „OK“.
Jau yra žinoma, jog pirmasis nepilnas studijinis albumas „Spock“ bus išleistas gruodžio 13-tąją, na, o paskutinę metų dieną – gruodžio 31 – pasirodys speciali albumo versija. Žadama, jog „VCMG“ kūryba, kurio pavadinimą, beje, sudaro dviejų narių vardų bei pavardžių pirmosios raidės, gerokai skirsis tiek nuo „Depeche Mode“, tiek nuo „Erasure“ muzikos – naujasis projektas pasižymės techno garsais.
Šį kartą tai ne manoMUZIKA.lt prizas, tačiau negalime nepasidalinti tokia galimybe. Jungtinės Karalystės internetinis muzikos žurnalas „Drowned in Sound“ trims laimingiesiems dovanoja šiuos DVD mainais į paprastutę užduotį. Ką reiki daryti? Iki gruodžio 1 d., 23 val. 59 min. prisiregistravę muzikiniame portale komentaruose po šia žinute turi įrašyti „An Island“. Tą patį galima padaryti ir socialinio tinklapio puslapyje.
Viršuje – muzikinio filmo traileris apetitui sužadinti.
Nenustebsim, jeigu grupė „Lambchop“ dar nebuvo užkliuvusi Jums už ausų, tačiau nepabijosime garantuoti, jog lyrikos ir romantizmo gerbėjams šių amerikiečių atradimas prilygs principui „kartą paragavęs – negali sustot“.
Lambchop albumo „Mr. M“ viršelis
Kolektyvas niekada nėra turėjęs pastovios sudėties, o visas kūrybinis „svoris“ visuomet teko grupės lyderiui ir „sielai“ Kurtui Wagneriui, kuris muziką kuria jau dvidešimt penkerius metus. Tiesa, nors yra ganėtinai sunku jo muziką „įrėminti“, ko gero, arčiausiai Kurtui limpa alternative country „etiketė“ su netiesiogiai jaučiamu folko ir soulo „prieskoniu“.
Apsižiūrėję, jog dėl sunkiai suvokiamų priežasčių niekada nesame pasidalinę „Lambchop“ daina „Is A Woman“, skubame taisyti padėtį ir nors prabėgom supažindinti su Vagnerio kūryba.
„Lambchop“ išleistų studijinių albumų skaičius siekia velnio tuziną, o įvairių bendradarbiavimų, singlų ir EP net nesiimame skaičiuoti.
Kitąmet, vasarį, Kurtas ketina išleisti naują albumą, kurį pavadins „Mr. M“. „Tiesiog jaučiau, jog „Lambchop“ savyje nešiojasi medžiagos dar vienam geram įrašui“, – pristatydamas albumą pasakojo kolektyvo lyderis, – ir šįkart ketinau padaryti taip, kad viskas kaip įmanoma labiau atitiktų mano norus“.
Taigi, desertui, visa puiki puokštė: viršuje – nemokama naujo albumo pristatomoji daina „If Not I‘ll Just Die“ (spustelėkite „Soundcloud“ lange juodą žemyn nukreiptą rodyklę dešinėje po žodeliu „info“), apačioje – kūrinys „Is A Woman“ iš 2002 pasirodžiusio albumo tokiu pat pavadinimu, kurio negalima praleisti pro ausis, bei naujojo albumo anonsas su koncertinio turo datomis.
Amerikiečių indie scenos „perliukai“ „Fleet Foxes“ buvo tinkamai manoMUZIKOJE pristatyti prieš gerą mėnesį. Norintys nors maža dalimi pajusti, ką reiškia pabuvoti šio kolektyvo koncerte, turėtų spustelti čia.
Fleet Foxes
Na, o šį kartą manoDAINOJE – sąlyginai naujas grupės vaizdo klipas dainai „The Shrine/An Argument“ iš paskutiniojo albumo „Helpplessness Blues“, išleisto pavasarį.
Dviejų dainų junginys, transformavęsis į 8:30 minučių trumpą animuotą vaizdo klipą, gali sutrikdyti jūsų laiko ir erdvės pojūtį.
ManoMUZIKA neprisiima jokios atsakomybės už tai, kas gali nutikti užsidėjus ausines ir įsijungus vaizdą HD formatu per visą ekraną.
Amerikiečių duetas „The Dodos“ ankstyvą šių metų pavasarį išleido ketvirtąjį studijinį albumą „No Color“. Kitą savaitę vyrukų tandemas žada pasirodyti gyvai Jimmy Fallon laidos filmavime, kur atliks kūrinį „Don‘t Try And Hide It“ iš pastarojo albumo, o ta proga visiems savo gerbėjams grupė dovanoja dar niekur neskambėjusį ir neišleistą kūrinį – „So Cold“.
Jį atsisiųsti galite užpildę trumpą formą po tekstu.
ManoMUZIKA primena, jog Merico Longo bei Kogano Kroebero duetas kuria nuo 2005-tųjų, o savo gyvavimo pradžioje vadinosi „Dodo Bird“. Visgi, ilgainiui gerbėjams ėmus trumpinti pavadinimą į „The Dodos“, grupė nusprendė pasikeisti oficialų kolektyvo pavadinimą į gerbėjų „prilipdytą“ trumpinį.
Po sceniniu pseudonimu „Hudson“ slepiasi austras Travisas Aulsebrookas. Debiutinis atlikėjo nepilnas albumas (EP) „Open Up Slowly“ džiugina, jog indie scenoje turėsime dar vieną potencialų ir kokybišką projektą.
Indie rokerių penkiukė „NO“ iš Kalifornijos dovanoja nemokamą trumpąjį albumą (EP) pavadinimu „Don‘t worry, you‘ll be here forever“, kuriame – 6 lengvo, neįpareigojančio, bet kokybiško indie skambesio pavyzdžiai.
