Šiais metais puikų indie/garage roko albumą „MCII” išleidęs „Mikal Cronin” mėgaujausi kritikų liaupsėmis bei didėjančių gerbėjų skaičiumi. Visa tai pastebėjo ir vakarinės laidos „Conan” komandą bei pakvietė atlikėją su grupe pasirodyti jų šou. Manome, jog puikus pasirodymas kartu su styginių kvartetu, nenuvylė nei laidos rengėjų, nei žiūrovų.
Rugsėjo 2 dieną pasirodys naujas, jau trečiasis britų indie rock kolektyvo „Babyshambles” albumas „Sequel To The Prequel”, o šiandien dalinamės albumo sinlgo „Nothing Comes to Nothing” versija, neseniai transliuota per „BBC Radio 1”.
Kaip sakė skandalingasis grupės lyderis Peteris Doherty, kurį galutinė šio singlo versija tiesiog pravirkdė: „grupė niekur nebuvo dingusi, ji yra visada čia ir dabar!
Pastaruoju metu sklandantys gandai apie naują Kanados rokerių„Arcade Fire„ albumą, pasirodo, yra ne iš piršto laužti. Vakar vakare oficialioje grupės paskyroje socialiniame tinkle „Twitter” , grupės nariai, atsakydami į klausimą apie naujo disko pasirodymą, buvo lakoniški: „Mūsų naujas albumas pasirodys spalio 29 dieną”.
Kol kas tai yra visos žinios, kurios pasiekė ne tik manoMUZIKĄ, bet ir visus kitus pasaulinius muzikos portalus.
Galime priminti, kad naujasis „Arcade Fire” įrašas bus ketvirtasis studijinis albumas kanadiečių diskografijoje. 2010 metais išleistas rokerių darbas „The Suburbs” tapo vienu populiariausių metų įrašu. Kolektyvas už šį įrašą laimėjo galybę apdovanojimų, tarp kurių „Polaris”, „Juno“ ir „Grammy“ statulėlės už geriausią metų albumą, „Brit Awards“ apdovanojimas už geriausią užsienio albumą ir t.t. Negana to, net septyniose pasaulio šalyse diskas pakilo į perkamiausių albumų sąrašo viršūnę, o daugelio muzikos leidinių metų albumų topuose pateko į aukščiausius penketukukus.
Beveik 30 metų kuriantys Amerikos indie roko veteranai „Yo La Tengo” pristato naują animuotą vaizdo klipą savo dainai „Ohm”.
„Ohm” – tai daina iš jau trylikto grupės albumo „Fade”, pasirodžiusio šių metų pradžioje.
Puiki Škotijos indie roko grupė „Glasvegas” šiemet išleis savo trečią studijinį diską. Darbas, kuris vadinsis „Later…When The TV Turns To Static” dienos šviesą turėtų išvysti rugsėjo 2 dieną.
Kol iki šio įrašo pasirodymo akimirkos skaičiuojame paskutinius mėnesius, Glazgo rokeriai nusprendė savo klausytojus pamaloninti nauju EP, pavadintu „If”. Visas naujas nepilnas keturių dainų albumas – apačioje.
Ne per seniausiai atskleidę, kad šių metų rugpjūčio 27 dieną išleis naują albumą „Right Thoughts, Right Words, Right Action”, škotų indie roko grupė „Franz Ferdinand” dalinasi net dviems naujais kūriniais iš būsimojo įrašo – „Right Words” ir „Love Illumination”. Bent jau mūsų ausims kūriniai skamba visai neblogai.
Įdomų gitarinį indie roką kuriantis kolektyvas „The Dodos” grįžta! Po tragiškos gitaristo Christopher Reimer mirties 2012 metais grupė nusprendė dalinai savo būsimąjį albumą paskirti būtent jam. Albumas išeis jau rugpjūčio 27 dieną ir vadinsis „Carrier”, o antrąją albumo dainą „Substance” galite išgirsti pas mus. Jeigu šis kūrinys ir ankščiau išleistas „Confidence” rodo bendrą albumo kokybę, galime spėti, kad jis bus vertas vietos kiekvieno roko muzikos mylėtojo širdyje.
Killers koncertas (Foto. DELFI.LV)
17 dainų, iš kurių šešios iš dviejų paskutinių grupės albumų, 2 koveriai ir devyni hitai, kurių dėka „Killers“ tapo vienais žinomiausių XXI amžiaus rokenrolo vėliavnešių.
Ilgai galvojau kokiu sakiniu turėčiau pradėti „The Killers“ koncerto Rygoje apžvalgą, tačiau frazė, geriausiai apibūdinanti jausmą išėjus iš „Mežu“ parko Rygoje įvykusio “žudikų” pasirodymo, yra būtent ši.
Brandonas Flowersas ir jo sėbrai į mano gyvenimą įsiveržė it viesulas. 2003 metų vasaros pabaigoje klausiausi BBC Radio 1 eteryje vedamos Zane Lowe laidos. Tąkart įvyko niekam negirdėtos grupės dainos premjera. Kai Zane sakė, jog netrukus eteryje pasigirs kažkokių „The Killers“ kažkokia „Mr. Brightside“, net nesuklusau. Pagalvojau, kad tai dar vienas „eilinis“ ‚grupsas‘, paslapčia svajojantis apie galingiausias pasaulio muzikos rinkas. Užteko išgirsti kelių minučių trukmės kūrinį, kad suprasčiau: ši grupė (bent jau kažkurį laiką) tikrai bus ta, kurios muzikinius patiekalus valgysiu kaskart, kai tik ji „pagamins“ kažką naujo. Neklydau, nes nuo tos akimirkos „žudikai“ tapo kone kasdieniu mano gyvenimo palydovu. 2004 – ųjų „Hot Fuss“ ir po dvejų metų išleistas albumas „Sam‘s Town“ iki šiol pagrįstai vadinami XXI amžiaus rokenrolo klasika. Klasika, kurios tiesiog neįmanoma neįsimylėti… Maždaug iki 2008- ųjų ta meilė buvo tokia stipri, kad dėl jų buvau pasiruošęs praktiškai numirti. Tačiau tais metais pasirodęs grupės albumas „Day & Age” ir gitarinius rokenrolo garsus jame pakeitęs „plastikinis“ sintezatorius mano meilę jiems pradėjo slopinti. Vėliau sekusi ketverių metų pertrauka Las Vegaso vyrukų kūryboje, paįvairinta grupės lyderio Brandono Flowerso pop muzikos prieskonių pagardintu soliniu albumu „Flamingo“, taip pat nežadėjo nieko gero… Tačiau praėjusių pradžioje Brandonas tvirtai pareiškė: „Killers“ sugrįžta. Su nauju albumu ir senais gitariniais rokenrolo garsais.“
Supratau, kad meilė pasiduoda tariamom prielaidom ir grįžta į įprastas „samstowniškai hotfussiškas“ vėžias. Tikėjau, kad netrukus pasirodysiančiame diske vėl išgirsiu kažką panašaus į „Somebody Told Me“, „All These Things That I‘ve Done“ ar „Jenny Was A Friend Of Mine“, tačiau…Tačiau gavau dar lengvesnį darbą nei „Day & Age” ir dar daugiau saldžių ir į gerokai platesnę auditoriją orientuotų muzikos garsų. Meilė žudikams blėso, o 2006-ieji su išraiškingu autentišku rokenrolu po mažu slinko į labai gilią praeitį… Pernai rugsėjį išleistas „The Killers“ albumas „Battle Born“ – tai pirmas žudikų diskas, kurio neturiu savo fonotekoje (nuo pat 2003 -ųjų tiesiog negalėjau įsivaizduoti, kad tokia diena apskritai kada nors ateis).
Tad jeigu anksčiau už „Killers“ koncertą būčiau atidavęs paskutinį skatiką, šįkart, nors ir pirkau bilietus išankstinio pardavimo metu, į Rygą važiavau neturėdamas jokių lūkesčių. Viskas, ko tikėjausi – tai melodingos pop muzikos reginys, kurio didžiąją dalį „okupuos“ profesionaliai susintetintos paprastų dainų aranžuotės. Jeigu reiktų išversti visą lūkesčių jausmą į emocinę žmonių kalbą, pasakyčiau dar paprasčiau: anksčiau „Killers“ buvo mano muzikinė aistra, polėkis, žavesys ir meilė, o šiandien iš jų teliko sentimentai tam gražiam muzikinės meilės išraiškos jausmui.
Killers koncertas (Foto DELFI.LV)
Visgi vakar diena daug ką apvertė aukštyn kojom.