„NO“ sudaro Seanas, Bradley, Josephas, Reesas ir Mike. Tiek apie save tepasako kolektyvas. Savo ruožtu galime pridėti, jog „NO“ kūryba neabejotinai asocijuojasi su kitais amerikiečiais – „The National“.
Beje, vienas iš pristatomųjų šio trumpojo albumo kūrinių – „Coming Down“ prieš savaitę „įsigijo“ nuosavą vaizdo klipą (viršuje). Darbą režisavo Donaldas Mahoney.
Nemokamai „Don‘t worry, you‘ll be here forever“ atsisiųsti galite užpildę trumpą formą po tekstu – tereikės jūsų pašto adreso ir nutylėto sutikimo gauti naujienas iš grupės gyvenimo.
Indie muzikos žanro grandai „Bon Iver“, šiemet triumfavę prestižiniuose „Q“ muzikos apdovanojimuose ir į gimtąjį Vinskonsiną (JAV) parsivežę „metų albumo“ statulėlę, ketina išleisti specialiąją albumo versiją.
Įrašas, kuris vadinasi taip pat kaip ir grupė, buvo išleistas vasaros pradžioje, o debiutuodamas muzikinėje rinkoje atsidūrė perkamiausių albumų topų aukščiausiose pozicijose.
Nepriklausoma leidybinė kompanija „Jagjaguwar“, su kuria bendradarbiauja Viskonsino kolektyvas, pranešė, jog lapkričio 29 dieną pasirodys speciali įrašo „Bon Iver“ skaitmeninė versija. Joje kiekvieną dainą seks specialiai sukurti vaizdo klipai, kuriuose akomponuos grupės lyderis bei „siela“ Justinas Vernonas drauge su Isaacu Gale, Davidu Jensenu, JoLynn Garnes, Ruanu Thompsonu, Andre Durandu ir Danu Huitingu.
Spaudos pranešime įspėjama, jog tai nebus vien tik muzikos mylėtojams įprasti kūrinių vaizdo klipai – greičiau specialiai kurtos neapibrėžtos dainų vizualizacijos. Pirmoji iliustracija – ištrauka iš kūrinio „Holocene“ video viešuje.
Beje, gruodžio pradžioje pasirodys ir riboto tiražo DVD, kurį įsigyti galima bus tik leidybinės kompanijos atrinktose muzikos parduotuvėse drauge su specialiąja albumo „Bon Iver“ versija.
RnB bei soul karaliene tituluojama amerikietė Mary J. Blige lapkričio 21 dieną išleidžią dešimtąjį – jubiliejinį – studijinį albumą, kurį pavadino „My Life… The Journey Continues (Act I)“ (liet. „Mano gyvenimas… Kelionė tęsiasi (I dalis)“).
Tokį įrašo pavadinimą atlikėja pasirinko ne atsitiktinai – prieš 17 metų pasirodęs Mary J. Blige antrasis diskas „My Life“ (liet. „Mano gyvenimas“) buvo tas lemtingas postūmis, atnešęs Mary visuotinį pripažinimą ir žinomumą. Nors kritikai negailėjo liaupsų, įrašas buvo nominuotas „Grammy“ statulėlei bei pelnė „Bilboard“ muzikinį apdovanojimą, turinio prasme tai buvo sunkaus dainininkės asmeninio gyvenimo etapo atspindys: klinikinė depresija, priklausomybė nuo alkoholio bei narkotikų, smurtas santykiuose.
Šiemet Mary grįžta po 2 metų pertraukos su 14 naujų dainų įrašu. Albumo pristatymo proga lapkričio 17 d. dainininkė ketina surengti specialų pasirodymą Los Andžele, kurį gyvai galima bus stebėti Mary J. Blige paskyroje „VEVO“ puslapyje. Deja, tuo pasinaudoti galės tik ne Lietuvoje gyvenantys interneto vartotojai.
Beje, savotiškas disko tęsinys, t.y. albumas „My Life… The Journey Continues (Act II)“ (liet. „Mano gyvenimas… Kelionė tęsiasi (II dalis)“) turėtų pasirodyti jau kitais metais.
Britų trijulė „Friendly Fires“ savo „karjerą“ pradėjo dar mokykloje, kai trys draugai, būdami 13 metų, sukūrė post-hardcore grupę „First Day Back“. Grupė gyvavo iki pat universiteto, o po mokslų baigimo tie patys vaikinai, įkvėpti šokių muzikos, sukūrė dabartinę „Friendly Fires“.
Pilnų studijinių albumų kolektyvas savo „sąskaitoje“ turi du. Po debiutinio įrašo pavadinimu „Friendly Fires“ išleidimo, kuris Jungtinėje Karalystėje tapo auksiniu, grupė buvo nominuota prestižiniam „Mercury Music Prize“.
Viršuje esantis kūrinys „Hurting“ yra iš antrojo „Friendly Fires“ albumo „Pala“, pasirodžiusio šį pavasarį. Vaizdo klipas „viešam teismui“ buvo pristatytas tik vakar.
Kas kartą šypteliu pamačiusi draugų reakciją į mano nuolatinį reikalavimą: „Nagi, kodėl nutilo muzika?“ Artimųjų tai senokai nebestebina, o aš savotiškai džiaugiuos, jog šiuo klausimu esu nebepataisoma.
Pagrindiniai kolektyvo subūrėjai Marty Crandallas bei Nealas Langfordas yra buvę žymios amerikiečių indie roko grupės „
Indie rokerių penkiukė „
Indie muzikos žanro grandai „