Aukštyn kojomis jai nesutrukdė apvirsti nei žinia, kad koncerte nebus apšildančios grupės „James“ (prisipažįstu, jos tikrai labai laukiau), nei dėl neapdairių latvių organizatorių prie įėjimo į parką praleista valanda. Renginio „išvakares” lydėjo tikrai daug nesklandumų, tačiau netgi žinia, kad koncertas vėluos dvi valandas, nuotaikos kartelės nenuleido iki minimumo.
Taigi, koncerto pradžioje į sceną žengė ne „James“, o „The Killers“. Ir, kas svarbiausia, nieko nelaukdami Las Vegaso vyrukai ėjo tiesiai prie reikalo: koncertą pradėjo savo pirmu oficialiu muzikinės karjeros singlu „Mr. Brightside“. Suošusi minia akimirką leido pagalvoti apie tai, kad tokios „bombos“ pačioje koncerto pradžioje tikrai nesitikėjo, tačiau prie tokių emocijų, regis, pripratusi grupė pirminę „bombą“ čia pat atskiedė 2008-ųjų metų albumo „Day & Age” kūriniu „Spaceman“.
Pamatęs tą vakarą susirinkusią publiką (o joje buvo tikrai LABAI daug lietuvių) Brandonas Flowersas, ko gero, iškart pajuto, kad šiaurietiško mentaliteto bruožai Baltiškojoje pasąmonėje yra visur, bet tik ne muzikinės aistros išraiškoje. Lietuvių, latvių ir estų minia šėlo sulyg kiekvienu „The Killers“ garsu…Ir, kas svarbiausia, kuo labiau kilo koncerto atmosfera – tuo labiau iš proto ėjo ir publika. Tą vakarą laimingi galėjo būti visi – tiek tie, kurie Las Vegaso muzikantus pažįsta nuo pat pirmųjų jų vaikystės šliaužtinukų, tiek ir tie, kuriems pažintis su jais prasidėjo nuo lengvo ir paprasto, tačiau gerai įsimenamo kūrinio “Human”. Profesionaliai sudėliotos dainos (kurių dėka žiūrovai paprasčiaisiai neturėjo galimybių arba tik skęsti ankstyvojoje kūryboje, arba gėrėtis tik naujais kūriniais) kaustė dėmesį, kartais vertė aikčioti, o kartais tiesiog varė iš proto. Brandonas su grupe netgi nusprendė tą vakarą esantiems žmonėms sudainuoti legendinio “Alphavile” kūrinio “Forever Young” koverį.
Jeigu reikėtų ieškoti priekabių muzikinėje renginio pusėje – būtų drąsiai galima prisikabinti tik prie koncerto įgarsinimo. Jis, toli gražu, tikrai nebuvo tobulas. Visa kita buvo tikrai puiku. Jeigu kas nors abejojo Brandono charizma, tai šis koncertas buvo akivaizdžiausias įrodymas, kad jos jam tikrai netrūksta. Puikiai valdantis savo balsą ir su publika bendraujantis šiltai (bet ne per daug) lietuviškų kilmės šaknų turintis muzikantas nė akimirkai neleido suabejoti kas yra vakaro ašis. Šiek tiek juokelių, šiek tiek latviškų frazių ir daug muzikinio išpildymo neleido nesižavėti atlikėju net ir tiems, kurie yra įpratę mylėti tą Flowersą, kuris pirmuosius ketverius metu sėkmingai traukė gitarines iš koto verčiančias indie roko dainas.
Killers koncertas (nuotr. DELFI.LV)
Keista (ir kartu labai malonu), kad koncerte sugrotos kelios naujojo albumo dainos, suskambo taip, kaip jų niekada neišgirsi albume. „Battle Born“ – darbas, kurį aš – ilgą laiką tiesiog gyvenęs „Killers“ muzika – kategoriškai neigiau – man tapo gerokai artimesnis. Daina „The Way it Was“ suskambėjo bemaž tūkstantį kartų geriau ir efektyviau nei skamba albume, o daugelis ištikimų senųjų „žudikų“ gerbėjų koncerte sugrotą dainą „Miss Atomic Bomb“ pavadino vienu geriausių to vakaro kūriniu. Žodžiu, koncertinės „Battle Born“ kompozicijos ketvirtą grupės albumą reabilitavo su kaupu.
Koncertui einant į pabaigą (o susižavėjimui vis dar išliekant aukščiausiame taške) supratau vieną elementarią (gyvenimo) tiesą. Į „Killers“ (tie seni ištikimi jų gerbėjai) tiesiog nebegali žiūrėti taip, kaip į juos žiūrėdavo anksčiau. Neturime teisės iš jų reikalauti muzikos, kuri mus žavėjo šio tūkstantmečio pradžioje. „Žudikai“ pasikeitė. Norime to ar ne, šį faktą turime pripažinti. Ir jeigu anksčiau jų fenomeną priskyrėme šio šimtmečio rokenrolo klasikai, tai jau kurį laiką apie Brandoną Flowersą ir kompaniją turėtumėme šnekėti kaip apie išskirtinį reiškinį pop muzikoje. Tai kaip savotiškas vaikas, kurį išleidžiame į pasaulį ir kuris, labai norime, kad eitu ta vaga, kuri tinka mums. Tačiau jie pasirinko kitą kelią. Belieka arba jį priimti, arba jį atmesti. Šiandien „Killers“ – kokybiškos pop muzikos atstovai. Ir visame pop muzikos kontekste jie tikrai yra aukščiau už daugelį šio žanro atlikėjų.
Šis koncertas kartu buvo ir mano metamorfozė. Nustojau iš jų reikalauti to, kuo jie manyje buvo gyvi iki šiol. Bet….
B. Flowers (nuotr. DELFI.LV)
Bet čia vertėtų trumpam sustoti ir grįžti prie pirmojo šio rašinio sakinio (priešingu atveju jis būtų visiškai bereikšmis). Vis dėlto širdį labiausiai džiugina būtent pirmame šio rašinio sakinyje surašyti skaičiai, mat didžiąją dalį koncerte sugrotų kūrinių žudikai surinko iš tų legendinių dviejų albumų, nubrėžusių kryptį šiandieninei rokenrolo muzikai. Nuo „Smile like you mean it“ iki „Somebody told me“, nuo „Read My Mind“ iki „All These Things That I‘ve Done“. Ir visoj šioje kultinių dainų gausoj net ir „Human“ bei „Runaway“ gali suskambėti gražiai.
Galbūt tai – profesionalumo įrodymas. O gal – tik grupės metamorfozė. Tačiau kad ir kas tai bebūtų, žudikai (muzikinio vaiko veidu) gali priversti publiką šypsotis. Džiaugtis. Dainuoti. Ir mylėti muziką.
“Killers” pasikeitė, bet iki šiol jie vis dar puikiai groja, puikiai dainuoja ir sugeba vakarą paversti stebuklu. Galbūt šiandienai to labiausiai ir reikia…O gal tai tiesiog galimybė reabilituoti save senųjų gerbėjų akyse prieš pastatant rokenrolą ir kokybišką brandą. Šiandien “Žudikai” manyje atgimė iš naujo. Kitokie ir galbūt be rimtų pretenzijų su nauja kūryba užimti vietą mano favoritų lentynoje. Tačiau džiaugiuosi, kad juos susigrąžinau…Tai – kaip savotiškas susitaikymas su prarastu ir velniškai pasikeitusiu, bet vis dar labai brangiu vaikystės draugu.
Jie, kaip ir Karlsonas, sugrįžo. Tikiuosi, kad poreikio išvykti daugiau jau nebebus.
P.S. Nepykite, bet šįkart šis įrašas – mano asmeninė ir labai emocionali nuomonė.
******
„The Killers” koncerto Rygoje dainų sąrašas: Mr. Brightside • Spaceman • The Way It Was • Smile Like You Mean It • Shadowplay (Joy Division cover) • Miss Atomic Bomb • Human • Somebody Told Me • For Reasons Unknown • From Here On Out • A Dustland Fairytale • Forever Young (Alphaville cover) • Read My Mind • Runaway • All These Things That I’ve Done // Jenny Was a Friend of Mine • When You Were Young
Amerikiečių dream rock kolektyvas „Ducktails” pristato naują video kūriniui „Under Cover”.
To Kill A King
Trečio tūkstantmečio antrajame dešimtmetyje atrasti šviežią ir nenuvalkiotą britiško pop roko skambesį yra itin sudėtinga. Regis per pastaruosius septyniasdešimt metų šio žanro muzikoje buvo pasakyta praktiškai viskas. Nuo „The Beatles” iki „Oasis„, nuo „Blur” iki šiandieninių „Mumford And Sons„. Negalime pamiršti ir šitoje spalvingoje kraštutinumų atkarpoje įsiterpiančių tokių kolektyvų, kaip „Stereophonics„, „Coldplay„, „Verve„, „Radiohead” ir galybės kitų. Jei dabar imsite prieštarauti ir bandyti brėžti ribą tarp tokių subžanrų kaip rokenrolas, indie rokas, britpopas ir panašiai – atsakau paprastai: čia tam tikrai ne vieta. Šiuokart muzikine prasme abstraktinsiu iki „negaliu” ir į subžanro kategorijas lįsti net nebandysiu.
Taigi, grįžkime prie esmės, kuri šiandienos manoATRADIMĄ keičia į naują grupę. Ir tos grupės pavadinimas yra „To Kill A King„. Jeigu išgirdę šį vardą prieš akis išvydote 2003 metais Mike’o Barterio kurtą filmą – nesate visiškai neteisūs, mat šios juostos įkvėpti vyrukai nusprendė grupę pavadinti būtent taip.
„To Kill A King” – tai pop roko/indie roko penketas iš Lydso. Galybės muzikinių žanrų formuojami vyrukai, kurie, kaip patys kažkada prisipažino, visą gyvenimą svajojo muzikuoti, toli ieškoti neketino: pasirinko tai, kas šiuo metu „ant bangos” yra ne tik muzikos kalve vadinamoje Didžiojoje Britanijoje… Sumaišė lengvai skambančią gitaros muziką su gražiai įsipinančiais styginiais, visą tai įvilko į gražų ir melodingą muzikinį piešinį, kurį įpakavo į lengvą ir švelnų grupės lyderio vokalą. Sakysite – banalu? Tebūnie. Tačiau, sutikite, yra kolektyvų, kurie sutverti groti tokią muziką. Paklausę „To Kill A King” suprasite, kad jie – būtent tokie.
Susikūrę 2009 metais Lydso vyrukai iki šiol yra išleidę 2 EP ir vieną pilną studijinį albumą „Cannibals with Cutlery”. Būtent pastarasis diskas ir turėjo tapti tiesiausiu jų keliu į britiško pop roko šlovę. Šiemet išleistą „Cannibals with Cutlery” puikiai įvertino tokie leidiniai kaip „Q” ar „The Guardian„, tačiau net ir to nepakako, kad „karaliaus žudikai” taptų populiarūs. Kol kas jų koncertiniame kalendoriuje numatyti pasirodymai vietinės reikšmės (ar kiek geresniuose) Didžiosios Britanijos klubuose, o svajonės apie pasaulinį pripažinimą, regis turės būti dar kuriam laikui atidėtos.
Ir visgi, nežiūrint į tai, kad jų didysis muzikos aidas dar neatkeliavo nei iki Šiaurės Europos šalių, nei iki didžiųjų senojo žemyno rinkų (tokių, kaip Prancūzija, Italija ar Vokietija), tikiu, kad „To Kill A King” bus ta grupė, kuri savyje atras užkoduotą sėkmės paraką. Galbūt dėl melodingos daugeliui priimtinos muzikos. O galbūt dėl mielo ir žavaus nuoširdumo, kuriuo nesugadinti scenos naujokai taip žavi klausytojus ir žiūrovus (peržiūrėję youtube „pasimetusių” video iš grupės koncertų netruksite suprasti apie ką aš kalbu). Taip, klausantis jų kūrybos nesunku atpažinti, kad kolektyvas dievina tokias grupes kaip „The National„, „Frightened Rabbit” ar „Athlete„, tačiau net ir sudėjus visus šiuos veiksnius į vieną krūvą (gerai, sutinku – pridėkime ir muzikinio identiteto trūkumą) neleidžia nesižavėti jaunuolių iš Lydso muzika.
Tikiu, kad jų sėkmė – visai čia pat…Galbūt net už artimiausio muzikinės gatvės kampo. Viskas, ko reikia Lydso penkeriulei – tai tinkamam muzikos industrijos žmogui tinkamu laiku išgirsti „To Kill A King” kūrinius.
Labai linkiu, kad taip atsitiktų kuo greičiau.
Ir visgi, nors esame su manoMUZIKOS autoriais sutarę, kad šioje skiltyje nesileisime į didelius asmeniškumus, šįkart sugriešysiu… Tiesiog negaliu neprisipažinti, kad „Cannibals with Cutlery” kol kas užima tvirtas pozicijas geriausių mano 2013 metų albumų sąraše. Beje, visą albumą galite perklausyti apačioje.
Taigi, susipažinkite su netolimos ateities muzikine perspektyva – grupe „To Kill A King”.
JAV surf rock muziką grojantis kolektyvas „Pure X” pristato naują video savo vasariškam singlui „Thousand Year Old Child”.
Ieškantiems atgaivos britiškoje indie muzikoje pristatome elegantišką kolektyvo „Arthur Beatrice” muzikinį vaizdo klipą singlui „Carter”.
Kitą mėnesį pasirodys ir naujas grupės to paties pavadinimo EP „Carter”.
Video kūrė Kate Moross (ta pati, kuri dirba su Jessie Ware vaizdo klipais ir albumų vizualine stilistika).
Britų indie rock kolektyvas „Suede” pristato savo naują video kūriniui „Hit Me”, kuriame beatodairiškai niokoja muziejų ir jame esančias vertybes.
Oficialus albumo viršelis mėlyname fone su išplaukusiais kvadračiukais, sukuriančiais mozaikiniu stiliumi dengto baseino dugno iliuziją
manoMUZIKA.lt prieš kiek daugiau nei metus kalbintas danų kvartetas „When Saints Go Machine” gegužės 28 dieną oficialiai išleidžia savo naują albumą „Infinity Pool”.
Šiandien jį galite visą nuo pradžios iki galo perklausyti nemokamai @ „Pitchfork Advance”. Kai kas jau šiandien jį vadina vienu geriausių 2013 metų albumu. Siūlome jį įvertinti ir Jums.
Birželio 25 dieną pasirodys naujas indie rock / surf rock kolektyvo „Smith Westerns” albumas „Soft Will”, o šiandien pristatome ir naują grupės singlą „”3am Spiritual”.
manoATRADIMAS rubrikoje lankęsis indie roko kolektyvas „Wolf Alice” šiandien pristato paprastą, bet smagų vaizdo klipą savo naujausiam singlui „Bros”, kuris būtent šiandien ir yra išleidžiamas.
Lietuvių post punk grupė „Deeper Upper” jau visai greit (05.23) pristatys savo debiutinį EP „Structures”. Pažintį su šiuo trumpagroju galite pradėti nuo kolektyvo dainos „Trapping In”. Negalima paminėti puikios įrašo kokybės – visas EP buvo įrašytas naujoje „Ymir Audio” studijoje, kurioje „Deeper Upper” suskambo geriau nei bet kada.
Amerikos indie roko grupė „Yeah Yeah Yeahs” pristatė vaizdo klipą savo tituliniam ketvirtojo albumo „Mosquito” kūriniui.
Albumo viršelis
Viena iškiliausių Didžiosios Britanijos šiandieninio indie roko grupių – kolektyvas „The Editors” pagaliau pristatė tai, ko jų gerbėjai laukė beveik ketverius metus. Po ilgų reklaminių žaidimų dienos šviesą išvydo naujas „The Editors” kūrinys. Negana to, Birmingemo penketas pasidalino naujienomis apie būsimą albumą.
Daina „A Ton Of Love” (apačioje) – tai pirmasis rokerių singlas iš naujojo grupės studijinio disko, pasirodysiančio birželio 1 dieną. Albumas, kuris vadinsis „The Weigh Of Your Love” bus jau ketvirtasis kolektyvo diskografijoje.
manoMUZIKA primena, kad debiutinis 2005 – aisiais metais pasirodęs”Editors” albumas „The Back Room” buvo nominuotas „Mercury” prizui laimėti ir pakilo iki antrosios vietos perkamiausių diskų sąraše Jungtinėje Karalystėje. Tuo tarpu kiti du grupės įrašai – 2007-aisiais pasirodęs „An End Has A Start” ir po ketverių metų išleistas „In this Light And On This Evening” užkopė iki pat čarto viršūnės.
„The Editors” muzikos kritikų iki šiol vadinama viena sėkmingiausių ir įdomiausių grupių Jungtinėje Karalystėje.
Prieš porą metų manoMUZIKOS rengtą interviu su „Editors” nariu skaitykite ČIA.
Pristatome naują amerikiečių atlikėjo „Kurt Vile” muzikinį video kūriniui „Never Run Away”.